- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- TA-401-502/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02418-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Pareiškėjas
- M. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 15 d. iki šiol laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK dušuose nebuvo įrengtos pertvaros, o tuo pačiu metu duše prausėsi po 3–4 asmenis, dėl to nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Pasivaikščioti suteikiama tik viena valanda, tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos sutrikimus, depresiją, didelę neturtinę žalą.
3. Pareiškėjas nuo 2009 metų yra (duomenys neskelbtini), taip pat serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. birželio 19 d. pradėjo gydymą (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – Santaros klinikos), kadangi imuninė sistema buvo nusilpusi. Infektologė R. M., dirbanti (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad gerti vaistus reikia visą likusį gyvenimą ir nutraukti negalima. Gydytoja infektologė paaiškino, jei nebus gydomas (duomenys neskelbtini), gali išsivystyti (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje yra ne pirmą kartą ir žino, jog kai atvyksta naujas asmuo, jis turi būti apžiūrėtas medikų kaip galima greičiau pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas atvyko 2020 m. vasario 15 d. Nieko nedelsdamas pats užsirašė vizitui pas gydytoją. Jį priėmė šios įstaigos gydytoja-terapeutė, kuri paaiškino, kad šioje įstaigoje nėra infektologo, todėl ji užregistravo pareiškėją į LAVL 2020 m. rugsėjo 16 d. vizitui pas infektologę. Iš pareiškėjo reikėjo paimti kraują tyrimams, ką gali padaryti tik infektologas. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo etapuotas į LAVL, tačiau ten paaiškino, kad gydytoja infektologė atostogauja iki mėnesio pabaigos. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo etapuotas atgal, vizitas su gydytoja infektologe neįvyko.
5. Pareiškėjas teigė, kad visose kitose įkalinimo įstaigose, kuriose pareiškėjas buvo, dirbo gydytoja infektologė ir, jei ne pačioje įstaigoje, tai atvykdavo iš LAVL bent kartą per mėnesį pabendrauti su naujai atvykusiais (duomenys neskelbtini) pacientais, paimti kraujo tyrimus, paskirti gydymą. Suimtasis-nuteistasis sergantis (duomenys neskelbtini) yra intensyviai prižiūrimas ir mažiausiai kas tris mėnesius privaloma paimti kraujo tyrimus, įvertinti paciento būklę (imuninę sistemą), t. y. ar gydymas padeda, ar reikia keisti vaistus, ar nėra šalutinio poveikio ir kt. Pareiškėjui gydymas iki šios dienos nėra pratęstas arba naujai paskirtas, net nėra paskirta konsultacija su infektologe, dėl to jis patyrė didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, neviltį, stresą bei tiesioginę žalą sveikatai, kadangi imuninė sistema su šia liga be vaistų pati neatsistato. Pareiškėjui pasiteiravus, kada padarys plaučių rentgeną, medicinos administratorius atsakė, kad šioje įstaigoje nėra plaučių rentgeno aparato, todėl reikia laukti eilėje ir vykti į LAVL. Praėjus maždaug trims savaitėms pareiškėjas buvo nuvežtas į LAVL ir atliktas rentgenas. Dėl to, kad šioje įstaigoje nėra plaučių rentgeno aparato, ši įstaiga apie mėnesį rizikavo pareiškėjo bei kitų suimtųjų sveikata (kadangi laikė kartu suimtuosius), nors nei vienam iš jų nebuvo atliktas plaučių rentgenas.
6. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 21 d. gavo atsakymą iš LAVL, kad dėl paskelbto karantino vizitas pas infektologę atšauktas ir, kai tik baigsis karantinas, nedelsiant bus paskirtas gydymas. Nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. kovo 15 d. iš pareiškėjo nebuvo paimtas kraujas. Karantinas oficialiai nutrauktas 2020 m. birželio 15 d. ir tuo pačiu atnaujintos konsultacijos su gydytojais. Atvykus į šią įstaigą pareiškėjas kreipėsi pas odontologą, nes kentė didelius danties skausmus. Vizito metu odontologas paaiškino, kad jau kurį laiką netaiso dantų, kadangi neturi reikiamų priemonių, t. y. plombų, instrumentų ir t. t. Kol nėra priemonių, odontologas visiems skyrė nuskausminamuosius vaistus, antibiotikus. Antibiotikus paskyrė ir pareiškėjui, nors sergant (duomenys neskelbtini) jų gerti negalima. Pirmas vizitas buvo 2020 m. vasario 18 d.–2020 m. vasario 21 d. Po dviejų savaičių antro vizito metu paaiškėjo, kad priemonių vis dar nėra ir neaišku kada bus, todėl teko toliau gerti nuskausminamuosius vaistus. Po kurio laiko dėl karantino odontologų veikla buvo pristabdyta. Buvęs odontologas karantino metu mirė ir, kol bus rastas naujas odontologas, pareiškėjui buvo duodami antibiotikai. Praėjus dar kelioms savaitėms, pareiškėjas buvo iškviestas pas naujai priimtą odontologę, tačiau ji paaiškino, kad čia ji gydyti negali, kadangi nėra priemonių. 2020 m. liepos mėn. dantis pareiškėjui buvo sutvarkytas. Nuo tada, kai pareiškėjas atvyko, iki maždaug 2020 m. liepos 1 d., t. y. praėjus maždaug 5 mėnesiams, taip ir nebuvo atvežtos priemonės. Dėl to, kad ši įstaiga nesuteikė odontologui jam reikiamų instrumentų bei priemonių, jis negalėjo tvarkyti dantų suimtiesiems-nuteistiesiems, pareiškėjas buvo priverstas gerti antibiotikus bei nuskausminamuosius vaistus, kuriuos paskyrė odontologas. Teko kentėti didelius danties skausmus ištisus mėnesius. Su naujai atvykusiu asmeniu turi pabendrauti psichologė, tačiau tai nebuvo padaryta.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad infektologo konsultacija nesuteikta ir iki šio momento, tačiau pažymėjo, jog jam yra paskirtas gydymas ir jis be infektologo konsultacijos gauna tokį gydymą, koks buvo paskirtas Santaros klinikų. Odontologo paslaugas tik 2020 m. liepos mėn. pabaigoje. Su psichologe tik jam atvykus nebuvo bendrauta, o plaučių rentgenas padarytas pavėluotai. Kraujo tyrimas buvo darytas 2020 m. kovo 3 d., tačiau turi būti atliekamas kas 3 mėnesius jo ligos stebėjimui, tai nebuvo atliekama.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą. Pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų KTP pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Nuteistieji/suimtieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laisvalaikio laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme.
10. Atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę 3-ame sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių ir fizinių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, garbės ir orumo pažeidimo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir, kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
13. Atsakovas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros padalinių pertvarką, visi pataisos įstaigų medikai yra pavaldūs LAVL, kuri atsakinga ir už ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą. LAVL specialistai dirba visose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Ligoninės PASPS medicinos personalas vadovaujasi LAVL direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintu Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu. Pareiškėjui pirminė gydytojo apžiūra buvo atlikta 2020 m. vasario 19 d., taip pat tą pačią dieną pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. Pareiškėjui rentgenodiagnostinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario 19 d., o pakartotinio tyrimo 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas pats atsisakė pasirašytinai.
14. Atsakovas nurodė, kad gydytojas odontologas, pagal turimą medicininę dokumentaciją, pareiškėją konsultavo 2020 m. liepos 3 d., visos reikiamos paslaugos buvo suteiktos. Pareiškėjui taip pat buvo paskirta infektologo konsultacija LAVL, kuri dėl koronaviruso plitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atšaukta, tačiau paskirta kita konsultacija, kuri dėl gydytojų nedarbingumo dėl ligos bei numatytų kasmetinių atostogų neįvyko. Todėl buvo nuspręsta pareiškėjui reikiamą gydymą paskirti remiantis Santaros klinikos išrašu iš medicininių dokumentų. Pareiškėjui LAVL ir LAVL PASPS asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai.
15. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Tarp pareiškėjo tariamai patirtos žalos ir gydymosi LAVL nėra priežastinio ryšio, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo. Pareiškėjo įrodymai nepatvirtina jo psichologinės būklės, išgyvenimų, patyrimų, galinčių patvirtinti žalos pareiškėjui padarymą. Tenkinti jo skundą nėra pagrindo.
II.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo skundo dalį dėl neturinės žalos priteisimo dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo paliko nenagrinėtą.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2009 m. serga (duomenys neskelbtini), iki jo suėmimo ir patalpinimo Pravieniškių PN-AK jis buvo gydomas Santaros klinikose. Į Pravieniškių PN-AK atvyko 2020 m. vasario 14 d. Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl medicininių paslaugų suteikimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo rezoliucinėje dalyje, prašydamas priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, nurodė, jog tokia neturtinės žalos suma priteistina dėl nepritaikytų sąlygų gydyti, reguliariai stebėti pacientus su infekcinėmis ligomis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį bei posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės skunde dėsto aplinkybes dėl jo suėmimo laikotarpiu jam netinkamai atliktų pirminės priežiūros paslaugų (tik patekus į įstaigą), netinkamai atliktų bei suteiktų (nesuteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininių konsultacijų. Dėl to, kad nuo 2020 m. vasario 14 d. iki bylos nagrinėjimo teisme netinkamai buvo organizuojamas medicininių paslaugų suteikimas, pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.
18. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
19. Teismas sprendė, kad ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniame teisme. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo nesuteikiant laiku ir tinkamai medicininių paslaugų, už kurių suteikimą atsakinga LAVL, iš esmės yra ginčas dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, teismas skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir(ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo priteisimo, paliko nenagrinėtą.
20. Teismas taip pat nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl pareiškėjas, gindamas savo teises, pirmiausiai turi kreiptis į šią instituciją, o jai priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).
21. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu, pasivaikščiojimo trukme, nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. birželio 25 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-jame sektoriuje, 5 būryje, kameroje Nr. 2. Pareiškėjas buvo vedamas į skirtingus pagal numerius kiemelius, tačiau jų dydžiai identiški. Pareiškėjo teigimu, 1 valandos pasivaikščiojimas prieštarauja Europos komiteto išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau nei 8 val. per dieną praleisti lauke. Pareiškėjas yra suimtasis, tačiau laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nuteistasis, yra vedamas į tuos pačius kiemelius, kaip ir pilnai izoliuotieji nuo kitų suimtųjų. Kiemeliai yra mažo dydžio, vedama po 4 asmenis, pasivaikščiojimui vietos nėra, į kiemelį beveik nepatenka grynas oras. Nuo 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjas perkeltas į 3 sektoriaus, 11 būrio kamerą Nr. 3, tačiau buvo vedamas pasivaikščioti į tuos pačius kiemelius kaip ir anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, vertindamas minėtus pareiškėjo argumentus, nurodė, kad pareiškėjo statusas ginčo laikotarpiu buvo suimtasis, jam paskirta suėmimą atlikti Pravieniškių PN-AK. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusiose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nereglamentuoti. Taip pat galiojantys teisės aktai, t. y. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, taip pat nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo ploto ar specialiųjų kiemelio įrengimo suimtiesiems aspektų.
Šalies argumentai
23. Teismas dėl pareiškėjo skunde nurodytos pasivaikščiojimo trukmės nurodė, kad Suėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną.<...>. Taigi įstatyme aiškiai numatyta suimtųjų teisė į minimalų 1 valandos pasivaikščiojimo laiką gryname ore. Be to, Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92) 3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti nulemti dėl pasivaikščiojimo kiemų įrengimo ir kitų su pasivaikščiojimu kiemeliuose susijusių sąlygų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, reikalavimus ir nėra objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pasivaikščiojimų būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, todėl teismas sprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas neįrodė žalos fakto, dėl to nėra pagrindo priteisti neturinę žalą pareiškėjui ir jo skundą šioje dalyje atmetė.
25. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. birželio 25 d., kuomet jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje, 5 būryje, kameroje Nr. 2, taip pat nuo 2020 m. birželio 25 d., kuomet buvo perkeltas į 3 sektoriaus 11 būrio kamerą Nr. 3, dušuose, į kuriuos buvo vedamas 1-2 kartus per savaitę, nebuvo pertveriamų sienelių ir vienu metu duše maudėsi 3–4 žmonės, tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, teismas nurodė, jog atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime neneigė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo dušų pertvarų. Teigė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, o teisės aktas, kuriuo remiasi atsakovo atstovas, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą, Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendė, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.
26. Teismas pripažino, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. spalio 7 d. (skundo pateikimo)) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 35 kartus, šis pažeidimas nėra pašalintas (dušai vis dar be pertvarų), todėl, teismo vertinimu, 35 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
III.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
29. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra labai mažas, dėl to nėra galimybės pasivaikščioti ir pasportuoti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių ploto nepatyrė neturtinės žalos. Pravieniškių PN-AK laikomas jau 1 metus ir 4 mėnesius, gyvenamojoje patalpoje laikomas 23 val. per parą ir tik 1 val. išvedamas pasivaikščioti į kiemelį, kuris faktiškai yra mažesnis už kameros plotą. Todėl pareiškėjas tai vertina kaip įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų kankinimą, būtent dėl šios priežasties patyrė ir iki šiol patiria didelį psichologinį spaudimą.
30. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų. Teigia, kad teismas įvertino ne visas aplinkybes, nesigilino į smulkmenas, todėl priėmė šioje dalyje neteisėtą sprendimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per ginčo laikotarpį į dušą buvo vedamas 1 kartą per savaitę, todėl nurodė, jog jo teisės buvo pažeistos 35 dienas. Pareiškėjas teigia, kad jis į dušą buvo vedamas du kartus per savaitę – pirmadienį arba trečiadienį (priklauso nuo to, kokiame būryje laikomas), taip pat vieną kartą per savaitę vedamas žaisti krepšinį arba stalo tenisą (priklauso nuo metų laiko)), pažaidus irgi priklauso dušas. Taigi į dušą pareiškėjas vedamas du kartus per savaitę. Šią aplinkybę pareiškėjas buvo nurodęs skunde teismui, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Pažymi, kad kiekviename būryje yra pildomas žurnalas apie asmenų išvedimą sportuoti, todėl vertinant, kad jo pateiktos informacijos nepakanka, prašo išreikalauti šiuos duomenis iš atsakovo.
31. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma už privatumo pažeidimą naudojantis dušu yra per maža, todėl turėtų būti peržiūrėta iš naujo. Pažymi, kad į netinkamai įrengtus dušus jis vedamas iki šiol.
Šalies argumentai
32. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skunde pirmosios instancijos teismui smulkiai išdėstė aplinkybes ir patirtą neturtinę žalą dėl nesuteiktų medicinos paslaugų, tačiau teismas to nevertino. Nesutinka, kad dėl jam nesuteiktų medicininių paslaugų kalti gydytojai, kadangi jie neturi sąlygų tą daryti. Todėl pareiškėjas dėl to kreipėsi būtent į teismą, kadangi Pravieniškių PN-AK nepritaikytos sąlygos laikyti suimtuosius šioje įstaigoje, skirtingai nuo kitų įkalinimo įstaigų, kuriose pareiškėjas yra buvęs, t. y. nėra galimybės suteikti medicininės pagalbos tokiems kaip jis suimtiesiems. Pareiškėjas teigia, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog įkalinimo įstaigoje jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią skundo dalį paliko nenagrinėtą.
Atsiliepimas
33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su jo nesutinka ir prašo jį atmesti.
34. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, tik teigia, jog jis negalėjo tinkamai pasivaikščioti ir pasportuoti pasivaikščiojimo kiemeliuose.
35. Atsakovas nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, kadangi teisės aktai jokių reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustato. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu nepagrįsti ir atmestini. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl to pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Pareiškėjas jokių kitų jo kalinimo sąlygų pažeidimų, išskyrus privatumo neužtikrinimą naudojantis dušu, skunde teismui nenurodė. Privatumo neužtikrinimas duše galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jeigu būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
36. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su medicininių paslaugų suteikimu, nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją šiuo klausimu. Dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, be to, tokių ginčų nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniams teismams.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, jokių papildomų įrodymų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepateikė. Nors byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su bylos medžiaga, atsakovo pateiktais atsiliepimais bei įrodymais, kuriuos pareiškėjas turėjo galimybę ginčyti, taip pat turėjo teisę teikti įrodymus ar prašyti juos išreikalauti, naudotis kitomis teisėmis, tačiau nepaneigė Pravieniškių PN-AK nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo nei vieno proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimo, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Šalies argumentai
39. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
40. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
41. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo konstatuoti jokie kiti pažeidimai, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl nurodytų sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų visiškai pakankama bei teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
42. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinius skundus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
43. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą paliko nenagrinėtą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose numatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir negaliojimo pagrindai. Šiuo atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
44. Atsakovas dėl Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių PN-AK paduoto apeliacinio skundo nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, jog netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda pasireiškė vienu arba keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai pakankami intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant žalos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
45. Nagrinėjamu atveju LAVL vertina, kad Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, taip pat iš neteisėtų LAVL veiksmų nesuteikiant jam medicininių paslaugų, atlyginimo.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo reikalavimų, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
49. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
50. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušu 35 dienas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, kildina iš jam netinkamai suteiktų/nesuteiktų medicininių paslaugų, o tokio pobūdžio ginčams nagrinėti nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs, pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą.
51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė dienų, kuomet buvo pažeistas jo privatumas naudojantis dušu, skaičių, nepagrįstai nenustatė jo skunde nurodyto pažeidimo dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir jų ploto. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai skundo dalį dėl medicininių paslaugų suteikimo/nesuteikimo paliko nenagrinėtą, kadangi neturtinę žalą jis kildino būtent iš Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinant jam medicininių paslaugų, o ne dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų.
52. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais už privatumo naudojantis dušu neužtikrinimą, nenustačius kitų pažeidimų, todėl pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
53. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
54. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
55. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.
58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytu pažeidimu dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir vienam asmeniui tenkančio ploto juose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisės pažeidimo dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir jų ploto, todėl šiuo aspektu pagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.
59. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo dalį dėl medicininių paslaugų pareiškėjui suteikimo/nesuteikimo paliko nenagrinėtą, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pažymi, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui dėstė argumentus, susijusius su jam netinkamai suteiktomis/nesuteiktomis medicininėmis paslaugomis, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad neturtinę žalą jis kildino būtent iš Pravieniškių PN-AK veiksmų neužtikrinant jam medicininių paslaugų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo nesuteikiant laiku ir tinkamai medicininių paslaugų, už kurių suteikimą atsakinga LAVL, iš esmės yra ginčas dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, be to pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, todėl skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir(ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo priteisimo, pagrįstai paliko nenagrinėta.
60. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai aptariamu aspektu nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų įvertinimo.
61. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, buvo pažeistas jo privatumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.
62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
63. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
64. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.).
65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pareiškėjui priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dienų, kuomet buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu, skaičių. Pareiškėjo teigimu, jis į dušą buvo vedamas ne vieną kartą per savaitę, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet du, kadangi teisė pasinaudoti dušu numatyta ir pasportavus.
67. Pažymėtina, kad netgi įvertinus pareiškėjo nurodytą aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma yra pakankama ir adekvati jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti.
68. Pareiškėjas prašė priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.