Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-26-480/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-28
Bylos Nr.: e2A-26-480/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00860-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: „Dariulis“
Ieškovas: Č. A. A.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-26-480/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00860-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.5.1; 3.3.1.19.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Dariulis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dariulis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Monakvis“, uždaroji akcinė bendrovė „Gintaila“, D. A., G. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Č. A. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dariulis“ 5 004,17 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d. ieškovo sūnus D. A. jam pranešė, kad apie 10 val. į ieškovui priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus raj., atvyko UAB „Dariulis“ direktorius G. R. su grupe asmenų ir iš sodybos išsigabeno UAB „Gintaila“ priklausančius kilnojamuosius daiktus, t. y. automobilį Scania P113HL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ratinį traktorių Komatsu WB 97S-5 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ratinį traktorių Claas Axion 850 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie ratinio traktoriaus Claas Axion 850, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį iš UAB „Gintaila“ nuomojosi ieškovo sūnus ūkininkas D. A., buvo prikabintas ieškovui priklausantis trąšų barstytuvas Bogballe Uldum, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir barstytuvas). Atsiimant barstytuvą, pastarojo visi identifikacinės lentelės duomenys skyrėsi nuo duomenų, kurie užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 5 d. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad tai ne tas barstytuvas, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Paaiškėjo, kad 2021 m. birželio 4 d. iš ieškovo sodybos išvežto barstytuvo vieta yra nežinoma. Apžiūrint grąžintą barstytuvą matėsi, kad priešingai nei buvo iki 2021 m. birželio 4 d., korozija apimtas visas jo korpusas, neveikė svarstyklės, kompiuteris, trūko kardaninio veleno, laidų. 2022 m. balandžio 8 d. surašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame apžiūrėjus barstytuvą buvo užfiksuoti defektai. UAB ,,Baltic Agro Machinery“ specialistai įvertino, kad bendra barstytuvo būklė labai bloga, remontuoti nerekomenduoja.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nepateikta jokių duomenų, kad nurodytas barstytuvas priklauso ieškovui nuosavybės teise. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios būklės barstytuvas buvo 2021 m. birželio 4 d., todėl nėra jokios galimybės nustatyti jo reikalavimų pagrįstumo ir apimties. Atsakovė nei saugojo, nei valdė barstytuvą. Ieškovas nurodo, kad barstytuvas jam grąžintas 2022 m. kovo 14 d., tačiau nenurodo nei kas jam jį grąžino, nei kokiu pagrindu. Tokios informacijos negalima nustatyti ir iš pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Nesant objektyvių duomenų apie barstytuvo būklę 2021 m. birželio 4 d., teisiškai nereikšmingais tampa duomenys apie tariamos žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Dariulis“ 5 004,17 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 325 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Č. A. A.. Taip pat priteisė iš atsakovės 64,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu <...>.

3. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesivadovauti paaiškinimais, kad ieškovas 2016 metais įsigijo barstytuvą pagal skelbimą Vilkaviškio rajone, už 7 600 Eur sumą ir ši suma buvo sumokėta grynaisiais. Į bylą pateikta ir ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl Bogballe Uldum, barstytuvo ir kitos žemės ūkio technikos vagystės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad šis barstytuvas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Byloje kilo ginčas, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, t. y. trąšų barstytuvas buvo pavestas saugoti UAB „Monakvis“, todėl šis ir atsakingas atsiradusius nuostolius. Tačiau sutikti su tokia atsakovės pozicija negalima. Byloje nustatyta, kad barstytuvui buvo padaryta žala, kai atsakovė jį neteisėtai paėmė iš ieškovo ir jos nurodymu pavedė saugoti UAB „Monakvis“ ir per šį laikotarpį barstytuvas surūdijo, nebeveikė svarstyklės, kompiuteris, nebuvo kardaninio veleno, laido pajungimui prie traktoriaus, todėl už žalos padarymą yra atsakinga atsakovė, t. y. ieškovo nuostoliai yra atsakovės tiesioginis veiksmų rezultatas. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad 2022 m. sausio 20 d. ieškovui nuvykus atsiimti ginčo barstytuvo, buvo pateiktas visiškai ne jam priklausantis, o į jį panašus barstytuvas ir savo daiktą ieškovas atgavo praėjus nepilnai dvejiems mėnesiams. Barstytuvas nebuvo tinkamai saugomas, prižiūrimas, o atsakovė jį neteisėtai valdė bei juo naudojosi iki jis buvo sugadintas. Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (pagal Bogballe vartojimo instrukciją) ir tokie atsakovės veiksmai (veikimas, neveikimas), nulėmė jos civilinę atsakomybę - atlyginti ieškovei nuostolius, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų. Kadangi barstytuvo remontuoti ekonomiškai netikslinga, ieškovas žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į naudotų barstytuvų rinkos kainas nurodytas skelbimuose 2023 m. kovo 28 d., kuriuose vidutinė barstytuvų kaina yra 4 690 Eur, kas laikytina ieškovo žala dėl turto sužalojimo. Taip pat byloje yra duomenys, kad ieškovas turėjo tiesioginių nuostolių – 100 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 214,17 Eur UAB ,,Baltic Agro Machinery“ už atvykimą bei diagnostiką. Viso ieškovo prašoma priteisti 5 004,17 Eur suma yra pagrįsta (įrodyta). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė nesilaikė CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl ieškinys tenkintas pilnai. Teismas laikė teisiškai nepagrįstą argumentą, kad pats ieškovas buvo nerūpestingas ar (ir) nepakankamo apdairumo, nes jis turėjo pareigą informuoti atsakovę apie barstytuvo priežiūrą. Teismas nenustatė jokių ieškovo neteisėtų veiksmų. Teismas paskirstė byloje bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai:

1. Atsakovė UAB ,,Dariulis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo apeliantės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

1.1. teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas paviršutiniškai vertinant įrodymus, išvados neišsamios. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kas lėmė klaidingą šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimą ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pažeistos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos. Teismas nepagrįstai įrodinėjimą perkėlė vien tik apeliantei, tokiu būdu pažeidė rungimosi principą;

1.2. lemiamos reikšmės turi teisingas duomenų, kad barstytuvas priklausė ieškovui nuosavybės teise, nustatymas. 2021 m. birželio 4 d. paimti daiktai priklausė apeliantei, dėl šių aplinkybių buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17-470/2024, kurioje nustatyta, kad daiktai paimti teisėtai;

1.3. ginčo objektas buvo perduotas saugoti G. B., kuris tuo metu buvo UAB ,,Monakvis“ vadovas, todėl atsakinga UAB ,,Monakvis“, o ne apeliantė, dėl ko teisinių padarinių kilimas už trečiojo asmens (ne) veikimą apeliantei - negali būti laikomas teisingu ir teisėtu teisinių santykių užbaigimu;

1.4. teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas niekada nesikreipė į apeliantę dėl jos daiktų grąžinimo, o UAB „Monakvis“ vadovas buvo įpareigotas saugoti daiktus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymu;

1.5. teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė, kokia barstytuvo būklė buvo 2021 m. birželio 4 d. Nepagrįstai vertino ginčo objekto būklę ir jos kitimą, kai tam reikalingos specialios, o ne teisinės žinios. Nepagrįstai nustatė žalos dydį iš pateiktų įrodymų, nors nebuvo nustatyta, kokia yra likutinė ieškovės žinioje esančio barstytuvo vertė, kuri turi būti atimama iš nustatyto žalos dydžio. Teismo išvados prieštaringos.

Atsiliepimas

2. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

2.1. byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad barstytuvas priklauso ne ieškovui. Teismas pagrįstai sprendė, kad barstytuvas yra ieškovo nuosavybė. Apeliantė be išsakytų prielaidų, jokių įrodymų, kurie paneigtų nurodytą faktą, nepateikė;

2.2. apeliantė kelia klausimą, esą teismas nesiaiškino, kokios būklės barstytuvas buvo pirktas, tačiau ieškovas (jo atstovas), trečiasis asmuo, liudytojas G. K. nuosekliai tvirtino, kad barstytuvas buvo įsigytas nenaujas, tačiau geros būklės ir jį buvo galima naudoti pagal paskirtį, kai tuo tarpu ieškovui sugrąžintas daiktas, kuriuo dėl pasikeitusios būklės nėra įmanoma naudoti pagal paskirtį;

2.3. argumentai, kad apeliantė negali būti atsakinga už žalą, nes barstytuvą saugojo UAB „Monakvis“, yra nepagrįsti, jais tik siekiama išvengti atsakomybės. Jeigu atsakovė turi pretenzijų trečiajam asmeniui dėl paslaugų kokybės, tai jam ir turėtų būti reiškiami reikalavimai, tačiau tai neturi įtakos šioje byloje vertinant tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių. UAB ,,Monakvis“ neturėjo prievolės saugoti barstytuvo, ne jį su atsakove siejo ne pasaugos, o dalies teritorijos panaudos teisiniai santykiai;

2.4. kritiškai vertintini argumentai, kaip tariamai turintys kokią nors reikšmę, kad ieškovas nesikreipė į apeliantę dėl jo daiktų grąžinimo. Ieškovas sužinojęs, kad jo barstytuvą neteisėtai pasisavino apeliantė, dėl daiktų kreipėsi į policiją, todėl bet kokie priekaištai ieškovui yra nepagrįsti;

2.5. nesuprantami argumentai, kad esą 2021 m. birželio 4 d. paimti daiktai (reikėtų suprasti ir barstytuvas) priklausė apeliantei, nors tokių įrodymų byloje nėra, be to sprendimas minimoje Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17-470/2024 nėra įsiteisėjęs, o ir ginčas toje byloje nebuvo susijęs su barstytuvu;

Šalies argumentai

2.6. apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl padarytos žalos ir jos dydžio, tačiau jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadas nepateikė, o tik išdėstė argumentus, kurie yra tik apeliantės įvykių interpretacija, kuri nieko bendro neturi su faktinėmis aplinkybėmis;

2.7. teismas darė pagrįstą išvadą, kad remontuoti barstytuvo ekonomiškai netikslinga, ką patvirtina byloje esantys įrodymai apie naudotų barstytuvų rinkos kainas bei įrodymai apie ieškovo barstytuvo remonto kaštus, kurie ženkliai didesni nei panašaus nenaujo barstytuvo rinkos kaina;

2.8. nors atsakovė neigia, kad naudojosi ieškovui priklausančiu barstytuvu, tačiau ieškovui atvykus atsiimti barstytuvo, jo vietoje buvo paliktas panašus barstytuvas, kurio modelis ir identifikacinis numeris skyrėsi nuo ieškovo barstytuvo. UAB „Dariulis“ ieškovui priklausantį barstytuvą ne tik valdė, bet ir juo galimai naudojosi, nes ieškovui pastebėjus, kad barstytuvas ne jo, į tą pačią vietą iki 2022 m. kovo 16 d. buvo atvežtas ginčo barstytuvas, kurio būklė buvo ženkliai pasikeitusi nuo 2021 m. birželio 4 d. ir kuris jau buvo nebetinkamas naudoti pagal paskirtį be neprotingai didelių investicijų jo remontui.

3. Trečiasis asmuo UAB ,,Monakvis“ dėl atsakovės UAB ,,Dariulis“ apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Neprieštaraujama atsakovės apeliacinio skundo reikalavimui, tačiau nesutinka su teiginiais, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Monakvis“ vadovas buvo įpareigotas saugoti daiktus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymu, kad būtent šis asmuo privalėjo užtikrinti tinkamą ginčo daikto saugojimą, o ne apeliantė. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui priklausantis barstytuvas buvo paimtas ne trečiojo asmens nurodymu, o aplinkybė, kad trečiasis asmuo sutiko pasaugoti nereiškia, kad turi atlyginti nuostolius. UAB „Monakvis“ atsakovė ginčo barstytuvo nei saugojimui, nei kitokia tvarka neperdavė. Barstytuvą paliko UAB „Monakvis“ teritorijoje kitu pagrindu – kaip dalies UAB „Monakvis“ teritorijos naudotoja pagal panaudos sutartį. G. B. nebuvo žinoma apie barstytuvo paėmimo neteisėtumą. Be to, perduodant barstytuvą net minimaliai nebuvo aprašyta perduodamo daikto būklė, pažymint tik jo markę ir spalvą, jis nefiksuotas jokiuose UAB ,,Monakvis“ buhalteriniuose dokumentuose. Nėra duomenų, kad trečiasis asmuo barstytuvu, buvusiu jo teritorijoje, naudojosi ir apgadino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Alytaus apylinkės teismo civ. byla Nr. e2-17-470/2024, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. UAB „Dariulis“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) direktorius G. R., pasitelkęs Alytaus VPK pareigūnus, antstolį, advokatą, kelis kitus asmenis, atvyko į ieškovo – ūkininko Č. A. A. (toliau – ir ieškovas) (trečiojo asmens D. A. tėvo) sodybą (dirbtuves), esančią (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, ir išsigabeno kilnojamuosius daiktus, t. y. automobilį Scania P113HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Komatsu WB 97S-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Class Aaxion 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pergabeno juos į UAB „Monakvis“ teritoriją (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Prie ratinio traktoriaus Class Aaxion 850 buvo prikabintas ieškovui priklausantis trąšų barstytuvas Bogballe Uldum, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir trąšų barstytuvas). Pagal bendrą ieškovo, jo sūnaus D. A. ir UAB „Gintaila“ pareiškimą Alytaus apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2021 m. gruodžio 31 d. nutarimu nutrauktas, nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje. Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atliekant daiktų apžiūrą, kurioje dalyvavo Alytaus apskrities VPK KP ENTS vyresnioji tyrėja G. G., R. A. (buvęs teritorijoje asmuo) ir G. B. (UAB „Monakvis“ direktorius), buvo apžiūrėti objektai, jų tarpe – trąšų barstytuvas, fotolentelėje Nr. 1 užfiksuotas trąšų barstytuvas ir ant jo priekinės pusės esantys identifikaciniai numeriai. 2021 m. rugpjūčio 8 d. pakvitavimu G. B. trąšų barstytuvą pasižadėjo saugoti iki atskiro sprendimo. Ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir antstolės A. K. 2022 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad nuvykus prašyme nurodytu laiku, nurodytu adresu, ūkininkui Č. A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis trąšų barstytuvas grąžintas nebuvo, nes buvo nurodyta pasiimti trąšų barstytuvą, nepriklausantį ūkininkui Č. A. A.. Antstolės A. K. 2022 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad buvo grąžintas trąšų barstytuvas, jis nufilmuotas ir nufotografuotas. Protokole užfiksuota, kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo UAB „Transvilė“ direktorius R. A., D. A. ir Alytaus AVPK pareigūnas E. V.. Ieškovui grąžinto trąšų barstytuvo defektai užfiksuoti UAB Baltic Agro Machinery 2022 m. balandžio 8 d. parengtame atliktų drabų perdavimo–priėmimo akte ir paaiškinamajame rašte, kuriame pateikiama išvada, kad trąšų barstytuvo bendra būklė labai bloga, remontuoti nerekomenduojama, nes kaina bus artima naujos technikos kainai, užsakant atskirai detales; be to, modelis M2W jau nebegaminamas, alternatyva yra modelis Bogballe M35; orientacinė kaina 18 000 Eur + PVM. Ieškovas vertina, kad jam grąžinus labai blogos būklės trąšų barstytuvą, kurio remontuoti nerekomenduojama, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jis patyrė 4 690,00 Eur žalą, nes tokia yra skelbimuose nurodyta vidutinė naudotų barstytuvų M2W kaina.

23. Byloje esminis ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktines aplinkybes, ar šiuo atveju yra tinkamas ieškovas, taip pat nustatant aplinkybes apie tinkamą atsakovę bei jos civilinę atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo, barstytuvo būklę ir jos kitimą.

24. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinių santykių kvalifikavimo bei procesines įrodymų vertinimo ir taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindė konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekė, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 pastraipa).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs.

27. Apeliantė akcentuoja, kad nors ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad trąšų barstytuvas priklauso jam nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nustatė remdamasis tik suinteresuoto bylos baigtimi – ieškovo sūnaus parodymais ir sprendė, kad ieškovas turi reikalavimo teisę byloje.

28. Ieškovas nuosekliai nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad trąšų barstytuvas yra jo nuosavybė. Nors tarp ieškovo ikiteisminiame tyrime duotų paaiškinimų ir byloje teiktuose jo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių (kaip pvz:. sumokėtos sumos) yra neatitikimų, tačiau tai nepaneigia ieškovo aiškinimo apie trąšų barstytuvo įsigijimą pagal skelbimą ir sumokėjimą už jį grynaisiais, vertinant tai, kad fizinių asmenų aiškinimui įtakos turi perteikimo aplinkybės ir laiko veiksnys. Rašytinių įrodymų apie trąšų barstytuvo įsigijimą byloje nėra. Nei Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, nei Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, nėra numatyta trąšų barstytuvų registracija. Jų pirkimo–pardavimo sutarties forma nėra nustatyta (CK 6.311 straipsnis). Ieškovo trąšų barstytuvo įsigijimo aplinkybes byloje (2024 m. birželio 10 d. teismo posėdyje) detaliai paaiškino trečiasis asmuo D. A. Vien tik faktas, kad D. A. yra ieškovo sūnus, savaime neleidžia abejoti šio asmens šališkumu, o kitų aplinkybių apeliantė nenurodo. Pastebėtina ir tai, kad trąšų barstytuvas buvo paimtas iš ieškovo sodybos. Apeliantė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad trąšų barstytuvas priklauso ieškovui, nepateikė.

29. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 pastraipa). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 24–25 pastraipos 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 pastraipa; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 pastraipa).

30. Apibendrindama tai kas pasakyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl labiausiai pagrįstos išvados, kad trąšų barstytuvas priklauso ieškovui. Taikydama CPK 2 ir 5 straipsnius, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas įrodė savo pažeistą teisę dėl ginčo objekto – trąšų barstytuvo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, byloje ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o atsakovei tenka procesinė pareiga paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, t. y. ieškovas įrodinėjo civilinę deliktinę atsakovės atsakomybę (jai atsirasti reikalingų sąlygų visumą), kuri ieškovo atžvilgiu pasireiškė dėl neteisėto trąšų barstytuvo išgabenimo iš ieškovo ūkio, dėl kurio ir neužtikrinus tinkamo laikymo, atsirado žala. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, atsakovės civilinei atsakomybei taikyti sąlygas pripažino nustatytomis ir įrodytomis.

33. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino surinktą medžiagą ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas, kad trąšų barstytuvui buvo padaryta žala, kai atsakovė jį neteisėtai paėmė iš ieškovo ir jos nurodymu pavedė saugoti UAB „Monakvis“ ir per šį laikotarpį barstytuvas surūdijo, nebeveikė svarstyklės, kompiuteris, nebuvo kardaninio veleno, laido pajungimui prie traktoriaus, todėl už žalos padarymą yra atsakinga atsakovė.

34. Apeliantė akcentuoja, kad 2021 m. birželio 4 d. paimti daiktai priklausė apeliantei ir dėl šių aplinkybių Alytaus apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-17-470/2024, kurioje nustatyta, kad daiktai paimti teisėtai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais.

35. Alytaus apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17-470/2024 buvo nagrinėjamas ginčas dėl ratinio traktoriaus Claas Axion 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Scania P113HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytų sandorių ir šių kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Trąšų barstytuvas byloje nebuvo ginčo objektu. Išnagrinėtoje byloje iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „Dariulis“ iš UAB „Eurotransa“ įgijo įvairios technikos, anksčiau priklausiusios ūkininkui trečiajam asmeniui D. A.; be kitos technikos pirkėja UAB „Dariulis“ įgijo ratinį traktorių Claas Axion 850, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Scania P113HL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nei minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad apeliantė įgijo trąšų barstytuvą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė trąšų barstytuvą neteisėtai paėmė iš ieškovo (CK 6.246 straipsnis).

36. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, atsakovė, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, byloje turėjo paneigti kaltės prezumpciją, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, apibūdinantys požymiai yra išreiškiami per asmens valią, supratimą, žinojimą, sąmoningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 32–33 pastraipos). Atsakovė, žinodama kad nėra teisėta trąšų barstytuvo savininkė, šiam klausimui iškilus ir technikos paėmimo metu (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 13 psl.), jį neteisėtai išsigabeno iš ieškovo sodybos.

20. Pagal CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 35 pastraipa ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė negali būti atsakinga už žalą, nes trąšų barstytuvą saugojo UAB „Monakvis“. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad būtent atsakovės UAB „Dariulis“ vadovo G. R. nurodymu, neturint jokio teisinio pagrindo, buvo pasisavintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis trąšų barstytuvas ir nugabentas į UAB „Monakvis“ teritoriją. Byloje yra pateiktas ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo UAB „Monakvis“ vadovo G. B. apklausos protokolas, iš kurio turinio matyti, kad atsakovės vadovas G. R., paprašė G. B., kaip UAB „Monakvis“ vadovo, kai atsakovė pasiims techniką iš ieškovui priklausančios teritorijos, galėtų ją laikyti UAB „Monakvis“ teritorijoje. Taigi, būtent atsakovės nurodymu, o ne trečiojo asmens nurodymu, buvo neteisėtai paimtas ieškovui priklausantis trąšų barstytuvas, ir neužtikrintos tinkamos jo laikymo sąlygos, ko pasėkoje ieškovui atsirado nuostoliai (barstytuvas surūdijo, tapo netinkamas eksploatuoti), kurie yra atsakovės tiesioginis veiksmų rezultatas (CK 6. 247 straipsnis).

23. Byloje sprendžiamas išimtinai apeliantės deliktinės atsakomybės klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti kitų asmenų deliktinei civilinei atsakomybei kilti taikytinų sąlygų. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad jeigu atsakovė turi pretenzijų trečiajam asmeniui dėl saugojimo paslaugų kokybės, tai pastarajam ir turėtų būti reiškiami reikalavimai, tačiau tai neturi jokios įtakos šioje byloje vertinant tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius. Pažymėtina ir tai, kad kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme, taikoma solidarioji atsakomybė, o toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

24. Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 242-611/2018 46 pastraipa).

25. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neatskleidė bylos esmės, kadangi nenustatė, kokia barstytuvo būklė buvo 2021 m. birželio 4 d. ir nepagrįstai vertino jos kitimą. Iš bylos duomenų (ikiteisminio tyrimo medžiagos, ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, trečiojo asmens D. A. paaiškinimų, liudytojo G. K. parodymų 2024 m. birželio 17 d. teismo posėdyje) nustatyta, kad trąšų barstytuvas buvo įsigytas nenaujas, tačiau geros būklės ir jis buvo tinkamai naudojamas pagal paskirtį, o ieškovui buvo sugrąžintas tokios būklės, kad jis negali būti eksploatuojamas ir jo remontuoti nerekomenduojama, nes kaina bus artima naujos technikos kainai (UAB Baltic Agro Machinery paaiškinamasis raštas, liudytojų V. Š. ir V. J. parodymai 2024 m. birželio 17 d. teismo posėdyje). Byloje taip pat nustatyta, kad trąšų barstytuvas 2021 m. birželio 4 d. iš ieškovo sodybos buvo išgabentas atsakovės iniciatyva, todėl būtent atsakovei ir teko pareiga tinkamai užfiksuoti barstytuvo būklę, tuo labiau, kad jo paėmimas buvo neteisėtas, ir kita vertus, jo paėmimo metu atsakovė buvo pasitelkusi tiek advokatą, tiek antstolį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (lietuviškai – prieš pažeidėją) prezumpciją, remiantis kuria, atsakovei tinkamai neužfiksavus trąšų barstytuvo būklės jo neteisėto paėmimo metu, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Visa tai teikia pagrindą išvadai, kad naudoto barstytuvo būklė jo neteisėto paėmimo metu buvo gera.

26. Jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovui trąšų barstytuvas buvo sugrąžintas tokios būklės, kad jis negali būti eksploatuojamas ir jo remontuoti nerekomenduojama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė kritikavo pateiktą UAB Baltic Agro Machinery konsultaciją, bet rungtyniškumo principu nesinaudojo bei savo įrodymų, pagrindžiančių grąžinto trąšų barstytuvo būklę, teismui nepateikė. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas ir nutarties 24 pastraipoje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12,178 straipsniai). Atsakovei nesutikus su ieškovo pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais jo patirtos žalos (nuostolių) dydį, ji turėjo galimybę teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus duomenis, teikti prašymus dėl ekspertizės (pvz., jo būklės, rinkos vertės, likutinės vertės ir kt.) paskyrimo, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių konsultacinę išvadą ir patvirtinančių kitą, nei pateikė ieškovas (4 690 Eur), vidutinę naudoto trąšų barstytuvo rinkos kainą. Esant nuodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė, kad dėl neteisėto trąšų barstytuvo paėmimo ir neužtikrintų tinkamų jo laikymo sąlygų, nustatytas žalos (nuostolių) dydis yra neteisingas. Vien atsakovės subjektyviu įsitikinimu pagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie neteisingai nustatytą žalos (nuostolių) dydį, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti jos nurodytų aplinkybių įrodytomis.

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

28. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia nesutikti su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtos žalos, priežastinio ryšio, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, buvimą bei neteisingai išsprendė ginčą iš esmės, ieškinį patenkindamas. Taigi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“).

30. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju neįgijo teisės šį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme ir trečiasis asmuo, dalyvavęs byloje atsakovės pusėje be savarankiškų reikalavimų – UAB „Monakvis“.

31. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, tačiau šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas