Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. U. ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (11 700 Lt) (3 388 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) – 100 MGL (13 000 Lt) (3 765 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – 140 MGL (18 200 Lt) (5 271 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) (1 882 Eur) dydžio bauda.

Nuteistasis A. Š. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. ir D. P. dėl kaltinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. P. dėl kaltinimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (11 700 Lt) (3 388 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, nustatyta, kad J. S. paskirtą bausmę yra atlikęs.

J. S. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas A. Š. priklausantis nešiojamas kompiuteris „Acer Aspire 5610Z series“, modelio Nr. BL 50, su maitinimo blokeliu bei fotoaparatas „Panasonic DMC-FZ50“.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas I. M. (I. M.), tačiau apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su I. M., apgaule pasikėsino savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. Š. 2010 m. kovo 25 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su I. M., apgaule, t. y. pažadant surasti 2010 m. kovo 24 d. apie 22 val. 15 min., prie restorano „Livonija“, esančio Naujojo Sodo g. 1, Klaipėdoje, iš L. B. apiplėšimo metu pagrobtus daiktus ir pinigus bei šį nusikaltimą padariusį asmenį, susitarė iš nukentėjusiosios L. B. savo naudai įgyti 5 000 Lt, o gautus pinigus tarpusavyje pasidalinti. A. Š., vykdydamas susitarimą su I. M., 2010 m. kovo 25 d. apie 10 val. telefonu pasakė L. B., siekiančiai atgauti pagrobtus daiktus ir pinigus, kad už pagrobtų daiktų ir pinigų sugrąžinimą reikės sumokėti 5 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. Š. 2010 m. kovo 25 d. apie 18 val. 31 min., turėdamas tikslą apgaule įgyti nurodytą pinigų sumą, bendraudamas telefonu su L. B. bei 2010 m. kovo 26 d. apie 11 val. 55 min. susitikimo metu su ja kavinėje „Jogundė“, esančioje Danės g. 15, Klaipėdoje, melagingai jai pasakė, kad ją apiplėšęs asmuo jau yra nustatytas ir surastas, bei pažadėjo surasti visus pagrobtus daiktus ir pinigus. I. M., vykdydamas bendrą susitarimą su A. Š., 2010 m. balandžio 6 d. apie 12 val. Danės g. 15 – 403, Klaipėdoje bei 2010 m. balandžio 13 d. apie 13 val. 30 min., UAB „Gelsauga“ apsaugos tarnybos namelyje, esančiame Rimkų g. 6, Klaipėdoje, melagingai teigdamas, kad turi informacijos apie pinigus neva pagrobusį asmenį ir šio asmens automobilio valstybinius numerius, už šios informacijos suteikimą reikalavo iš nukentėjusiosios L. B. 5 000 Lt atlygio. A. Š. ir I. M. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Taip pat A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagamino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. Š. iki 2010 m. balandžio 13 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), fotoaparatu „Panasonic DMC-FZ50“ nufotografavo nepilnametes K. B. (gim. 1993 m.) ir S. V. (gim. 1993 m.), taip pagamino pornografinio turinio dalykus, t. y. grafinius failus (nuotraukas) „dokumentsd 048“, „dokumentsd 049“, „dokumentsd 050“, „dokumentsd 078“, „dokumentsd 079“, „dokumentsd 084“, „dokumentsd 085“, kuriuose vaizduojamas vaikas. Po to A. Š., nukopijavęs šiuos grafinius failus (nuotraukas) į savo nešiojamąjį kompiuterį „Acer Aspire 5610Z“, juos laikė kompiuterio standžiajame diske serijiniu numeriu SB2241SGDKSKYE savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. balandžio 19 d., kol kompiuterį su pornografinio turinio dalykais kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, rengėsi organizuoti, vadovauti ir pelnytis iš nepilnamečio asmens prostitucijos, t. y. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su D. P., turėdamas tikslą sąvadauti nepilnamečių asmenų prostitucijai, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, blogos materialinės padėties bei siekdamas gauti iš to pajamų, pasiūlė nepilnametėms K. B. (gim. 1993 m.) ir S. V. (gim. 1993 m.) teikti seksualines paslaugas už pinigus, pažadėdamas mokėti joms nuo 70 Lt iki 100 Lt už valandą suteiktų seksualinių paslaugų. K. B. ir S. V. sutikus, A. Š. įkalbėjo jas nusifotografuoti nuogas, kad po to parodžius šias nuotraukas būtų galima surasti klientų seksualinių paslaugų suteikimui.

J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kurstė kitą asmenį apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

J. S. 2010 m. balandžio 6 d. apie 12 val. 30 min. ir 2010 m. balandžio 9 d. apie 18 val., Danės g. 15 – 403, Klaipėdoje, kurstė L. B. per jo pažįstamus asmenis draudimo bendrovėje apdrausti „KASKO“ draudimu jai priklausantį automobilį „Toyota Scion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o po to inscenizavus šio automobilio vagystę ir apie tai melagingai pranešus automobilį apdraudusiai draudimo bendrovei, apgaule įgyti draudimo išmoką.

J. S. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, rengėsi atvirai, grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją, prievartauti didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2010 m. balandžio 6 d. apie 12 val. 30 min. ir 2010 m. balandžio 9 d., apie 18 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą prievartauti didelės vertės svetimą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją apie jo vadovaujamos įmonės nuslėptas pajamas ir mokesčius, susitikimų su L. B. metu nurodė jai atnešti ir perduoti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. 2010 m. balandžio 13 d. apie 11 val. 30 min., kavinėje „Jogundė“, esančioje Danės g. 15, Klaipėdoje, gavęs iš L. B. reikalaujamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomojo balanso dokumentus bei tris kompaktinius diskus su šios įmonės buhalteriniais dokumentais, susipažinęs su jais bei manydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė mokesčius valstybei, neturėdamas teisėto pagrindo, nutarė tuo pasinaudoti, t. y. atvirai, grasinant paskelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompromituojančią informaciją (apie mokesčių nuslėpimą ir nesumokėjimą), savo naudai pareikalauti 300 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo.

D. P. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., rengėsi organizuoti, vadovauti ir pelnytis iš nepilnamečio asmens prostitucijos bei pagamino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, t. y. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., turėdamas tikslą sąvadauti nepilnamečių asmenų prostitucijai, pasinaudodamas jų pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, blogos materialinės padėties bei siekdamas gauti iš to pajamų, pasiūlė nepilnametėms K. B. (gim. 1993 m.) ir S. V. (gim. 1993 m.) teikti seksualines paslaugas už pinigus, pažadėdamas mokėti joms nuo 70 Lt iki 100 Lt už valandą suteiktų seksualinių paslaugų. K. B. ir S. V. sutikus, D. P. įkalbėjo jas nusifotografuoti nuogas, kad po to parodžius šias nuotraukas būtų galima surasti klientų seksualinių paslaugų suteikimui. Po to veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., iki 2010 m. balandžio 13 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), fotoaparatu „Panasonic DMC-FZ50“ nufotografavo nuogas nepilnametes K. B. (gim. 1993 m.) ir S. V. (gim. 1993 m.), taip pagamino pornografinio turinio dalykus, t. y. grafinius failus (nuotraukas) „dokumentsd 048“, „dokumentsd 049“, „dokumentsd 050“, „dokumentsd 078“, „dokumentsd 079“, „dokumentsd 084“, „dokumentsd 085“, kuriuose vaizduojamas vaikas. Po to A. Š., nukopijavęs šiuos grafinius failus (nuotraukas) į savo nešiojamąjį kompiuterį „Acer Aspire 5610Z“, juos toliau laikė kompiuterio standžiajame diske serijiniu numeriu SB2241SGDKSKYE savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. balandžio 19 d., kol kompiuterį su pornografinio turinio dalykais kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti ketverių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

J. S. pripažinti kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį ir jam paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai A. Š. ir D. P. išteisino pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 307 straipsnio 3 dalį, o J. S. – pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas D. P. nepagrįstai išteisino pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas A. Š. paskyrė per griežtą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Dėl D. P. išteisinimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija)

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad D. P. suprato, jog kartu su A. Š. gamina pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojami vaikai, ir norėjo taip veikti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio proceso metu nustatyta, kad D. P. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, pagamino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, t. y. A. Š. ir D. P. susitarė nufotografuoti nuogas nepilnametes K. B. (gim. 1993 m.) ir S. V. (gim. 1993 m.). Po to iki 2010 m. balandžio 13 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. Š. fotoaparatu „Panasonic DMC-FZ50“ nufotografavo nuogas nepilnametes K. B. (gim. 1993 m.) ir S. V. (gim. 1993 m.), o D. P. dalyvavo fotografuojant nuogas nepilnametes. Tokiu būdu A. Š. ir D. P., veikdami bendrininkų grupe, pagamino pornografinio turinio grafinius failus (nuotraukas) „dokumentsd 048“, „dokumentsd 049“, „dokumentsd 050“, „dokumentsd 078“, „dokumentsd 079“, „dokumentsd 084“, „dokumentsd 085“, kuriuose vaizduojami vaikai. Po to A. Š., nukopijavęs šiuos grafinius failus (nuotraukas) į savo nešiojamąjį kompiuterį „Acer Aspire 5610Z“, juos laikė kompiuterio standžiajame diske serijiniu numeriu SB2241SGDKSKYE, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. balandžio 19 d., kol kompiuterį su pornografinio turinio failais kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl D. P. ir A. Š. išteisinimo

pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija)

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. ir A. Š. buvo kaltinami pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) tuo, jog veikdami bendrininkų grupe, rengėsi organizuoti, vadovauti ir pelnytis iš nepilnamečių asmenų prostitucijos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. P. ir A. Š. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį išteisino, nes nustatė, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad D. P. ir A. Š. neatliko jokių veiksmų, kuriais jie būtų rengęsi organizuoti, vadovauti ir pelnytis iš nepilnamečių asmenų prostitucijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog jie realiai ieškojo liudytojoms klientų ar viešai skelbė apie liudytojų seksualines paslaugas.

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. P. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, sukūrė nusikalstamų veiksmų planą, kaip būtų galima pelnytis iš nepilnamečių merginų prostitucijos. Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad pasinaudodami nepilnamečių pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus ir blogos materialinės padėties, gavo jų sutikimą verstis prostitucija, nurodė joms seksualinių paslaugų įkainius ir atsiskaitymo tvarką bei jas nuogas nufotografavo. Po to joms siūlė klientus, kuriems nepilnametės turėjo teikti seksualines paslaugas, nurodė tokių paslaugų teikimo vietą.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė netenkinti apeliacinio skundo dalies dėl D. P. ir A. Š. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį. Prokuroro manymu, D. P. ir A. Š. šios nusikalstamos veikos nepadarė, nes neįrodyta jų tyčia padaryti nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino D. P. ir A. Š. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 307 straipsnyje numatyta atsakomybė už prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų prostitucijos. Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. Be to, BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia.

BK 307 straipsnio 3 dalis numato itin kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Šios sudėties požymius sudaro pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavimas ar vadovavimas nepilnamečio asmens prostitucijai arba gabenimas nepilnamečio asmens jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Taigi šio straipsnio dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos itin didelį pavojingumą nulemia nukentėjusiojo asmens amžius, t. y. jo nepilnametystė. Kiti veikos požymiai sutampa su pirmoje ir antroje dalyse įtvirtintais požymiais. Be to, BK 307 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos, o prostitucijos vadovavimas ir organizavimas laikomas baigtu nuo veiksmų, sudarančių minėtas veikas, atlikimo pradžios (Kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2010, Nr. 2K-315/2013). Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Visos BK 307 straipsnyje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų (Kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2014).

BK 21 straipsnio 1 dalis numato, kad rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad pagal BK nusikalstamu gali būti pripažįstamas tik toks rengimasis, kai kartu neatsiejamai realizuojami ir objektyvieji, ir subjektyvieji tokios parengtinės veikos požymiai. Kaltininko nusikalstamos veikos motyvas, tikslas numatytam nusikaltimui padaryti, sudaryti būtinas jo padarymą lengvinančias sąlygas, susiformavusi tyčia subjektyviaisiais rengimosi padaryti nusikaltimą sudėties požymiais pripažįstami tik tada, kai jie realizuojami BK 21 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais (ar atskirais atvejais, esant pareigai veikti – neveikimu). Rengimosi padaryti nusikaltimą stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, būdinga iš anksto apgalvota tiesioginė tyčia (Kasacinė nutartis Nr. 2K-122-699/2016).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, baudžiamosios teisės teorijoje, greta rengimosi padaryti nusikaltimą išskiriamas ir „tyčios iškėlimas aikštėn“ kaip savarankiškas etapas, kurio metu asmuo manifestuoja savo nusikalstamas intencijas, tačiau už tai nėra ir negali būti baudžiamas. „Tyčios iškėlimu aikštėn“ įvardijami kaltininko veiksmai, padaromi žodžiu ar raštu, kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų nusikaltimą. Ketinimo ar apsisprendimo viešas atskleidimas dar nepalengvina nusikalstamos veikos darymo, padarinių kilimo, todėl „tyčios iškėlimas aikštėn“ neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Žmogaus pažiūros, įsitikinimai, mintys ir sumanymai ką nors daryti ar nedaryti, nors jų realizavimas būtų labai pavojingas, negali būti baudžiami ir tais atvejais, kai apie ketinimą padaryti nusikaltimą tampa žinoma – asmuo tai išsako, parašo ar kitaip išreiškia. Baudžiamosios atsakomybės negali būti, kol jis nieko nepadaro, siekdamas bent pasirengti realizuoti šį sumanymą (Kasacinė nutartis Nr. 2K-46-677/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. ir A. Š. veiksmai neatitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų rengimosi padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Liudytojų K. B. ir S. V. parodymais byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario mėn. pabaigoje D. P. joms pasiūlė užsidirbti pinigų teikiant seksualines paslaugas klientams. D. P. nurodė tokių paslaugų įkainius bei žadėjo surasti vietą, kur būtų tokios paslaugos suteiktos. D. P. ir A. Š. joms nurodė, kad nuotraukos reikalingos klientų paieškai. Po liudytojų fotografavimo A. Š. pažadėjo pranešti, jei suras joms klientų. Liudytojos K. B. ir S. V. seksualinių paslaugų niekam neteikė (1 t., 150-151, 168-169 b. l.; 4 t., 101, 102 b. l.; 5 t., 170-171, 179 b. l.).

Pažymėtina, kad tiek D. P., tiek A. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jie neketino realiai užsiimti nepilnamečių asmenų prostitucijos organizavimu ir pelnytis iš to. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad D. P. ir A. Š. sukūrė nusikalstamų veiksmų planą, kaip būtų galima pelnytis iš nepilnamečių merginų prostitucijos, tačiau šią išvadą patvirtinančių įtikinamų duomenų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P. ir A. Š. pateikė skirtingas versijas, kokiu tikslu ieškojo liudytojų ir jas fotografavo. D. P. nurodė, kad A. Š. prašymu ieškojo merginų, kurios norėtų filmuotis erotiniame filme (3 t., 56-58 b. l.; 4 t., 142-143 b. l.). A. Š. teigė, kad iš pradžių D. P. jam pasiūlė surasti klientų, kuriems merginos teiktų seksualines paslaugas, tačiau jam atsisakius, paprašė nufotografuoti nuogas merginas, jog galėtų šias nuotraukas parduoti internete. Be to, D. P. siūlė A. Š. nufilmuoti pornografinį filmą (2 t., 49-51, 53-54, 57-60 b. l.; 4 t., 140-142 b. l.; 6 t., 21-22 b. l.). Aplinkybę, kad D. P. turėjo sumanymą sukurti pornografinį filmą, patvirtina ir liudytojų K. B. bei S. V. parodymai, iš kurių matyti, jog D. P. joms siūlė filmuotis tokiame filme. Įvertinus šiuos bylos duomenis, darytina išvada, kad byloje nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokią konkrečią nusikalstamą veiką D. P. ir A. Š. buvo sumanę padaryti. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad nuogų nepilnamečių merginų nuotraukos D. P. ir A. Š. buvo reikalingos tik pelnymuisi iš nepilnamečių prostitucijos, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad rengimasis yra nusikaltimo stadija tik tada, kai asmuo rengiasi daryti konkretų nusikaltimą. Nėra rengimosi padaryti nusikaltimą tais atvejais, kai asmuo, ketinantis daryti nusikaltimus, rengiasi ne konkrečiam nusikaltimui, o neapibrėžtai nusikalstamai veiklai.

Byloje nustatyta, kad D. P. ir A. Š. liudytojoms nurodė, jog pornografinio turinio nuotraukų reikia klientų paieškai, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad jie siekė sudaryti būtinas sąlygas pasirengti pradėti vykdyti sumanytą nusikalstamą veiką ar palengvinti jos padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais veiksmais jie atskleidė savo sumanymą padaryti nusikalstamą veiką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų D. P. ir A. Š. tikslą tęsti šią nusikalstamą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bylos duomenys nepaneigia A. Š. teiginio, jog nuogų nepilnamečių merginų nuotraukos jam buvo reikalingos tik „kolekcijos“ papildymui. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai, t. y. seksualinių paslaugų įkainių ir atsiskaitymo tvarkos nurodymas liudytojoms, klientų bei seksualinių paslaugų teikimo vietos paieška, negali būti vertinami kaip rengimasis padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad rengimosi veikoje negali būti objektyviųjų sumanyto nusikaltimo sudėties požymių, kadangi kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. „pereis“ į pasikėsinimo stadiją. Be to, byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad D. P. ir A. Š. ieškojo seksualinių paslaugų teikimo vietos ar klientų, t. y. organizavo nepilnamečių asmenų prostituciją ir iš to pelnėsi. Įvertinusi liudytojų K. B. ir S. V. parodymus bei kitus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pasiūlydami liudytojoms užsiimti prostitucija D. P. ir A. Š. tik viešai atskleidė savo ketinimus, tačiau jokių konkrečių veiksmų jiems įgyvendinti nesiėmė. D. P. ir A. Š. kategoriškai neigė ieškoję klientų liudytojoms, o byloje esantys duomenys šių teiginių nepaneigia. Liudytojos K. B. ir S. V. tvirtino, kad nei D. P., nei A. Š. nepateikė joms konkrečių pasiūlymų teikti seksualines paslaugas konkrečiam klientui. Nuteistasis A. Š. nurodė, kad žadėdamas liudytojoms surasti klientų, joms melavo. Nors liudytoja S. V. nurodė, kad 2010 m. balandžio 16 d. jai paskambino nepažįstamas asmuo ir pasiūlė už 700 Lt teikti seksualines paslaugas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojos nurodytas asmuo byloje nebuvo nustatytas, o nesant galimybių pašalinti kilusių abejonių, visos jos turi būti aiškinamos išteisintųjų naudai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-90-976/2016).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. P. ir A. Š. veiksmai nesudarė sąlygų šio nusikaltimo įvykdymui. Pasiūlymas užsiimti prostitucija ir deklaratyvus pažadas surasti seksualinių paslaugų teikimo vietą bei klientus laikytini „tyčios iškėlimu aikštėn“, už kurį baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie veiksmai neperaugo į rengimosi padaryti nusikaltimą stadiją, todėl nėra pagrindo D. P. ir A. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 3 dalį.

Dėl J. S. išteisinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį

J. S. buvo kaltinamas tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo, rengėsi atvirai, grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją, prievartauti didelės vertės svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą prievartauti didelės vertės svetimą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, grasinant paskelbti kompromituojančią informaciją apie jo vadovaujamos įmonės nuslėptas pajamas ir mokesčius, nurodė L. B. atnešti ir perduoti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Gavęs iš L. B. reikalaujamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, susipažinęs su jais bei manydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė mokesčius valstybei, neturėdamas teisėto pagrindo, nutarė tuo pasinaudoti, t. y. atvirai, grasinant paskelbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompromituojančią informaciją (apie mokesčių nuslėpimą ir nesumokėjimą), savo naudai pareikalauti 300 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas J. S. nepagrįstai išteisino pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, kadangi byloje esantys duomenys, t. y. liudytojos L. B. ir nuteistojo A. Š. parodymai, patvirtina, jog J. S. rengėsi prievartauti didelės vertės svetimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje dalyvavusio prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino J. S. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, nes byloje nėra pakankamai neabejotinų J. S. kaltės įrodymų.

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimo sudėtis yra formali, todėl turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės neturi. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia (Kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2007, Nr. 2K-346/2008, Nr. 2K-93/2010, Nr. 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 13 d. L. B. perdavė J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, t. y. „juodąją“ buhalteriją (3 t., 118-119 b. l.). Išteisintasis J. S. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad gavęs buhalterinius dokumentus iš L. B. planavo juos pateikti FNTT pareigūnui T. K., norėdamas įtakoti savo teisinę padėtį ikiteisminiame tyrime, kuriame jam buvo pareikšti įtarimai (3 t., 105-107 b. l.; 4 t., 110-112 b. l.). Pažymėtina, kad šią J. S. versiją patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas T. K. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. pabaigos iki 2010 m. balandžio mėn. pradžios J. S. jam skambino, siūlė susitikti ir žadėjo perduoti informaciją (3 t., 114 b. l.; 4 t., 103 b. l.). Šie liudytojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. K. taip pat nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (7 t., 93-95 b. l.). Nors liudytojas T. K. nežinojo, kokią informaciją norėjo perduoti J. S., tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo liudytojo T. K. parodymus vertinti kaip nereikšmingus. Pažymėtina, kad liudytojas S. K. patvirtino, jog J. S. prašė nuvežti į Vilnių, kadangi jis (J. S.) norėjo perduoti pareigūnams buhalterinius dokumentus ir taip padėti atskleisti nusikalstamą veiką (5 t., 35 b. l.). Iš bylos duomenų visumos matyti, kad J. S. ir S. K. planavo važiuoti į Vilnių būtent tą dieną, kai liudytoja L. B. perdavė nuteistajam buhalterinius dokumentus. Apeliacinio skundo argumentas, kad tokie J. S. veiksmai nebūtų turėję reikšmės jo kaip įtariamojo teisinei padėčiai kitame ikiteisminiame tyrime, nesudaro pagrindo išteisintojo J. S. ir liudytojo S. K. parodymus vertinti kaip nepagrįstus. Be to, vien aplinkybė, kad liudytojas S. K. yra J. S. draugas, neleidžia daryti išvados, jog liudytojo S. K. parodymai yra nepatikimi.

Liudytojos L. B. parodymais, savo tapatybės neatskleidžiančio asmens tyrimo ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolais bei jų priedais byloje nustatyta, kad J. S. nurodė L. B., jog panaudodamas „juodosios“ buhalterijos dokumentus, galėtų uždirbti pinigų (1 t., 25-28, 85-103, 108-117 b. l.). Liudytoja L. B. tvirtino, kad šių dokumentų perdavimo J. S. metu jai nurodė pinigų sumą, t. y. 300 000 Lt, kurios reikalautų iš įmonės savininko už buhalterinių dokumentų nepaskelbimą. Tačiau vien šie bylos duomenys nepaneigia J. S. versijos, kad jis neketino prievartauti svetimo turto, o buhalterinius dokumentus jis būtų perdavęs FNTT pareigūnui. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad nors iš nuteistojo A. Š. parodymų matyti, jog J. S. ir jam sakė, kad iš „juodosios“ buhalterijos galėtų uždirbti pinigų, tačiau konkrečių savo ketinimų pastarasis nenurodė. Liudytojas V. K., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, parodė, kad J. S. jam jokių reikalavimų nereiškė. Priešingai, liudytojas patvirtino, kad pati L. B. grasino, jog paviešins „juodąją“ buhalteriją (4 t., 109-110 b. l.). Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, kurių visuma galėtų objektyviai patvirtinti, jog J. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. rengėsi prievartauti didelės vertės svetimą turtą. Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinės nutartys Nr. 2K-24/2014, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-98-895/2015).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino J. S. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmių paskyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad D. P. ir A. Š. BK 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe. Tačiau apeliaciniame skunde prokuroras neprašo šios aplinkybės pripažinti D. P. ir A. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. ir A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas D. P. bausmę pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į tai, kad D. P., būdamas nepilnametis (šiuo metu – pilnametis), padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinusi šių aplinkybių visumą bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius), teisėjų kolegija sprendžia, kad D. P. už BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuojant baudos dydį, taikytinas 130 Lt MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Pažymėtina, kad įvertinus litų perskaičiavimo į eurus kursą, t. y. kai 3,45280 Lt atitinka 1 Eur, akivaizdu, kad dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje MGL vertė litais ir eurais nežymiai skiriasi (37,66 x 3,45280 = 130,03).

Šioje byloje nustatyta, kad A. Š. praeityje neteistas, dirba. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino pagaminęs pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Š. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, paskyrė maksimalaus, t. y. 100 MGL, dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Todėl bausmė A. Š. mažintina, o skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimui, A. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. tik pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe. Įvertinęs šias aplinkybes, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė baudą, mažesnę už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą maksimalų dydį.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo A. Š. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, t. y. 90 MGL dydžio bauda, yra aiškiai per griežta. Ši bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisėjų kolegija skirdama bausmę pagal BK 309 straipsnio 2 dalį ir subendrintą bausmę (baudą) atsižvelgia į nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl blogos finansinės padėties ir sveikatos būklę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. paskirtas bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas, tačiau neteisingai nurodė BK 63 straipsnio 2 dalies pagrindą, kuriame reglamentuotas bausmių apėmimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši klaida ištaisoma apeliacinio proceso metu.

Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo A. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Pažymėtina, kad nuteistojo A. Š. laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas sudaro trisdešimt dvi dienas (nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.), o tai atitinka 64 MGL dydžio baudą. Todėl skundžiamasis nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl D. P. išteisinimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir jam paskirti 30 MGL (1 129,50 Eur) dydžio baudą.

Pripažinti įrodyta aplinkybę, kad A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. P..

A. Š. pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) paskirtą baudą sumažinti iki 50 MGL (1 882,50 Eur) dydžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, ir A. Š. paskirti subendrintą 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

A. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, A. Š. paskirti galutinę subendrintą 36 MGL (1 355,40 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti D. P. ir A. Š. paskirtas baudas sumokėti per vienerius metus į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į kurią pervedamos teismo skirtos baudos nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.