Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, vertėjaujant G. R., S. M., A. G., L. K., dalyvaujant ieškovei G. C., ieškovės G. C. bei trečiojo asmens Chekers nekilnojamojo turto korporacijos atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovui S. B. (S. B.) bei jo atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. C. ieškinį atsakovui S. B. (S. B.), trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais byloje Chekers nekilnojamojo turto korporacija, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje O. B., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė G. C. pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2011 m. birželio mėn. 7 d. paskolino 7 000 USD dolerių S. B., kad galėtų išsinuomoti namą Naujajame Džersyje, Amerikoje.

Motyvuojamoji dalis

2. Atsakovas S. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, kadangi jie yra nepagrįsti ir teisiniu ir faktiniu požiūriu, todėl ieškovės ieškinys privalo būti atmestinas kaip nepagrįstinas, atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.6. Todėl atsakovas atsiliepime teismo prašė: 1) ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas 2021 m. liepos 21 d. teisė tripliką, kuriame dar kartą paaiškino savo poziciją dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų nepagrįstumo:

5.8. Dėl visų šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovė savo dublike ir toliau neįrodė bei neįrodo tinkamų pareikšto ieškinio atsakovo atžvilgiu teisinių ir faktinių pagrindų bei nepagrindė ginčui taikytinos teisės/jurisdikcijos, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokių Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir civilinio proceso kodekse nustatytų sąlygų pareikšto ieškinio tenkinimui.

5.9. Dėl triplike nurodytų argumentų atsakovas teismo prašė: 1) ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

8.1. spręsti klausimą dėl Chekers nekilnojamojo turto korporacijos reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-754-1014/2022 palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kadangi reikalavimus byloje padavusio asmens įgaliojimai nebuvo ir nėra tinkamai patvirtinti, taip pat nėra tinkamai patvirtinti Chekers nekilnojamojo turto korporacijos statusą patvirtinantys dokumentai;

8.2. trečiojo suinteresuotojo asmens CHEKERS REALTY CORPORATION (Chekers nekilnojamojo turto korporacijos) reikalavimus atsakovui atmesti kaip nepagrįstus dėl suėjusio ieškininės senaties termino (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis);

8.3. atsisakyti tenkinti ir atmesti bet kokius trečiojo asmens CHEKERS REALTY CORPORATION (Chekers nekilnojamojo turto korporacijos) reikalavimus atsakovo atžvilgiu kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei neturinčios jokio teisinio pagrindo.

Ieškinys tenkintinas

Dėl ginčo jurisdikcijos

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieškinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamą ieškinį būtų privaloma atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių aplinkybių ir yra ieškinio pateikimas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą kyla iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad tiek CPK 782 straipsnyje nustatytas įpareigojimas, tiek ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo patikrinimo ribos lemia tai, jog teismas, toje pačioje byloje vėliau nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta ar jos atsisakyta nepagrįstai, nėra saistomas priėmimo stadijoje padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Teismui, priėmusiam ieškinį, nesama procesinių kliūčių remtis CPK 782 straipsnio nuostatomis ir esant šalies prašymui dar kartą įvertinti, ar bylą teisminga Lietuvos teismams.

17. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Išanalizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas. Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60, 61 punktai).

18. Byloje kilęs ginčas dėl piniginių lėšų priteisimo turi tarptautinį (užsienio) elementą – ieškovė nuolat gyvena JAV (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekyla), sandorių sudarymo metu atsakovas gyveno JAV, lėšos buvo skirtos nuomotis nekilnojamajam turtui, esančiam JAV. Taigi teismas, vykdydamas savo pareigas, pirmiausia pasisako jurisdikcijos klausimu, t. y. vertina, ar jis turi kompetenciją nagrinėti ieškinį (CPK 782 straipsnis). Teismo atliekamas vertinimas dėl tarptautinės jurisdikcijos yra teisės klausimas, todėl teismas nėra saistomas byloje dalyvaujančių asmenų nurodomo teisinio pagrindo, o turi pareigą pats parinkti taikytiną teisės normą.

19. Teismas pažymi, kad nustatęs valstybes, su kuriomis susijęs ieškinys (Lietuva ir JAV), vertina, kad tarptautinio teismingumo klausimas spręstinas vadovaudamasis Lietuvos vidaus teise, kadangi tarptautinio teismingumo klausimų tarp Lietuvos ir JAV nereglamentuoja jokia dvišalė ar tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos reglamentai šiems klausimams spręsti taip pat netaikomi. Civilinių bylų tarptautinio teisingumo taisyklės Lietuvos vidaus teisėje įtvirtintos CPK VII dalyje „Tarptautinis civilinis procesas“. Teismo vertinimu, sprendžiant nagrinėjamos bylos tarptautinio teismingumo klausimą aktualu apsvarstyti, ar šiuo atveju yra sąlygos, leidžiančios taikyti kurią nors iš CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtintų bylų priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai taisyklių. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 787 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose apibrėžtų kriterijų tikslas yra nustatyti valstybę, su kuria pareikštą reikalavimą sieja glaudžiausias ryšys (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72/2014). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju pagal bylos aplinkybes taikytinas CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 punktas, – byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas ieškinio pateikimo metu nuolat gyveno Lietuvoje, taigi šiuo atveju yra sąlygos taikyti CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, pagal kurią bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena.

Dėl ginčo esmės, ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, taikytinos teisės ir ieškovės bei tre2iojo asmens reikalavimo teisės

20. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 56- 219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

21. Ieškovė G. C. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais savo reikalavimo teisę į atsakovą kildina iš paskolos teisinių santykių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tik dalį piniginių lėšų (500 USD) ieškovė perdavė atsakovui. Bylos duomenimis (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra) ieškovė atsakovui taip pat perdavė čekį, kurio ieškovės kontroliuojamas trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais,– Chekers nekilnojamojo turto korporacija (įmonė),– įsakė bankui išmokėti čekyje išrašytą 6500 USD sumą. Atsakovo paaiškinimais, čekis buvo perduotas gavėjui apmokėti už atsakovo JAV nuomojamą būstą (Ieškovės paaiškinimais, čekyje gavėjo skiltį užpildė pats atsakovas, įrašydamas ,,Virgin Mary and st.Pakhomious Church“). Šalys teismo posėdžio metu aiškino ir ginčo dėl to byloje nėra, kad piniginės lėšos atsakovui buvo reikalingos sumokėti nuomos mokestį (užstatą) už šeimos poreikiams nuomojamą nekilnojamąjį turtą JAV. Atsakovo atstovas triplike (ir ieškovė ieškinyje) argumentavo, jog lėšos buvo skirtos nuomotis nekilnojamajam turtui, esančiam JAV. 2022 m. kovo 31 d. teismui atsakovo atstovo, kaip įrodymai apie atsakovo gyvenamąją vietą JAV 2011 metais patvirtinantis dokumentas, buvo teikiami duomenys apie 2011 m. gegužės mėnesį tarp atsakovo (nuomininko) ir Bažnyčios (nuomotojo) sudarytą nuomos sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas S. B. dėl tokių tarp byloje dalyvaujančių asmenų santykių ieškovei sumokėjo (grąžino) 1 150 USD. CPK 187 straipsnyje įtvirtinta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 str. 1, 2 d.). Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio kodekso 187 str.).

22. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė (trečiasis asmuo Cherkers nekilnojamojo turto korporacija) grindžia savo reikalavimą atsakovui, akivaizdu, kad trečiasis asmuo Cherkers nekilnojamojo turto korporacija už atsakovą S. B. paties atsakovo prašymu įvykdė jo 6500 USD dydžio prievolę iš nuomos teisinių santykių kreditoriui (nuomotojui Bažnyčiai). Trečiajam asmeniui (Įmonei), įvykdžiusiam prievolę (kildinamą iš nuomos teisinių santykių) Bažnyčiai už S. B., pereina šio kreditoriaus (Bažnyčios) teisės, susijusios su skolininku (atsakovu S. B.). Ieškovė iš esmės savo reikalavimo teisę į atsakovą kildina iš faktinių aplinkybių, jog sumokėjo trečiajam asmeniui (kontroliuojamai Įmonei) 6500 USD, nes dėl čekio išrašymo buvo fiksuojama akcininkės G. C. skola įmonei (t. y. iš reikalavimo teisės į atsakovą perleidimo ieškovei).

23. Šioje byloje teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartyje akcentavo, kad sprendžiant tiek dėl trečiojo asmens, tiek dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo prašomas priteisti pinigines lėšas, taikytinos JAV teisės nuostatos, nes reikalavimo teisė, perėjusi trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už atsakovą (vėliau perėjusi ieškovei), įgyvendinama laikantis taisyklių dėl pagrindinės prievolės (kilusios iš nuomos teisinių santykių), taigi nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisė ( LR CK 1.37 str. 4 dalies 2 punktas) bei atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, siekė pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis išsiaiškinti užsienio teisės, taikytinos byloje, turinį (2023 m. sausio 3 d. prašymas dėl teisinės pagalbos). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, įstatyme įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teismas užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato ex officio (savo iniciatyva) tais atvejais, kai tai nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Tos pačios užsienio teisės turinio nustatymo taisyklės įtvirtintos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse.7Užsienio teisės turinio nustatymas, priklausomai nuo jos taikymo pagrindo, skirstomas į teisės arba fakto klausimus, kurie lemia pareigos nustatyti užsienio teisės turinį pasiskirstymą tarp šalių ir teismo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio (savo iniciatyva), užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui.

24. Teismas pažymi, kad atsakovui, kuris rėmėsi atsikirtimų argumentuose JAV teise, prašant taikyti ieškinio senatį pagal JAV teisę, siekiant proceso operatyvumo, ne kartą byloje buvo siūloma teikti įrodymus, susijusius su taikytinos užsienio teisės normos turiniu, taikymo praktika ir doktrina, kiek tai susiję su bankroto, ieškinio senaties klausimais,– įskaitant senaties termino eigos pradžios, termino sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo ir kt. klausimus. Byloje buvo teikiami fragmentiniai duomenys dėl bendro senaties termino Naujajame Džersyje. Kadangi užsienio teisės turinio nustatymas, ypač tais atvejais, kai nusprendžiama pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, gali trukti ypač ilgai, o tai gali neatitikti šalių, siekiančių pasiekti taiką operatyviai ir ekonomiškai, interesų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalims nedraudžiama pačioms teikti įrodymus dėl užsienio teisės turinio net ir tose situacijose, kai tokia pareiga tenka teismui. Ieškovės atstovas, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, teikė teismo praktiką, suformuluotą 2020-10-07 Niujorko valstijos Aukščiausiojo teismo sprendime byloje HSBC bankas JAV, N. A., prieš Macaulay, 2020 NY, akcentuodamas, jog pagal naujausią teismų praktiką senaties terminai yra atnaujinami esant daliniam apmokėjimui lydimam absoliutaus ir besąlyginio skolininko pripažinimo, kad bus daugiau mokėjimų.

25. Siekdamas išnaudoti visas galimybes nustatyti taikytinos JAV teisės turinį byloje, teismas sprendė pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis išsiaiškinti užsienio teisės turinį, taikytiną šioje byloje, ko išdavoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. vasario 8 d. rašte nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas tarpininkauti kreipiantis į Jungtinių Amerikos Valstijų institucijas gaunant informacijos apie JAV (Niujorko valstijos) teisės turinį ir taikymo praktiką, kuri reikalinga civilinėje byloje buvo išnagrinėtas. Pažymėjo, kad JAV nėra prisijungusi prie Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ir nėra kito tarptautinio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galėtume kreiptis į JAV kompetentingas institucijas siekiant gauti informaciją apie JAV teisę. Atsižvelgdami į šį faktą ir siekiant sklandesnio prašymo vykdymo, išsiuntė JAV Teisingumo departamento Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo padaliniui neformalų paklausimą apie prašymo priimtinumą ir vykdymo galimybes geros valios ir abipusiškumo pagrindu. JAV Teisingumo departamento darbuotoja atsakydama į paklausimą nurodė, kad paprastai jie priima teisinės pagalbos prašymus remdamiesi gera valia ir abipusiškumu, tačiau tokio tipo prašymai (dėl informacijos apie JAV teisę) nepatenka į teisinės pagalbos, kurią gali suteikti JAV teisingumo departamentas (ir bet kuri kita JAV Vyriausybės įstaiga), apimtį. Papildomai buvo pažymėta, kad tokie prašymai reikalauja teisinės konsultacijos (praktikuojančio teisininko patariamosios nuomonės / vertinimo), todėl siekdamas gauti tokią informaciją teismas arba ginčo šalys turėtų samdyti privatų advokatą, turintį licenciją verstis teisine praktika atitinkamoje valstijoje. Taigi, tuo atveju, jei Lietuvos teismo klausimai yra susiję su Niujorko valstijos teisės turiniu ir praktika, teisinio vertinimo reikalaujančius atsakymus gali pateikti tik šioje valstijoje licencijuotas ir praktikuojantis advokatas.

26. Įvertinus aukščiau paminėtus byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes, teismas konstatuoja, kad išnaudojo visas galimybes išsiaiškinti užsienio teisės, taikytinos byloje, turinį, tačiau to padaryti nepavyko, byloje tėra fragmentiniai duomenys apie užsienio teisės turinį ir jos taikymo praktiką. Pagal CPK 808 straipsnio 3 dalį, jeigu teismui nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

27. Teismas, atlikdamas ginčo teisinių santykių tarp byloje dalyvaujančių asmenų kvalifikavimą, nurodo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės (kai ieškovė, būdama trečiasis asmuo skolininką (atsakovą) ir Įmonę siejančios prievolės atžvilgiu, įvykdė atsakovo prievolę Įmonei (G. C. 2016 metais sumokėjo įmonei 6500 USD), atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.50 straipsnyje įtvirtintas pagrindas. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas įvykdytų ją asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014). Pažymėtina, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, pagal bendrąją taisyklę skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra reikalingas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, o skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 35 punktas; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018, 23 punktas).

28. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ši teisės norma reiškia, kad teismas, vertindamas įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyką sudarantiems faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Įrodymų vertinimas civiliniame procese yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Šios taisyklės taikomos ir nustatinėjant procesinio teisinio pobūdžio faktus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2T-75/2013). Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad ieškovė įvykdė atsakovo prievolę Įmonei (Liudytojos buhalterės C. C. S. parodymais, rašytiniai įrodymais nustatyta, kad trečiojo asmens Cherkes nekilnojamojo turto korporacijos apskaitoje dėl šio čekio išrašymo buvo fiksuojama akcininkės G. C. skola įmonei, G. C. 2016 metais sumokėjo įmonei 6500 USD), todėl turi reikalavimo teisę į atsakovą (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.101 straipsnio 4 dalis).

29. Atsakovo atstovas tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose reikalavo byloje taikyti ieškinio senatį. Teismui nepavykus nustatyti byloje taikytiną JAV teisę tiek, kiek tai susiję su ieškinio senaties klausimais, – įskaitant senaties termino eigos pradžios (trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už atsakovą pagal nuomos sutartį, ieškovei įvykdžius prievolę už atsakovą trečiajam asmeniui), taigi dėl senaties termino taikymo, nutraukimo, atnaujinimo ir kt. klausimų teismas byloje taiko Lietuvos Respublikos teisę (CPK 808 straipsnio 3 dalis).

30. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

31. Pagal tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrindinį ieškinio dalyką, šiuo atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo žinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis.). Nagrinėjamu atveju atsakovas ne viename iš savo el. laiškų pripažino savo skolą ieškovei ir žadėjo ją grąžinti. Pvz., 2013 m. birželio 13 d. el. laiške, apeliuodamas į šiltus bususius šalių tarpusavio santykius, nurodė, kad ,,Žinau, kad privalau ir atsiskaitysiu <...>“, 2020-02-16 el. laiške Atsakovas rašė, kad: ,,Aš grąžinsiu iš Jūsų pasiskolintus 7 000 JAV dolerius ne vėliau kaip iki šių metų spalio mėnesio. Aš galiu pradėti mokėti reguliariai mažiausiai po 1 000 JAV dolerių nuo gegužės mėnesio ir tikiuosi kuo greičiau viską užbaigti.“, atsakovo pasižadėjimą lydėjo daliniai mokėjimai, – byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš viso pervedė ieškovei 1150 USD dolerių. Įvertinus minėtą bendravimą tarp šalių, dalinius mokėjimus, konstatuotina, kad ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, jog atsakovas atsiskaitys,– tai paaiškina ieškovės, kuri, be kita ko, yra užsienio pilietė, elgesį tam tikrą laiką nesikreipiant dėl piniginių lėšų priteisimo. Atsakovas teismo posėdžio metu apklausiamas pripažino, kad moralinius įsipareigojimus sumokėti prašomą priteisti sumą ieškovei turėjo, tik teisiškai (priverstine tvarka) to daryti neprivalo, iš esmės kartodamas atsikirtimų poziciją. Teismas, įvertinęs ne tik lingvistinį susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinį, bet ir ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovo dėstytą poziciją, minėtą šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu vertina kaip atsakovo pripažinimą, jog ieškovė turi reikalavimo teisę dėl prašomos priteisti sumos. Akcentuotina, kad, be kita ko, atsakovo laiškus lydėjo daliniai mokėjimai (byloje nėra ginčo, kad atsakovas S. B. dėl tokių tarp byloje dalyvaujančių asmenų santykių ieškovei sumokėjo 1 150 USD). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas ir dėl to ieškovės reikalavimui priteisti 5 850,00 USD senaties terminas nebuvo suėjęs, kai 2021 m. kovo 12 d. ieškovė su ieškiniu į kreipėsi į teismą. Teismas konstatuoja, kad ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui reikšti.

32. Atsakovas šioje byloje gindamasis nuo ieškinio, nurodė, kad yra pripažintas bankrutavusiu fiziniu asmeniu JAV, todėl ieškovės reikalavimai atmestini. Jungtinėse Amerikos Valstijose klausimai, susiję su fizinių ir juridinių asmenų nemokumo procedūromis, yra reglamentuoti Jungtinių Valstijų Kodekso (angl. The United States Code) 11 skyriuje. Šis JAV kodekso skyrius yra vadinamas JAV bankroto kodeksu (angl. the Bankruptcy Code). JAV bankroto kodeksas buvo parengtas 1978 m. ir pakeitė JAV 1898 m. Bankroto įstatymą (angl. the Bankruptcy Act). Jungtinėse Amerikos Valstijose procesiniai nemokumo procedūros klausimai taip pat yra reglamentuoti Federalinėse bankroto proceso taisyklėse (angl. Federal Rules of Bankruptcy Procedure) (toliau tekste – JAV BPT) bei Federalinėse Civilinio proceso taisyklėse (angl. Federal Rules of Civil Procedure). JAV BPT 2003 straipsnio (a) dalyje nustatyta, kad bankroto procese, vykdomame pagal JAV bankroto kodekso 7 skirsnį, Jungtinių Valstijų bankroto administratorius (angl. United States trustee) privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ne anksčiau kaip po 21 d. ir ne vėliau kaip po 40 dienų nuo bankroto bylos iškėlimo (angl. order for relief). Savanoriškos bankroto paraiškos pateikimas laikomas bankroto bylos iškėlimu (JAV bankroto kodekso 301 str.). Iš atsakovo S. B. ir trečiojo asmens O. B. savanoriškos bankroto paraiškos matyti, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavo patys pareiškėjai, 2013 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atitinkamą prašymą iškelti bankroto bylą. Visgi teismui siūlant, byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog šiai bylai aktualūs kreditoriai (ieškovė, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais) ir jų reikalavimai buvo įtraukti į fizinio asmens S. B. bankroto procesą JAV. Byloje nesant duomenų, jog ieškovė G. C. arba trečiasis asmuo Chekers nekilnojamojo turto korporacija su atitinkamais reikalavimais buvo įtraukti į fizinių asmenų bankroto procesą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas, kaip bankrutavęs fizinis asmuo yra atleistas nuo konkrečios prievolės kreditorei (ieškovei šioje byloje) įvykdymo.

33. Trečiasis asmuo Chekers nekilnojamojo turto korporacija teismo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės ieškinys turėtų būti tenkinamas ir tik tokiu atveju, jei teismas jį atmestų, prašė teismo priteisti pinigines lėšas Chekers nekilnojamojo turto korporacijos naudai. Teismui nustačius, kad būtent dėl tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių G. C. 2016 metais sumokėjo Įmonei (Chekers nekilnojamojo turto korporacijai) 6500 USD, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas netenkinamas. Dėl atsakovo atsikirtimų argumento, esą rašytiniai įrodymai yra išduoti užsienyje ir nėra patvirtinti 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Apostilės konvencija) tvarka, todėl teismas jais neturėtų vadovautis ir vertinti, teismas pažymi, kad išklausius liudytojos parodymų ir pačios ieškovės paaiškinimų, dėl byloje surinktų rašytinių įrodymų autentiškumo teismui nekyla abejonių, todėl atsakovo argumentai dėl dokumentų tinkamo nepatvirtinimo pripažintini teisiškai nepagrįstais.

34. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2021 m. kovo 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5850,00 USD (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5850,00 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės G. C., gim. (duomenys neskelbtini) , naudai.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, savarankiškus reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.