Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodanti institucija byloje pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad pagal ankstesnį teismo sprendimą priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ir nėra pakankamas, galutinę išvadą pateiks po įrodymų tyrimo (e. b. l. 40–41). Išvadą duodančios institucijos atstovė Irena Griškevičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko byloje pateiktą rašytinę išvadą. Pažymėjo, kad atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui nemokėjimas yra piktybinis, atsakovas vengia ieškotis darbo. Atkreipė dėmesį, kad nuo ankstesnio priteisto išlaikymo praėjo 10 metų, todėl vaiko poreikiai yra tikrai pasikeitę, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

N. P., gim. (duomenys neskelbtini) (16 m.), tėvai – ieškovė L. P. (buvusi pavardė Šibailo), ir atsakovas R. P. (e. b. l. 4, 17). Nepilnametis vaikas mokinasi Kauno statybininkų profesinės mokyklos dešimtoje klasėje.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1135-151/2007 nusprendė priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 43,44 Eur (150,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 27–28).

Ieškovė nuo 2014 m. vasario 27 d. yra sudariusi su Kauno miesto savivaldybe gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, per mėnesį nuomos mokestis kartu su komunaliniais mokesčiais sudaro apie – 200 Eur žiemos metu, vasarą – apie 100,00 Eur (e. b. l. 5–10, 12–13, garso įrašas: 12 min. 00 sek. – 12 min. 15 sek.). Ieškovė nekilnojamojo turto, mašinų neturi (garso įrašas: 17 min. 50 sek. – 17 min. 58 sek.). Ieškovės šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai (e. b. l. 16). Ieškovė dirba, jos mėnesines pajamas sudaro apie 600 Eur (garso įrašas 17 min. 31 sek. – 17 min. 36 sek.).

Atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, išlaikymo jiems neteikia. Atsakovas pastovaus darbo neturi, mėnesines pajamas sudaro apie 400-500 Eur, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 44–46).

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė prašo padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ieškinį grįsdama padidėjusiais vaiko poreikiais.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėti būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo važinėjimui į / iš mokyklos, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos mokykloje, išlaidos maistui (jei perkama turguje), gimtadieniams ir pan.).

Pažymėtina, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018, 15 punktas). Bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 430,00 Eur, todėl ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 215,00 Eur vaikui iš atsakovo, negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis, reikalaujantis išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 215,00 Eur yra protingas, atitinka vaiko amžių ir būtinuosius jo poreikius.

Dėl atsakovo galimybės mokėti padidintą išlaikymą

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, ). Atsakovas teismas posėdžio metu nurodė, kad nesistengia ieškoti geriau apmokamo darbo, nes turi daug skolų. Todėl teismo vertinimu, šiuo metu atsakovo gaunamas pajamas lemia subjektyvūs veiksniai (atsakovo nesistengimas susirasti geriau apmokamą ir pastovų darbą). Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras ir turi pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų patenkinti visi būtinieji vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, aplinkybė, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, neturi įtakos, nes atsakovas išlaikymo nemoka nei vienam iš savo vaikų.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna 70,00 Eur išmoką už nepilnametį vaiką iš savivaldybės. Teismo vertinimu, ieškovei vienai tenka ne tik reikšmingai didesnė finansinė našta užtikrinant nepilnamečio vaiko gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaiko priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, ieškovė bylos nagrinėjimo metu savo lėšomis užtikrina jam gyvenamąjį būstą, tenkina jo poreikius, tarp jų ir iš anksto nenumatytus (pvz., nežymūs susirgimai, ekskursijos, ir pan.), dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas, turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečio vaiko interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo priežiūrai ir auklėjimui), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio dėl gaunamos išmokos iš valstybės.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką dėl minimalios mėnesinės algos kaip orientacinio dydžio, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, prie vaiko išlaikymo neprisideda visiškai, atsižvelgęs į vaiko amžių (16 m.), konstatuoja, jog prašoma 215,00 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, priteistas išlaikymas padidintinas iki 215,00 Eur vaiko išlaikymui, mokant kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo vykdytinas skubiai ( (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo (mokėtinas žyminis mokestis – 46,00 Eur (215,00 Eur – 43,44 Eur) X 12 = 2 058,72 X 3 proc. X 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakavo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2019 m. liepos 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (240,50 Eur) teismui per elektroninį paštą pateikta 2019 m. lapkričio 15 d., t. y. po teismo posėdžio sekančią dieną. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje, taip pat jos atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (garso įrašas: 24 min. 48 sek. – 24 min. 54 sek.), vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (teismui nepriėmus pažymos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius kreiptųsi į teismą papildomo sprendimo priėmimo), pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priimtina, ir iš atsakovo priteistina 240,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas turėjo 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2007 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1135-151/2007 ir padidinti išlaikymo sumą iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant nepilnamečiui N. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.); nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 240,50 Eur, (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,33 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.