Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir pareiškėja, arba išieškotoja) kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę (toliau ir antstolė) su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2022 m. gruodžio 23 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-177-15424 bei tos pačio datos patvarkymą Nr. S-22-177-15425 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio dokumento grąžinimo, prašydama tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00584. Skundą grindžia sekančiomis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

1.3. Vykdomojoje byloje nustačius, kad skolininkė UAB „Semper paratus“ nevykdo teismo sprendimo, antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą bei kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, nusprendė pareiškimą patenkinti ir leisti antstolei skaičiuoti 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo, t. y. 2018 m. vasario 1 d., iki bus įvykdytas sprendimas.

1.4. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 12 d. el. paštu gavo pranešimą, jog savavališkos statybos padariniai pašalinti. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 21 d. patikrinime užfiksavo, jog teismo įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, įvykdytas.

1.5. Išieškotojai pateiktas antstolės surašytas 2020 m. birželio 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, kurio pagrindu išieškotojai iš skolininkės išieškota 518,23 Eur, o likusi neišieškota suma - 7 641,40 Eur. Antstolė 2022 m. gruodžio 23 d. surašė aktą, kuriame nurodė: ,,Patikrinusi sprendimo įvykdymo galimybes: Formuotos užklausos LR registruose, tikslu patikrinti įmonės vardu įregistruotą turtą; Kredito įstaigose tikrinta informacija apie skolininkės vardu atidarytas sąskaitas, nustačiau: LR nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto neturi. LR kelių transporto priemonių registro duomenimis, įregistruotų transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, UAB „Semper paratus“ apdraustų asmenų skaičius 2022-12-23 - 0. Iki 2022-12-23 piniginių lėšų išieškota nebuvo. Vadovaujantis CPK 631 str. 1 d. 2 punktu, vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui.“ Antstolė 2022 m. gruodžio 23 d. priėmė Patvarkymą, kuriame nurodė: ,, Vadovaudamasi CPK 632 str. 1 d. 2 punktu užbaigiu vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/18/00584 ir vykdomąjį (-uosius) dokumentą (-us) Nr. e2-27459-430/2017 grąžinu Išieškotojui: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, įm. kodas 288600210. Patvarkymo pagrindas nurodoma: ,,CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus”.

1.6. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu, 585 straipsnio 1 dalimi, teismų formuojama praktika, nurodo, jog antstolė formaliai surašė aktą ir patvarkymą, o tokie veiksmai neatitinka bendrųjų teisės principų, vykdymo proceso principų, taip pat tokiais veiksmais nevykdoma antstolio pareiga savo iniciatyva ir veiksmais imtis visų teisėtų priemonių tam, jog sprendimas būtų kuo greičiau, realiai įvykdytas. Teigia, jog skolininkei neįvykdžius teismo sprendimo, bei antstolei leidus taikyti sprendime nurodytas nevykdymo pasekmes, skolininkei tenka pareiga prisiimti atsakomybę už sprendimo nevykdymą ir iš to kylančias pasekmes – pareigą mokėti baudą už sprendimo nevykdymo laikotarpį, tuo tarpu pareiškėja, būdama išieškotoja, siekia įgyvendinti teisėtą, pagrįstą tikslą išieškoti skolininkės nesumokėtą baudą, kuri atlieka kompensacinę funkciją už laiku neįvykdytą prievolę, valstybės naudai.

1.7. Antstolė vykdomąjį raštą grąžino CPK 631 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuomet patikrinusi duomenis nustatė, jog akto ir patvarkymo surašymo dieną skolininkė neturi jokio turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą. Anot pareiškėjos, nurodytas straipsnis antstolei nenumato imperatyvios pareigos gražinti vykdomąjį raštą tuomet, kuomet nustatoma, jog skolininkas neturi turto. Toks aiškinimas atitinka vykdymo proceso tikslą užtikrinti, jog sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką. Kitu atveju susidarytų dirbtinės kliūtys įvykdyti sprendimą, nes išieškotojui reiktų pakartotinai teikti prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai ir jam įgijus turto, bylai esant antstolio žinioje, antstolis galėtų atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, o tuo atveju, jeigu turto atsiradimo momentu byla nebūtų pas antstolį, dėl formalaus pobūdžio kliūčių gali nukentėti vykdymo operatyvumas. Teigia, jog vykdymo procesas turėtų būti tęsiamas, užtikrinant, jog pasikeitus skolininko turtinei padėčiai antstolis turėtų galimybę iškart atlikti reikiamus vykdymo veiksmus, o išieškotojui nereikėtų kreiptis vėl į antstolį dėl naujo vykdymo proceso. Pažymi, jog pareiškėja neturi galimybės sekti, tikrinti skolininkės turtinės padėties, o tokias galimybes turi antstolis, remiantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio, CPK 645 straipsnio nuostatomis. Teigia, jog antstolis yra specialus subjektas, kuriam įstatymai suteikia išimtines teises gauti duomenis apie skolininko turtinę padėti, o tokios teisės įstatymai nesuteikia pareiškėjai. Atkreipia dėmesį, jog nėra duomenų apie UAB ,,Semper paratus“ veiklos nutraukimą. Skolininkei nenutraukus veiklos, pagrįsta manyti, jog bet kuriuo metu gali pradėti ūkinę veiklą, atlikti kitus veiksmus, įgyti turto, pajamų, kas lemtų galimybę išieškoti susidariusią skolą.

Šalies argumentai

9.3. pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2022 m. gruodžio 23 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-177-15424, 2022 m. gruodžio 23 d. patvarkymą Nr. S-22-177-15425 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio dokumento grąžinimo bei tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/00584. Pareiškėjos vertinimu, jog antstolė, pažeisdama vieną pagrindinių vykdymo procesų principų bei pareiškėjos, kaip išieškotojos, teises, teisėtus interesus, formaliai surašė ginčijamą patvarkymą bei aktą. Teigia, jog tokie antstolės veiksmai neatitinka bendrųjų teisės principų bei netinkamai vykdoma antstolės pareiga savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas;

9.4. antstolė 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. balandžio 23 d. priėmė patvarkymus patekti informaciją apie įpareigojimo vykdymą, kuriais skolininkė buvo įpareigota per tris diena nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Byloje nėra duomenų, jog skolininkė būtų įvykdžiusi aktą;

9.5. antstolė 2018 m. gegužės 22 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą;

9.6. antstolė 2018 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes ir leisti UAB „Semper paratus“ skaičiuoti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą;

9.7. 2018 m. spalio 8 d. priimtas antstolės patvarkymas dėl turto arešto, turto arešto aktas, kuriuo areštuojamos skolininkės kasoje esamos ir/ar būsimos piniginės lėšos, taip pat priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą;

9.8. 2018 m. gruodžio 10 d. priimtas antstolės nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas;

9.9. 2018 m. gruodžio 19 d. priimtas patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto/išmokėtinų sumų perdavimo/išmokėjimo arešto ir perdavimo į antstolės depozitinę sąskaitą, kuris adresuotas Valstybinei mokesčių inspekcijai;

9.10. pareiškėja antstolei pateikė pranešimą dėl baudos, išieškomos pagal 2018 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-27459-430/2017, kuriame nurodoma, jog pareiškėja skolininkei suteikia teisę per 36 mėn. sumokėti išieškotiną 8 159,63 Eur skolą, skolą mokant kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, ją pradedant mokėti nuo 2019 m. kovo mėnesio. Be kita ko, antstolei pateiktas prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo dėl nurodyto skolininkės ir pareiškėjos susitarimo;

9.11. 2019 m. kovo 4 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, o 2019 m. rugsėjo 25 d., remiantis pareiškėjos teiktu prašymu, priimtas patvarkymas atnaujinti bylą;

9.12. iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog nuo vykdomosios bylos užvedimo momento iki ginčijamų patvarkymo priėmimo momento antstolei pavyko išieškoti šias pinigines lėšas: 1) 2018 m. spalio 31 d. – 775,35 Eur, iš kurių 630,37 Eur skirta skolai padengti, 2020 m. birželio 17 d. išieškota 570,05 Eur, iš kurių 518,23 Eur skirti skolai padengti. Byloje nėra daugiau duomenų apie išieškotas pinigines lėšas.

13. Pareiškėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5139-937/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2022 m. gruodžio 23 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-177-15424; 2) panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymą Nr. S-22-177-15425 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

14. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė procesine teisės normas, neįsigilino į bylos esmę, neįvertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų suformuotą praktiką tokio paties pobūdžio bylose, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atskirąjį skundą grindžia sekančiais motyvais :

14.1. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje iš esmės patikrino antstolės veiksmų teisėtumą patvarkymų priėmimo metu. Apeliantė pažymi, kad byloje ginčas kilo ne dėl antstolės veiksmų tikrinant registruose esančią informaciją apie skolininkės turtinę padėtį, tačiau pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatymas, kad skolininkė tam tikru momentu neturi pajamų ar turto, iš kurio galima vykdyti išieškojimą, nesudaro pagrindo užbaigti vykdomąją bylą, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant išieškotojos, o kartu ir valstybės interesą užtikrinti, kad teismo paskirta bauda už sprendimo nevykdymą būtų išieškota valstybės naudai per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsta teigti, kad antstolė nesiėmė visų veiksmų tam, jog teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, kadangi antstolė, dedama maksimalias pastangas užtikrinti, kad sprendimas būtų įvykdytas, net ir tam tikru metu nustačiusi skolininko nemokumą, turėjo toliau vykdyti savo pareigą tikrinti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, ir nustačiusi jos pasikeitimą, operatyviai vykdyti išieškojimą.

14.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos išsakytos pozicijos, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato imperatyvios pareigos antstoliui, nustačius, kad skolininkas tam tikru metu neturi turto, iš kurio galima išieškoti, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotai ir užbaigti vykdomąją bylą. Toks aiškinimas atitinka vykdymo proceso tikslą užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Kitu atveju yra sudaromos dirbtinės kliūtys įvykdyti sprendimą, kadangi išieškotoja privalo pakartotinai teikti prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kita vertus, pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, pavyzdžiui įgijus turto ar atsiradus pajamų ir esant vykdomajam dokumentui antstolio žinioje, antstolis turi galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, tuo tarpu vykdomajam dokumentui esant grąžintam išieškotojui ir pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, dėl formalaus pobūdžio kliūčių gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Apeliantės nuomone, vykdymo veiksmai turėtų būti tęsiami, tokiu būdu užtikrinant, kad pasikeitus skolininko turtinei padėčiai antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, o išieškotojui nereikėtų iš naujo kreiptis į antstolį dėl naujo vykdymo proceso pradėjimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą. Pažymi, kad tokios pat nuomonės laikomasi teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2536-390/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje 2S-755-826/2021).

14.3. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos išsakytos pozicijos, kad būtent vykdomajai bylai esant antstolio žinioje yra užtikrinama galimybė antstoliui operatyviai reaguoti į skolininko turinės padėties pasikeitimą ir gavus duomenis apie tai, kad skolininkas įgijo turto ar pajamų, laiku r efektyviai atlikti būtinus vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neįvertino šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, neargumentavo, kodėl pareiškėjos nurodytoje teismų praktikoje formuojamos CPK 631 straipsnio 1 dalies aiškinimas neturėtų būti taikomos nagrinėjamu atveju. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vadovaujantis nurodyta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis neturi imperatyvios pareigos, nustatęs skolininko nemokumą tam tikru metu, užbaigti vykdomąją bylą, taip pat neįvertino, kad vadovaujantis teismų praktika, užbaigus vykdomąją bylą CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu iš esmės sudaromos formalaus pobūdžio kliūtys vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes išieškotojas yra priverstas pradėti naują vykdomąjį procesą. Dar daugiau, skolininkui įgijus turto ir vykdomajam dokumentui nesant antstolio žinioje, išieškotoja praranda galimybę operatyviai išieškoti skolą. Apeliantės nuomone, antstolės priimtu patvarkymu iš esmės pažeidžiami išieškotojos interesai ir nepagrįstai pagerinama skolininko, nustatytu terminu neįvykdžiusio sprendimo, teisinė padėtis. Būtent dėl šitų aplinkybių apeliantės vertinimu aktuali nagrinėjamu atveju pažeista aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią vykdymo veiksmai, net ir tam tikru metu nustačius skolininko nemokumą turėtų būti tęsiami, siekiant laiku užfiksuoti skolininko turtinės padėties pasikeitimą ir atitinkamai atlikti būtinus vykdymo veiksmus. Šių aplinkybių kontekste pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavęs nurodyta teismų praktika, pažeidė nurodytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas dėl aukštesnės instancijos teismų priimtų sprendimų ir vienodos teismų praktikos formavimo.

14.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad pareiškėjos teiginiai, jog skolininkė gali atnaujinti savo veiklą ar įgyti turto, yra niekuo nepagrįsti. Apeliantė pažymi, kad šiuos argumentus pareiškėja nurodė vadovaudamasi nustatytu teisiniu reglamentavimu. Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų paaiškino, kad skolininkė UAB ,,Semper paratus“ yra juridinis asmuo ir nagrinėjamu atveju nėra nustatyta duomenų apie nurodyto juridinio asmens veiklos nutraukimą. Pareiškėja argumentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.106 straipsnio nuostatomis, juridinis asmuo likviduojamas kai yra: 1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą; 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto; 3) teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.131 straipsniu; 4) juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso 2.70 straipsniu, 5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pabaiga; 6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti; 7) juridinio asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis šio kodekso 2.114 straipsniu. Šių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste pažymi, kad antstolė skundžiamame akte nurodė, kad patikrinusi duomenis Lietuvos Respublikos registruose nenustatė, kad skolininkė turėtų turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, tačiau antstolė nenustatė, kad atitinkamai patikrinus registrų duomenis būtų gauta informacija apie skolininkės veiklos nutraukimą arba kitokiu įstatyme numatytu pagrindu pradėtą juridinio asmens likvidavimo procesą. Nesant nurodytų duomenų, t. y. skolininkei nenutraukus savo veiklos, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja padarė teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu pagrįstą išvadą, kad skolininkė bet kuriuo metu gali pradėti vykdyti ūkinę veiklą, atlikti kitus veiksmus, įgyti turto ar pajamų, kas atitinkamai lemtų ir galimybę išieškoti pareiškėjai susidariusią skolą. Šiuo atveju antstolė, priimdama skundžiamus aktą ir patvarkymą, neįvertino nurodytų aplinkybių, kas taip pat padarė įtaką nepagrįstų sprendimų priėmimui, o taip pat šie anksčiau įvardinti argumentai paneigia pirmosios instancijos teismo poziciją, dėl pareiškėjos pateikto nurodytų aplinkybių vertinimo.

14.5. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, kad ši po to, kai vykdomasis dokumentas bus grąžintas ir vykdomoji byla bus užbaigta, objektyviai neturės realių galimybių sekti ir tikrinti skolininkės turtinės padėties, ar ji nepasikeitė skolininkei atnaujinus ūkinę veiklą, ar skolininkė negauna kokių nors lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Tokias galimybes turi tik antstolis, kuriam vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas suteikė valstybė. Šių aplinkybių kontekste pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Taigi įstatymai suteikia antstoliui teisę gauti duomenis apie skolininko turtą. CPK 645 straipsnis, reglamentuojantis skolininko pareigas pateikti informaciją apie turimą turtą, taip pat numato, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už nurodyto įpareigojimo nevykdymą įstatyme numatyta piniginė bauda (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

14.6. Iš šio išdėstyto teisinio reglamentavimo apeliantė sprendžia, kad antstolis yra specialus subjektas, kuriam įstatymas suteikia išimtines teises gauti duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, priimti sprendimus vykdymo procese, sprendžiant galimybę išieškoti iš skolininko turto. Apeliantė pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d., vykdo funkcijas statybos valstybinės priežiūros srityje ir savo kompetencijos ribose objektyviai neturi galimybių įvertinti realios skolininkės turtinės padėties.

Šalies argumentai

18.3. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog skolininkei įgijus turto ir vykdomajam dokumentui nesant antstolio žinioje, išieškotoja praranda galimybę operatyviai išieškoti skolą, taigi antstolės priimtu patvarkymu iš esmės pažeidžiami išieškotojos interesai ir nepagrįstai pagerinama skolininko, nustatytu terminu neįvykdžiusio sprendimo, teisinė padėtis. Antstolės įsitikinimu tai tik deklaratyvus teiginys, kadangi, teisės aktais antstolei buvo suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomojo dokumento grąžinimo tikslingumo, t. y. vykdomojoje byloje nustatyta tvarka priimant išieškojimo negalimumo aktą yra konstatuojamos tam tikros teisinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, t. y. aplinkybės, sudarančios pagrindą vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui ir tuo niekaip nepažeidžiami išieškotojo interesai, nes išieškojimo negalimumo aktas neužkerta kelio išieškotojui vykdomąjį dokumentą teikti iš naujo. Be to, antstolis, surašydamas išieškojimo negalimumo aktą vertina visas bylos aplinkybes: tiek buvusias (kaip kito skolininko turtinė padėtis, kokie atlikti veiksmai byloje leido pasiekti teigiamą rezultatą, koks buvo paties skolininko elgesys byloje ir pan.), tiek esančias akto surašymo dienai (kokius papildomus, dar neatliktus priverstinio vykdymo veiksmus galima atlikti ir tikėtis teigiamo išieškojimo rezultato, ar skolininkas yra gyvybingas ir pasiekiamas, ar byloje yra duomenų, pagrindžiančių hipotezę, kad artimiausiu metu skolininko turtinė padėtis pagerės ir pan.). Tik įvertinę minėtųjų aplinkybių visetą antstolis nusprendžia tikslinga rašyti išieškojimo negalimumo aktą ir leisti spręsti kreditoriui kaip elgtis ateityje – teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui ar teikti naują prašymą antstoliui dėl vykdomojo dokumento priėmimo. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl neva pažeidžiamų išieškotojo teisių ir neva stebuklingai pasikeisiančios skolininko turtinės padėties – spekuliatyvios, niekuo neparemtos spėlionės.

18.4. Išieškojimo negalimumo aktas suteikia teisę išieškotojui nuspręsti, ar jis ketina skolininkui inicijuoti bankroto bylą. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).