Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta grąžinti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-2187-392/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ ieškinį atsakovui A. T. (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Versmių statyba“) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rhetor“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinus 2007 m. rugsėjo 14 d. paskolos sutartį dėl 30 000 Lt paskolos, 2007 m. spalio 9 d. paskolos sutartį dėl 37 000 Lt paskolos, 2007 m. spalio 29 d. paskolos sutartį dėl 30 000 Lt paskolos, 2008 m. vasario 22 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt paskolos, 2008 m. kovo 3 d. paskolos sutartį dėl 5 000 Lt paskolos, 2008 m. kovo 15 d. paskolos sutartį dėl 25 000 Lt paskolos atlygintine, priteisti iš atsakovo A. T. 147 000 Lt negrąžintos paskolos; priteisti iš atsakovo 64 331,46 Lt skolą, susidariusią dėl nemokėtų palūkanų nuo sutarčių sudarymo iki nustatyto termino grąžinti paskolą pabaigos bei iki 2015 metais sausio mėn. suėjusio termino mokėti kas mėnesį palūkanas iki paskolos gražinimo; priteisti iš atsakovo 47 730,12 Lt skolą, susidariusią skolininkui piniginę prievolę praleidus sumokėti laiku; priteisti iš atsakovo neapskaičiuotas palūkanas pagal kiekvieną sutartį iki paskola bus grąžinta, skaičiuojant nuo 2015 metų vasario mėn. iki paskola bus gražinta; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, žyminį mokesti ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 42 574,14 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmiau nurodytas sprendimas, ieškovei neištaisius apeliacinio skundo trūkumų ir teismui skundą grąžinus apeliantei, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d.2018 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės prašymas grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Prašyme ieškovė nurodė, kad byla buvo nagrinėjama tik dalyje dėl 147 000 Lt priteisimo, todėl laikytina, jog ieškovė yra permokėjusi žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą grąžinti žyminio mokesčio permoką atmetė.Teismas nurodė, kad byla išnagrinėta visa apimtimi. Ieškinio reikalavimų suma šioje byloje sudarė 259 061,58 Lt arba 75 029,42 Eur. Žyminis mokestis už tokio dydžio turtinį reikalavimą sudaro 1 801 Eur. Ieškovė yra sumokėjusi 4 873 Lt (1 411,32 Eur) ir 338,53 Eur, taigi, akivaizdu, kad žyminio mokesčio permokos nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Rhetor“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti – perskaičiuoti mokėtiną paduodant ieškinį žyminį mokestį ir permokėtą 276,46 Eur sumą grąžinti ieškovei, priimant atitinkamą nutartį ir (ar) tenkinant prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų; atnaujinti terminą dėl prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų bei žyminio mokesčio perskaičiavimo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino dėl paskolintų pinigų priteisimo bei nurodė, kad kitų reikalavimų nenagrinėjo, išskyrus tuos, dėl kurių pasisakė, nurodęs, jog reikalavimas dėl palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalį nebuvo pateiktas. Nors ieškovė laikė, kad teismui buvo pateiktas minėtas reikalavimas priteisti pinigus pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ieškinio baigiamosios dalies prašyme Nr. 3, vis dėlto teismo išvados, kad reikalavimas nebuvo pateiktas, neginčijo, todėl teisėjo išdėstyta nuostata, jog su reikalavimu priteisti palūkanas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovė nesikreipė, įsiteisėjo. Dėl šios priežasties laikytina, kad pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų suma yra mažesnė 47 730,12 Lt dydžiu, taigi ir žyminiu mokesčiu apmokestinama suma sudarė ne 252 091,18 Lt, bet 204 360,88 Lt, todėl žyminis mokestis sudarė 1 473,39 Eur (5087,33 Lt). Kadangi sumokėta buvo 1 789,85 Eur, permokos suma sudaro 276,46 Eur. Ji turi būti ieškovei grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta grąžinti dalį žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantės įsitikinimu, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu išnagrinėtų ieškinio reikalavimų suma buvo mažesnė, nei nurodyta ieškinyje, nuo kurios ieškovė apskaičiavo ir sumokėjo žyminį mokestį, todėl sumokėto žyminio mokesčio permoka, Vilniaus apygardos teismo sprendimui įsiteisėjus, turi būti grąžinta ieškovei, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo išnagrinėti ir tie reikalavimai, kurie, to paties teismo teigimu, nebuvo pareikšti.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nesutinka su apeliantės išdėstyta pozicija.Kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, Vilniaus apygardos teismas sprendime aiškiai pasisakė dėl pagrindo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nebuvimo, t. y. sprendime nurodė, kad paskolos sutartys yra beprocentinės, todėl ieškovas, nebūdamas paskolos sandorių šalimi, negali pakeisti sutarčių turinio ir nepagrįstai reikalauti, jog atsakovas mokėtų palūkanas. Taigi, teismas akivaizdžiai nagrinėjo ne tik skolos, bet ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo klausimą. Taip pat, priešingai nei interpretuoja apeliantė, teismas sprendime analizavo ir vertino taip pat ir galimybės priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, klausimą. Ta aplinkybė, kad 2017 m. kovo 31 d. sprendime Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog ieškovė neprašė kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo numatytos paskolos grąžinimo dienos iki ieškinio pateikimo, priteisimo, nereiškia, jog teismas pripažino tam tikrą ieškovės ieškinyje nurodytą reikalavimą nepaduotu ir (ar) nenagrinėtinu. Teismas tiesiog kitaip įvertino (aiškino) ieškovės pateiktus reikalavimus, inter alia ir atskirajame skunde akcentuotą ieškinio reikalavimą Nr. 3 (t. y. kitaip vertino ieškovės šiame reikalavime prašomų palūkanų atliekamą funkciją), nei šiuo metu aiškina pati apeliantė, savo ruožtu net ir kitoks, nei to siekė ieškovė, jos pateikto reikalavimo įvertinimas bet kuriuo atveju yra to reikalavimo išnagrinėjimas (kuris, jeigu ieškovė su juo nesutiko, turėjo būti skundžiamas ir galėjo būti peržiūrėtas tik instancine tvarka), todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad buvo išnagrinėti visi ieškinio, kurio suma sudarė 75 029,42 Eur, reikalavimai ir jokia žyminio mokesčio permoka neegzistuoja.Pažymėtina, kad skirtingai ne teigia ieškovė savo prašyme grąžinti žyminio mokesčio permoką ir atskirajame skunde, apeliantės minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartyje taip pat nebuvo konstatuota, jog dalį ieškovės pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotais. Taigi, apeliantė, netinkamai suprasdama Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinį, nepagrįstai mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu išnagrinėtų reikalavimų suma mažesnė nei ta, nuo kurios buvo apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis. Dėl tos pačios priežasties (ieškovės netinkamo procesinių sprendimų turinio interpretavimo) atmestini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodyti galutiniame sprendime, neva prieštarauja atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje išdėstytiems.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į pačios ieškovės pozicijos nenuoseklumą. Antai, prašyme grąžinti žyminio mokesčio permoką ji nurodė, kad žyminis mokestis turi būti perskaičiuotas ir sumokėtas tik nuo išnagrinėto reikalavimo dėl 147 000 Lt skolos priteisimo sumos ir todėl ieškovė neva turėjo sumokėti tik 1 141,10 Eur žyminį mokestį. Tačiau atskirajame skunde apeliantė jau teigia, kad išnagrinėtų 2017 m. kovo 31 d. sprendimu reikalavimų suma sudaro 204 360,88 Lt, todėl ieškovė turėjo sumokėti 1473,39 Eur žyminį mokestį ir todėl tariamai permokėta 276,46 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei turėtų būti grąžinta. Toks apeliantės pozicijos nenuoseklumas tik patvirtina pirmiau padarytą išvadą, kad ieškovė neteisingai supranta ir interpretuoja pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų turinį, bei painiojasi dėl jos pačios pareikštų reikalavimų esmės.Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.