Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. A. A. ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „D.“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „M.“, uždaroji akcinė bendrovė „G.“, D. A., G. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. į ieškovui priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „D.“ direktorius G. R. su jo sukviestais asmenimis, kurie, be kitos žemės ūkio technikos, išsigabeno ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo prikabintas trąšų barstytuvas (duomenys neskelbtini) (toliau barstytuvas). Tiek ieškovas savo procesiniuose dokumentuose bei jo atstovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje D. A. nurodė, kad barstytuvą ieškovas 2016 metais įsigijo pagal skelbimą (duomenys neskelbtini), už 7 600 Eur sumą ir ši suma buvo sumokėta grynaisiais, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, šiai technikai nėra privaloma registracija. Šiais paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti, nes į bylą pateikta ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20215-21 medžiaga dėl minėto barstytuvo ir kitos žemės ūkio technikos vagystės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad šis barstytuvas nuosavybės teise priklauso ieškovui, nors rašytinių įrodymų apie įsigijimą byloje nėra. Kitokių įrodymų, kurie galėtų paneigti, jog ieškovas nėra ginčo barstytuvo savininkas nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „M.“ nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis yra iš esmės tik atsakovės gynybinė pozicija (CPK 178 straipsnis).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2021 m. rugpjūčio 5 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ginčo barstytuvas buvo nugabentas į trečiojo asmens UAB „M.“ teritoriją, šią aplinkybę patvirtina minėto protokolo priedo Nr. 1 (fotolentelės) nuotrauka Nr. 9, kurioje yra užfiksuota barstytuvo (duomenys neskelbtini) priekinės pusės esantys identifikaciniai numeriai (2023-04-25, CBP-3095, Priedas Nr. 6). Iš pateikto į bylą 2021 m. rugpjūčio 5 d. pakvitavimo matyti, kad ginčo barstytuvas perduotas saugoti G. B., kuris tuo metu buvo UAB „M.“ vadovas (2024-01-03, DOK – 335, Priedas Nr. 5). 2021 m. gruodžio 31 d. ikiteisminis tyrimas aukščiau nurodytoje byloje buvo nutrauktas (2023-04-25, CBP-3095, Priedas Nr. 1). Nutraukus ikiteisminį tyrimą barstytuvas turėjo būti grąžinamas savininkui (ieškovui).

2022 m. sausio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad nuvykus atsiimti ieškovui nuosavybės teise priklausančio barstytuvo į vietą, kurioje jis buvo saugomas, konstatuota, kad trąšų barstytuvas grąžintas nebuvo, nes buvo nurodyta pasiimti trąšų barstytuvą, nepriklausantį Č. A. A. (2023-04-25, CBP-3095, Priedas Nr. 2). Ginčo barstytuvas ieškovui buvo sugrąžintas 2022 m. kovo 14 d. (2023-04-25, CBP – 3095, Priedas Nr. 3).

Byloje kilo ginčas, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes trąšų barstytuvas buvo pavestas saugoti UAB „M.“, kuri ir atsakinga už ieškovui atsiradusius nuostolius. Ieškovo atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog už nuostolių atsiradimą yra atsakinga atsakovė UAB „D.“.

Pažymėtina, jog procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo medžiagos), būtent atsakovės UAB „D.“ vadovo G. R. nurodymu, neturint jokio teisinio pagrindo, buvo pasisavintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis trąšų barstytuvas ir nugabentas į UAB „M.“ teritoriją. Byloje yra pateiktas ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo UAB „M.“ vadovo G. B. apklausos protokolas iš kurio turinio matyti, kad atsakovės vadovas G. R., paprašė G. B., kaip UAB „M.“ vadovo, kai atsakovė pasiims techniką iš ieškovui priklausančios teritorijos, galėtų ją laikyti UAB „M.“ teritorijoje (2024-01-03, DOK – 335, Nr. 2). Taigi būtent atsakovės nurodymu, o ne trečiojo asmens nurodymu buvo neteisėtai paimtas ieškovui priklausantis barstytuvas, ko pasėkoje ieškovui atsirado nuostoliai (barstytuvas surūdijo, tapo netinkamas eksploatuoti), kurie yra atsakovės tiesioginis veiksmų rezultatas, o kad UAB „M.“ sutiko atsakovei pasaugoti jos išvežtą iš ieškovo žemės ūkio techniką, tame tarpe ir barstytuvą, nereiškia, kad UAB „M.“ turi ieškovui atlyginti šiuos nuostolius. Teismo vertinimu, negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad pagal pareikštus ieškinio reikalavimus turi atsakyti trečiasis asmuo UAB „M.“ dėl to, kad saugojimo laikotarpiu dėl netinkamos priežiūros barstytuvas buvo sugadintas, nes trečiasis asmuo UAB „M.“ saugojimo paslaugas teikė ne ieškovui, o būtent atsakovei UAB „D.“. Taigi, jeigu atsakovė turi pretenzijų trečiajam asmeniui dėl paslaugų kokybės, tai pastarajam ir turėtų būti reiškiami reikalavimai, tačiau tai neturi jokios įtakos šioje byloje vertinant tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius. Dėl to darytina išvada, kad UAB „D.“ šioje byloje yra tinkama atsakovė.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad barstytuvui buvo padaryta žala, kai atsakovė jį neteisėtai paėmė iš ieškovo ir jos nurodymu pavedė saugoti UAB „M.“ ir per šį laikotarpį barstytuvas surūdijo, nebeveikė svarstyklės, kompiuteris, nebuvo kardaninio veleno, laido pajungimui prie traktoriaus, todėl už žalos padarymą yra atsakinga atsakovė. Šią aplinkybę patvirtina UAB B. A. M. 2022 m. balandžio 8 d. turo apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad buvo atliktas minėto barstytuvo defektavimas, kuriame pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti įvykio sukelti akivaizdūs barstytuvo defektai: visi barstytuvo korpusai apimti korozijos bei pateiktas UAB B. A. M. atliktų darbų 2022 m. balandžio 11 d. paaiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad būklė labai bloga, remontuoti nerekomenduojama, nes kaina bus artima naujos technikos kainai, užsakant atskirai detales, toks modelis nebegaminamas, orientacinė kaina 18 000 Eur + PVM (2023-04-25, CBP-3095, Priedas Nr. 11). Kad barstytuvas negali būti eksploatuojamas, nes yra paveiktas korizijos tiek iš išorės, tiek iš vidaus patvirtino byloje apklaustas liudytojas V. Š., kuris ir atliko ginčo barstytuvo defektavimą, o apklausta liudytoja B. A. K. dirbtuvių vedėja V. J. nurodė, kad šio barstytuvo remontuoti nerekomenduojama, nes kaina bus artima naujos technikos kainai. Šiais liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti, nes kitų paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad barstytuvas buvo paimtas iš ieškovo 2021 m. birželio 4 d., o policijos pareigūnų apžiūrėtas po dviejų mėnesių, t. y. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ir iš Daiktų apžiūros protokolo priedo Nr. 1 (fotolentelės) nuotraukų Nr. 7, 8, kuriose yra užfiksuota barstytuvo (duomenys neskelbtini) priekinės pusės sujungimas, jungtys, tuo metu nėra matoma, kad jos taip smarkiai buvo apimtos korozijos, taip pat ir vidinė barstytuvo dalis (nuotrauka Nr. 10), o jau praėjus beveik aštuoneriems mėnesiams, 2022 m. balandžio 8 d. defektavimo atliktų darbų perdavimo priėmimo akte, lyginant jį su aukščiau nurodytu daiktų apžiūros protokolu matyti, kad tose pačiose vietose jungtys jau yra oksidavęsi, vidinė barstytuvo dalis apimta korozijos, pačio barstytuvo bendra būklė žymiai skyrėsi nuo tos, kokia dar buvo 2021 m. rugpjūčio 5 d. (2023-04-25, CBP-3095, Priedas Nr. 6, 8). Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad 2022 m. sausio 20 d. ieškovui nuvykus atsiimti ginčo barstytuvo, buvo pateiktas visiškai ne jam priklausantis, o į jį panašus ir savo daiktą ieškovas atgavo praėjus nepilnai dvejiems mėnesiams, t. y. 2022 m. kovo 14 d. (2023-04-25, CBP – 3095, Priedas Nr. 3). Šios aplinkybės patvirtina, kad barstytuvas nebuvo tinkamai saugomas, prižiūrimas, o atsakovė jį neteisėtai valdė bei juo naudojosi iki jis buvo sugadintas, nes iki paėmimo barstytuvas sėkmingai dirbo, šios aplinkybės patvirtintos šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, buvo laikomas angare (patvirtina rašytinė ikiteisminė tyrimo medžiaga, kad barstytuvas buvo paimtas iš ieškovui priklausančio angaro). Iš pateiktos į bylą barstytuvų (duomenys neskelbtini) vartojimo instrukcijos (62-65 psl.) (2024-06-12, DOK-23812) bei liudytojo V. Š. parodymų nustatyta, kad barstytuvą po atliktų darbų būtina plauti vandeniu ir detales sutepti alyva, nes kitaip jį apims korozija, kas nagrinėjamu atveju ir nutiko ir už tai turi prisiimti atsakomybę atsakovė pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (neteisėtai pasiėmusi daiktą juo nesirūpino, kad jis būtų tinkamai prižiūrėtas - išplautas, nes buvo paimtas tuo momentu, kai su juo buvo dirbama, todėl negalėjo nematyti, kad jis aplipęs trąšomis, laikė ne garaže, o lauke ant kurio lijo, snigo ir pan., taip pat pirmą kartą ieškovui atvykus atsiimti technikos, neaišku kur tuo metu buvo barstytuvas) ir tokie atsakovės veiksmai (veikimas, neveikimas), nulėmė jos civilinę atsakomybę - atlyginti ieškovei nuostolius, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kurie aptarti aukščiau, nustatyta, kad barstytuvo remontuoti ekonomiškai yra netikslinga, ieškovas žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į naudotų barstytuvų rinkos kainas nurodytas skelbimuose 2023 m. kovo 28 d., kuriuose vidutinė barstytuvų kaina yra 4 690 Eur ((duomenys neskelbtini) metų barstytuvo kaina – 4 288 Eur, 2008 metų gamybos– 3 900 Eur, 2004 metų gamybos – 5 883 Eur), kas laikytina iešovo žala dėl turto sužalojimo (2023-04-25, CBP – 3095, Priedas Nr. 12). Taip pat byloje yra duomenys, kad ieškovas turėjo tiesioginių nuostolių – 100 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 214,17 E. B. A. M. UAB už atvykimą bei diagnostiką (2023-04-25, CBP – 3095, Priedas Nr. 3, 4, 9, 10). Viso ieškovės prašoma priteisti 5 004,17 Er suma yra pagrįsta (įrodyta) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovė nesilaikė CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių, neužtikrino neteisėtai paimto barstytuvo priežiūros, laikė netinkamomis sąlygomis, ne po stogu, o lauke, dėl nesuprantamų priežasčių laiku negalėjo sugrąžinti daikto teisėtam savininkui, tokiais savo veiksmais padarė žalą kitam asmeniui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovės veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Teismas pažymi, kad atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti byloje esančiais aptartais rašytinais įrodymais bei juose nurodytomis naudotų barstytuvų (duomenys neskelbtini) rinkos kainų pagrįstumu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Atsakovo argumentai, kad yra pagrindas mažinti žalos dydį, nes pats ieškovas buvo nerūpestingas ar (ir) nepakankamo apdairumo, nes jis turėjo pareigą informuoti atsakovę apie barstytuvo priežiūrą, teismo vertinimu, negali būti laikomi teisiškai pagrįstais, nes tokiu būdu žalos dydis būtų sumažintas dėl paties atsakovės neteisėtų veiksmų, o nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių ieškovo neteisėtų veiksmų, o atitinkamai konstatavo atsakovės veiksmų neteisėtumą, t. y. barstytuvo paėmimą be jokio teisinio pagrindo (CK 6.248 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydžio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 004,17 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis 93 straipsnio 4 dalimi.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: teikdamas ieškinį sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį (2023-04-25, CBP – 3095, Priedas Nr. 14) bei patyrė 1 210 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios patvirtintos į bylą pateikta išankstinio apmokėjimo sąskaita bei dokumentu apie jos apmokėjimą (2024-06-117 Nr. DOK-24280). Viso ieškovas patyrė 1 325 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos minėtos 1 325 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė šioje byloje patyrė 64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės UAB „D.“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 004,17 Eur (penkių tūkstančių keturių eurų 14 ct) nuostolius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 325 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Č. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės UAB „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 64,92 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 92 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.