Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, galutine 50 parų arešto bausme. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. liepos 22 d.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, galutine subendrinta 5 metų 5 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą 5 metų 5 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai. Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 6 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: būdamas kardomajame suėmime (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val., koridoriuje, prie kameros Nr. 48, tyčia abejomis rankomis sudavė vieną smūgį Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistui T. B. į krūtinės sritį. Tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam T. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Kalbėjo telefonu ir pradėjo kištis į pokalbį. Kitą dieną buvo suduota rankomis, nes įkalinimo laikas nemažas. Buvo gautas atsakas, kai buvo kitas teismas, buvo sumušta akis, sumušė ponas. Buvo 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val. Jam buvo pykčio priepuolis. Jam sutrikimų nekonstatuota. Dabar pas psichologą nesilanko. Žmogus uždavinėjo asmeninius klausimus. Jis neįsivaizduoja, iš kur tokie klausimai pas žmogų. Jis tiesiog palietė, smūgis į krūtinę ir buvo atsakas. 2024 spalio 11 d. jį nubaudė už smurtinį nusižengimą. Gali būti, kad jam savitvardos stoka. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Buvo viskas gerai, paskui pradėjo keliauti ir atsirado tokios kliūtys, kaip kiti žmonės, kurie mėgsta kištis, kad kitas žmogus jaustųsi blogai. Supranta, kad reikia psichologo. Civilinį ieškinį matė, jo nemokės, nes nenori. Kiti pareigūnai jo neskriaudžia. Patikrinimo metu, koridoriuje, sudavė abiem rankomis į krūtinės sritį. Elgesį vertina be didelės emocijos. Jį (A. M.) pavadino D. Kodėl turi kreiptis ne jo vardu. Supranta, kad tai mažareikšmis dalykas. Mokėti civilinio ieškinio nesutinka, jam (T. B.) sutiktų mokėti nulį. Jis šnekėjo taksofonu su namiškiais. Jis (T. B.) ėjo pro šoną. Ten viskas rašoma, jis tingi kalbėti. Šeimos neturi, tėvai yra. Paskutinis darbas buvo barmenu, jei ne probacija, būtų grįžęs. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tai buvo pastūmimas, plaštakomis. Pareigūnas susvyravo, po to, 5 pareigūnai jį pradėjo laužyti, pargriovė ant žemės, o šitas ponas jam trenkė iš kelio į galvą, po to iš rankos į akį. Jis buvo išneštas iki kitos patalpos ir įmestas. Problemų su alkoholiu nebuvo, vaikystėje buvo narkotikų.

Kadangi kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos duodamas parodymus pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Jam kyla staigūs ir nevaldomi pykčio priepuoliai, kuriuos jis suvaldydavo iki 30 metų. Vėliau dėl patirto streso darbe, jam pradėjo darytis sunku suvaldyti pykčio priepuolius, dėl to jis pateko į įkalinimo įstaigas. Dėl pykčio priepuolių, jis nesikreipė į gydymo įstaigas. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 08.00 val., per rytinį patikrinimą, (duomenys neskelbtini) kalėjime, jis pastūmė jam įteiktame įtarime nurodytą pareigūną T. B., abejomis rankomis suduodamas jam į krūtinę. Tada 3 (trys) pareigūnai jį paguldė ant žemės veidu į žemę, o jis matė, kad T. B. prispaudė jam galvą su savo keliu ir trenkė jam į veidą su kitu keliu. Po to vieną kartą su kumščiu trenkė jam į veidą. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir nuvedė į laikino sulaikymo kamerą. Po kelių valandų pas jį atėjo pareigūnai, kurie paklausė, ar jis yra nusiraminęs. Jis atsakė, kad dar yra nenusiraminęs. Tada po valandos pas jį vėl atėjo pareigūnai. Tada jis jau buvo nusiraminęs ir pareigūnai jį nuvedė pas slaugytoją medicininei apžiūrai, kuri po apžiūros jam davė gabalėlį ledo. Jo pyktis šiam pareigūnui jau kilo prieš kelias dienas. Gal vieną ar dvi dienas prieš šį įvykį, pirmoje dienos pusėje, tikslaus laiko nepamena, pareigūnas T. B. jam įteikinėdamas bylą, jį pavadino D. M.. Jis nežino, ar T. B. į jį kreipėsi D. specialiai, ar per klaidą, tačiau jam tai sukėlė agresiją ir pyktį, jis tai palaikė kaip įžeidimą. Antrą kartą jam kalbant taksofonu, trečio aukšto koridoriuje T. B. praeidamas pro jį paklausė, iš kur jis yra ir kaip tas keturratis. Jis nežino, ar pareigūnas T. B. norėjo su juo susidraugauti, tačiau jis (duomenys neskelbtini) kalėjime draugų neieško ir dėl to labai susinervino. Prieš tai jam įteikinėdamos dokumentus, dvi pareigūnės, kurių vardų nežino, jį vadino P. ir M., tai jam taip pat sukėlė pyktį ir susierzinimą. Jis mano, kad jis su pareigūnais bendrauja taip pat, kaip ir jie su juo. Jis negali atsakyti, kodėl jis vartoja necenzūrinius žodžius bendraudamas su pareigūnais, kadangi nežino situacijos. 2024 m. spalio 10 d. ryte, tikslaus laiko nepasakys, jis kalbėjo trečiojo aukšto koridoriuje taksofonu ir tuo metu iš posto atėjęs pareigūnas jį sudrausmino, kad jis nesikeiktų, o tada pro jį praeidinėjo dar du pareigūnai, kurie jam pasakė, kad jei keiksis ir rėkaus, jie jam atims telefoną, tai yra, nutrauks skambutį. Jis nesusivaldęs rėkavo ir naudojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, tačiau nieko nelietė. Šioje situacijoje pareigūnai jį tiesiog nuvedė ir uždarė kameroje Nr. 48. Kameroje buvo laikomi dviese, jis ir kameros draugas vardu J., kurio pavardės nežino. J. yra tylus žmogus, jų tarpusavio santykiai yra ramūs. Taip pat buvo situacija, kai pareigūnai jį uždarinėjo į kamerą Nr. 48 ir jis užvaldytas pykčio, automatiškai spjovė į pareigūno pusę, spontaniška reakcija, neprisimena, ar jam pavyko apspjauti pareigūną. Jis negali tokio pareigūnų elgesio pakęsti. Jeigu pareigūnai toliau į jį kreipsis ne jo vardu ir jį pravardžiuos, o taip pat klausinės apie daiktus iš jo asmeninio gyvenimo, kaip pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), tai jam natūraliai sukels pyktį. Jis dėl tokio savo elgesio gailisi ir pasistengs bandyti kontroliuoti savo elgesį tokiose situacijose. Jis mano, kad nieko tokio bloga jis nepadarė ir dėl to į gydytojus nesikreipė (t. 1, b. l. 186-189).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas A. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Jis šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, 6 būrio, 6.1 gyvenamojoje patalpoje. Jam yra paskelbta apie nukentėjusiojo civilinį ieškinį, kurio suma 1 500 eurų. Jis sutinka atlyginti ieškinyje nurodytą neturtinę žalą (t. 1, b. l. 190-193).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. B. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dieninei pamainai. Lietuvos kalėjimų tarnyboje jau dirba (duomenys neskelbtini) metų. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val., vykdant tarnybą 2-jame gyvenamajame korpuse, rytinio patikrinimo metu, suimtajam A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) išėjus iš kameros Nr. 48, suimtasis jo paklausė „ką tu man sakei apie (duomenys neskelbtini) asile“. Jis nesuprato klausimo ir paprašė suimtojo pakartoti. Suimtasis dar kartą jo paklausė „ką tu man sakei apie (duomenys neskelbtini)“ ir tuo pat metu panaudojo prieš jį fizinį smurtą, staiga smūgiuodamas abejomis rankomis jam į krūtinės sritį ir pastumdamas jį. Dėl suimtojo neprognozuojamų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jautė stiprų fizinį skausmą krūtinės srityje ir saulės rezginio vietoje. Jis apsižiūrėjo pats, kadangi sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė. Manė, kad krūtinės paraudimas ir skausmas praeis. Po minėto įvykio, suimtojo atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės antrankiai, siekiant jį sutramdyti iki nusiraminimo. Taip pat buvo surašyta tarnybinė dokumentacija. Po tarnybos, apie 20.00 val. grįžęs namo išgėrė vaistą nuo skausmo „Nalgesin“ ir pasitepė skausmą malšinančiu geliu „Diclac“, 5 procentų stiprumo, tačiau nelabai padėjo ir skausmą krūtinėje jaučia iki šiol. Dėl minėto įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam padarytos žalos (t. 1, b. l. 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas T. B. nurodė, kad patvirtina savo duotus parodymus ir papildomai paaiškina, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val., vykdant tarnybą 2-jame gyvenamajame korpuse, rytinio patikrinimo metu, suimtajam A. M. sudavus jam į krūtinės sritį staigų ir stiprų smūgį, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Smūgio sudavimo metu jis, pareigūnai ir A. M. buvo koridoriuje, kuris yra ganėtinai siauras, apytiksliai 3 metrų pločio. Po jam suduoto smūgio jis buvo nusviestas iki kitos sienos, kadangi, jei gerai prisimena, su dešinės rankos alkūne stuktelėjo į sieną. Gali parodyti, kurioje vietoje stovėjo ir kur buvo po smūgio nublokštas. Jis nori pasakyti, kad A. M. suduotas staigus smūgis buvo visiškai neprognozuojamas, kadangi jis su nuteistaisiais ir suimtaisiais dirba tiesiogiai kiekvieną darbo dieną ir tarnybos metu susiduria su visokiais minėtų asmenų nepasitenkinimais, grasinimais ir pavojingomis situacijomis. Jis kalėjimų tarnyboje dirba jau (duomenys neskelbtini) metų ir turi kompetencijų suvaldyti nuteistųjų netinkamą elgesį, taip pat supranta savo darbo pavojingumą ir specifiką, yra tam paruoštas fiziškai ir psichologiškai. Tačiau norėtų pabrėžti, kad šitas įvykis buvo jam visai nenuspėjamas. Netikėtai jam suduotas greitas ir tikslus smūgis abejomis rankomis į centrinę kūno dalį buvo itin stiprus ir jį destabilizavo. Patirtą skausmą vertina 8 iš 10. A. M. stovėjo tiesiai prieš jį, kažką bandė sakyti ir staiga įsiaudrinęs netikėtai lenkėsi link jo, tuo metu iš visos jėgos suduodamas tiesioginį smūgį abejomis rankomis. Nuo suduoto smūgio stiprumo į krūtinės ląstą, jis neišlaikė pusiausvyros. Nors ir patyrė šoką nuo jam suduoto galingo smūgio, jis suprato savo pareigą ir nedelsdamas padėjo kitiems įvykio metu buvusiems pareigūnams sutramdyti besipriešinantį suimtąjį A. M.. Buvo panaudota jėga, kadangi A. M. priešinosi ir savanoriškai neleido jam uždėti antrankių. Po A. M. suduoto smūgio, jis buvo šoke, atrodė, kad nieko tokio ir dirbo toliau. Bet praėjus šiek tiek valandų, jis pradėjo jausti stiprėjantį skausmą krūtinėje, jam maudė, skaudėjo ir jautė tempimą. Buvo apžiūrėtas medikų ekspertų, todėl gydėsi namuose pats ir į medikus nesikreipė. Jis patvirtina, kad suimtojo A. M. tarnybos metu jokiais kitais vardais nevadino ir niekaip nepravardžiavo. Kaip ir su visais įkalintais asmenimis, jis bendrauja mandagiai (t. 1, b. l. 44-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Č. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas. 2024 m. rugsėjo 22 d. jis dirbo pagal grafiką (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini). Jo tarnybos laikas buvo nuo 2024 m. rugsėjo 22 d., 7.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., 8.20 val. Tarnybos metu jis buvo paskirtas dirbti 2-ojo nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamojo korpuso 3-io aukšto poste. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.00 val., jis kartu su kitais pareigūnais perdavinėjo pamainą ir postą, tuo metu atliko viso 3-io aukšto nuteistųjų skaičiavimą ir kamerų techninės būklės patikrinimą. Jis ir pareigūnas D. G. pamainą perdavė, o pareigūnai D. B. ir D. P. priėmė, taip pat pamainos perdavime dalyvavo ir pareigūnas dinaminei priežiūrai T. B.. Apie 8.02 val. jie visi priėjo prie kameros Nr. 48. Atidarius kameros duris, iš kameros išėjo du suimtieji A. M. ir J. K. Suimtasis A. M. grubiu tonu pradėjo sakyti pareigūnui T. B. kažką apie keturratį. T. B. nesuprato, ko suimtasis A. M. iš jo nori, ir paprašė pakartoti klausimą. Tada A. M. visiškai netikėtai staigiai puolė link T. B. ir abejomis rankomis smūgiavo jam į krūtinę. T. B. buvo nublokštas į šoną, o jis iškart prisiartino prie suimtojo A. M. ir prirėmė jį prie sienos. Tada pareigūnai D. G., D. B. ir T. B. paguldė suimtąjį A. M. ant žemės, o V. Č. uždėjo jam antrankius. Jis buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą, esančią Priėmimo paskirstymo skyriuje. Apie įvykį jis surašė tarnybinius pranešimus ir baigęs tarnybą išėjo namo. Taip pat V. Č. nori pažymėti, kad 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 9.00 val., jo tarnybos pradžioje, jis su pareigūnu V. C. ėjo 2-ojo korpuso 3-io aukšto koridoriumi, o prie taksofonų tuo metu stovėjo suimtasis A. M.. Jiems praeinant pro šalį, minėtas suimtasis iš niekur nieko pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu ir pradėjo elgtis agresyviai. Tada pareigūnas V. C. įspėjo suimtąjį, kad jam nenusiraminus, bus panaudotos specialios priemonės ir matė kaip pareigūnas C. paruošė pipirinių dujų balionėlį. Tuomet į koridorių įėjo budintis pareigūnas Z. K.-P. ir nurodė suimtajam A. M. eiti į kamerą. Jiems lydint suimtąjį į kamerą Nr. 48, jis toliau vartojo necenzūrinius žodžius (t. 1, b. l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. G. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.00 val., jis kartu su pareigūnu V. perdavinėjo pamainą. Tą pamainą, visą parą jis buvo paskirtas tarnybą atlikti 2-ojo gyvenamojo korpuso 3-io aukšto poste. Apie 8.02 val. jis su pareigūnais V. Č., D. B., D. P. ir T. B. priėjo prie kameros Nr. 48. D. G. atidarė kameros duris ir grotas, iš kameros buvo išleisti du suimtieji A. M. ir J. K. Tuomet suimtasis A. M. paklausė kažko apie (duomenys neskelbtini), o T. B. nesupratęs paprašė jo pakartoti, ką sakė. Tuomet jis matė, kaip A. M. pasiuto, kad T. B. nesuprato jo klausimo ir ėmė elgtis neadekvačiai, ir staiga puolė ant T. B. ir sudavė abejomis rankomis jam į krūtinę. T. B. nustumtas atšoko į koridorių. Pareigūnas V. Č. staigiai prispaudė suimtąjį prie sienos ir tada jis kartu su D. B. ir T. B. panaudojo fizinę jėgą ir paguldė agresyvų suimtąjį ant žemės. A. M. fiziškai priešinosi ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl V. Č. uždėjo jam antrankius. Minėtas suimtasis buvo išvestas į laikino sulaikymo kamerą. Jis surašė tarnybinį pranešimą ir užbaigęs tarnybą išėjo namo. Dėl minėto suimtojo A. M. elgesio taip pat nori paminėti, kad 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 9.00 val., jis būdamas 3-io aukšto poste, per domofoną gavo A. M. prašymą išvesti jį paskambinti. Pagal prašymą jam priklausė telefoninis skambutis 20 minučių trukmės. Jis A. M. išleido iš kameros Nr. 48 ir šis nuėjo prie taksofono. Būdamas poste jis išgirdo, kad suimtasis A. M. rėkė kalbėdamas telefonu ir vartojo necenzūrinius žodžius. Jis priėjo ir A. M. sudrausmino, perspėjo, kad kalbėtų ir elgtųsi mandagiai. Savo tarnybos metu jis yra ne kartą drausminęs minėtą suimtąjį. Po keletos minučių, jis būdamas poste vėl išgirdo triukšmą koridoriuje, išėjęs pamatė, kad pareigūnai V. Č. ir V. C. drausmina suimtąjį A. M.. Dėl nenuspėjamo A. M. elgesio, skambutis buvo nutrauktas ir viršininko nurodymu jis buvo gražintas į savo kamerą, kurią D. G. uždarė (t. 1, b. l. 72-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kalėjimo saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu nuo 2014 metų. 2024 m. rugsėjo 23 d. jis vykdė tarnybą pagal darbo grafiką ir buvo paskirtas tarnybą vykdyti 2 korpuso 3 aukšto poste. Rytinio patikrinimo metu, jis kartu su pareigūnu D. P. priiminėjo pamainą iš pamainą perduodančių pareigūnų V. Č. ir D. G.. Apie 08.00 val., priėjo prie kameros Nr. 48, iš kurios buvo išleisti du suimtieji A. M. ir J. K. Jis kartu su pareigūnu D. P. užėjo į kamerą patikrinti jos techninės būklės, patikrinus lango grotas išėjo iš kameros į koridorių, prieš jam išeinant į koridorių, jis išgirdo triukšmą koridoriuje. Iš karto išbėgo į koridorių ir nedelsdamas pribėgo prie pareigūnų padėti jiems sutramdyti besipriešinantį A. M.. Jis laikė suimtojo kojas, D. G. bandė užversti A. M. rankas jam už nugaros, kadangi A. M. aktyviai priešinosi, visu kūnu muistėsi ir nesileido rankų užversti už nugaros. V. Č. uždėjo antrankius A. M., o tuo metu T. B. laikė A. M. pečius ir galvą, kadangi A. M. buvo įsismarkavęs, agresyvus, rėkė ir nenusiramino. Su uždėtais antrankiais A. M. buvo nuvestas į laikinojo sulaikymo kamerą. Kalbant apie sulaikytąjį A. M., D. B. prisimena, kad jo tarnybos metu yra ne kartą matęs A. M. agresyvų ir nemandagų elgesį pareigūnų atžvilgiu. 2024 metų rugsėjo pradžioje jis buvo paskirtas vykdyti tarnybą 2 gyvenamojo korpuso 3 aukšte. Jam dirbant, tą dieną budinčiame poste jis išgirdo, kaip A. M. kalbėdamas taksafonu, esančiu trečiojo aukšto koridoriuje, labai keikėsi, rėkavo, jo elgesys buvo neprognozuojamas. Jis A. M. tada pasakė, kad jei jis ir toliau keiksis, jo skambutis bus nutrauktas, A. M. jam atsakė, kad gerai ir nesikeiks. Valandos bėgyje A. M. vėl buvo išleistas prie taksofono, kalbėdamas juo, A. M. vėl kalbėjo pakeltu tonu ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pakalbėjęs telefonu A. M. pasiprašė būti uždarytas į kamerą. Tarp D. B. ir A. M. nebuvo jokių pašalinių kalbų. Jis įleido A. M. į kamerą Nr. 48 ir jam uždarant kameros duris, šis atsisuko ir spjovė į jį, tuo pat metu jėga laikydamas kameros duris ir neleisdamas D. B. jų uždaryti. D. B. jėga uždarė kameros duris ir jas užrakino (t. 1, b. l. 83-86).

2024 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis T. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė tikslią vietą (duomenys neskelbtini) kalėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo korpuso 3-io aukšto koridoriuje, prie kameros Nr. 48, kurioje A. M. jam sudavė smūgį ir tikslią vietą, kurioje atsidūrė po suduoto smūgio (t. 1, b. l. 48-54).

2024 m. rugsėjo 25 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas (T. B.), pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dieninei pamainai. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val., vykdant tarnybą 2-jame gyvenamajame korpuse, rytinio patikrinimo metu, suimtajam A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) išėjus iš kameros Nr. 48, suimtasis jo paklausė „ką tu man sakei apie (duomenys neskelbtini) asile“. T. B. nesuprato klausimo ir paprašė suimtojo pakartoti. Suimtasis dar kartą jo paklausė „ką tu man sakei apie (duomenys neskelbtini)“ ir tuo pat metu panaudojo prieš jį fizinį smurtą, staiga smūgiuodamas abejomis rankomis jam į krūtinės sritį ir pastumdamas jį. Dėl suimtojo neprognozuojamų veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl minėto įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam padarytos žalos (t. 1, b. l. 1-6).

2024 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2-o korpuso 3-io aukšto koridorius, prie kameros Nr. 48, kur 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 08.02 val., suimtasis A. M. abejomis rankomis smūgiavo pareigūnui T. B. į krūtinės sritį. Matomos kameros Nr. 48 pilkos spalvos metalinės durys, fotografuota iš koridoriaus (pagal laikrodžio rodyklę), kitoje koridoriaus pusėje matomos pilkos spalvos tarnybinės patalpos durys, už jų matomas ant sienos pritvirtintas telefono aparatas, už jo matomos atvertos pareigūnų tarnybinio posto patalpos durys. Apžiūrėtos koridoriaus grindys, dengtos pilkos spalvos grindų plytelėmis, koridoriaus plotis 2,2 m. (t. 1, b. l. 31-37).

2024 m. spalio 7 d. – 2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)R0014_VKR01420240923073654_0181, įrašytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūno T. B. išduotu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini)R0014, kuriame yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kalėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo gyvenamojo korpuso koridoriaus vaizdas, prie kameros Nr. 48. Vaizdo įrašo pradžia 07:36:58 (galima laiko paklaida iki 30 min.), matomi pareigūnai, kurie atlieką rytinį kamerų patikrinimą, keičiantis pamainoms. 07:36:58-07:40:35 reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos nėra. 07:40:36 matoma kaip pareigūnas D. G. atidaro kameros Nr. 48 metalines duris ir grotas, matoma, kad iš kameros išeina kameroje laikomi asmenys. Pirmasis iš kameros išeina A. M., kuris vilki juodos spalvos liemenę ir juodos spalvos sportines kelnes, paskui jį iš kameros išeina J. K. Suimtieji atsistoja koridoriuje prie sienos. 07:40:51 girdimas vaizdo įrašo garsas, kurio metu suimtasis A. M., stovintis prieš vaizdo registratoriumi filmuojantį pareigūną T. B. sako „apie kokį tu (duomenys neskelbtini) tu bazarinai, kada aš ėjau prie telefono šnekėt, asile?“. Pareigūnas T. B. atsako „kaip kaip?“. Suimtasis A. M. pakartoja pasakytus žodžius „apie kokį tu čia (duomenys neskelbtini) tu bazarinai, kada aš ėjau prie telefono šnekėt?“. Pareigūnas T. B. atsako „kada?“, A. M. atsako „nu vat klausei, M. keturratis, koks čia keturratis apie kokį tu čia keturratį klausei?“, T. B. atsako „ne, nesuprantamas žodis“, tuo pačiu metu A. M. sako „čiūchinkis, nachui pūsk“, T. B. paklausia A. M. „kas tau yra?“. 07:41:02 suimtasis A. M. visu kūnu pasilenkia link filmuojančio pareigūno T. B., ištraukęs abi rankas iš už nugaros užsimojęs abejomis rankomis smūgiuoja į filmuojantį pareigūną T. B., į krūtinės sritį, ties ta vieta, kur yra prisegtas vaizdo registratorius. 07:41:03 iškart po smūgio pareigūnas V. Č. nedelsdamas prieina prie puolimo stovėsenoje stovinčio A. M. ir rankomis priremia jį prie sienos. Šalia A. M. ramiai prie sienos stovi J. K. 07:41:05 vaizdo įraše matoma, kad vaizdo registratoriumi filmuojantis T. B., taip pat prieina prie suimtojo A. M. ir padeda kitiems pareigūnams D. G., D. B. paguldyti A. M. ant žemės. Dėl vaizdo registratoriaus padėties toliau filmuojamas koridoriaus grindų vaizdas ir girdimas vaizdo įrašo garsas. 07:41:17 girdima, kaip A. M. pasako „ką tu čia, eik tu nachui“, po to girdima, kaip A. M. sako „ką aš tau padariau dalbajobas nachui?“. 07:41:30 girdima, kaip pareigūnas pasako A. M. „rankas, rankas, nesimuistyk“. 07:41:42 girdima A. M. pasako pareigūnams „dalbajobai dalbajobas nachui, eik tu nachui“. 07:41:50 matoma, kaip pareigūnai bando užvesti A. M. rankas, jam už nugaros, o jis aktyviai priešinasi, jėga neleisdamas to padaryti, girdima kaip pareigūnas pasako A. M. „M. ramiai, ranką, ranką“. 07:41:58 pareigūnas A. M. kartoja „leisk ranką“. 07:42:00 val., girdima, kaip pareigūnas sako A. M. „atpalaiduok ranką“. 07:42:10 vaizdo registratoriaus įraše matoma, kaip pareigūnai uždėję antrankius A. M. jį pakelia nuo žemės. 07:42:20 matoma, kaip pareigūnai D. G., V. Č. ir D. P., laikydami A. M. jį veda laiptine, tačiau A. M. priešinasi ir nesileidžia vedamas. 07:42:46 girdima, kaip pareigūnas sako A. M. „einam ir stokis“. Pareigūnai atveda A. M. į priėmimo paskirstymo skyrių, 07:44:29 uždaro A. M. į laikino sulaikymo kamerą. 07:45:41 vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. VID_20240923_091906, įrašytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo stacionaria vaizdo stebėjimo kamera Nr. 4 3a 43-45, kurioje yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kalėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo gyvenamojo korpuso koridoriaus vaizdas, prie kameros Nr. 48. Vaizdo įrašas yra priartintas, todėl data ir laikas vaizdo ekrane nėra matomi. Įrašo trukmė 24 sekundės. Vaizdo įraše matoma, prie atvertų kameros Nr. 48 durų stovinčius suimtuosius A. M., kuris vilki juodos spalvos liemenę ir juodos spalvos sportines kelnes ir J. K. Priešais suimtuosius, atsisukęs veidu į juos (suprantama kalbasi) stovi pareigūnas T. B., kuris rankose laiko popieriaus lapus. Koridoriuje matoma stovinčius pareigūnus D. G. ir V. Č.. Vaizdo įraše matoma, kaip T. B. atsisuka veidu į A. M. (suprantama kalbasi). 00.10 suimtasis A. M. visu kūnu pasilenkia link pareigūno T. B., ištraukęs abi rankas iš už nugaros ir užsimojęs abejomis rankomis, smūgiuoja pareigūnui T. B. į krūtinės sritį. 00:12 matoma iškart po smūgio pareigūnas V. Č. nedelsdamas prieina prie A. M. ir rankomis priremia jį prie sienos. Šalia A. M. ramiai prie sienos stovi J. K. 00:15 matoma, kaip A. M. pareigūnai V. Č., D. G. ir T. B. paguldo ant grindų ir bando jam uždėti antrankius. T. B. prilaiko A. M. galvą ir pečius, V. Č. ir D. G. bando uždėti antrankius A. M., matoma, kaip pareigūnas D. B. išbėgęs iš kameros Nr. 48 laiko besipriešinančio A. M. kojas. 00:24 sekundė vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas yra 2024-09-22 Nr. vr08_ch4_20240922090026_20240922090436 įrašytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo stacionaria vaizdo stebėjimo kamera Nr. 4 3a 43-45, kurioje yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kalėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo gyvenamojo korpuso koridoriaus vaizdas. Vaizdo įrašo pradžia 09:00:26, matomas prie taksofono stovintis suimtasis A. M., kuris laiko prie ausis prisidėjęs taksofono ragelį. 09:02:27 iš budinčiųjų posto išeina pareigūnas D. G. ir prieina prie taksofonu kalbančio A. M., tuo metu koridoriaus gale matoma, kaip į koridorių įeina budintysis pareigūnas Z. K.-P., kuris praeina pro A. M. ir įeina į budinčiųjų postą. 09:02:58 matoma, kad pro suimtąjį A. M. koridoriumi praeina pareigūnai V. Č. ir V. C.. 09:02:59 staiga netikėtai A. M., staigiu judesiu visu kūnu linkteli į praeinančių pareigūnų pusę. 09:03:04 pareigūnai V. Č. ir V. C. atsisuka veidu į suimtąjį A. M. (suprantama kalbasi). Iš posto išeina pareigūnai D. G. ir Z. K.-P. 09:03:36 matoma, kaip suimtasis A. M. yra uždaromas į kamerą Nr. 48. 09:04:36 vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. T17_VPT01720240922090022_0093.MP4, įrašytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnui V. C. išduotu vaizdo registratoriumi Nr. T17, kuriame yra užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kalėjimo, adresu (duomenys neskelbtini), 2-ojo gyvenamojo korpuso koridoriaus vaizdas, prie taksofono. 08:59:54 vaizdo įrašo pradžia, matomas suimtasis A. M. stovintis prie taksofono. 09:00:01 matoma kaip prie suimtojo A. M. koridoriuje stovi pareigūnai V. Č., Z. K.-P. ir vaizdo registratoriumi filmuojantis V. C.. Tuo pačiu metu girdimas vaizdo įrašo garsas „tau įdomu kiek aš uždirbu pusgaidi nachui“, „kas tau yra, ko tu žiūri kūrva“. 09:00:04 girdima kaip pareigūnas V. C. įspėja A. M., kad bus panaudotos specialiosios priemonės, A. M. nutraukia pareigūną ir pasako „žertva tu nachui“. 09:00:08 pareigūnas Z. K.-P. pasako A. M., kad padėtų ragelį ir sugrįžtų į savo kamerą. 09:00:09 matoma, kaip pareigūnas D. G. atidaro kameros Nr. 48 duris, o A. M. eidamas į kamerą Nr. 48 toliau vartoja necenzūrinę kalbą (t. 1, b. l. 97-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3113/2024 (01) nurodyta, kad remiantis T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, T. B. krūtinėje ir plaštakose išorinių sužalojimų nerasta. Skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 109).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Pats kaltinamasis teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo katę pripažino. A. M. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val., jam buvo pykčio priepuolis. Jis kalbėjo telefonu, o pro šalį einantis pareigūnas T. B. pavadino jį ,,(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu, koridoriuje, jis sudavė nukentėjusiajam abiem rankomis į krūtinės sritį. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo T. B., liudytojų V. Č., D. G., D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Specialisto išvadoje Nr. G 3113/2024 (01) nurodyta, kad T. B. krūtinėje ir plaštakose išorinių sužalojimų nerasta. Skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 109). Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jautė stiprų fizinį skausmą krūtinės srityje ir saulės rezginio vietoje. Po tarnybos, apie 20.00 val. grįžęs namo išgėrė vaistą nuo skausmo „Nalgesin“ ir pasitepė skausmą malšinančiu geliu „Diclac“, 5 procentų stiprumo, tačiau tai nelabai padėjo ir skausmą krūtinėje jis jaučia iki šiol.

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajam T. B. sudavė smūgį į krūtinės sritį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis labai susinervino ir jam kilo pykčio priepuolis, kadangi nukentėjusysis į jį kreipėsi ,,(duomenys neskelbtini)“, dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

A. M. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltinamasis yra teistas, bet bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo vietoje prieš pareigūną, prižiūrintį suimtuosius ir įkalintuosius. Įvertinus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, A. M. pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, t. y. nusikaltimus, pagal savo pobūdį ir pavojingumą nesiskiriančius nuo nusikaltimo, nagrinėjamo šio baudžiamojo proceso metu, teismas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažįsta A. M. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. M. nedirbantis, teistas (t. 1, b. l. 132-141), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 125-131). Lietuvos kalėjimų tarnybos ambulatorinio apsilankymo aprašymų duomenimis A. M. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-124).

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas ar kitaip iššaukiantis nukentėjusiojo elgesys. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, jog pyktį pareigūno T. B. atžvilgiu pradėjo jausti dar keletą dienų prieš įvykį – esą pareigūnas jį pavadino kitu vardu – D. Be to, kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną, 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 8.02 val., pareigūnas jį pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, matyti, kad konflikto priežastys buvo nereikšmingos, asmeninio pobūdžio ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu agresyviems veiksmams pateisinti. Tai rodo, jog nusikalstama veika kilo ne dėl objektyvių išorinių veiksnių, o dėl paties kaltinamojo vidinės nuostatos ir emocinės reakcijos į, jo manymu, netinkamą kreipinį.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju prokurorės siūlomos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, galutine subendrinta 5 metų 5 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, juo paskirtą bausmę būtina subendrinti su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta iki minėto teismo nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo), todėl bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio taisykles. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės (3 mėnesiai laisvės atėmimo), ir skirtina galutinė subendrinta 5 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmės dalis.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis T. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60). Ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir moralinio jautrumo padidėjimą. Jaučia savo garbės ir orumo pažeminimą, kurį sukėlė A. M. tyčia, įžūliu elgesiu ir savo neteisėtais veiksmais bei necenzūriniais žodžiais, demonstruodamas nepagarba jo atžvilgiu. Taip pat jaučia socialinį nepatogumą ir emocinį diskomfortą prieš kolegas pareigūnus ir kitus nuteistuosius. Atsirado psichologinis nepatogumas dėl nuolat kylančių minčių dėl savęs vertinimo, abejojimo savimi, nepagrįsto nerimo ir kaltės jausmo. Atsirado bendravimo ribotumas, bijo gilintis į suimtųjų ir nuteistųjų problemas, dėl vidinės baimės jiems sukelti pyktį arba būti nesuprastam, dėl ko patiria didžiulį stresą, kadangi jo darbo specifika yra nuolatinis, tiesioginis bendravimas su kalinamaisiais. Po šio įvykio darbe pradėjo jausti emocine įtampą. Atsirado baimė būti užpultam, sumuštam, atsirado nesaugumo jausmas. Neatgauna moralinės pusiausvyros. Šis įvykis taip pat pablogino jo miego kokybę, kurį jaučiu dar iki dabar. Dėl nekokybiško miego tapo dirglus, dažnai jaučia galvos skausmus, ko anksčiau nebūdavo. Teismo posėdyje apklaustas tik dėl civilinio ieškinio nurodė tas pačias aplinkybes.

Nors kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo sutikęs su pareikštu civiliniu ieškiniu, teisiamojo posėdžio metu savo poziciją pakeitė ir pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog tiesiog „nenori“ atlyginti reikalaujamos žalos sumos. Teismas pažymi, kad kaltinamojo kaltė byloje yra įrodyta pakankamais ir patikimais įrodymais – liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis bei kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad A. M. savo tyčiniais veiksmais sukėlė žalą nukentėjusiajam (fizinį skausmą), todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp jo nusikalstamos veikos ir atsiradusių neigiamų padarinių.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, darytina išvada, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1 200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusysis išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų T. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Taip pat T. B. teismui daugiau nepateikė jokių duomenų, kuriais grindžia civilinį ieškinį, tik nurodė, kad po įvykio metu jis jautė fizinį diskomfortą bei patyrė išgyvenimus. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu ir tam tikrą laikotarpį po jo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo padarytas matomas išorinis sužalojimas (specialisto išvada Nr. G 3113/2024 (01)), kas galėtų patvirtinti apie nukentėjusiojo patirtus stiprius išgyvenimus. Nukentėjusiojo prašoma 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti viršija įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteisiamas sumas, todėl įvertinus visas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, civiliniam ieškovui T. B. iš kaltinamojo A. M., priteisiant 500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Būtent tokios sumos priteisimas atitiktų Lietuvos teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

2025 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 387,50 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą A. M. (t. 2, b. l. 48-53).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. nutartimi A. M. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 2, b. l. 34-35). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Gintaras Putvinskis.

Šioje byloje, vertinant A. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis nevedęs nedirbantis, duomenų, jog kaltinamasis gautų kitas pajamas, nėra. Kaltinamasis šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės atlyginti išlaidas šiuo metu yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo A. M. turtinę padėtį. Manytina, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas pernelyg apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Kiti klausimai.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomųjų priemonių neskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinė laikmena, esanti voke prie pirmo bylos tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. M. recidyvistu.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir A. M. paskiri galutinę subendrintą 5 (penkių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį.

Nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. T. B. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.