Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Semper paratus“ dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas, atlikdamas 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. KL-166 nurodytų aplinkybių patikrinimą, t. y. tirdamas skundą, 2016 m. liepos 20 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1185 (e. b. l. 15-21). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje, statytoja atsakovė, neturėdama statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini) (šalia patalpų Nr. 2) savavališkai pastatė stoginę su tvorele, t. y. atliko naujo nesudėtingo statinio statybos darbus. VĮ Registrų centras duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priskirtas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai (e. b. l. 34-38). Nustačius pažeidimus, 2016 m. liepos 21 d. statytojai atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160721-00094 (e. b. l. 22-23). Atsakovė buvo įpareigota nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2016 m. liepos 21 d. inspekcijos vyr. specialistas statytojai atsakovei surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160721-00087 ir nustatė statytojai terminą iki 2017 m. sausio 21 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą stoginę su tvorele (duomenys neskelbtini) (šalia patalpų Nr. 2), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (e. b. l. 27). 2016 m. rugsėjo 21 d. atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda (e. b. l. 28-30). 2017 m. balandžio 26 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-100-170426-00050 (e. b. l. 31). Patikrinimo akte konstatuota, jog 2016 m. liepos 21 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-160721-00087 neįvykdytas. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 tomas). Atsakovė atsiliepimo nepateikė, ieškovės argumentų dėl ieškinio reikalavimo bei pagrįstumo nenuginčijo ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovės reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. To paties įstatymo 3 straipsnyje, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose, 18 straipsnio 7 dalies 2 punkte, 3 punkte nurodyta, jog statyba turi būti vykdoma griežtai pagal nustatyta tvarka patvirtintą projektą ir pagal jį išduotą statybos leidimą, jei leidimas privalomas statinio statybai. Pagal atsakovės, statybos metu (2016 m. birželio mėn.) galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas. „Inžineriniai statiniai“ 2 lentelės 3 bei 17.2 punktus savavališkai pastatyta stoginė su tvorele yra priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>, turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo įtvirtinta, kad naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais yra rengiamas supaprastintas statybos projektas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 2.1 papunkčiu, privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, atsakovė pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą supaprastintam statybos projektui. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje buvo imperatyviai nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte buvo pateikta savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.“ Atsakovė, savavališkai pastačiusi naują nesudėtingą statinį kultūros paveldo vietovėje, pažeidė tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį bei STR 1.07.0.1:2010 6 priedo 2.1 papunktį. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Byloje savavališkos statybos faktas konstatuotas, tai patvirtina 2016 m. liepos 21 d. Savavališkos statybos aktas (e. b. l. 22). Nustatyta, jog atsakovė neskundė nei savavališkos statybos akto, nei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius iki nurodytos datos. Kadangi ieškovė iš statytojos (atsakovės) negavo jokių duomenų, apie tai, ar privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdytas, ieškovės atstovas, atlikęs statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinimą, nustatė, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriauta savavališkai pastatyta stoginė su tvorele (duomenys neskelbtini) (šalia patalpų Nr. 2).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės ieškinį ir įpareigoją statytoją (atsakovę) savo lėšomis per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytus terminus, nustatyti, kad ieškovė turi teisę nugriauti statinius bei sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Konstatavus, kad ieškinys iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina į valstybės biudžetą 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Semper paratus“, j. a. k. 300113684, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016 m. liepos 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-160721-00087 nugriauti savavališkai pastatytą stoginę su tvorele (duomenys neskelbtini) (šalia patalpų Nr. 2) Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Tuo atveju, jeigu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Semper paratus“, j. a. k. 300113684, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nenugriaus stoginės su tvorele, adresu Kęstučio 55 (šalia patalpų Nr. 2), Vilniuje, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, pačiai nugriauti stoginę su tvorele, adresu (duomenys neskelbtini) (šalia patalpų Nr. 2) Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Semper paratus“, j. a. k. 300113684.

Tuo atveju, jei atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Semper paratus“, j. a. k. 300113684, per teismo nustatytą terminą nepašalins savavališkos statybos, adresu Kęstučio 55 (šalia patalpų Nr. 2), Vilniuje, t. y. nenugriaus savavališkai pastatytą stoginę su tvorele (duomenys neskelbtini) (šalia patalpų Nr. 2) Vilniuje, ir nesutvarkys statybvietės, įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Semper paratus“, j. a. k. 300113684, mokėti po 30 (trisdešimt Eur) Eur baudą į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, sąskaitą Nr. LT477300010126228899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo, tačiau baudos mokėjimas neatleidžia atsakovės nuo įpareigojimų vykdymo.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.