- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- A-4969-520/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01863-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas B. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas) buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 1 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė šiais argumentais:
2.1. Kamerose buvo laikoma po 4–5 asmenis, todėl jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei nustato teisės aktai, ypač neįskaičiavus ploto, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), tualetas atviromis sienomis, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kamerose jautėsi nemalonus kvapas. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nes deratizacija ir dezinfekcija nebuvo tinkamai vykdomos;
2.2. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, buvo drėgna, tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra 10–14°C, o vasarą karšta – iki 35°C, kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, dažai atsilupę;
2.3. Šiaulių TI dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę;
2.4. Nebuvo pakankamai organizuojama socialinių reabilitacijos programų, kultūros, sporto, saviraiškos, mokslo renginių;
2.5. Šiaulių TI nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Tokia pat situacija buvo išsimaudžius duše, nes ilgai tekdavo laukti, kol būdavo išvesti į gyvenamąsias kameras;
2.6. Šiaulių TI nebuvo tinkamo aprūpinimo patalyne – neišduodavo užklotui užvalkalo, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo;
2.7. Apatinio trikotažo iš pradžių neplaudavo, vėliau Šiaulių TI administracija plaudavo tik jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų, kurie sąskaitose neturėjo pinigų, yra ne mažiau kaip 70 procentų. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys;
2.8. Nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, maistas neskanus, per maža jo energetinė vertė, nesudarytos sąlygos eiti į valgyklą;
2.9. Paskirti per silpni vaistai nuo (duomenys neskelbtini), 3 savaites nebuvo išrašyti vaistai nuo skrandžio skausmo, negavo vaistų (duomenys neskelbtini) gydyti;
2.10. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. kamerose Nr. 64, 49, 56, 24, 9, kuriose buvo laikoma nuo 2 iki 6 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,72 kv. m iki 8,13 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas nenustatytinas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu juo, privatumą;
4.2. Analizuojant pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas, taikytinos tik tos teisės aktų nuostatos, kurios nesusijusios su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo jų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). 2018 metų kovo mėnesį praktiškai visos kameros suremontuotos, grindys išklotos plytelėmis, išdažytos sienos, kai kuriuose sanitariniuose mazguose įrengti klozetai;
4.3. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl signalizacijos (aliarminio iškvietimo) mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso;
4.4. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas. Jokie teisės aktai nenustato, kad kalinamiesiems laisvės atėmimo vietose būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Buvo suteiktos visos galimybės suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pats pareiškėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas;
4.5. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. teikiama maisto tiekimo paslauga;
4.6. Asmens sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 3743 matyti, kad jam buvo dažnai suteikiama medicininė pagalba, išrašomi vaistai, todėl pretenzijos Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo B. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.
6. Teismas nustatė, kad ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
7. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį (118 dienas) pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma atitiko Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus.
8. Išanalizavęs bylos duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių (3–6), teismas nustatė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir jo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Teismas pažymėjo, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys nurodyto dydžio stalai, taburetės, suoliukai, yra pakankami, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti.
9. Teismas, vertindamas sąlygas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, analizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktus ir nustatė, kad kameroje Nr. 64 oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus, praustuvas buvo tvarkingas, asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Kameroje Nr. 24 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas. Teismas pažymėjo, kad NVSC patikrinimo aktuose konstatuota kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta, gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka, šiuos darbus atlieka Šiaulių TI sanitarinės švaryklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo, nes Šiaulių TI statinių kompleksas pripažintas nekilnojamaja vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai negalimi. Teismas pažymėjo, kad nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.
10. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus dėl pelėsio, drėgmės, netinkamos temperatūros, nes tokie HN 134:2015 reikalavimų pažeidimai nebuvo nustatyti NVSC patikrinimo aktuose, taip pat nustatė, jog pareiškėjo argumentus dėl neremontuojamų kamerų paneigia bylos duomenys, kurie patvirtina, kad 2016–2017 metais Šiaulių TI buvo remontuojamos įvairios kameros (taip pat ir kamera Nr. 56) bei kitos paskirties patalpos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žiemos metu Šiaulių TI nebuvo laikomas. Teismas aptarė Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir Taisyklės) 14.3 punktą ir nurodė, jog tai, kad elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Teismas vertino, kad pareiškėjas teiginių dėl kamerose nebuvusio veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) nekonkretizavo, nenurodė kokioje kameroje kokio inventoriaus trūko. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes bei byloje esančias fotonuotraukas, sprendė, jog patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinasis inventorius.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisėto perkėlimo iš vienos kameros į kitą, dėl neturėto nustatyto režimo ar dienotvarkės. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI direktoriaus 2018 m kovo 26 d. įsakymu Nr. 20/01-1860 patvirtintą Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 metams (toliau – ir Dezinfekcijos planas), pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė.
13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl signalizacijos (aliarminio iškvietimo) mygtuko, teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad Taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, jog tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors Taisyklės ir nustato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI nustatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos) mygtuko įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau teismas pažymėjo, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos (aliarminio iškvietimo) mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas vadovavosi bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, ir sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl signalizacijos (aliarminio mygtuko) neįrengimo yra deklaratyvūs, todėl juos atmetė.
14. Teismas vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir nustatė, kad kamerose Nr. 24 ir Nr. 9 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,25 m iki 2,29 m, o kamerose Nr. 64, 49, 56 sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kurios aukštis nuo 1,82 m iki 2,26 m, todėl pareiškėjo argumentą, jog kamerose tualetai atviromis sienomis, atmetė. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl sprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.
15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad kamerose nėra unitazų, o tik skylės grindyse. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas. Teismas nustatė, kad nei skunde, nei asmens sveikatos istorijos nuoraše nėra užfiksuota pareiškėjo nusiskundimų dėl negalėjimo naudotis tupiama tualeto konstrukcija.
16. Teismas nustatė, kad nei vienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Šiaulių TI sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, o įėjimai atitverti durimis (pvz.: kamera Nr. 56, 9) arba užuolaidomis (Nr. 64, 49, 24). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.
17. Teismas nurodė, jog Šiaulių TI pastatytas iki Taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčo laikotarpiu teisės aktai nenustatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, jame įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 p., HN 134:2015 17 p.). Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų nustatė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, todėl sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus dėl blogo kvapo kamerose.
18. Dėl galimybės skalbtis drabužius, pūvančių čiužinių, teismas aptarė HN 134:2015 40 ir 41 punktų nuostatas, Šiaulių TI direktoriaus įsakymus, reglamentuojančius apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką, viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, vertino NVSC patikrinimo aktus ir nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI nustatyta rūbų skalbimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog apatinio trikotažo neplaudavo, o Šiaulių TI administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas vertino, kad pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl Šiaulių TI suteikiamos skalbimo paslaugos asmenims, kurie turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sąskaitoje pinigų), pasisakė ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas įgaliotas atstovauti kitiems asmenims. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus pripažino bendro pobūdžio, abstrakčiais, nekonkrečiais, nedetalizuotais. Teismas iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėje sąskaitoje Nr. 1555 esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas pasirašė už išduotą patalynę, higienos priemones, pretenzijų dėl kokybės nepareiškė, neprašė jų pakeisti. Teismas nekonstatavo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo).
19. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su šiltu (karštu) vandeniu, nesudaryta galimybe prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, teismas aptarė HN 134:2015 18 punktą, vertino NVSC patikrinimo aktus, byloje esančius duomenis ir nenustatė, kad Šiaulių TI nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių TI Dezinfekcijos planą. Dėl galimybės nusiprausti be eilės, teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių kiek kartų, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, neteikė dėl to skundų Šiaulių TI direktoriui, sprendė, kad Šiaulių TI tinkamai užtikrino HN 134:2015 44 punkte nustatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip kartą per savaitę.
20. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos, teismas analizavo bylos duomenis (Šiaulių TI Dezinfekcijos planą, NVSC patikrinimo aktus) ir sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog Šiaulių TI, pažeisdamas HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.
21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1 300 iki 1 500 kcal) yra teisingas. Teismas vertino, jog pareiškėjo argumentai dėl nekaloringo, neskanaus, šalto maisto yra abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamo maitinimo Šiaulių TI nėra teikęs.
22. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Nėra duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis laisvalaikio užimtumo programomis, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Teismas iš byloje esančių suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų nustatė, jog kameros, kuriose ginčo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Teismas pažymėjo, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
23. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sveikatos sutrikimų, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių TI (pareigūnų, darbuotojų) veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, tačiau nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI, nevertintinas paties gydymo tinkamumas (netinkamumus). Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl įvairių sveikatos nusiskundimų, buvo gydytojo konsultuojamas, jam buvo skiriamas medikamentinis bei kitoks gydymas. Pareiškėjas skundų neturėjo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją ir be priežasties iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos, todėl pažeidimų, susijusių su Šiaulių TI administracijos (darbuotojų) veiksmais, organizuojant pareiškėjo sveikatos priežiūrą, tokio pobūdžio paslaugų administravimu, prašymų sprendimu, taip pat medikamentų teikimu pareiškėjui, nekonstatavo. Teismas nevertino tų pareiškėjo skundo argumentų, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių TI (išrašyti per silpni vaistai, neišrašyti vaistai nuo kitų sveikatos sutrikimų ir kt.), nes Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą.
24. Teismas aptarė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
25. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustačius tik higienos normų pažeidimą (kameroje Nr. 24 nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), o kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
III.
26. Pareiškėjas B. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
27.1. Teismas akivaizdžiai bendradarbiauja su atsakovo atstovu, teisina jo veiksmus, nors teismas turėtų būti sąžiningas, teisingas, nešališkas. Atsakovo atstovo paaiškinimai, kuriuos pareiškėjas gavo prieš teismo posėdį, visiškai neatitinka tikrovės. Vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jo nusiskundimai buvo pripažinti deklaratyviais, tačiau pareiškėjas konkrečių įrodymų dėl kreipimosi su skundais į įstaigos direktorių, kitas kompetentingas institucijas ir negali pateikti, nes neturi fotoaparato, o iš atsakovo atstovo jų negaus. Buvo tokių atvejų, kai įstaigos direktorius žodžiu leido, kad artimieji atvežtų pareiškėjui tam tikrų daiktų (aplanką dokumentams, skutimosi priemonių, kurių nėra įstaigos parduotuvėje), tačiau, kai daiktai buvo atvežti, jie nebuvo perduoti, motyvuojant tuo, kad tokių daiktų nėra sąraše daiktų, kuriuos gali turėti nuteistieji;
27.2. Nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos (oro temperatūra, drėgmė, apšvietimas, minkštasis inventorius, tualetai, pasivaikščiojimų kiemeliai) ir nebuvo stengiamasi pašalinti aptariamus pažeidimus. Teismai, nagrinėdami nuteistųjų skundus, dažniausiai apsiriboja nuteistųjų pažeistų teisių pripažinimu, tačiau tai realios kompensacijos nesuteikia, nes pareiškėjo teisės yra nuolat pažeidžiamos. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais padėtų sušvelninti padarytos žalos padarinius;
Žemesnės instancijos teismas
27.3. Skunde nurodydamas visus pažeidimus, pareiškėjas tikėjosi, kad teismas juos tinkamai įvertins ir priteis reikiamą kompensaciją, juolab, kad jis už tuos pačius pažeidimus jau yra gavęs 500 Eur kompensaciją už 7 mėnesius. Pažeidimai, už kuriuos pareiškėjas gavo 500 Eur, kompensaciją nėra pašalinti, nurodyti nauji pažeidimai, ypač medicinos srityje, kurie pasireiškė nesąžiningu medicinos personalo darbu, ignoravimu, neskiriamais reikalingais vaistais nuo skrandžio skausmo. Buvo kreiptasi į įstaigos direktorių, tačiau tai situacijos nepagerino, gydytojas ir toliau buvo abejingas, piktnaudžiavo savo padėtimi, nekreipė dėmesio į pareiškėjo nusiskundimus dėl (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu aptariama situacija buvo paaiškinta, nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri paprašė papildomų dokumentų, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI medicinos skyrių, tačiau gavo melagingą ir suklastotą pažymą, kurios minėtai komisijai nenusiuntė, nes ji nebūtų padėjusi nustatyti pažeidimų. Teismas nusprendė šio klausimo iš viso nenagrinėti, nes būtų tekę pripažinti Šiaulių TI (ypač medicinos personalo, gydytojo) neteisėtus veiksmus ir priteisti pareiškėjui kompensaciją. Teismas ir šiuo aspektu buvo šališkas, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jo skundas neturėtų būti perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti;
27.4. Pareiškėjui turi būti priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nes jo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai yra susiję ir su sveikata.
Atsiliepimas
28. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovo atstovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
29.1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą;
29.2. Bylos įrodymus vertina teismas, nei vienos iš šalių pateikta interpretacija teismui nėra privaloma. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jo reikalaujamą 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti;
29.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tas pačias aplinkybes dėl oro temperatūros, drėgmės, apšvietimo, minkštojo inventoriaus, tualeto, pasivaikščiojimo kiemelio ir sveikatos priežiūros paslaugų. Teismas nustatė HN 134:2015 pažeidimą, kuris galėjo sukelti tik trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigine išraiška atlyginimo. Tai, kad skundžiamas sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei įrodymus vertino netinkamai, o padarytos išvados neteisingos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo B. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo pažeista, o skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestas, skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo palikta nenagrinėta, pagrįstumas ir teisėtumas.
31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde ir jo papildyme nurodytas pretenzijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, byloje surinktus įrodymus, nustatė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą kameroje Nr. 24 (apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų)), nurodė, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl atsakovo atstovo neužtikrintų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, taip pat nenustatytas faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad visapusiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (5 000 Eur).
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių, jo manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
35. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, įvertintus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo paaiškinimus) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
37. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis, o apsiriboja bendro pobūdžio argumentais, susijusiais su jo kalinimo sąlygomis.
38. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir detaliai išnagrinėjo visus pareiškėjo išsakytus nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, už kurių užtikrinimą yra atsakingas atsakovo atstovas, įvertino surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. (periodiškai 118 dienų) buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,72 kv. m iki 7,45 kv. m gyvenamojo kameros ploto, t. y. visas kalinimo dienas buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m), taip pat užtikrintas Konvencijos reikalavimas, kad kalinamam asmeniui tektų 3 kv. m ploto; kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti; kamerose buvo reikalingas inventorius; kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida (užtikrintas privatumas); nenustatė, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, galimybės vėdinti kamerų, apskritai nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, kad žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, kamerų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, kamerose drėgna. Remiantis 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80)PA-5258 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d.), nustatyta, kad kameroje Nr. 24 apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas nepašalintas, ir tai įvertinta pareiškėjo naudai.
39. Pažymėtina, kad argumentuotai atsakyta į pareiškėjo pretenzijas, jog jis dažnai buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą, kad neturėjo nustatyto režimo ar dienotvarkės, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 metams. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių TI rūbų skalbimo tvarka, pripažinta, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką (rečiau kaip vieną kartą per savaitę), lovos skalbiniai ir rankšluosčiai buvo keičiami po nusiprausimo duše. Taip pat nenustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, atmesti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1 300 iki 1 500 kcal) yra teisingas, pareiškėjo argumentai dėl nekaloringo, neskanaus, šalto maisto yra abstraktūs, deklaratyvūs. Konstatuota, kad pareiškėjui buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis programomis, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose (pareiškėjas pats yra nurodęs, kad jis sportuodavo kiekvieną dieną).
40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, tačiau nurodė, kad dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjui kilo neturtinė žala, nes pareiškėjas pakankamai neargumentavo, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą.
41. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo paaiškinimus). Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
42. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo išsakyti argumentai yra nepagrįsti.
43. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis neturi įrodymų ir jų negali pateikti, pažymėtina, jog viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
44. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė įrodymus, atsikirsdamas į konkrečias pareiškėjo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, ir įrodė, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
45. Pareiškėjas dėl aptartų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo atlikta detali įrodymų analizė ir padarytos išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis.
46. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo apie kitą išnagrinėtą bylą, kurioje buvo nustatyti pažeidimai ir pareiškėjui priteista 500 Eur neturtinė žala, tačiau kitoje byloje nurodytų nustatytų faktų, kurie turėtų būti vertinami kaip prejudiciniai, nesusieja su šioje byloje nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis.
47. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose jau buvo nagrinėtos iš esmės tos pačios pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. kovo 26 d., tačiau tik nustatyta, kad kameroje Nr. 64 buvo per maža dirbtinė apšvieta (vienas šviestuvas buvo techniškai netvarkingas) ir šis pažeidimas pareiškėjui nesukėlė tokių pasekmių, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2619-662/2020).
48. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodo argumentus, susijusius su netinkamai jam suteiktu gydymu (netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių argumentų nenagrinėjo, pareiškėjo skundo dalį šiuo aspektu paliko nenagrinėtą, šių argumentų taip pat nenagrinėja ir apeliacinės instancijos teismas, nes ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009 ; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).
49. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo neteisingu nuteisimu, nėra teisiškai reikšmingi, nagrinėjant aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu).
50. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
51. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
52. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.
53. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtų nepatogumų dydį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas teisės pažeidimo pripažinimą laikyti pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
55. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.