Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5294-504/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Pasisakydamas dėl iš atsakovo prašomų priteisti 151,20 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų nuo negrąžintų įmokų sumos taikant 0,5 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną, teismas nustatė, kad nors tarp atsakovo ir pradinės kreditorės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog šiuo atveju negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo daiktą – televizorių – asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl sprendė, kad jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos.

7. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje apskritai nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus, o prašomi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovo skolos, ieškovės taikomą netesybų dydį (0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną) teismas vertino kaip neproporcingai didelį vartotojui už sutarties pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme netesybų dydis ribojamas iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), todėl sumažino iki 0,05 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteisė 15,06 Eur delspinigių (skaičiuojant už 180 dienų nuo 167,29 Eur nesumokėtų nuomos įmokų).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino tik iš dalies. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai taikė ginčą reglamentuojančius įstatymus ir, atsižvelgus į tai, kad delspinigiai buvo šalių sutarti, neturėjo pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio.

11. Byloje nustatyta, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo 2019 m. spalio 28 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Televizorius Allview-32ATS5000-H-59487900157102 (toliau – Daiktas) 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 11,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Kadangi atsakovas Sutarties sąlygų nevykdė, nemokėjo sutartų įmokų ir negrąžino išsinuomoto daikto, Reikalavimo perleidimo sutartimi Pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB Legal Balance reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį. Nors atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė Pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, atsakovas reikalavimų neįvykdė.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teisiniai santykiai kyla iš išperkamosios nuomos santykių, apeliantė su tokiu ginčo teisinių santykių vertinimu sutinka, taip pat nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jam kyla pareiga sumokėti ne tik skolą, bet ir Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą ir iš viso priteisdamas ieškovei iš atsakovo 15,06 Eur sumą, vietoje prašytų 151,20 Eur.

13. Nors ieškovė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja sutarties šalimi.

14. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas netesybų skaičiavimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, nepagrįstai juos sumažino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.

16. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y., į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tiesiogiai netaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl netesybų skaičiavimo dydžio, trukmės ar mažinimo, bet, pagrįstai nurodęs, kad šiuo atveju atsakovas, kaip vartotojas, laikytinas silpnesniąją sutarties šalimi, rėmėsi minėtame įstatyme nurodytu netesybų dydžiu tik kaip orientaciniu kriterijumi, šį argumentą aiškiai nurodydamas savo motyvuose.

17. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu. Apeliantės nuomone, ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ypač atsižvelgus į pačios atsakovo veiksmus (neveikimą) ir ieškovės aktyvius veiksmus siekiant susigrąžinti skolą.

18. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

20. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kad ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, ir vertino, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 15,06 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Be to, ieškovės prašomi delspinigiai (151,20 Eur) yra neproporcingi, kadangi jie nedaug skiriasi nuo likusios nuomos įmokų skolos (167,29 Eur) sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis, atsižvelgus į esminius civilinės teisės principus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, negali būti laikomas proporcingu, priešingai, tai būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės realiems nuostoliams.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 15,06 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

22. Nors apeliantė skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021, kurioje nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, įvertinus esamą susiformavusią apygardos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑2111-924/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-380-425/2022 ir kt.), nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti ją formuojančia vieningą teismų praktiką.

23. Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.