Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramoškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei E. Č. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas ieškovo R. Č. ieškinys atsakovei E. Č. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VVTAĮT), kuriuo ieškovas prašė: 1. pakeisti 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14190-476/2019 dalį, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečių vaikų S. Č. ir L. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2. pakeisti 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14190-476/2019 dalį, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. ir šioje dalyje atsakovės E. Č. atžvilgiu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką: E. Č. su nepilnamečiais S. Č. ir L. Č. bendrauja motinai ir vaikams patogiu metu, atsižvelgiant į vaikų mokslo ir poilsio režimą. Apie planuojamą vaikų aplankymą E. Č. privalo informuoti R. Č. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo aplankymo ir suderinti susitikimo su vaikais vietą, laiką ir trukmę. Motinos ir vaikų bendravimo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojamas, išskyrus, jei tai nesuderinama su nepilnamečių vaikų poilsio ir užimtumo režimu; 3. pakeisti 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9494-896/2015 dalį, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų S. Č. ir L. Č. išlaikymo ir iš atsakovės E. Č. nepilnametei S. Č. ir nepilnamečiui L. Č. priteisti išlaikymą po 170 Eur kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovą R. Č..

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VVTAĮT) teismui pateiktoje išvadoje (DOK-39788) ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šeima VVTAĮT yra žinoma nuo 2020-01-18 dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. 2020-01-18, 2022-08-24 vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, 2023-02-27 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai S. Č. ir L. Č. atžvilgiu, VVTAĮT specialistai nurodė, kad į VVTAĮT kreipėsi nepilnamečių vaikų senelis ir paaiškino, kad kreipiasi pagalbos, nori globoti savo anūkus S. Č. ir L. Č., nes jų mama E. Č. (pareiškėjo dukra) dėl savo sveikatos būklės visiškai negali pasirūpinti savo vaikais, o vaikų tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo vertinimu, taip pat negalėtų tinkamai rūpintis savo vaikų interesais. A. B. nurodė, kad šiuo metu jis su žmona, vaikų senele, V. B. rūpinasi savo anūkais, jų ugdymu, sveikatos priežiūra ir kitais būtiniausiais dalykais, nes vaikų motinai yra labai sunkios būklės, jai reikalinga nuolatinė slauga. Nuo 2020-01-22 iki 2020-08-04 atsakovės šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, nuo 2023-03-09 ieškovo šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. 2023-06-12 VVTAĮT specialistams lankantis ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas su sugyventine V. Š. ir nepilnamečiais vaikais S. Č., L. Č. gyvena dviejų aukštų sodo namelyje, kuris pritaikytas gyventi šaltuoju sezonu, nuosavybės teise priklausančiame R. Č. motinai. Pirmame aukšte yra nedidelė virtuvė, ir du kambariai. Namas be patogumų, geriamą vandenį naudoja iš kieme esančio šulinio, tualetas lauke. Namas apšildomas krosnimi. Vaikams skirta erdvė pirmame aukšte. Vaikams yra sudarytos patenkinamos sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje jų poilsiui, pamokų ruošai. Namuose yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Kieme laikomi du šunys. Šeima augina vištas, savo poreikiams užsiaugina daržovių. Kiemo aplinka tvarkinga, apsodinta vaismedžiais, vaiskrūmiais. Specialistams bendraujant su vaikais jie patvirtino, kad pas tėtį jiems gyventi patinka, gerai jaučiasi, grįžo mokytis į buvusią mokyklą, turi draugų. Su tėčio drauge sutaria gerai. Tėtis ir jo draugė jais pasirūpina tinkamai. Norėtų ir toliau pas tėtį gyventi. Su seneliais susiskambina, pasiteirauja jų apie mamą. Nepilnametė S. Č. patvirtino, kad pernai vasarą mama susirgo, gulėjo ligoninėje apie pusę metų, ji su broliu tuo metu gyveno pas senelius (motinos tėvus). Kai motina grįžo iš ligoninės, tai ja rūpinosi senelis, jam buvo per sunku visais rūpintis, todėl tėtis ją su broliu pasiėmė pas save. Nepilnametė S. Č. supranta, kad motina sunkiai serga, su ja ji jausdavosi nejaukiai, ją kartais gąsdindavo motinos elgesys, su motina sunkiai sekėsi bendrauti, nes motina dėl savo ligos jų su broliu kartais nepažindavo.

VVTAĮT neturi duomenų apie tai, kad tėvas R. Č. netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl neprieštarauja vaikų gyvenamosios pakeitimui ir nustatymui su tėvu, R. Č. ir tai labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. VVTAĮT nuomone, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikams vystytis sąlygas ir vaikų poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į vaikų interesus ir į motinos pareigą ir galimybes dėl savo sveikatos būklės bendrauti su nepilnamečiais vaikais, neprieštaravo ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių S. Č. ir L. Č. tėvai. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu Nr. 2YT-14190-476/2019 nutraukė R. Č. ir E. Č. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje buvo aptari nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pakeisti teismo sprendimo dalis dėl nustatytos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos.

Atsakovė byloje savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta teismo Spendimu. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 4 dalimi, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-308/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2023-03-09 gyvena su juo. Byloje nustatyta, kad šiuo metu atsakovė dėl savo sveikatos būklės visiškai negali pasirūpinti savo vaikais NDNT išrašo duomenimis jai nuo 2023-02-06 iki 2024-02-05 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Apie tai, kad tėvas R. Č. netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, byloje nėra. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose Nr. 4VAIK-265,Nr. 4VAIK-264 užfiksuota, kad motina sunkiai serga, kartais jų nepažįsta, jais ir sergančia motina rūpinosi seneliai, kurie, kuris negali visais rūpintis. Pas tėvą namuose jiems gera turi savo atskiras erdves, su tėvo sugyventine sutaria gerai.

Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu yra visiškai pakankamos pripažinti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaikų interesus Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečių vaikų, gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu.

Dėl vaikų išlaikymo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, yra pagrindas spręsti ir išlaikymo vaikui iš atsakovės priteisimo klausimą. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, numatančiais, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai teisės aktuose taip pat nedetalizuojami, tačiau kasacinio teismo praktikoje pateikiami vieningi aiškinimai, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius 633,00 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2023-01-01 vienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro universali išmoka. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad šiuo metu išmoką gauna atsakovė.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" ir gauna daugiau nei 900 Eur. darbo užmokestį, atsakovė šiuo metu nedirba, VSDFV Panevėžio skyriaus duomenimis ji gauna 399,51 Eur išmoką. Duomenų apie šalių nekilnojamąjį ar registruotiną kilnojamąjį turtą nepateikta.

Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad kurio nors iš tėvų turtinė padėtis nagrinėjamu momentu yra daug geresnė, nei kad kito iš tėvų. Sutiktina, kad atsakovės gaunama išmoka yra dvigubai mažesnė, nei ieškovo gaunamas darbo užmokestis, be to, būtina atsižvelgti, kad atsakovė šiuo metu sunkiai serga ir didelė dalis jos pajamų panaudojama gydymui ir slaugai. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 170,00 Eur periodinį išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis, skirtą minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti. Ieškovas paaiškino, kad išlaikymo dydis yra toks pats, koks buvo pasirašytoje taikos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (130 Eur) tik su pritaikytu indeksavimu. 2019-11-08 sprendimu iš ieškovo buvo priteista po 130,00 Eur.

Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, kuriam tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu .

Teismas nenustatė duomenų, kad prašomas priteisti išlaikymas pažeistų vaiko interesus, t.y., kad priteisus iš atsakovės ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, vaiko poreikiai nebūtų patenkinti. Paminėtina ir aplinkybė, kad byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma Panevėžio skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad E. Č. 399,51 Eur išmoka. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes bei aplinkybę, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiamas nepilnamečiam šalių vaikam išlaikymas po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023-05-29) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis),nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatytas vaikų išlaikymas iš ieškovo pakeistina.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (3.165 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas sutinka, kad E. Č. su nepilnamečiais S. Č. ir L. Č. bendrautų motinai ir vaikams patogiu metu, atsižvelgiant į vaikų mokslo ir poilsio režimą. Apie planuojamą vaikų aplankymą E. Č. privalo informuoti R. Č. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo aplankymo ir suderinti susitikimo su vaikais vietą, laiką ir trukmę. Motinos ir vaikų bendravimo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojamas, išskyrus, jei tai nesuderinama su nepilnamečių vaikų poilsio ir užimtumo režimu. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsakovės nuomonė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nėra žinoma.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (VVTAĮT 2023-06-21 išvada bei 2023-06-13 vaiko nuomonės išklausymo aktai Nr. 4VAIK-265,Nr. 4VAIK-264) patvirtina, kad šalių nepilnamečiai vaikai supranta, kad motina sunkiai serga, su ja jie jausdavosi nejaukiai, gąsdindavo motinos elgesys, jos vengdavo, bijodavo, nes jos elgesys buvo neprognozuojamas, motina ne visada juos pažindavo. VVTAĮT teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tarnybos specialistui nepavyko pabendrauti su atsakove, jos tėvas A. B. pokalbio metu VVTAĮT patvirtino, kad šiai dienai tokios galimybės nėra dėl E. Č. būklės.

Įvertinus ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, taip pat atsižvelgdamas į VVTAĮT išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma motinos (atsakovės) bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovo siūloma tvarka užtikrina, kiek šioje situacijoje įmanoma, atsakovės kaip motinos teisės bei pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant bei vaikų teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su motina tinkamą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių, todėl nustatoma ieškovo prašoma atsakovės bendravimo su vaikais tvarka.

Teismas pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiko tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitinka vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas buvo pareiškęs tris reikalavimus, kurie patenkinti visiškai.

Ieškovas, paduodant ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-03-16 sprendimo Nr. (8.4Mr)ATP-2023-02388 pagrindu ieškovui civilinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-03-16 sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-2023-02388 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bei paskirta advokatė. Iš teismui pateiktos 2023-07-21 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-12261 nustatyta, kad ieškovui teikiant teisinę antrinę teisinę pagalbą susidarė 210,00 Eur išlaidos.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę, atsakovės fizinę būklę, kad ji yra ligota, tai patvirtino ir pats ieškovas, tėvai bei vaiko teisių atstovas, teismo vertinimu atsakovė gali būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą ir žyminį mokestį, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,28 Eur. Šios išlaidos taip pat nepriteisiamos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14190-476/2019 dalį dėl nepilnametės S. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini),ir L. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, nustatant, kad nepilnamečių S. Č. ir L. Č. gyvenamoji vieta yra su tėvu R. Č., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14190-476/2019 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. Č. ir L. Č. priteisimo ir vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkymo uzufrukto teise, priteisiant iš atsakovės E. Č., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. Č. ir L. Č., išlaikymą, mokamą po 170,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-05-29), iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. Č..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Pakeisti 2019-11-08 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-14190-476/2019 dalį, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais S. Č. ir L. Č. ir šioje dalyje atsakovės E. Č. atžvilgiu nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką: E. Č. su nepilnamečiais S. Č. ir L. Č. bendrauja motinai ir vaikams patogiu metu, atsižvelgiant į vaikų mokslo ir poilsio režimą. Apie planuojamą vaikų aplankymą E. Č. privalo informuoti R. Č. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo aplankymo ir suderinti susitikimo su vaikais vietą, laiką ir trukmę. Motinos ir vaikų bendravimo telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis neribojamas, išskyrus, jei tai nesuderinama su nepilnamečių vaikų poilsio ir užimtumo režimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.