Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LR FM) dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas T. B. skundu prašė panaikinti antstolės R. A. 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr.(duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo patvarkymu antstolė reikalauja jo darbdavio UAB „Paslaugų garantas“ išskaičiuoti ½ dalį jo gaunamų pajamų, bet ne daugiau kaip 70 procentų nuo jo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, ir ½ dalį gaunamų pajamų, bet ne daugiau 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Išieškoma skola yra asmeninė jo sutuoktinės G. S. skola. 2014 m. kovo 19 d. teismo nutartimi buvo nustatyta, kad skolininkei G. S. priklauso ½ dalis jo gaunamų pajamų, tačiau 2014 m. gegužės 5 d. jis su sutuoktine sudarė povedybinę sutartį, kuria buvo pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas, nurodant, kad kiekvieno sutuoktinio gaunamos pajamos yra jo asmeninė nuosavybė.

Antstolė R. A. 2017 m. sausio 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti T. B. skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo T. B. skundą tenkino. Teismas sprendė, kad antstolės R. A. 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. S. sutuoktinio T. B. ½ dalies pajamų yra neteisėtas, kadangi tuo metu jau buvo sudaryta G. S. ir T. B. povedybinė sutartis, pakeitusi jų turto teisinį režimą. Įvertinus tai, kad povedybine sutartimi sutuoktiniai susitarė, jog jų gaunamos pajamos bus kiekvieno jų asmeninė nuosavybė, antstolė neturėjo pagrindo nukreipti išieškojimą į bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, kadangi jokia bendra jungtinė nuosavybė tuo metu nebeegzistavo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė R. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties nuostata, kad G. S. kreditorė VMI prie LR FM šį sandorį ginčijo, kaip pažeidžiantį jos interesus, tačiau teismas pripažino negaliojančia tik vieną povedybinės sutarties nuostatą, t. y. tik tą, kuri nustatė, jog kiekvieno iš sutuoktinių visų rūšių pajamos laikomos jų asmenine nuosavybe nuo pat santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo momento. Kitos sutarties nuostatos negaliojančiomis nepripažintos, todėl galioja iki šiol. Radviliškio rajono apylinkės teismas jokios akivaizdžios įtakos dėl teismo priimto sprendimo panaikinti povedybinės sutarties 3.4 punktą, priimant skundžiamą nutartį, nematė. Atsižvelgiant į tai, priimant skundžiamą nutartį buvo privalu atsižvelgti į ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-53-267/2016, kuri sukūrė naują teisinį santykį Povedybinės sutarties, sudarytos tarp G. S. ir T. B., atžvilgiu. Pažymėtina, kad analogiškas ginčas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės G. S. sutuoktinio T. B. gaunamų pajamų jau buvo išspręstas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-1-766/2016. Šia nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas pasisakė, kad antstolė R. A. teisėtai nukreipė išieškojimą į skolininkės G. S. sutuoktinio T. B. ½ dalį darbo užmokesčio. Priimdamas šią nutartį teismas rėmėsi būtent aukščiau paminėtu teismo sprendimu dėl povedybinės sutarties 3.4 punkto panaikinimo. Skolininkas T. B. klaidina teismą savo 2016 m. lapkričio 30 d. skunde teigdamas, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-53- 267/2016 pripažino, kad kiekvieno iš sutuoktinių gaunamos pajamo yra jų asmeninės pajamos. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-53-267/2016 VMI prie FM ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų T. B. ir G. S. 2014 m. gegužės 5 d. sudarytos povedybinės sutarties 3.4. punkto dalį, kuria sutuoktiniai sutaria, kad po santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Teismas nutartyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-415/2016. Antstolė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra analogiškos šios bylos aplinkybėms, todėl paminėta ir suformuota teismų praktika nagrinėjant T. B. skundą dėl antstolės veiksmų neturėtų būti taikoma.Pareiškė T. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos skundą, Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai, negu teigia antstolė, apeliacinės instancijos teismas panaikino ne povedybinės sutarties 3.4. punktą, o tik į praeitį (laikotarpį po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties įsigaliojimo) nukreiptą jo dalį.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-53- 267/2016 išdėstyti argumentai aiškiai ir neabejotinai patvirtina, kad kaip kreditoriaus interesus pažeidžiančią povedybinės sutarties sąlygą, teismas vertino 3.4. punkto dalį, kuria nustatytas sutuoktinių pajamų, gautų laikotarpiu po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties įsigaliojimo, teisinis režimas. Atsižvelgiant į tai, sutarties sąlygos, nustatančios iki santuokos sudarymo ir po povedybinės sutarties įsigaliojimo gautų pajamų teisinį režimą, pripažintos kreditoriaus interesų nepažeidžiančiomis, iš ko seka išvada, kad kiekvieno sutuoktinio po povedybinės sutarties įsigaliojimo gaunamos pajamos yra asmeninė tas pajamas gavusio sutuoktinio nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl povedybinės sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese.Byloje nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 6306-19-297 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės G. S.. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-582-952/2014 nustatyta, kad skolininkei G. S., priklauso ½ dalis jos sutuoktinio T. B. iš darbo santykių gaunamų pajamų. 2014 m. gegužės 5 d. tarp pareiškėjo T. B. ir jo sutuoktinės G. S. buvo sudaryta povedybinė sutartis, kuria buvo nustatyta, jog iki santuokos sudarymo, taip pat po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties įsigaliojimo, taip pat po povedybinės sutarties sudarymo, kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos ir kitos individualios, verslo veiklos ir jo asmeninio turto ar įmonės, ūkininko ūkio, įgyto (registruoto) vieno iš sutuoktinių vardu, draudimo išmokos, pensijos, pajamos iš intelektinės nuosavybės ir bet kokios kitos visos pajamos, taip pat kiekvieno sutuoktinio piniginės lėšos banko sąskaitose, atidarytose vieno iš sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, skoliniai įsipareigojimai, gautos dovanos ir bet koks kitas panašaus pobūdžio nenurodytas turtas ar įsipareigojimas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 16 d. sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, pareiškėjo T. B. ir jo sutuoktinės G. S. 2014 m. gegužės 5 d. sudarytos povedybinės sutarties 3.4 punkto dalis, kuria sutuoktiniai sutaria, kad po santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pripažinta negaliojančia. 2016 m. lapkričio 16 d. antstolė R. A. priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo pareiškėjo darbovietės kiekvieną mėnesį iš skolininkės G. S. sutuoktinio (pareiškėjo) T. B. išskaičiuoti ½ dalį pajamų, bet ne daugiau kaip 70 procentų nuo jo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, ir ½ dalį gaunamų pajamų, bet ne daugiau 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo.Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutarčiai. Atvirkščiai, šiai nutarčiai prieštarauja antstolės 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkymas, kadangi juo antstolė siekia nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pajamas, kurios pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį nuo 2014 m. gegužės 5 d. yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Esant sudarytai ir nenuginčytai 2014 m. gegužės 5 d. pareiškėjo T. B. ir jo sutuoktinės G. S. povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad po povedybinės sutarties sudarymo, kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos iš darbinės veiklos ir kitos individualios, verslo veiklos ir jo asmeninio turto ar įmonės, ūkininko ūkio, įgyto (registruoto) vieno iš sutuoktinių vardu, draudimo išmokos, pensijos, pajamos iš intelektinės nuosavybės ir bet kokios kitos visos pajamos, taip pat kiekvieno sutuoktinio piniginės lėšos banko sąskaitose, atidarytose vieno iš sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, skoliniai įsipareigojimai, gautos dovanos ir bet koks kitas panašaus pobūdžio nenurodytas turtas ar įsipareigojimas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 1 p.), nėra pagrindo skolininkės G. S. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jos sutuoktinio T. B. turto. Prievolės ir pajamos, kurias T. B. gavo po 2014 m. gegužės 5 d. povedybinės sutarties sudarymo yra asmeninė jo nuosavybė (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1667-160/2013).Kaip jau savo nutartyje yra minėjęs pirmos instancijos teismas, teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į kasatorės vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutarčiai. Atvirkščiai, šiai nutarčiai prieštarauja antstolės 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkymas, kadangi juo antstolė siekia nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pajamas, kurios pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį nuo 2014 m. gegužės 5 d. yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės G. S.. Mokestinė nepriemoka susidarė dar iki skolininkei G. S. sudarant santuoką su pareiškėju T. B., todėl pripažintina, kad antstolės išieškoma skola yra G. S. asmeninė prievolė. Taigi išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininkės asmenines lėšas ir į jai priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2014 m. gegužės 5 d., dalį. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, nes minėtoje nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra analogiškos šios bylos aplinkybėms. Teismas pažymi, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo pasisakyta dėl vedybų (povedybinės) sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese aiškinimo ir taikymo, o nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas taip pat dėl povedybinės sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese.Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.