- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-380-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00129-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2501-783/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 550,00 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 99,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. kovo 10 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą (per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos) nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu 2022 m. kovo 30 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. M. 550,00 Eur nesumokėtų įmokų, 49,50 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (599,50 Eur) nuo 2022 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 240,17 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos preliminariai, leidžia daryti išvadą, kad pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) atsakovei 12 mėnesių laikotarpiui perdavė naudotis televizorių „Samsung“, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, bei sumokėjusi visas įmokas įgyti daiktą už 25,00 Eur.
5. Tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų – laiku nustatytų įmokų nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, o taip pat nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 550 Eur nesumokėtų įmokų, procesinių palūkanų bei dalies bylinėjimosi išlaidų pripažintas pagrįstu.
6. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei priteisti tik 49,50 Eur delspinigių, kadangi tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), Sutarčiai taip pat yra taikomos Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos, pagal kurias netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc.
7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Pradinės kreditorės ir atsakovės susitarimas dėl didesnio delspinigių dydžio (0,1 proc.) prieštarauja imperatyviai įstatyminei normai ir negali būti tenkinamas. Formaliai ši sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tai yra Sutarčiai, kurioje nenustatyta pareiga įsigyti daikto, lyg ir neturėtų būti taikomos VKĮ nuostatos. Tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Kadangi šia sutartimi Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, turėjo tik finansinį interesą (atsakovei perduoto naudotis turto vertė buvo 488,00 Eur, per 12 mėnesių, mokėdama sutartas įmokas, atsakovė būtų Pradinei kreditorei sumokėjusi 600 Eur, arba 22,95 procentais daugiau, nei daiktas buvo vertas jo perdavimo atsakovei metu), Pradinė kreditorė susigrąžinti perduoto atsakovei daikto neturėjo tikslo (2020 m. spalio 23 d. elektroniniame laiške reikalavo sumokėti įsiskolinimą, apie tai, kad galima sugrąžinti nuomai perduotą daiktą atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, neužsiminė), atsakovės interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį, akivaizdu, jog Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo, todėl Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negali būti pripažinta sąžininga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei 99,00 Eur delspinigių bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas bei neįvertino aplinkybės, jog Sutartimi nebuvo nustatyta atsakovės pareiga įsigyti sutarties objektą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas, sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
8.2. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų 8.3. punktui (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartis, susipažino, suprato ir sutiko su sutarčių sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytų priteisti delspinigių dydį nuo 99,00 Eur iki 49,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp pradinės kreditorės „Topo grupė“ ir atsakovės prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2019-11-30 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą – televizorių „Samsung“, 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
11. Tarp Pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisęs į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“ (CK 6.101-6.110 straipsniai). Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą 12 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, o atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui.
12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 99,00 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nors formaliai Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
13. Nagrinėjamu atveju egzistuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis iš esmės nebuvo orientuota į daikto grąžinimą Pradinei kreditorei, suėjus išperkamosios nuomos terminui, o atsakovė siekė savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui įsigyti televizorių, kuris, savo paskirtimi ir esme yra skirtas naudotis ne 12 mėnesių, o ilgesniam terminui. Taigi priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo, todėl Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negali būti pripažinta sąžininga, o apskaičiuojamai delspinigių sumai yra taikomos VKĮ nuostatos, numatančios 0,05 proc. netesybų dydį. Dėl to, atsižvelgiant dar ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti 49,50 Eur (99,00 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius.
14. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
18. Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.