- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-747-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32494-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“, AB „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“ ir AB „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. 2017 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ADB „Gjensidige” ir prašė priteisti iš atsakovo 6 900 EUR žalos atlyginimą už pavogtą automobilį MITSUBISHI PAJERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos, kėbulo Nr. JMBLYV78W6J003284. Teismo posėdyje 2018 m. balandžio 19 d. ieškovo atstovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir palaikė ieškinio reikalavimą dėl 6 007,50 EUR žalos priteisimo.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad susitarė su UAB „Baltijos realizacijos centro lizingu“ dėl kredito automobiliui suteikimo ir sudarė automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2016/4624. Lizingo kompanijos reikalavimu apdraudė automobilį KASKO draudimu pagal sutartį Nr. GJELT 2137544, parengtą ADB „Gjensidige“. Draudimo sutarties pasirašymo metu atsakovo darbuotojų nedomino automobilio būklė, raktų skaičius ir panašiai, jie nereikalavo automobilio apžiūros. Sutarties pasirašymo metu buvo akcentuojamos mokėjimo sumos, terminai ir pasekmės.
3. 2017 m. rugpjūčio 29 d., apie 15 val. 30 min. ieškovas pastebėjo, kad automobilis MITSUBISHI PAJERO, kuris buvo apdraustas minėtu KASKO draudimu, yra pavogtas ir nebestovi, kur buvo paliktas - Geležinio Vilko g. 25, Vilniuje. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41053-16 dėl automobilio vagystės buvo sustabdytas, o nutarime nurodyta, kad, išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, duomenų apie tai, kad V. Š. ar R. Š. būtų įvykdę sukčiavimą, negauta, todėl tikslinga ikiteisminį tyrimą sustabdyti.
4. Ieškovas gavo iš atsakovo 2017 m. sausio 19 d. raštą Nr. S04-597881 žalos byloje Nr. CLT1332615, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis žalos byloje gauta/pateikta informacija ir dokumentais, nustatyta, kad automobilyje vagystės metu buvo paliktas automobilio užvedimo raktas, o tai yra nedraudiminis įvykis pagal Taisyklių I dalies 5 skyriaus 5.14 punktą, todėl atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką.
5. Toks atsakovo atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovo pateiktoje formoje „pranešimas apie apdraustos transporto priemonės vagystę“, atsakydamas į 2 dalies 9 klausimą „ar buvo pagaminti papildomi raktai?“, ieškovas nurodė, kad „nebuvo gaminti“, o į 10 klausimą „Kiek raktelių/signalizacijos pultų gauta perkant transporto priemonę/montuojant signalizaciją?“, atsakė - „2 raktai 1 pultas“. Atsakant į atsakovo anketos 5 dalies 1 klausimą, nurodė, kad automobilyje buvo įrengta garsinė signalizacija. Analizuojant atsakovo anketą, matyti, kad, atsakovui vertinant, ar įvykį (vagystę) pripažinti draudžiamuoju ir atlyginti patirtą žalą, buvo svarbu automobilio raktų skaičius, signalizacijos pultelių skaičius. Atsakovą domina, ar buvo pamestas kuro dangtelis, kur yra atsarginis raktas. Tačiau sutarties sudarymo metu ieškovas nei vieno tokio klausimo iš atsakovo darbuotojų neišgirdo. Sudarant KASKO draudimo sutartį, nereikėjo nei raktų, nei pultelių skaičiaus. Taip pat atsakovui nereikėjo patikrinti, ar raktai vienodi, ar jie to paties automobilio. Nereikėjo pažymos iš įmonių įrengiančių signalizacijas, kad automobilyje yra įrengta signalizacija. Atsakovas žino, kad įvykio vietoje nebuvo išdaužti automobilio langai, vadinasi, net ir darant prielaidą, kad automobilio raktelis buvo paliktas automobilyje, jis jokios įtakos žalos atlyginimui neturi, kadangi į automobilį buvo patekta per duris.
Atsiliepimas
6. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodytą informaciją jis pateikė ir draudimo kompanijai, ir policijos pareigūnams, tačiau ieškovas 2016-09-26 kreipėsi į atsakovą dar kartą ir, pakeitęs savo ankstesnius parodymus, nurodė, kad surado antrą raktą namuose (liemenėje), teigdamas, kad anksčiau klydo, nurodydamas, jog raktas buvo bagažinėje. Ieškovas pateikė šį neva namuose rastą ir pavogto automobilio antrą raktą atsakovui.
7. Atsakovas suabejojo ieškovo nuoširdumu ir ieškovo pateiktą neva antrą raktą nusprendė pateikti dėl vagystės ikiteisminius tyrimus atliekančiai policijai. Ieškovas V. Š. buvo informuotas, kad atsakovas atnaujino žalos administravimą ir, siekdamas dar kartą įvertinti aplinkybes, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Policija pateikė abu ieškovo perduotus raktelius specialistui raktininkui, kuris, juos įvertinęs, padarė išvadą, kad pateiktų raktų geležčių kodai yra skirtingi, t. y. Nr. E7302 ir Nr. E7433. Tuo pagrindu buvo konstatuota, kad raktai yra skirtingų automobilių ir tik vienu iš jų būtų galima užvesti pavogtą automobilį. Tokią pačią informaciją pateikė ir MITSUBISHI autoserviso specialistai. Dėl to atsakovas nepakeitė ankstesnio sprendimo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir apie tai informavo ieškovą raštu.
Atsiliepimas
8. Atsakovas akcentavo, kad Taisyklių I dalies 5 punktas aiškiai nurodo, kas yra laikoma nedraudiminiu įvykiu. Taisyklių 5.14 e punkte susitarta, kad vagystės atveju nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai transporto priemonė ar jos detalės buvo pavogtos, kai transporto priemonėje buvo paliktas bent vienas iš šių daiktų: rakteliai, signalizacijos nuotolinio valdymo pultas, imobilizatoriaus valdymo įrenginys. Kaip minėta, pats ieškovas nurodė, kad 1 užvedimo raktelį ir 1 pultelį pateikė policijai, o atsarginis raktelis nebuvo pateiktas, nes liko pavogto automobilio bagažinėje.
9. Be to, atsakovas atliko rinkos tyrimą ir nustatė, kad pavogto automobilio rinkos kaina yra apie 6 675 EUR, pritaikius 10 proc. besąlyginę išskaitą, teoriškai galėtų būti reikalaujama 6 007,50 EUR sumos.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nurodė neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, nutraukė bylos dalį dėl 892,50 EUR žalos atlyginimo priteisimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 punkto 5.14 papunktį e įvykis yra nedraudžiamasis, nes šalys transporto priemonių draudimo sutartimi buvo susitarusios, jog vagystės atveju transporto priemonės raktelių palikimas automobilyje bus priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių. Tokių sąlygų nustatymas nelaikytinas prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, taip pat šios sąlygos suformuluotos pakankamai suprantamai. Tarp šalių ginčo dėl šios draudimo sutarties sąlygos turinio nėra, ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių, t. y., kiek raktelių iš viso ieškovas turėjo ginčo automobiliui užvesti, ar vienas ginčo automobilio raktelis buvo paliktas transporto priemonėje vagystės metu.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. Š. 2018 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo automobilio perdavimo jam naudotis metu jis gavo du užvedimo raktus. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus bei į kitus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovas ginčo automobilio perdavimo jam naudotis metu turėjo turėti du užvedimo raktus. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad, ieškovui pastebėjus vagystę ir iškvietus policijos pareigūnus, ieškovas jiems atidavė vieną užvedimo raktą ir vieną signalizacijos pultą. Ieškovo paaiškinimus, atsakovui atliekant žalos administravimą, dėl antrojo užvedimo rakto, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai.
14. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas priėjo išvados, kad labiau tikėtina, jog ginčo automobilio vagystės metu jame buvo paliktas antrasis užvedimo raktas, o ieškovas neįrodė priešingai. Ši aplinkybė (antrojo užvedimo rakto palikimas pavogtoje transporto priemonėje) yra pagrindas atsakovui pripažinti ginčo automobilio vagystę nedraudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 6 900 EUR žalos atlyginimą, o vėliau – ieškovo atstovas reikalavimą palaikė tik dėl 6 007,50 EUR priteisimo, laikė, jog ieškovas ieškinio 892,50 EUR dalyje atsisakė, teismas šį atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliantas nurodo, kad senasis automobilio savininkas G. R. ikiteisminio tyrimo metu yra parodęs, jog automobilį perdavė su vienu rakteliu, kiek prisimena. Ši aplinkybė buvo ieškovo nurodyta ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant civilinę bylą. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagą – G. R. parodymus – prijungti prie šios nagrinėjamos bylos, kadangi apie šį liudijimą sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, o kopijas gavo tik po ginčijamo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
18. Apeliantas dar kartą pažymi, kad jis neteikė reikšmės, ar turi antrą raktą, ar ne, nes be pultelio raktas yra netinkamas naudoti, juo negalima užvesti automobilio, todėl net netikrino, ar jis yra tinkamas pirktam automobiliui. Apeliantas ir po vagystės, suklaidintas atsakovo, toliau mokėjo draudimo įmokas už pavogtą automobilį, kas rodo atsakovo siekį pasipelnyti, o ieškovo sutrikimą ir stresą.
Atsiliepimas
19. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas iš savininko gavo 2 skirtingus (skirtingų automobilių) raktelius yra mažai tikėtina, kelia daug abejonių. Ieškovas visą procesą buvo nenuoseklus ir keitė savo parodymus – aiškino, kad raktą neva rado namie, tačiau paaiškėjo, kad tai yra kitas raktas, ne to paties automobilio. Vėliau keitė poziciją ir nurodė, kad antrasis raktelis jam nebuvo perduotas, nors atsakovo paruoštoje anketoje nurodė, kad abu raktelius gavo perkant automobilį. Apeliantui nepateikus neginčijamų įrodymų, kad jis nepaliko raktelio automobilyje arba kad automobilyje paliktas raktas buvo nuo kito automobilio, labiausiai tikėtina, kad būtent antrasis raktas buvo automobilyje vagystės metu, o tai sudaro pagrindą vertinti įvykį kaip nedraudžiamąjį.
20. Atsakovas taip pat prašo neprijungti ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamų papildomo įrodymo, kadangi minėtas įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, nes nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą surašytas 2017-04-13, o ieškinys – 2017-08-24. Be to, iš prašomo prijungti įrodymo matyti, kad G. R. pavogtu automobiliu naudojosi faktiškai 2-3 mėnesius ir jis tiksliai nepamena, ar automobilis buvo su vienu ar su dviem rakteliais. Ilgą laiką automobiliu naudojosi J. K., kuris patvirtino, kad automobilis buvo su dviem rakteliais, kurių vienas buvo su pulteliu. Iš užfiksuotų ieškovo ir jo sūnaus pokalbių matyti, kad apeliantas nėra nuoširdus, atsakymai yra derinami, siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-04-13 nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Teikiamu dokumentu apeliantas siekia pagrįsti, kad jam buvo perduotas vienas pavogto automobilio raktelis su pulteliu. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino atsakovas, kuris netgi išsakė savo poziciją dėl jų atsiliepime į apeliacinį skundą, nenustačius, kad apeliantas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. Š. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.
25. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
26. Taigi, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės skundžia pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, o būtent: apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ir konstatuota aplinkybe, kad jam (ieškovui) buvo perduoti du pavogto automobilio užvedimo rakteliai ir vienas pultelis. Apelianto teigimu, buvęs automobilio savininkas G. R. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad automobilis buvo su vienu rakteliu, su vienu signalizacijos pulteliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo dėl ginčo esmės.
28. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas, po vagystės pildydamas atsakovo parengtą anketą, nurodė, kad, perkant automobilį, jam buvo perduoti du raktai ir vienas pultas. Šių aplinkybių apeliantas neneigia, priešingai, pats nurodo savo procesiniuose dokumentuose. Be to, ieškovo teigimu, jis netgi surado antrąjį raktą savo namuose (liemenės kišenėje) ir pateikė jį atsakovui. Tačiau pastarajam nustačius, kad antrasis raktas ir raktas po vagystės ieškovo pateiktas policijai yra skirtingų automobilių raktai, ieškovas apeliaciniame skunde jau nurodo, kad iš pardavėjo jis gavo vieną raktą ir vieną pultą, ką, jo įsitikinimu, patvirtina buvusio savininko G. R. parodymai ikiteisminiame tyrime.
29. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-04-13 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvęs pavogtojo automobilio savininkas G. R. tiksliai neprisimena, ar automobilis buvo su vienu rakteliu ir signalizacijos pulteliu. G. R. netgi negalėjo tiksliai prisiminti, ar keitė automobilio numerius, ar tikrai turėjo vieną raktelį. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. automobiliu naudojosi tik 2-3 mėnesius, tikėtina, kad jis tiksliai nepamena, ar automobilis buvo su vienu ar su dviem rakteliais.
30. Tuo tarpu tame pačiame nutarime yra nurodyta, kad pavogtuoju automobiliu ilgą laiką naudojosi geras G. R. draugas J. K., kuris nurodė, kad automobilis buvo su dviem rakteliais ir automobilį UAB „Baltijos realizacijos centrui“ jis perdavė su dviem užvedimo rakteliais, kurių vienas buvo su pulteliu, kitas - be. Taigi, šio asmens paaiškinimai ikiteisminiame tyrime paneigia tiek G. R., tiek apelianto aiškinimą, kad pavogtasis automobilis jo įsigijimo metu ieškovui galimai buvo perduotas su vienu rakteliu ir vienu pulteliu. Vadinasi, vertinant papildomai apelianto pateiktame prokuratūros nutarime užfiksuotą informaciją, labiau tikėtina, kad pavogtas automobilis buvo su dviem rakteliais ir vienu pulteliu, kurie automobilio įsigijimo metu ir buvo perduoti ieškovui.
31. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas 2016-09-01 atsakovui nurodė, jog vieną raktelį ir vieną pultelį pateikė policijai, o atsarginis raktelis pateiktas nebuvo, nes liko pavogto automobilio bagažinėje. Tokią pačią informaciją ieškovas pateikė ir policijai. Be to, labai detaliai aprašė vietą, kurioje paliko raktą ir kokiu būdu (raktelį paliko bagažinėje po apdaila prilipdytą plėvele), o jo vėliau pateiktas kitas - tariamai pavogto automobilio raktelis paaiškėjo, jog yra skirtingo automobilio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, ieškovui nepateikus neginčijamų įrodymų, kad jis nepaliko raktelio automobilyje arba kad automobilyje paliktas raktas buvo nuo kito automobilio, labiausiai tikėtina, kad būtent antrasis raktas buvo automobilyje vagystės metu, o tai sudaro pagrindą vertinti įvykį kaip nedraudžiamąjį. Dėl to ieškinys konkrečiu atveju buvo atmestas pagrįstai.
32. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.