Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1973-392/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rhetor“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Versmių statyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Rhetor“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 252 091 litų paskolos ir palūkanų. Reikalavimas kildinamas iš 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria UAB „Versmių statyba“ perleido ieškovei UAB „Rhetor“ 147 000 litų reikalavimo teisę į atsakovą A. T..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktu, civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rhetor“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Versmių statyba“ sustabdė, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje e2-37232-535/2015, kurioje bus konstatuota, ar reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta teisėtai ir ar ji sukelia teisines pasekmes jos šalims.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Rhetor“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė esminius CPK principus ir nuostatas dėl privalomojo bylos sustabdymo. Skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas be jokio teisinio pagrindo 2015-06-26 atskirąja nutartimi kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ dėl galimo jo teisių pažeidimo, nors CPK 299 straipsnis teismui nenumato teisės kreiptis į privačius verslo subjektus, ir paragino kreiptis į teismą ginant savo teises. Po minėtos atskirosios nutarties priėmimo buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-37232-535/2015 pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms UAB „Viltekta“ ir UAB „Versmių statyba“ CK 6.66 straipsnio pagrindu dėl 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas šioje byloje, pripažinimo negaliojančia. Vien tik ieškinio pateikimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti pagrindas teismui manyti, jog 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartis prieštarauja įstatymui ar pažeidžia kieno nors teises, bei negali sudaryti privalomo bylos sustabdymo pagrindo. Be to, bylos sustabdymas pažeistų ir operatyvumo bei ekonomiškumo principus, kadangi užvilkintų bylos nagrinėjimą ir suvaržytų išieškojimo iš A. T. galimybes. CPK yra įtvirtintas bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir ekonomiškumo principas, tačiau šiuo atveju, sudarant atsakovui galimybę laukti sprendimų kitose bylose ir nevykdyti savo prievolių, teismas akivaizdžiai pažeidžia ir šiuos principus.

2. Skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas vilkina bylos nagrinėjimą ir talkina privatiems juridiniams asmenims, t.y. AAS „Gjensidige Baltic“, ginant jo tariamai pažeistas teises. Nutartis buvo priimta kerštaujant už tai, kad teisėjas ne kartą ieškovės buvo šalinamas dėl neobjektyvumo nagrinėjant bylas ir skundžiamas dėl akivaizdžiai neteisėtų nutarčių ir sprendimų. Skundžiama nutartis iš esmės buvo priimta pataikaujant atsakovui ir taip pažeidžiant bylos šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, suteikiant vienai iš šalių galimybę nevykdyti savo prievolių. Byla buvo sustabdyta tik pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės. Iki bylos sustabdymo buvo paskirti du teismo posėdžiai, t.y. 2015-06-26 ir 2015-09-11. Pasityčiojimu laikytina tai, kad posėdžiai abu kartus buvo paskirti penktadieniais 15 valandą, kad nebūtų spėta bylos išnagrinėti. Į teismo posėdį, vykusį 2015-09-11, atsakovas net neatvyko, kas leidžia teigti, jog apie teisėjo ketinimą stabdyti bylą jis jau buvo informuotas iš anksto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikintos teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi sustabdė civilinė bylą Nr. 2-1973-392/2015 pagal ieškovės UAB „Rhetor“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Versmių statyba“, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje e2-37232-535/2015.

Dėl bylos sustabdymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinėje byla Nr. 2-1979-392/2015 pagal ieškovės UAB „Rhetor“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Versmių statyba“. Ieškinys yra grindžiamas 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuria UAB „Versmių statyba“ perleido UAB „Rhetor“ 147 000 litų reikalavimo teisę į A. T.. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-37232-535/2015 pagal AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį UAB „Versmių statyba“ ir UAB „Rhetor“, trečiasis asmuo A. T., kuriuo prašoma pripažinti minėtą 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ab initio, kaip pažeidžiančią kreditoriaus interesus (CK 6.66 str.). Skundžiama nutartimi civilinė byla Nr. 2-1979-392/2015 buvo sustabdyta iki kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-37232-535/2015, kurioje sprendžiamas 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo klausimas. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia nei teisinio, nei faktinio pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-37232-535/2015 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, kurios reikalavimai yra grindžiami būtent ginčijama 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi.

Taigi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, civilinę bylą Nr. 2-1979-392/2015 sustabdyti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Atskirasis skundas, be kita ko, grindžiamas ir netinkamu skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo procesiniu elgesiu. Apeliantės teigimu, teisėjas vilkina bylos nagrinėjimą, talkina privatiems juridiniams asmenims, nagrinėjamoje byloje pataikauja atsakovui, skundžiamą nutartį priėmė kerštaudamas ieškovui, teismo posėdžius skiria penktadieniais 15 valandą vien tik tam, kad nebūtų galima išnagrinėti bylos ir pan.

Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti konkretaus neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties (CPK 301 str.), o ne apskritai vertinti pirmos instancijos teismo procesinį elgesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl bylos sustabdymo jokių procesinio pobūdžio pažeidimų, kurie turėtų tiesioginės įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, nepadarė.

Įvertinus aukščiau minėtų atskirojo skundo argumentų turinį, darytina išvada, kad, kvestionuojant pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą, yra keliamas klausimas ir dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumo. Apeliantei išaiškintina, kad, jeigu jai kyla abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo, ji gali CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių pagrindu pasinaudoti savo teise reikšti motyvuotą nušalinimą teismui, kuris bus išspręstas CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šia CPK įtvirtinta teise nagrinėjamoje byloje apeliantė nėra pasinaudojusi, darytina išvada, jog teismo šališkumas nagrinėjamu atveju yra grindžiamas vien tik galimai nepalankios ieškovei nutarties priėmimu.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šio punkto pagrindu, nes kitoje civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.