Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis tiksliai nepamena įvykių datų bei laiko, tačiau tikrai smurtavo prieš K. K. ir pavogė kuprinę. Dėl muštynių prisimena, kad buvo šiltas metų laikas, vakaras, tamsu, jis su draugais stovėjo (duomenys neskelbtini) namo (jis ten anksčiau gyveno), vartojo alkoholinius gėrimus. Pro juos ėjo vyras, kuris jam pasirodė pažįstamas, anksčiau jam pridaręs problemų. Jis tą vyrą pasivijo ir jam sudavė. Nepamena, kiek smūgių sudavė. Tikrai trenkė į galvą, o jam nugriuvus – ir į kitas vietas. Paskui jo draugas priėjęs jį sustabdė. Nukentėjusysis turėjo maišelį, jis nežino, kur maišelis dingo. Kai jis nustojo mušti nukentėjusįjį, nuėjo nuo jo toliau. Tuo metu ir nukentėjusysis nuėjo. Nežino, kokius sužalojimus padarė nukentėjusiajam. Dėl kuprinės pamena, kad, būdamas parduotuvėje, pamatė padėtą kuprinę, prie kurios nebuvo žmonių. Spontaniškai sugalvojo tą kuprinę paimti. Nesitikėjo nieko joje rasti, netikrino, kas buvo kuprinės viduje. Nepamena, kur tą kuprinę padėjo, gali būti, kad ją paliko tos pačios parduotuvės kieme. Tą dieną buvo su draugu, su kuriuo vėliau už parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus. Vertina šį savo poelgį kaip neapgalvotą ir labai kvailą. Jis anksčiau nėra teistas dėl vagystės. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Abiem atvejais buvo girtas. Kai išgeria, būna kvailas, agresyvus. Blaivas taip tikrai nepasielgtų. Gailisi dėl nusikaltimų. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Visiškai pripažįsta nukentėjusiosios K. Z. civilinį ieškinį, planuoja atlyginti jai padarytą žalą per pusantro mėnesio. Su K. K. padaryta žala sutinka iš dalies. Mano, kad galėjo jam padaryti 2 000 Eur žalą, kurią planuoja atlyginti per 2–3 mėnesius.

3. Kadangi kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad savo kaltę dėl abiejų veikų jis visiškai pripažįsta. Aplinkybių, kuriomis sužalojo K. K., neatsimena, nes tuo metu buvo labai neblaivus, tačiau neneigia, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y., kad sudavė jam kumščiu į veidą ir tuomet, jam nugriuvus, rankomis ir kojomis sudavė kelis smūgius į kitas kūno vietas. K. K. jis nepažinojo. Kiek atsimena, tą dieną buvo su savo draugais V. F. ir I. (pavardės neatsimena). Pamena, kad stovėjo prie nurodyto buto, šalia kelio ir K. K. ėjo pro šalį, kodėl jis jį užpuolė – neatsimena, tačiau nuotrupomis atsimena, kad jis taip padarė. Nori parodyti, kad tuo metu turėjo daug problemų dėl alkoholio, todėl šias abi veikas padarė dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl vagystės jis savo kaltę taip pat pripažįsta visiškai, nori parodyti, kad dienos tiksliai nurodyti negali, tačiau atsimena, kaip vienas ėjo pro parduotuvę „M.“, užėjo į vidų ir šalia daiktų saugojimo spintelių ant stalo pastebėjo kuprinę, prie kurios niekas nestovėjo, todėl, kaip ir minėjo, būdamas labai apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo paimti tą kuprinę ir išbėgo su ja, tačiau negali nurodyti, kur su ja nuėjo. Nežiūrėjo, kas tos kuprinės viduje, įvardyti, kas joje buvo – negali, tačiau kuprinė buvo ne tuščia, jautė, kad ten yra daiktų. To, kur tą kuprinę padėjo, neatsimena, atsimena tik, kad kitą dieną ryte pabudo pas draugą ir apie kuprinę, kur ji yra, neklausė. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi ir pažada, kad tai daugiau nepasikartos, nori atsiprašyti nukentėjusiųjų ir nori atlyginti jiems padarytą žalą (2 t., b. l. 66–68).

5. A. M., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl savo tokių poelgių. Jis yra pasiruošęs atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, kuri yra 25,05 Eur. K. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos, kurią jis pats įvertino 11 656,00 Eur, jis atlyginti negalėtų, tikėtųsi, kad teismas šią sumą sumažintų iki proto ribose esančios sumos, kurią jis būtų pasiruošęs atlyginti. K. Z. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri yra 741,99 Eur, jis yra pasiruošęs atlyginti(2 t., b. l. 72–74).

6. Nukentėjusysis K. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ėjo pėsčiomis iš S. stotelės A. g. namo. Jam einant ties (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, netoli A. g., būriavosi 4–5 asmenų grupelė. Visi jie buvo vyrai. Asmenys nebuvo niekuo išsiskiriantys, apsirengę dauguma tamsiais drabužiais. Eidamas pro juos į juos nesižvalgė, stengėsi neatkreipti dėmesio. Praėjus pro juos ir jam būnant ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), lyg kažką išgirdo sau už nugaros ir atsisuko. Pamatė, kaip vienas vyras, apsirengęs juodos spalvos sportiniu bliuzonu, trumpais rudos spalvos plaukais, maždaug 30 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, maždaug 170 cm ūgio, pribėgo prie jo. Asmuo iš karto rankos kumščiu trenkė jam į veidą. Su kuria ranka ir į kurią veido dalį jam pataikė, jis neatsimena. Tiksliai neatsimena, bet po kažkurio smūgio jis parkrito ant žemės. Užpuolikas vartojo keiksmažodžius, tarp jų ir homofobinę leksiką. Atsisako įvardinti vartotus keiksmažodžius. Tada užpuolikas toliau jį mušė rankomis ir spardė kojomis. Daugiausia smūgių pajuto į galvos ir veido sritį, taip pat pajautė kelis smūgius ties dubens kaulais. Jis šaukė „stok, baik, kodėl“ ir panašiai. Asmuo jam nieko neatsakė. Kiek laiko jį mušė, jis neužfiksavo, neatsimena. Kojomis ir rankomis jam į įvairias kūno sritis buvo suduota ne mažiau kaip 30 smūgių. Vienu metu, kol buvo mušamas ant žemės, pribėgo vienas vyras, lydimas dar dviejų vyrų. Kaip asmuo atrodė, jis neįsižiūrėjo. Šis asmuo priėjo prie pat užpuoliko ir jo ir, sakydamas „baik“, užpuoliką nuo jo atitraukė. Jis užpuoliką atitraukė nuo jo ir, jį prilaikydamas, jam pasakė „bėk namo“. Jis iš karto pabėgo namo. Nori paminėti, kad įvykio vietoje liko vienas jo kairės kojos batas. Batas buvo pilkos spalvos sportbatis. Taip pat įvykio vietoje paliko prekybos centro „I.“ medžiaginį krepšį su jame buvusiomis jo pirktomis prekėmis: maisto produktai, muilas, šampūnas, buitinė chemija. Pirkinių vertė – 70 Eur. Nubėgęs namo, būdamas laiptinėje, paskambino 112 ir operatorius jam pasakė, kad jis turi sulaukti spec. tarnybų. Išėjo į gatvę laukti spec. tarnybų ir pamatė iš tos pačios pusės, kurioje įvyko jo užpuolimas, ateinantį žmogaus siluetą. Pamatęs asmenį iš karto pasišalino į savo namo laiptinę. Jam stovint laiptinėje (laiptinės durys yra su kodu), į laiptinę užėjo vyras ir jam pasakė „aš jus apgyniau, kodėl jūs nuo manęs bėgate“. Jis jo paklausė, ar jis viską matė ir galės paliudyti. Asmuo atsakė teigiamai, tuomet paskambino į 14 butą. Buto duris atidarė moteris ir asmuo užėjo į butą. Asmuo buvo maždaug 50 metų amžiaus, apkūnesnio kūno sudėjimo. Ar tai buvo tas pats asmuo, kuris atitraukė užpuoliką, ir ar šis asmuo buvo minėtoje grupelėje vyrų, jis teigti negali. Asmens duomenų jis neprašė. Asmuo jam anksčiau matytas nebuvo. Vėl išėjo į laiptinę ir pamatė, kad atvyko greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Jis GMP mediko paprašė, kad jį palydėtų į įvykio vietą, nes norėjo pažiūrėti, ar dar yra likę jo daiktai. Medikas atsisakė jį lydėti į įvykio vietą. Būdamas prie GMP automobilio matė, kad prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), vaikšto keli siluetai. Vienas iš asmenų pasakė „tai jis“ ir jie atsitraukė į tamsą už namo. Po kurio laiko, jam būnant GMP automobilyje, atvyko policijos pareigūnai. Su atvykusiais policijos pareigūnais jis nuėjo į įvykio vietą, ten rado kelis maisto produktus, t. y. dvi pakuotes ledų ir savo sportbatį. Jokių pašalinių asmenų įvykio vietoje nebuvo. Medikai jį pristatė į Žalgirio kliniką. Klinikoje medikai jam nustatė veido sumušimus, patinimus. Lūžių nenustatė. Įvykio metu pajuto fizinį skausmą ir psichologinę traumą (1 t., b. l. 34–36).

7. Liudytojas V. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., eidamas namo A. g., prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pamatė sėdinčią 3 vyrų kompaniją, jie vartojo alkoholį (alų). Tarp minėtų asmenų buvo vienas iš matymo pažįstamas asmuo, kurį visi vadino S. S. yra apie 25–27 metų amžiaus. S. yra trumpai rudais plaukais, ant riešo, rankų turi tatuiruotes. Smulkaus kūno sudėjimo. Daugiau jokių jo duomenų nežino. Kitų asmenų jis nepažinojo, nežino duomenų. Jiems besėdint ir geriant alų, pro juos šaligatviu praėjo asmuo. Staiga S. pašoko ir jį nusivijo. Pamatė, kaip S. minėtą asmenį pargriovė ant žemės ir pradėjo jį daužyti rankomis ir spardyti. Nematė, kiek asmeniui buvo suduota smūgių. Jis iš karto pribėgęs atitraukė S. ir tam nukentėjusiam asmeniui liepė bėgti. Neatsimena, ką S. jam pasakė. Asmuo pabėgo, o jie visi su S. nuėjo už garažų. Tada po maždaug 10 minučių jis nuėjo namo. Kitus asmenis jis paliko prie garažų. Nematė, ar kas nors paėmė nukentėjusio asmens krepšį. Jis, grįžęs į namo laiptinę, sutiko nukentėjusį asmenį ir pasakė, kad jis jį apgynė. Įvykio metu buvo neblaivus, visko detaliai neatsimena (1 t., b. l. 60–62).

8. Iš (duomenys neskelbtini) Protokolo–pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje, K. K. užpuolė vienas nepažįstamas asmuo, kuris, kumščiais ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 30 smūgių, smūgiavo į įvairiais kūno sritis, daugiausiai į galvos ir veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 19–23).

9. Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. F. atpažįsta nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį (nuotraukoje Nr. 1 yra A. M.), kaip tą patį asmenį, kuris A. g. užpuolė asmenį. Atpažįsta pagal bendrus veido bruožus (1 t., b. l. 64–67).

10. Iš (duomenys neskelbtini) Tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31290-24 matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje K. K. užpuolė vienas nepažįstamas asmuo, kuris, kumščiais ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 30 smūgių, smūgiavo į įvairiais kūno sritis, daugiausiai į galvos ir veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. F. parodė, kad asmuo, užpuolęs pareiškėją, yra iš matymo pažįstamas „S.“, kuris yra apie 25–27 metų amžiaus. „S.“ yra trumpais rudais plaukais, ant riešo, rankų turi tatuiruotes. Smulkaus kūno sudėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojus Policijos duomenų sistema Habitoskopinių duomenų registru, atsižvelgiant į liudytojų pateiktus duomenis, t. y. amžių – 25–27 metai, kūno sudėjimą, plaukų spalvą, tatuiruotes ir pravardę „S.“, atsižvelgiant į tai, kad „S.“ vardas galimai yra A., buvo nurodytas pretendentas A. M.. Asmuo keletą kartų yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus parkelyje, esančiame L. (duomenys neskelbtini). Minėtas adresas yra priešais nukentėjusiojo namą. Taip pat nustatyta, kad A. M. motina A. M. anksčiau buvo registruota (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63).

11. Iš 2025 m. vasario 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašai. Viename iš įrašų be kitos informacijos taip pat užfiksuota, kaip K. K. praneša apie jo užpuolimą A. gatvėje. Nurodė, kad jis ėjo namo iš parduotuvės ir iš grupėje jam nepažįstamų asmenų vienas asmuo jį primušė. Kitame įraše skambina greičiausiai medikas, atvykęs apžiūrėti K. K., ir klausia, ar greit atvyks policija, nes nukentėjusysis yra pametęs daiktus, kurių pasiimti eiti bijo. Medikas nurodo, kad K. K. reikia pristatyti į ligoninę, bet jis nori daiktų (1 t., b. l. 80–82).

12. Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2550/2024 (01) matyti, kad K. K. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, viršutinės lūpos raudonyje su kraujosruva lūpos gleivinėje, veido–kaklo srities dešinėje pusėje, krūtinėje, dešiniame žaste, dešiniame sėdmenyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame kelyje, kairio kelio–kairės blauzdos srityje, poodinė kraujosruva veido kairėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių (1 t., b. l. 43–44).

13. Nukentėjusioji K. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jos sūnus po treniruotės, tame pačiame pastate esančioje „(duomenys neskelbtini)“ laukdamas jos, kad nesušaltų, nuėjo į parduotuvę „M.“, esančią tame pačiame pastate. Kuprinę „Nike“ su šokių apranga, drabužiais, batais, kvepalais, batų šepetėliu, plaukų šepetėliu, vaistais nuo slogos jis pasidėjo ant stalo šalia saugojimo spintelių. Priėjus draugui, jie abu pasitraukė kelis žingsnius nuo stalo, ant kurio buvo palikta kuprinė. Tuo metu iš parduotuvės, sumokėję grynaisiais pinigais už energetinio gėrimo skardinę, išeidinėjo du asmenys – vienas iš jų buvo A. M., kitas – vairuojantis „BMW“ markės automobilį, valstybinio numerio nežino. Pamatę ant stalo paliktą kuprinę jie susižvalgė, kažką tarpusavyje aptarė ir išėjo iš parduotuvės. Tačiau po kelių sekundžių A. M. sugrįžo, pagriebė kuprinę ir išbėgo. Po įvykio kartu su sūnumi ji patikrino aplinkinių rajonų šiukšlių konteinerių aikšteles ir tamsias vietas, tačiau kuprinės nerado. Asmenį, pavogusį sūnaus kuprinę, atpažino nepažįstami asmenys, kadangi ji turėjo nuotraukas ir parodė tame rajone gyvenantiems žmonėms. Iš viso padaryta žala apie 700 Eur. Vėliau pateiks žalą patvirtinančius dokumentus. Civilinį ieškinį taip pat pateiks tyrimo eigoje. Be to, jos sūnus labai susinervino dėl pavogtų daiktų. Žino, kad asmuo, kuris pavogė kuprinę, gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132–134).

14. Nukentėjusioji K. Z., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) iš jos sūnaus buvo pavogta sportinė „Nike“ kuprinė, ją vertina 50 Eur, kuprinėje buvo dvi poros sportinių šokių batų, kurių viena pora „Standartinių šokių“ batai, lakuoti, kainuoja 103,50 Eur, kita pora odiniai, aukštesniu kulniuku „Lotynų Amerikos sportinių šokių“ batai – 103,50 Eur. Taip pat parduotuvėje „Zara“ pirktos plačios, stambaus velveto rudai–žalios spalvos kelnės, kurių vertė apie 50 Eur, bei pilkos spalvos bliuzonas, be užtrauktuko, kurio vertė taip pat apie 50 Eur. „Zara“ parduotuvėje pirko 3 prekes, minėtas kelnes, bliuzoną ir megztinį, tačiau megztinis pavogtas nebuvo, bendrai sumokėjo 150 Eur, vieno rūbo kaina 50 Eur (turi banko pavedimo kopiją). Kuprinėje taip pat buvo juodos spalvos odinis diržas, kurio vertė 14 Eur. Dar buvo šviesiai žalios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, pirkti „Outlet park“ Šiaurės miestelyje, Vilniuje, jų vertė 29,99 Eur. Kuprinėje taip pat buvo privačiai pas siuvėją pagal užsakymą siūti treniruočių rūbai, kurių vertės pagrįsti negali, tačiau gali nurodyti, kad ten buvo standartinių šokių plačios juodos spalvos kelnės, jų vertė 100 Eur, standartinių šokių juodos spalvos marškiniai „body“ su sagomis, jų vertė 100 Eur ir juodos spalvos Lotynų Amerikos šokių marškiniai ilgomis rankovėmis, su prakirpimais šonuose, sagomis priekyje ir ant rankovių, jų vertė taip pat 100 Eur. Bendra šių trijų drabužių kaina su pasiuvimu yra 300 Eur, ant jų etikečių nebuvo. Pareiškime nebuvo nurodžiusi, kad pavogti buvo Lotynų Amerikos marškinėliai, nes nežinojo, kad sūnus buvo juos pasiėmęs. Kuprinėje taip pat buvo „Calvin Klein“ kvepalai, kurių vertės pagrįsti negali, nes juos sūnus gavo dovanų per Kalėdas. Kvepalai jau buvo naudoti, kiek tiksliai jų buvo išnaudota, pasakyti negali, vertina 30 Eur. Dar buvo šokių batų šepetukas su spygliukais, kurie šiaušia batų padus, šiuos šepetukus dažniausiai perka per varžybas už grynus pinigus, todėl vertės patvirtinti negali, tačiau jo kaina yra 10 Eur. Taip pat buvo plaukų šepetys, „Old spice“ pieštukinis dezodorantas, tačiau šių daiktų nevertina. Bendra suma pavogtų daiktų sudaro 740,99 Eur. Jos sūnui buvo padaryta moralinė žala, kadangi jis labai išsigando, patyrė šoką, nes (duomenys neskelbtini) (likus 10 d.) turėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini), kuriam ruošėsi visus metus. Pergyveno, kad nuvils kolektyvą, partnerę, nes, praradęs batus, varžybose dalyvauti negalėjo, batai yra užsakomi internetu specializuotose parduotuvėse, todėl lengvai jų gauti negalėjo. Moralinę žalą vertina simboliškai 1 Eur, nes ne piniguose esmė. Visus žalą patvirtinančius dokumentus, kuriuos ras, pateiks tyrėjai nurodytu e. paštu (1 t., b. l. 145–147).

15. Nukentėjusioji K. Z., papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., kuomet ji atvažiavo pasiimti savo sūnaus iš treniruotės, sūnus jai pranešė, kad iš parduotuvės „M.“ dingo jo kuprinė, ji netrukus atvyko nurodytu adresu ir kreipėsi į tos parduotuvės apsaugos darbuotoją, kuris jai parodė vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kaip vyriškis paima jos sūnaus kuprinę, kuri gulėjo ant stalo, ir pasišalina iš parduotuvės. Vaizdo įrašą, kurį jai apsaugos darbuotojas parodė per monitorių, ji nusifilmavo savo mobiliuoju telefonu tam, kad atpažintų asmenį ir bandytų su juo susisiekti, kad jis grąžintų jos sūnaus daiktus, kurie jam yra labai svarbūs. Po to jai apsaugos darbuotojas nurodė, kad jis stebėjo du vyrus (vienas jų – A. M.) dar tada, kada jie buvo parduotuvės salėje, todėl jai parodė ir kitų parduotuvės vidaus kamerų vaizdo įrašus, kuriuos momentais sustabdė ir ji pasidarė tų vyrų nuotraukas. Po to, kai su apsaugos darbuotoju baigė žiūrėti vaizdo įrašus, beveik valandą laiko važinėjo automobiliu aplink rajoną, tikrino konteinerius, po medžiais, po krūmais. Nieko neradę grįžo namo. Kitą dieną ji taip pat aktyviai stengėsi išsiaiškinti, kas paėmė jos sūnaus kuprinę, todėl gatvėje kalbino vietinius žmones, rodė jiems minėtas nuotraukas, klausė, ar kas atpažįsta užfiksuotus vyrus. Tiksliai negali nurodyti, kas atpažino A. M., nes iš kiekvieno sutikto žmogaus gavo po dalį informacijos, iš kurios sužinojo, kad tai yra vietinis gyventojas, kurį daugelis gerai žino. Asmenys, kurie padėjo jai rinkti informaciją apie A. M., išsiaiškino ir jai papasakojo, kad jis turi sugyventinę, kurios vardo ji nežino, tik žino, kad ji turi tris vaikus. Kažkuris iš žmonių, kuris padėjo rinkti jai informaciją, nurodė, kad kuprinėje, kurią A. M. paėmė, buvo kvepalai. Tiksliai nurodyti asmenų, kurie informaciją jai padėjo rinkti, ji negali, tokių duomenų neužsirašė, tiesiog ta bendruomenė yra labai vieninga ir jai padėjo išsiaiškinti detales. Vienas praeivis, kurio paklausė, ar pažįsta jos nuotraukose rodomą asmenį, nurodė, kad tai A. M. ir kad matė jį kitoje parduotuvėje su kitu vyriškiu, kuris vairavo „BMW“ markės automobilį, tačiau jokių duomenų nei apie kitą vyriškį, nei apie automobilį neturi (1 t., b. l. 156–158).

16. Liudytoja J. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. M. yra buvęs sugyventinis, turi vieną bendrą vaiką. A. anksčiau dažnai ateidavo į (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą jį matė prieš du mėnesius, tačiau dažniausiai susiskambina per programėlę „Messenger“. Šiuo metu nežino, kur jis gyvena, jis jai to nesako. Jai apie vagystę pranešė jos draugė, pasakė, kad jis pavogė kuprinę parduotuvėje. Draugė L., kurios pavardės nežino, atsiuntė jai vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis pavogė kuprinę. Iš kur ji gavo šį vaizdo įrašą, nežino. Vėliau, po kurio laiko, paskambino A. ir paklausė, kokiomis nesąmonėmis jis užsiima, nes pavogė kuprinę. Paprašė jo grąžinti kuprinę, bet kuprinė nebuvo atnešta į namus pas ją į (duomenys neskelbtini). A. nurodė, kad joje nebuvo vertingų daiktų ir jis ją išmetė į mišką. Kur tiksliai jis išmetė kuprinę, ji nežino (1 t., b. l. 172–174).

17. Iš 2025 m. kovo 30 d. K. Z. pareiškimo matyti, kad kovo 4 d. jos sūnus po treniruotės tame pačiame pastate esančioje „(duomenys neskelbtini)“, kad nesušaltų, kol ji atvažiuos jo pasiimti, laukė jos „M.“ parduotuvėje. Kuprinę „Nike“ su šokių apranga, drabužiais, batais, kvepalais ir kitais daiktais, pasidėjo ant stalo, stovinčio prie saugojimo spintelių. Priėjus draugui, jie pasitraukė kelis žingsnius nuo stalo, ant kurio gulėjo kuprinė. Tuo metu iš parduotuvės, už grynus pinigus nusipirkę energetinio gėrimo skardinę, išeidinėjo du asmenys, vienas iš kurių –minėtasis A. M., o kitas – vairuojantis „BMW“ markės automobilį. Pamatę gulinčią sportinę kuprinę jie susižvalgė, kažką apsitarė ir išėjo iš parduotuvės. Tačiau po kelių sekundžių A. M. sugrįžo, čiupo kuprinę ir išbėgo iš parduotuvės. Turi tai įrodantį įrašą ir nuotraukas. Pateiks pareigūnui. Po įvykio su sūnumi patikrino visas aplinkinių rajonų šiukšlių konteinerių aikšteles ir tamsias vietas, tačiau daiktų nerado. Juos A. M. buvo parsinešęs į namus, nes ji sužinojo, kad minėto asmens žmona arba sugyventinė matė kuprinę su kvepalais, o pastarieji vaikiškoje „Nike“ kuprinėje tikrai labai retas radinys. Ši vagystė tikrai ne apie milijonus, bet padarė didžiulį nuostolį, nes be specialių batų, kurie buvo pavogti, sūnus negalėjo treniruotis (duomenys neskelbtini) pirmenybėms, kurios po savaitės vyko Kaune, nes paprastoje parduotuvėje jų nenusipirksi. Tai stipriai pakenkė rezultatams, o rezultatai svarbūs profesionaliu šokėju ketinančio tapti sūnaus biografijai (1 t., b. l. 118–122).

18. Iš 2025 m. balandžio 9 d. Tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), „M.“ parduotuvėje A. M. pavogė pareiškėjos sūnaus sportinę kuprinę „Nike“ su asmeniniais daiktais bei šokių apranga ir pasišalino iš įvykio vietos. Sulyginus asmens, įvykdžiusio vagystę, nuotrauką su A. M. nuotrauka iš „POLIS II“, asmuo atitiko nurodytus požymius (1 t., b. l. 191–194).

19. Iš 2025 m. balandžio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie pareiškimo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matomas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „M.“ parduotuvės įėjimas. Vaizdo įraše matomos saugojimo spintelės. Kairėje pusėje stovi stalas, ant kurio padėta juodos spalvos kuprinė. Į parduotuvę įeina apie 30 metų žmogus, kuris eina link minėto stalo. Asmuo vilki juodos spalvos striukę, po ja – baltos spalvos megztinį su kapišonu, dėvi pilkos spalvos kelnes ir avi juodos spalvos batus. Dešinėje rankoje asmuo laiko mobilųjį telefoną. Priėjęs prie stalo jis kaire ranka paima minėtą juodos spalvos kuprinę, užsideda ją ant kairiojo peties ir išbėga iš prekybos centro (toliau – ir PC) „M.“ parduotuvės pro išėjimą (1 t., b. l. 163–167).

20. Iš 2025 m. liepos 15 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „3d005bf8-6c54-47e1-b55f-c6a7c13e93c7“. Vaizdo įrašo trukmė 9 s. Vaizdo įraše girdimas moters, kaip nustatyta – K. Z. (toliau – ir K.), balsas, kuri nurodo paleisti vaizdo įrašą, nes ji filmuoja. Vaizdo įraše matomas ekranas, kuriame rodomas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma patalpa su stiklinėmis automatiškai atsidarančiomis durimis, kairėje pusėje matomos daiktų saugojimo spintelės, prie kurių stovi medinis stalas su metalinėmis kojomis, o virš jo kabo informacinė lenta. Vaizdo įraše matoma, kaip nuo stiklinių durų pusės ateina vyriškis, kuris apsirengęs šviesios spalvos megztinį su ant galvos uždėtu gobtuvu, juodos spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, avi juodos spalvos batus, rankoje laiko mobilųjį telefoną. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip vyriškis prieina prie medinio stalo, ant kurio padėta juodos spalvos kuprinė, apsidairo, užsideda kuprinę ant peties ir pro duris išbėga lauk. Vaizdo įraše girdima, kaip K.nurodo „viskas“. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 168–169).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

22. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada Nr. G 2550/2024 (01) patvirtina, kad K. K. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, viršutinės lūpos raudonyje su kraujosruva lūpos gleivinėje, veido–kaklo srities dešinėje pusėje, krūtinėje, dešiniame žaste, dešiniame sėdmenyje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešiniame kelyje, kairio kelio–kairės blauzdos srityje, poodinė kraujosruva veido kairėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. (duomenys neskelbtini). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dešimčia trauminių poveikių (1 t., b. l. 43–44).

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. M. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie K. K., rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį į veidą, po to, K. K. parkritus ant žemės, jis rankomis ir kojomis jam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam K. K. padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, viršutinės lūpos raudonyje su kraujosruva lūpos gleivinėje, veido–kaklo srities dešinėje pusėje, krūtinėje, dešiniame žaste, dešiniame sėdmenyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešiniame kelyje, kairio kelio–kairės blauzdos srityje, poodinę kraujosruvą veido kairėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

27. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

28. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystę). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

29. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

30. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vagystė kvalifikuojama, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis) ir nėra BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių.

31. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Vagytės aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

32. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

33. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina nukentėjusiosios K. Z. parodymai. Pastebėtina tai, kad K. Z. buvo apklausta keletą kartų, visų apklausų metu nurodė identiškas aplinkybes, kurios užfiksuotos ir jos 2025 m. kovo 30 d. Pateiktame pareiškime (1 t., b. L. 118–122). Apklausiama K. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jos sūnus po treniruotės tame pačiame pastate esančioje „(duomenys neskelbtini)“ laukdamas jos, kad nesušaltų, nuėjo į parduotuvę „M.“, esančią tame pačiame pastate. Kuprinę „Nike“ su šokių apranga, drabužiais, batais, kvepalais, batų šepetėliu, plaukų šepetėliu, vaistais nuo slogos jis pasidėjo ant stalo šalia saugojimo spintelių. Priėjus draugui, jie abu pasitraukė kelis žingsnius nuo stalo, ant kurio buvo palikta kuprinė. Tuo metu iš parduotuvės, sumokėję grynaisiais pinigais už energetinio gėrimo skardinę, išeidinėjo du asmenys – vienas iš jų buvo A. M.. Pamatę ant stalo paliktą kuprinę jie susižvalgė, kažką tarpusavyje aptarė ir išėjo iš parduotuvės. Tačiau po kelių sekundžių A. M. sugrįžo, pagriebė kuprinę ir išbėgo. Dėl kuprinės su joje esančiais daiktais vagystės iš viso padaryta žala apie 700 Eur. K. Z., klausinėdama tame rajone gyvenančių žmonių, išsiaiškino, kad asmuo, kuris pavogė kuprinę, gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132–134). Identiškos aplinkybės užfiksuotos ir kitose jos apklausose, tik nukentėjusioji papildomai detalizuoja, kokie daiktai buvo pagrobtoje kuprinėje ir nurodo pagrobtų daiktų vertę (1 t., b. l.145–147, 156–158). Be to, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie vagystės faktą yra užfiksuotos šioje byloje esančiais ir ištirtais vaizdo įrašais, apžiūrėtais 2025 m. balandžio 9 d. 2025 m. liepos 15 d. Kitų objektų apžiūros protokolais (1 t., b. l. 163–167, 168–169). 2025 m. balandžio 9 d. Tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), „M.“ parduotuvėje A. M. pavogė pareiškėjos sūnaus sportinę kuprinę „Nike“ su asmeniniais daiktais bei šokių apranga ir pasišalino iš įvykio vietos. Sulyginus asmens, įvykdžiusio vagystę, nuotrauką su A. M. nuotrauka iš „POLIS II“, asmuo atitiko nurodytus požymius (1 t., b. l. 191–194).

34. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. M. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., adresu, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Maxima“, pagrobė prie parduotuvės daiktų saugojimo spintelių ant stalo gulėjusią kuprinę „Nike“, kurios vertė 50 Eur, kurioje buvo dvi poros sportinių šokių batų, kurių viena pora lakuoti „Standartinių šokių“ batai, kurių vertė 103,50 Eur, kita pora odiniai, aukštesniu kulnu „Lotynų Amerikos sportinių šokių“ batai, kurių vertė 103,50 Eur, plačios, stambaus velveto rudai-žalios spalvos kelnės, kurių vertė 50 Eur, bei pilkos spalvos bliuzonas be užtrauktuko, kurio vertė 50 Eur, juodos spalvos odinis diržas, kurio vertė 14 Eur, šviesiai žalios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurių vertė 29,99 Eur, standartinių šokių plačios juodos spalvos kelnės, kurių vertė 100 Eur, standartinių šokių juodos spalvos marškiniai „Body“ su sagomis, kurių vertė 100 Eur, juodos spalvos „Lotynų Amerikos sportinių“ šokių marškiniai ilgomis rankovėmis, su prakirpimais šonuose, sagomis priekyje ir ant rankovių, kurių vertė 100 Eur, „Calvin Klein“ kvepalai, kurių vertė 30 Eur, šokių batų šepetukas, kurio vertė 10 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai K. Z. 740,99 Eur turtinę žalą.

35. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

36. Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų.

37. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

38. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – A. M. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena yra nusikaltimas žmogaus sveikatai, kita – nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Abi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

39. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis iki BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo ne kartą teistas (2 t., b. l. 3–7), baustas administracine tvarka (didžioji baudų dalis nesumokėta) (2 t., b. l. 8–11). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. M. asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, oficialiai nedirbantis, paties teigimu, dirbantis neoficialiai statybose. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. M. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kadangi A. M. buvo ne kartą teistas neišnykus jo ankstesniam teistumui, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-865/2023 – jis, vadovaujantis minėta BK nuostata, buvo laikomas recidyvistu. Aptartame nuosprendyje nustatyta A. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teitumui pagal minėtą nuosprendį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti A. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo neblaivumas nusikalstamų veikų padarymo metu būtų objektyviai užfiksuotas, nors kaltinamasis neneigė fakto, kad buvo išgėręs abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, neblaivumo nenustačius, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintai A. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančiai aplinkybei nustatyti.

40. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo paskirtos baudos, laisvės apribojimo, trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos įtakos kaltinamajam neturėjo, kaltinamasis savo nusikalstamo elgesio nekeičia, išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abiejų šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtų nusikaltimų padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmes, t. y. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmės atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankamos BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

41. A. M. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendritnios dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 mėn. – už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos 4 mėn. laisvės atėmimo bausmės ir A. M. skirtina subendrinta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

42. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi A. M. paskira kardomoji priemonė – suėmimas (už akių) (2 t., b. l. 39–41). 2025 m. rugsėjo 10 d. 7.40 val. A. M. buvo sulaikytas (2 t., b. l. 46–47). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi A. M. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminą nustatant 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki 2025 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi A. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 10 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

44. Minėta, nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Naujoji įstatymo redakcija numato, kad asmuo recidyvistu pripažįstamas ne savaime nustačius ir įvertinus pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo fakto sąlygas, tačiau motyvuotu teismo sprendimu, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Dėl to teismas, priimdamas nuosprendį, privalomai pasisako dėl kaltininko recidyvinės veikos, taip atsižvelgdamas į šiuo metu galiojančią ir teisiamojo teisinę padėtį lengvinančią 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 patvirtintą BK 27 straipsnio redakciją.

45. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. šioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, paskutinį kartą būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylionkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu A. M. pripažįstamas kaltu dėl dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo. Reikšminga tai, kad praeityje A. M. teistas keturis kartus. Vieną kartą anksčiau teistas ir už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą. Visos šios aplinkybės parodo kaltinamojo atsainų ir neleistiną požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo pavojingumą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mato pagrindą A. M. dėl padarytų dviejų nusikaltimų pripažinti recidyvistu.

46. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas sutiko su laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam skyrimu, tačiau prašė bausmės vykdymą atidėti.

47. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

48. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šio nuosprendžio 38–40 punktuose nurodytus A. M. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad, kaip minėta, A. M. net realiai atlikęs jam paskirtas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmes išvadų nepadarė, savo elgesio nekoreguoja ir toliau nusikalsta, abu šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė teitumui neišnykus, būdamas recidyvistu, šiuo nuosprendžiu jis taip pat pripažįstamas recidyvistu, teismas neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas.

V. Dėl civilinių ieškinių

49. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-594/2024). Pažymėtina, kad, pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

50. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

51. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniuose, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė neatsiranda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).

52. Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauta pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2013, 2K-152-303/2017, 2K-80-1073/2019 ir kt.).

53. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021).

54. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

55. Dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad tai yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-511/2024). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K- 118/2013 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

56. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

57. Kasacinės instancijos teismas nurodė, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis individualus, tačiau teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, į tai teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.).

58. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašo priteisti jam padarytą 1 656 Eur dydžio turtinę žalą ir 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Bendra prašomos priteisti žalos suma – 11 656 Eur (1 t., b. l. 53–56). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prieš vidurnaktį buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo asmens, kai ėjo (duomenys neskelbtini) link savo gyvenamosios vietos. Užpuolikas smūgiavo jam į veidą (burnos, akių sritį, galvą), vėliau spardė jam parvirtus. Kai užpuoliką atitraukė priėjęs trečiasis asmuo, jis skubiai pasišalino, įvykio vietoje palikęs krepšį su maisto produktais. Šiuo ieškiniu jis siekia materialinės žalos (prarasti pirkiniai, ilgalaikės pasekmės dantų būklei) ir neturtinės žalos (sukeltas skausmas ir stresas; ilgalaikė psichologinė žala; nutrauktos atostogos; nukentėjęs darbingumas) atlyginimo. Jis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė materialinę žalą, kurią sudaro žala, susijusi su ilgalaikėmis pasekmėmis dantų būklei dėl į veidą suduotų smūgių, kurie, gydytojo teigimu, lėmė „I laipsnio paslankumą“ dėl sunkiai ištaisomo arba visai neištaisomo mažiausiai trijų dantų būklės pablogėjimo (paslankumas, trupėjimas, sąkandžio problemos). Nukentėjusysis dėl to patirs finansinių išlaidų, kurias įvertina remdamasis odontologijos ir implantavimo paslaugų įkainių vidurkiais – 1 600 Eur; taip pat jo prarasti pirkiniai, kurių vertė – 56 Eur (įskaitant krepšį). Neturtinę žalą nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė didelę neturtinę žalą: ilgai trukusį fizinį skausmą, emocinį stresą, psichologinį sukrėtimą ir traumą, depresyvią savijautą – buvo užpultas ir sumuštas arti namų; kadangi užpuolikas jo neapiplėšė, turėjo pagrindo manyti, kad užpuolimo motyvas – neapykanta, tai tik padidino streso lygį ir psichologinių pasekmių intensyvumą, lėmė nesaugumo jausmą, padidėjusį jautrumą ir dažną išgąstį, kuriuos patiria iki šiol. Dėl patirto smurto pasekmių turėjo atšaukti atostogų kelionę, nukentėjo jo darbingumas, dėl sužalojimų veido srityje kurį laiką turėjo apriboti darbinę ir nedarbinę veiklas, susijusias su buvimu viešumoje ir kontaktais su žmonėmis. Dėl nesaugumo jausmo (ir elementarios savisaugos) iki šiol vengia kelio atkarpos, kurioje buvo užpultas, ir vakarais yra priverstas grįžti namo taksi automobiliu (bet ir tai neatrodo saugu, nes buvo užpultas prie pat mašinų stovėjimo aikštelės, kurioje išlaipina taksi).

59. Nukentėjusiojo neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė nusikalstamos veikos padarinius, t. y. nukentėjusysis dėl smurtinių A. M. veiksmų patiria įvairius neigiamus išgyvenimus – jam buvo sukeltas skausmas ir stresas, ilgalaikė psichologinė žala, nutrauktos atostogos, nukentėjęs darbingumas ir pan.

60. Analizuodamas K. K. patirtos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis apie jo patirtus išgyvenimus (duomenys neskelbtini) įvykių metu. Netikėtas užpuolimas ir visiškai nepažįstamo asmens smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį atlikimas neabejotinai sukelia nukentėjusiojo nurodytus jo patirtus išgyvenimus. Pažymėtina, kad kaltinamasis šių nukentėjusiajam sukeltų padarinių neginčijo, sutiko, kad nukentėjusiajam padarė neturtinę žalą, todėl pripažintina, jog K. K. nurodyti neigiami išgyvenimai, susiję su jo jausena ir išgyvenimais (duomenys neskelbtini) įvykio metu bei užsitęsusių po šio įvykio – patirtas ir užsitęsęs fizinis skausmas, emocinis stresas, psichologinis sukrėtimas ir trauma, depresyvi savijauta dėl to, kad buvo užpultas ir sumuštas arti namų, spėjamas nusikaltimo motyvas – neapykanta – ir dėl to padidintas streso lygis ir psichologinių pasekmių intensyvumas, nulėmęs nesaugumo jausmą, padidėjusį jautrumą ir dažną išgąstį, patiriamus iki šiol, atšaukta atostogų kelionė, nukentėjęs darbingumas, dėl sužalojimų veido srityje apribotos darbinė ir nedarbinė veiklos, susijusios su buvimu viešumoje ir kontaktais su žmonėmis ir t. t. – yra neabejotini ir visiškai realūs, todėl konstatuotina, kad teismui nekelia abejonių faktas, kad K. K. dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kurio metu jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė neturtinę žalą.

61. Sprendžiant dėl K. K. prašomos neturtinės žalos dydžio – 10 000 Eur – adekvatumo, teismas be kita ko atsižvelgia ir į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius esant nežymiam sveikatos sutrikdymui. Teismų praktikoje priteisiami įvairūs neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžiai – 1 000 Eur (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-471-928/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-380/2025), 1 400 Eur (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-844/2025). Teismas, atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, į tai, kad kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiajam padarė be kita ko ir neturtinę žalą, sprendžia, kad K. K. yra pagrindas priteisi neturtinę žalą, tačiau jo prašomą neturtinės žalos dydį teismas vertina kaip akivaizdžiai per didelį. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad K. K. priteistina 1 000 Eur dydžio neturtinė žala. Teismo vertinimu, toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijus.

62. Minėta, nukentėjusysis prašo priteisti ir patirtą 1 656 Eur dydžio turtinę žalą, kurią, nukentėjusiojo teigimu, sudaro žala, susijusi su ilgalaikėmis pasekmėmis dantų būklei dėl į veidą suduotų smūgių, kurie, gydytojo teigimu, lėmė „I laipsnio paslankumą“ dėl sunkiai ištaisomo arba visai neištaisomo mažiausiai trijų dantų būklės pablogėjimo (paslankumas, trupėjimas, sąkandžio problemos), nukentėjusysis dėl to patirs finansinių išlaidų, kurias įvertina remdamasis odontologijos ir implantavimo paslaugų įkainių vidurkiais – 1 600 Eur; taip pat jo prarasti pirkiniai, kurių vertė – 56 Eur (įskaitant krepšį). Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis pateikė pirkinių kvitą, kuriame pirkinių suma yra 53,22 Eur, M. pinigais atsikaityta už 0,31 Eur. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pirkiniai buvo sudėti į medžiaginį krepšį, kurio nusikaltimo metu taip pat neteko. Teismas neturi pagrindo abejoti šia nukentėjusiojo nurodyta turtinės žalos dydžio dalimi, be to, šios turtinės žalos dydžio neginčijo ir kaltinamasis bei jo gynėjas, todėl konstatuotina, kad 56 Eur patirtos turtinės žalos dydį nukentėjusysis įrodė. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusysis neįrodė patirtos 1 600 Eur turtinės žalos dalies dėl jo dantų būklės pablogėjimo. Pažymėtina, kad, nors nukentėjusysis teigia konsultavęsis su odontologu, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų. Be to, nėra aišku, kokia nukentėjusiojo dantų būklė buvo iki smurtinio nusikaltimo prieš jį padarymo. Jokių dantų sužalojimų ar jų būklės pablogėjimo neužfiksuota ir nukentėjusiojo po nusikaltimo iškart atliktos apžiūros metu. Iš byloje esančio 2024 m. rugpjūčio 11 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (1 t., b. l. 41) matyti, kad nukentėjusiajam, be įprastos medikų apžiūros, taip pat buvo atliktas radiologinis tyrimas, kurio metu žandikaulių, dantų lūžių nustatyta nebuvo. Po įvykio praėjus 6 dienoms jokių dantų būklės pablogėjimų neužfiksavo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė, pateikusi 2024 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2550/2024 (01) (1 t., b. l. 43–44). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistė nukentėjusįjį apžiūrėjo, tačiau išvadoje nefiksuojami jokie nukentėjusiojo nusiskundimai, susiję su dantų būkle. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio dalies dėl 1 600 Eur turtinės žalos neįrodė, todėl ši ieškinio dalis netenkinama.

63. Žala nukentėjusiajam K. K. padaryta kaltais A. M. veiksmais, jis K. K. civilinį ieškinį iš dalies pripažino, todėl K. K. civilinis ieškinys, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus motyvus, tenkinamas iš dalies ir jam iš A. M. priteistina 56 Eur dydžio turtinė ir 1 000 Eur dydžio neturtinė žala.

64. Nukentėjusioji K. Z. pareiškė 741,99 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 148), jame prašo priteisti 740,99 Eur turtinės žalos ir 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jos sūnus patyrė šoką, nes be pavogtų daiktų būtų negalėjęs dalyvauti svarbiausiose metų varžybose – Lietuvos sportinių šokių čempionate, kuriam ruošėsi metus laiko.

65. Kaltinamasis K. Z. civilinį ieškinį pripažino visiškai. Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad neturi pagrindo ginčyti ar nesutikti su nurodytu K. Z. ieškinio dydžiu. K. Z. žala padaryta kaltais A. M. veiksmais, todėl teismas neturi pagrindo nepriteisti jos nurodytos 740,99Eur turtinės ir simbolinės – 1 Eur – dydžio neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, jos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš A. M. priteistina 741,99 Eur.

66. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, prašo iš kalto asmens atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 25,05 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiojo K. K. gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t. b. l. 72–73).

67. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, nuo 2025 m. liepos 1 d. biudžetinė įstaiga Vilniaus teritorinė ligonių kasa (juridinio asmens kodas – 188783796) jungimo būdu prijungta prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas – 191351679), kuriai po reorganizavimo pereina visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė – Vilniaus teritorinė ligonių kasa – pakeistina jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

68. Kaltinamojo A. M. gynėjas pateikė 2025 m. spalio 20 d. Mokėjimo nurodymo kopiją. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad Valstybinei ligonių kasai A. Č. pervedė 26,30 Eur, paskirtyje nurodyta „už A. M. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgus į tai, kad žala Valstybinei ligonių kasai yra atlyginta, jos civilnis ieškinys atmetamas.

VI. Kiti klausimai

69. A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki bausmės pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtąsias bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. M. subendrintą 9 (dėvynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki bausmės pagal šį nuosprendį pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio faktinio A. M. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. M. pripažinti recidyvistu.

K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. K. K. iš A. M. priteisti 1 056 (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis) Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

K. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. K. Z. iš A. M. priteisti 741,99 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 99 ct) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį atmesti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.