- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- I1-556-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02418-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovui,
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - Pravieniškių PN-AK), ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) (t. 1, b. l. 28-38).
Skunde nurodė, kad nuo 2020-02-15 iki šio skundo pateikimo dienos vis dar laikomas suimtųjų laikymui nepritaikytomis sąlygomis, Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos sutrikimus, depresiją, didelę neturtinę žalą. Nuo 2009 metų yra užsikrėtęs (duomenys neskelbtini), taip pat serga lėtiniu (duomenys neskelbtini). 2019-06-19 dieną pradėjo gydymą (duomenys neskelbtini) infekcijai VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – Santaros klinikos), kadangi imuninė sistema buvo nukritusi. Infektologė R. M., dirbanti Santaros klinikose, paaiškino, kad gerti vaistus reikia visą likusį gyvenimą ir nutraukti negalima. Gydytoja infektologė paaiškino, jei nebus gydomas (duomenys neskelbtini), gali išsivystyti kepenų cirozė. Nurodė, kad įkalinimo įstaigoje yra ne pirmą kartą ir žino, kad kai atvyksta naujas asmuo jis turi būti apžiūrėtas medikų kaip galima greičiau pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas atvyko 2020-02-15. Nieko nedelsdamas pats užsirašė vizitui pas gydytoją. Jį priėmė šios įstaigos gydytoja-terapeutė, kuri paaiškino, kad šioje įstaigoje nėra infektologo, todėl ji užregistravo pareiškėją į LAVL vizitui pas infektologę. Iš pareiškėjo reikėjo paimti kraują tyrimams, ką gali padaryti tik infektologas. Pareiškėjas užregistruotas konsultacijai pas infektologę 2020-09-16 LAVL. 2020-09-16 buvo etapuotas į LAVL, tačiau ten paaiškino, kad gydytoja infektologė atostogauja iki mėnesio galo. 2020-09-18 buvo etapuotas atgal, vizitas su gydytoja infektologe taip ir neįvyko. Visose kitose įkalinimo įstaigose, kuriose pareiškėjas buvo, dirbo gydytoja infektologė ir, jei ne pačioje įstaigoje, tai atvykdavo iš LAVL bent kartą per mėnesį pabendrauti su naujai atvykusiais užsikrėtusiais (duomenys neskelbtini) pacientais, paimti kraujo tyrimus, paskirti gydymą. Suimtasis-nuteistasis sergantis (duomenys neskelbtini) yra intensyviai prižiūrimas ir mažiausiai kas tris mėnesius privaloma paimti kraujo tyrimus, įvertinti paciento būklę (imuninę sistemą), t. y. ar gydymas padeda, ar reikia keisti vaistus, ar nėra šalutinio poveikio ir kt. Gydymas iki šios dienos pareiškėjui nėra pratęstas arba naujai paskirtas, net nėra paskirta konsultacija su infektologe, dėl to pareiškėjas patyrė didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, neviltį, stresą bei tiesioginę žalą sveikatai, kadangi imuninė sistema su šia liga be vaistų pati neatsistato, o tik krenta žemyn. Pareiškėjui pasiteiravus, kada padarys rentgeną plaučiams, medicinos administratorius atsakė, kad šioje įstaigoje nėra plaučių rentgeno aparato, todėl reikia laukti eilėje ir važiuoti į LAVL daryti rentgeną. Praėjus maždaug trims savaitėms pareiškėjas buvo nuvežtas į LAVL ir atliktas rentgenas. Dėl to, kad šioje įstaigoje nėra plaučių rentgeno aparato, ši įstaiga apie mėnesį rizikavo pareiškėjo bei kitų suimtųjų sveikata (kadangi laikė kartu suimtuosius), nors nei vienam iš jų nebuvo peršviesti plaučiai. 2020-04-21 pareiškėjas gavo atsakymą iš LAVL, kad dėl paskelbto karantino vizitas pas infektologę atšauktas ir, kai tik baigsis karantinas, nedelsiant bus paskirtas gydymas. Nuo 2020-02-15 iki 2020-03-15 iš pareiškėjo nebuvo paimtas kraujas. Karantinas oficialiai nutrauktas 2020-06-15 ir tuo pačiu atnaujintos konsultacijos su gydytojais. Atvykus į šią įstaigą pareiškėjas kreipėsi pas odontologą, nes kentė didelius danties skausmus. Vizito metu odontologas paaiškino, kad jau kurį laiką netaiso dantų, kadangi neturi reikiamų priemonių, t. y. plombų, instrumentų ir t. t. Kol nėra priemonių odontologas visiems skyrė nuskausminamuosius vaistus, antibiotikus. Antibiotikus paskyrė ir pareiškėjui, nors sergant (duomenys neskelbtini) jų gerti negalima. Pirmas vizitas buvo maždaug 2020-02-18 - 2020-02-21. Po dviejų savaičių antro vizito metu paaiškėjo, kad priemonių vis dar nėra ir neaišku kada bus, todėl teko toliau gerti nuskausminamuosius vaistus. Po kurio laiko dėl karantino odontologų veikla buvo pristabdyta. Buvęs odontologas karantino metu mirė ir, kol bus rastas naujas odontologas, pareiškėjui buvo duodami antibiotikai. Praėjus dar kelioms savaitėms, kai įsidarbino nauja odontologė, pareiškėjas buvo iškviestas pas ją, tačiau ji paaiškino, kad čia ji gydyti negali, kadangi nėra priemonių. 2020 m. liepos mėnesį dantis pareiškėjui buvo sutvarkytas. Nuo tada, kai pareiškėjas atvyko, iki maždaug 2020-07-01, t. y. praėjus maždaug 5 mėnesiams, taip ir nebuvo atvežtos priemonės. Dėl to, kad ši įstaiga nesuteikė odontologui jam reikiamų instrumentų bei priemonių, jis negalėjo tvarkyti dantų suimtiesiems-nuteistiesiems, pareiškėjas buvo priverstas gerti antibiotikus bei nuskausminamuosius vaistus, kuriuos paskyrė stomotologas. Teko kentėti didelius danties skausmus ištisus mėnesius. Su naujai atvykusiu asmeniu turi pabendrauti psichologė, tačiau to nebuvo padaryta.
Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad infektologo konsultacija nesuteikta ir iki šio momento, tačiau pažymėjo, kad jam yra paskirtas gydymas ir jis be infektologo konsultacijos gauna tokį gydymą, koks buvo paskirtas Santaros klinikų. Odontologo paslaugas gavo tik naujai stomotologei jį užregistravus į LAVL. Odontologo paslaugas gavo tik 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje. Su psichologe tik jam atvykus nebuvo bendrauta. Rentgenas padarytas faktiškai po laiko. Kraujo tyrimas buvo darytas 2020-03-03, tačiau turi būti atliekamas kas 3 mėnesius jo ligos stebėjimui, tačiau nebuvo atliekama.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Įstaiga užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą. Pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų KTP pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Nuteistieji/suimtieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali nustatytu laisvalaikio laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme. Dėl dušų nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 3-ame sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių ir fizinių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, garbės ir orumo pažeidimo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos (t. 1, b. l. 99-102).
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2019-10-01 įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros padalinių pertvarką, visi pataisos įstaigų medikai yra pavaldūs LAVL, kuri atsakinga ir už ambulatorinę pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą. LAVL specialistai dirba visose laisvės atėmimo vietų įstaigose. Ligoninės PASPS medicinos personalas vadovaujasi LAVL direktoriaus 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintu Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu. Pareiškėjui pirminė gydytojo apžiūra buvo atlikta 2020-02-19, taip pat tą pačią dieną pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro. Pareiškėjui rentgenodiagnostinis tyrimas buvo atliktas 2020-02-19, o pakartotinio tyrimo 2020-09-03 pareiškėjas pats atsisakė pasirašytinai. Gydytojo odontologo konsultacija, pagal turimą medicininę dokumentaciją, pareiškėjui įvyko 2020-07-03, kurios metu visos reikiamos paslaugos buvo suteiktos. Buvo paskirta infektologo konsultacija LAVL, kuri dėl koronaviruso plitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atšaukta, tačiau paskirta kita konsultacija, kuri dėl gydytojų nedarbingumo dėl ligos bei numatytų kasmetinių atostogų neįvyko. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta pareiškėjui reikiamą gydymą paskirti remiantis Santaros klinikos išrašu iš medicininių dokumentų. Pareiškėjui LAVL ir LAVL PASPS asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Pareiškėjo reikalavimai neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsti, kurie grindžiami tik jo subjektyviais samprotavimais, įrodymų, patvirtinančių, jog dėl LAVL teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nepateikta. Tarp pareiškėjo tariamai patirtos žalos ir gydymosi LAVL, priežastinio ryšio nėra, todėl neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo. Pareiškėjo įrodymai nepatvirtina jo psichologinės būklės, išgyvenimų, patyrimų, galinčių patvirtinti žalos pareiškėjui padarymą (t. 1, b. l. 110-112).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2009 metų serga (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), iki jo suėmimo ir patalpinimo Pravieniškių PN-AK jis buvo gydomas Santaros klinikose. Į Pravieniškių PN-AK pateko 2020-02-14. Pareiškėjas nurodė, kad jam patekus į instituciją nebuvo suteikta infektologo konsultacija, kadangi Pravieniškių PN-AK gydytojo infektologo nėra. Dėl šalyje paskelbto karantino paskirtas vizitas pas infektologę buvo atšauktas. Vėliau pareiškėjas buvo užregistruotas infektologo konsultacijai 2020-09-16, tačiau infektologė atostogavo, todėl pareiškėjas etapuotas atgal ir vizitas pas infektologę neįvyko. 2021-04-14 vykusio posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad infektologo konsultacija jam vis dar nesuteikta, jis gydomas taip, kaip buvo paskirta Santaros klinikų gydytojos (t. 1, b. l. 64). Atvykus į įstaigą pareiškėjas kreipėsi į odontologą dėl danties skausmo, tačiau nebuvo dantis sutaisytas dėl priemonių, plombų ir instrumentų neturėjimo. Buvo paskirtas gydymas antibiotikais. Antro vizito metu priemonių vis dar nebuvo, todėl buvo tęsiamas gydymas geriant nuskausminamuosius. Dėl karantino odontologų veikla buvo sustabdyta. Pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus karantinui prašė odontologo konsultacijos, tačiau naujo odontologo įstaigoje nebuvo, nes ankstesnis odontologas mirė. Nauja odontologė taip pat negalėjo pareiškėjo gydyti dėl to, kad nebuvo priemonių. Pareiškėjas nurodė, kad priemonių nebuvo nuo 2020-02-15 iki 2020 m. liepos mėnesio. Odontologo paslaugos nebuvo suteiktos/suteiktos netinkamai dėl to, kad neturėjo tam priemonių ir medžiagų. Pareiškėjui dantis buvo sutvarkytas praėjus maždaug 5 mėnesiams. Atvykus į įstaigą neatliktas plaučių rentgenas, kadangi institucijoje nėra rentgeno aparato. Praėjus apie trims savaitėms pareiškėjas buvo nevežtas į LAVL ir buvo atliktas rentgenas. Taip pat nurodo, kad įstaigos psichiatrė gydytoja jam buvo išrašiusi raminamuosius, tačiau ji išėjo iš darbo, nuo tada įstaigoje nėra psichiatrės, joks kitas gydytojas negali pratęsti vaistų, todėl jie buvo nutraukti. Nuo 2020-02-15 iki 2020-03-15, iki kada buvo paskeltas karantinas šalyje, nebuvo paimtas kraujas tyrimams. Dėl to, - kad nėra infektologo ir negalėjo gauti infektologo paslaugų, kad įstaigoje nėra plaučių aparato ir laiku nebuvo atliktas rentgenas, kad įstaiga odontologui neparūpino priemonių ir odontologas negalėjo atlikti paslaugų, kad nebuvo suteikta psichologo konsultacija atvykus į instituciją, laiku neatliktas kraujo tyrimas, - pareiškėjas kentėjo stresą ir nemigą, pergyveno dėl savo sveikatos. Pareiškėjas nurodė, kad jis bijojo dėl pasekmių, jei nebus paskirtas gydymas nuo jo ligų. Skundo rezoliucinėje dalyje, prašydamas priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, nurodė, kad tokia neturtinės žalos suma priteistina dėl nepritaikytų sąlygų gydyti, reguliariai stebėti pacientus su infekcinėmis ligomis.
Taigi, iš pareiškėjo skundo turinio ir posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, kad jis iš esmės skunde dėsto aplinkybes dėl jo suėmimo laikotarpiu jam netinkamai atliktų pirminės priežiūros paslaugų (tik patekus į įstaigą), netinkamai atliktų bei suteiktų (nesuteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininių konsultacijų. Dėl to, kad nuo 2020-02-14 iki bylos nagrinėjimo teisme netinkamai buvo organizuojamas medicininių paslaugų suteikimas, pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.
Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 45 straipsnyje reglamentuoti suimtųjų asmens sveikatos priežiūros aspektai. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę. Atsižvelgiant į suimto nepilnamečio sveikatos būklę, taip pat į suimto nepilnamečio ar jo gynėjo arba atstovo prašymą, turi būti atliktas papildomas ar pakartotinis šio suimto nepilnamečio sveikatos būklės patikrinimas (SVĮ 45 str. 3 d.). Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, taryba (SVĮ 45 str. 4 d.). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (SVĮ 45 str. 5 d.). Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą suimtieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.
Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).
Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 1 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).
Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniame teisme. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo nesuteikiant laiku ir tinkamai medicininių paslaugų, už kurių suteikimą atsakinga LAVL, iš esmės yra ginčas dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, tai skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir(ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo priteisimo paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 1 p.).
Kaip minėta, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl pareiškėjas gindamas savo teises pirmiausiai turi kreiptis į šią instituciją, o jai priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą, CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-02-15 iki 2020-06-25 buvo laikomas Pravieniškių PN AK 3-jame sektoriuje, būrio Nr. 5, kameros Nr. 2. Buvo vedamas į skirtingus pagal numerius kiemelius, tačiau jų dydžiai identiški. Taip pat pažymėjo, kad 1 valandos pasivaikščiojimas prieštarauja Europos komiteto išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau nei 8 val. per dieną praleisti lauke. Pareiškėjas yra suimtasis, tačiau laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nuteistasis. Yra vedamas į tuos pačius kiemelius, kaip ir pilnai izoliuotieji nuo kitų suimtųjų. Kiemeliai yra mažo dydžio, vedama po 4 asmenis, kiemelis 3 metrų pločio ir 4 metrų ilgio. Jis aptvertas skarda, o iš viršaus grotos. Pasivaikščiojimui vietos nėra, į jį beveik nepapuola grynas oras. Nuo 2020-06-25 pareiškėjas perkeltas į 3 sektoriaus, 11 būrio, kamerą Nr. 3, tačiau buvo vedamas pasivaikščioti į tuos pačius kiemelius kaip ir anksčiau.
Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-05-15 įsakymo Nr. 121 „Dėl asmenų, kuriems paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, skyrimo į kardomąją priemonę - suėmimą vykdančias įstaigas“ (redakcija galiojusi nuo 2019-06-17, toliau – ir Įsakymas), 2.4 punkte numatyta, jog asmenys, kurių baudžiamosios bylos išnagrinėtos pirmosios instancijos teismuose ir kuriems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtas suėmimas, suėmimą vykdančios įstaigos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigų galimybes laikomiems asmenims užtikrinti teisės aktų nustatytas jų laikymo sąlygas, gali būti perkeliami į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, kuriose jie toliau laikomi pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas. Apie planuojamą asmenų perkėlimą suėmimą vykdančių institucijų vadovai informuoja teismus, kurių žinioje yra atitinkamos baudžiamosios bylos, bei Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Pareiškėjo statusas ginčo laikotarpiu buvo suimtasis, jam paskirta suėmimą atlikti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriuje.
Dėl pasivaikščiojimo kiemų dydžio pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nustatė pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Taisyklių 18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 p.). Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 p.). Pabrėžtina, jog Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nereglamentuoti. Teismas pažymi, kad ir galiojantys teisės aktai, t. y. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, taip pat nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo ploto ar specialiųjų kiemelio įrengimo suimtiesiems aspektų.
Pareiškėjas nurodė, kad nepagrįstai pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 val. per dieną.
Suėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną.<...>. Taigi, įstatyme aiškiai numatyta suimtųjų teisė į minimalų 1 valandos pasivaikščiojimo laiką gryname ore. Be to, Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92) 3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti sąlygoti dėl pasivaikščiojimo kiemų įrengimo ir kitų su pasivaikščiojimu kiemeliuose susijusių sąlygų.
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, reikalavimus ir nėra objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pasivaikščiojimų būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl darytina išvada, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas neįrodė žalos fakto. Tai reiškia, kad nėra pagrindo priteisti neturinę žalą pareiškėjui ir jo skundas šioje dalyje atmetamas.
Dėl dušų be pertvarų
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-02-15 iki 2020-06-25 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje, 5 būryje, kameros Nr. 2. Įstaigos dušuose, į kuriuos buvo vedamas 1-2 kartus per savaitę, nėra pertveriamų sienelių ir vienu metu duše maudėsi 3-4 žmonės, kas pažeidė pareiškėjo privatumą visą šį laiką. Nuo 2020-06-25 jis buvo perkeltas į 3 sektoriaus, 11 būrio, kamerą Nr. 3, tačiau čia dušai taip pat buvo be pertvarų.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime neneigė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo dušų pertvarų. Nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), konstatavo, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018). Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau nurodomas teisės aktas yra paties Kalėjimų departamento priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydamas pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą Kalėjimų departamentas gali atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra priklausomas nuo kitų valdžios institucijų. Todėl, nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismas pripažįsta, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2020-02-14 iki 2020-10-07 (skundo įteikimo institucijai išsiųsti teismui)) turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 35 kartus, iš bylos duomenų galima suprasti, kad šis pažeidimas nėra pašalintas (dušai vis dar be pertvarų), todėl, teismo vertinimu, 35 dienas buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Analogiška teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT išnagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-204-822/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 5 punktu, 105 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl minimalaus privatumo neužtikrinimo dušo patalpose.
Pareiškėjo skundo dalį dėl neturinės žalos priteisimo už netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą palikti nenagrinėtą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.