Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-471-928/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-25
Bylos Nr.: 1A-471-928/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-34164-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: D. B.
Civilinis ieškovas: Kauno teritorinės ligonių kasos, J. V.
Advokatai: Ramutė Budrytė

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-928/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34164-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.4.6.1

Kauno apygardos teismasNUTARTISlietuvos respublikos vardu2025 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,nuteistajam D. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros. D. B. įpareigotas per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 128,71 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai 71 centas) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo J. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir J. V. naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 17.00 val. privačioje teritorijoje – J. V. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (koordinatės (duomenys neskelbtini)), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip mušdamas padarė J. V. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvas viršutinės lūpos raudonio kairėje ir gleivinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimą, apatinio žandikaulio IV-o danties panirimą, sukėlusį nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad D. B. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrindžia nukentėjusiojo J. V. parodymai, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų M. K. ir R. V. parodymai, specialisto išvada, apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kiti rašytiniai įrodymai. Visiškai tenkinant Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nuosprendyje nurodyta, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas duomenimis apie nukentėjusiajam suteiktas medicininės paslaugas ir jų kainą. Iš dalies tenkinant nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas atsižvelgė į ieškinyje detalizuojamas paūmėjusias nukentėjusiojo sveikatos problemas, dvasinius išgyvenimus, stresą, sumažėjusį darbo efektyvumą, nedarbingumą, taip pat į tai, kad civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam J. V. neturtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų nuteistojo veiksmų, tačiau nesant duomenų apie nukentėjusiojo patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, teismų praktiką, apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl nustatė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurių dydis pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkino pilna apimtimi.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, J. V. bei Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti, proceso išlaidų nepriteisti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, dėl ko apylinkės teismo išvados, turinčios esminę reikšmę nusikalstamos veikos privalomų požymių konstatavimui ir apelianto kaltės nustatymui, akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu bei įvertinimu. Be to, neteisingai nustatęs faktines aplinkybes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.2. Apeliantas pabrėžia, kad savo kaltės jis nepripažino ir bandė teismui paaiškinti, kad įvykio vietoje nebuvo, su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, jam smūgių nesudavė, nukentėjusiojo nurodytoje vietoje nesilankė, ten jokių žemės ūkio ar kitokių darbų neatliko. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, tai yra 2024 m. rugsėjo 1 d., apeliantas buvo išėjęs į mišką grybauti, o apie patį įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, todėl jis negali būti pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos veikos padarymo. Tuo tarpu apylinkės teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai įvertino 2024 m. rugsėjo 1 d. asmens apžiūros protokolą, kuriuo buvo nustatyti nukentėjusiojo J. V. sveikatos sutrikdymo požymiai. Pirminėje apžiūroje viskas buvo smulkiai užfiksuota iki tokių detalių, kaip akių vyzdžių dydis, tačiau buvo nepastebėtas nei lūpos sumušimas, nei skruosto nubrozdinimas. Tai suponuoja klausimą ar asmens apžiūra buvo padaryta tinkamai ir ar duomenų vertinimas nėra selektyvus, jei buvo nepastebėtos tokios svarbios detalės, paneigiančios apelianto kaltę. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę jog liudytojas R. V. patvirtino, kad nukentėjusįjį vežė į gydymo įstaigą apytiksliai apie tris su puse valandos, tačiau negalėjo įvardinti kokie konkretūs sužalojimai buvo matomi. Taigi, kyla abejonių ar sužalojimai nukentėjusiajam tikrai buvo padaryti kaltinime nurodytu metu ar tuomet kai nukentėjusysis buvo vežamas į gydymo įstaigą, iki medicininės apžiūros, kadangi nuo įvykio iki asmens apžiūros praėjo nemažas laiko tarpas.

3.3. Skundo autorius nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino ir 2024 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, kuriais remiantis buvo nustatyta apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vieta. Šio protokolo tikslas buvo nustatyti galimus žemės dirbimo, velėnos ar riboženklių apgadinimus, tačiau apžiūros metu jokių velėnos pažeidimų ar riboženklių apgadinimų užfiksuota nebuvo, kas prieštarauja nukentėjusiojo teismo posėdžio metu apylinkės teisme duotiems parodymams, kuriuose jis tvirtino matęs apgadintus ir išverstus riboženklius bei velėnos pažeidimus. Ši esminė faktinių duomenų ir nukentėjusiojo parodymų neatitiktis kelia abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, tačiau apylinkės teismas jų patikimumo iš esmės nekvestionavo ir rėmėsi jais visa apimtimi. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole nėra pateikta įvykio vietos schema, todėl iš šio protokolo nebuvo galimybės objektyviai nustatyti tikslios, galimos apelianto buvimo vietos, taip pat krypties, iš kurios, kaip nepagrįstai teigiama, jis atbėgo, o įvykio vietos apžiūros metu pareigūnai neužfiksavo jokių nusikalstamą veiką liudijančių pėdsakų. Be to, apylinkės teismas nevertino fakto bei nekėlė klausimo, kodėl nukentėjusysis pats neskambino pagalbos numeriu ir nekvietė policijos pareigūnų. Visų pirma, nukentėjusysis vyko apsiprausti, o gydymo įstaigoje jis buvo užfiksuotas tik 19.35 val., nors tariamas įvykis neva buvo 16.00 val., taigi neaišku, kas vyko laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 19.35 val., tai yra apie tris su puse valandos. Nukentėjusiajam atvykus į gydymo įstaigą, pagal medicininius dokumentus jam buvo užfiksuotas sumušimas virš kairio antakio, tačiau 21.55 val. atvykus pareigūnams, buvo pastebėtas papildomas nubrozdinimas. Apylinkės teismas neįvertino ir to, kad nukentėjusysis keitė parodymus, minėjo, kad jam buvo smogta į dešinę veido pusę, žandą, tačiau liudytojui R. V. teigė, jog buvo smogta į pakaušį. Taip pat akistatos metu nukentėjusysis minėjo, jog norėjo įspėti apie riboženklio gadinimo atvejį, kurį pastebėjo, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog velėnos gadinimo, riboženklių apgadinimo užfiksuota nebuvo.

3.4. Skunde pabrėžiama, kad nors liudytojas R. V. nurodė, kad jis atvyko paimti savo tėčio ir atvykęs pamatė, kad jo veidas yra kruvinas, tačiau jis pats įvykio nematė, atvyko jau įvykus apeliantui inkriminuotam įvykiui, todėl tokie liudytojo parodymai yra netiesioginiai ir nėra aišku ar sužalojimai neatsirado per laiko tarpą nuo skambučio liudytojui iki jo atvykimo. Be to, R. V. nurodė, jog pasak nukentėjusiojo J. V., šis smūgį pajuto į pakaušio sritį, tačiau pats nukentėjusysis teigė, kad jam buvo smogta į veidą. Taigi, nėra aišku į kurią sritį buvo suduotas smūgis – į pakaušį ar į veidą. Paminėtina ir tai, kad liudytojas M. K. nurodė, jog asmeniškai nepažįsta nei apelianto, nei jo tėčio, apie juos yra girdėjęs tik iš kaimo gyventojų, todėl liudytojas yra susidaręs neigiamą nuomonę apie juos. Tuo tarpu nukentėjusįjį J. V. liudytojas pažįsta asmeniškai, nes iš jo nuomoja žemę, todėl su nukentėjusiuoju liudytojas yra artimesnis, kas kelia jo parodymų pagrįstumo klausimą. Minėtas liudytojas tiesiogiai įvykio nematė, tuo metu jo ten nebuvo, todėl jo parodymai taip pat yra netiesioginiai, nenurodantys konkrečių apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Apylinkės teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ir aplinkybę, jog apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos metu buvo sekmadienis, o sekmadieniais jis nedirba, taip pat to, kad ant jo traktoriaus kaltinime nurodytu laiku buvo užkabintas presas, todėl traktorius nedirbo žemės. Nebuvo atsižvelgta ir į liudytojo D. B. parodymus, jog kaltinime nurodytu laiku apeliantas buvo išėjęs grybauti, parsinešė namo kibiriuką grybų, kuriuos D. B. išvalė ir išvirė.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusysis J. V. atsiliepime į nuteistojo D. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime pažymima, kad nors nuteistasis apeliaciniame skundžia ginčija, jog nukentėjusiojo sužalojimai galėjo būti padaryti ne kaltinime nurodytu laiku, o pagal pirminės apžiūros duomenis nefiksuoti visi sužalojimai, paminėtina, jog nuo nukentėjusiojo sužalojimo iki jo apžiūros praėjo pakankamai mažas laiko tarpas – kelios valandos, be to, visi sužalojimai, užfiksuoti tiek gydymo įstaigoje, tiek nukentėjusiojo apžiūros metu, tiek ir specialisto išvadoje, atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo R. V. nurodytas įvykio aplinkybes, suduotų smūgių lokacijas ir kaltinime nurodytą sužalojimo laiką. Visi įrodymai buvo išsamiai ištirti bylos nagrinėjimo teisme metu, visi liudytojai (išskyrus D. B.) ir pats nukentėjusysis nurodė tapačias įvykio ir sužalojimų aplinkybes, o tariamai nuteistojo apeliaciniame skunde išsakomos abejonės, nėra pagrįstos bylos medžiaga ir nukentėjusiojo nuomone, todėl nėra pagrindo abejoti, jog būtent D. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis apeliaciniame skunde įvardija tariamus įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumus, tačiau minėtame apžiūros protokole nurodyta, jog „matomas neasfaltuotas kelias be dangos, šalia kurio dešinėje pusėje apaugęs žole laukas, matosi, kad lauko pradžioje žolė nupjauta“, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog laukas buvo dirbamas traktoriumi su lėkštėmis. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo fiksuoti riboženklių išvartymai, pažeista velėna ir panašiai, šios veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Nuteistojo argumentai dėl liudytojų parodymų nenuoseklumo ir galimo šališkumo, nukentėjusiojo nuomone, taip pat nepagrįsti, nes kaip jau buvo ištirta ir bylos nagrinėjimo metu, nei vienas iš liudytojų ar nuteistasis nėra artimai pažįstami, nėra turėję jokių santykių, atitinkamai, tiek nukentėjusysis, tiek ir kiti liudytojai neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį. Priešingai, nuteistojo tėvas liudytojas D. B. byloje davė prieštaringus parodymus, kas ir buvo konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Tuo tarpu nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje ir liudytojų M. K. ir R. V. parodymuose. Liudytojams nukentėjusysis nurodė tapačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojai patvirtino, kad D. B. ir jo tėvas D. B. dirba gretimuose žemės sklypuose ir iš matymo juos pažįsta. Tuo tarpu nuteistasis D. B. ir liudytojas D. B. teigė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jokių sklypų nedirba, nukentėjusiojo ir liudytojo M. K. nepažįsta. Nuteistojo teiginius apie tai, kad jis konflikte nedalyvavo, o buvo miške grybauti, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jie yra paneigti nukentėjusiojo parodymais, kuriais apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti. Tuo tarpu nuteistojo ir liudytojo D. B. parodymai apie tai, kad jie gerai prisimena tą rugsėjo 1 d., nes nuteistasis grybavo, buvo mokslų metų pradžia, liudytojo dukra ruošėsi į mokyklą, nėra įtikinami, nes liudytojo dukra kartu su juo negyvena, o liudytojas nebuvo užtikrintas sakydamas mokyklos, kurioje mokosi dukra pavadinimą, nežinojo, ar rugsėjo 1-osios šventė nebuvo perkelta į pirmadienį – rugsėjo 2 dieną. Atmetus nuteistojo ir liudytojo D. B. parodymus dėl jų nenuoseklumo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad D. B. kaltė nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajam sveikatą kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis yra įrodyta.

4.3. Atsiliepimo autoriaus nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pripažinus D. B. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, egzistuoja visi pagrindai tenkinti tiek Kauno teritorinės ligonių kasos 128,71 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – patirtų išlaidų, susijusių su J. V. suteiktomis medicinos paslaugomis, tiek ir iš dalies nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš D. B. nukentėjusiojo naudai ir 1 200 Eur dydžio patirtas išlaidas teisinei pagalbai.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Dar kartą akcentavo teismo nuosprendyje padarytas teisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės, gretindama byloje surinktus duomenis, liudytojų parodymus. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti bei D. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. B. ginčija kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad jis nusikaltimo vietoje nebuvo ir jokių neteisėtų veiksmų J. V. atžvilgiu neatliko, todėl prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo poziciją taip pat palaikė ir jo gynėja.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo bei baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei D. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant D. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis remiasi savo samprotavimais apie menamai netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikdamas savitą nagrinėjamo įvykio vertinimą, kritikuodamas objektyviais duomenimis nepaneigtus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas savo ir savo tėvo liudytojo D. B. išdėstytoms vertinamo įvykio faktinėms aplinkybėms, tačiau šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Skundžiamu nuosprendžiu D. B. nuteistas už tai, kad jis privačioje teritorijoje – J. V. priklausančiame sklype, konflikto metu tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip mušdamas padarė J. V. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvas viršutinės lūpos raudonio kairėje ir gleivinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimą, apatinio žandikaulio IV-o danties panirimą, sukėlusį nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9. Šioje baudžiamojoje byloje nekyla ginčo ir tai įrodyta objektyviais duomenimis, kad nukentėjusiuoju pripažintas J. V. 2024 m. rugsėjo 1 d. 19.35 val. tikslingai atvyko į gydymo įstaigą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas dėl turimų sveikatos nusiskundimų. Medicininis dokumentų išrašas patvirtina, kad pacientas atvyko dėl 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 16 val. patirtos traumos, kurios metu gavo smūgį į galvą. Buvo praradęs sąmonę, jautė galvos svaigimą, pykino, vėmė. Apžiūros rezultatais nustatyta, kad jutimai veide silpnesni kairėje pusėje, stebimas sumušimas kairėje veido pusėje virš antakio (1 t., b. l. 68). Dėl nurodytų sužalojimo aplinkybių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovė informavo policijos pareigūnus (1 t., b. l. 42). Pastarieji atvykę į vietą (Eivenių 2, Kaunas) atliko J. V. apklausą, kuris nurodė, jog jį sužalojo iš matymo pažįstamas ūkininkas B., kuris kilusio žodinio konflikto metu rankos kumščiu tyčia vieną kartą sudavė į kairės pusės skruostą, po ko šis prarado sąmonę ir nukrito (1 t., b. l. 12-13). 2024 m. rugsėjo 1 d. 21.40 val. pareigūnų atlikta asmens apžiūra, asmens apžiūros protokole pažymėta, kad išoriškai ant J. V. veido srities, o tiksliau – ant kairės pusės skruostikaulio matomas patinimas ir nubrozdinimas (sumušimas). Visi matomi sužalojimai nufotografuoti, užfiksuoti su masteline liniuote (1 t., b. l. 43-47). 2024 m. rugsėjo 2 d. – 2024 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1818.2024 (02) nurodyta, kad J. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kraujosruvos viršutinės lūpos raudonio kairėje ir gleivinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimas, apatinio žandikaulio kairio IV-o danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo būti ranka, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. rugsėjo 1 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 79-81). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus rašto matyti, kad J. V. buvo apžiūrėtas skyriuje teismo medicinos ekspertės S. B. 2024 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 69).

10. Teisėjų kolegijos aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam J. V. 2024 m. rugsėjo 1 d. nustatyti konkretūs sužalojimai kairės veido dalies srityje, kurių tikrumas nekelia jokių pagrįstų abejonių. Priešingai, nuteistojo dėstomai pozicijai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad gydytojo apžiūros, policijos pareigūnų apžiūros ir teismo medicinos specialistės išvados būtų akivaizdžiai klaidingos, neatitiktų objektyvios tiesos ir jais teisėjų kolegija neturėtų pagrindo remtis. Natūralu, kad pirminėje apžiūroje sužalojimai yra abstraktesnio pobūdžio, tuo tarpu teismo medicinos ekspertė ne tik atlikusi vizualinę nukentėjusiojo apžiūrą, bet ir pateiktų medicininių dokumentų analizę konstatavo visas J. V. patirtos traumos pasekmes. Visa tai leidžia spręsti apie objektyviai nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti specialisto, turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, bei turinčio 25 metų darbo stažą pateikta išvada, nes ji jokių abejonių savo išsamumu ir teisėtumu nekelia.

11. Sprendžiant klausimą, ar J. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tuo pačiu ir fizinio skausmo sukėlimas) buvo padarytas būtent D. B. veiksmais, visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiajam aukščiau minėti veido sužalojimai buvo padaryti dar iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Nukentėjusysis dėl šių patirtų savo sužalojimų iki minėtos dienos nesikreipė į jokias gydymo įstaigas. Be to, liudytoju apklaustas R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad skambutį iš tėvo J. V. gavo 2024 m. rugsėjo 1 d. po pietų, ir šis jam nurodė, kad buvo sumuštas ūkininko B., prašė atvykti jį paimti iš jų dirbamų laukų. Atvykęs pas tėtį matė kruviną jo veidą, kraujas bėgo iš nosies ar iš lūpos, todėl parvežė jį namo nusiprausti ir nuvežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 91-92; 2 t., b. l. 62-63). Šios nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti abejonių nekeliančią objektyvią išvadą, kad minėtas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinime inkriminuotą dieną – būtent 2024 m. rugsėjo 1 d. Tuo tarpu skunde dėstomi pamąstymai apie tai, kad J. V. pats galėjo vykti į gydymo įstaigą, kodėl jo kelionė į gydymo įstaigą užtruko 3 val., galbūt tuo laikotarpiu jis galėjo būti sužalotas kitų asmenų, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Natūralu, kad asmuo patyręs sužalojimus dėl ištikto šoko, skausmo, buvęs be sąmonės priėmė sprendimą kreiptis pagalbos, o ne vykti pačiam. Pagalbą jam suteikė atvykęs sūnus, kurio padedamas pradžioje nusiprausė ir įvertino padarytų sužalojimų apimtį, galiausiai kreipėsi į medikus. Nustatyta įvykių chronologinė seka logiška bei atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo R. V. dėstomas aplinkybes. Tuo tarpu laiko tarpas nuo įvykio (17 val.) iki atvykimo pas medikus (19.35 val.) nelaikytinas žymiu, kaip tai skunde bando traktuoti nuteistasis.

12. Akcentuotina tai, kad nukentėjusysis J. V. viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 17.00 val. jam būnant nuosavoje teritorijoje, pjaunant žolę, pastebėjo, kad greta jo nuosavybės su traktoriumi dirbama žemė, o asmuo vairavęs traktorių su prikabintais padargais sugadino jam priklausančią žolę, iškasė velėną. Tai pastebėjęs sustabdė traktoriaus vairuotoją norėdamas jį sudrausminti, tai buvo B., aukštas, apie 1,90 m., 30-34 metų vyras, tamsių trumpų plaukų. Šis tapo agresyvus, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir nuvažiavo. Vėliau sugrįžo, atėjo link jo besikeikdamas ir kumščiu trenkė į veidą, dėl smūgio nugriuvo prarado sąmonę. Skaudėjo veidą, kraujas bėgo, lūpa buvo ištinusi, šoną skaudėjo, nes griūdamas užsigavo. Prabudęs matė B. nuvažiuojant per laukus. Paskambino sūnui, kuris nuvežė į ligoninę (2 t., b. l. 46-47). Analogiškas aplinkybes J. V. nurodė tiek teisėsaugos institucijai pateiktame 2024 m. rugsėjo 1 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 12-14), tiek ir ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos su D. B. metu (1 t., b. l. 157-159). Iš 2024 m. gruodžio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad J. V. atpažino D. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė (1 t., b. l. 85-88). Taigi, nukentėjusysis nurodė konkrečius D. B. atliktus veiksmus, nukreiptus būtent į tą kūno vietą, kurioje buvo nustatytas jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl tai leidžia jo duotus parodymus vertinti kaip patikimus ir jais remtis. Be kita ko, R. V., kuris pirmasis atvyko į įvykio vietą pagelbėti J. V. nurodytos aplinkybės taip pat atitinka nukentėjusiojo duotus parodymus.

13. Šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad J. V., ar R. V. būtų priešiškai nusiteikę D. B. atžvilgiu, ar siektų pastarajam pakenkti ir neteisingai jį apkaltinti. Priešingai, pastarųjų parodymų turinys rodo, jog santykiai su D. B. buvo visiškai neutralūs, jokių ankstesnių kontaktų asmenys neturėjo ir jų nepalaikė. R. V. nurodė, kad B. žino tik iš matymo, tačiau su jais nėra bendravęs. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiojo J. V. ir liudytojo R. V. parodymai yra nuoseklūs, objektyvūs, todėl jais galima vadovautis sprendžiant D. B. kaltės klausimą. Juolab, kad jų parodymus patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, specialisto išvada.

14. Nors D. B. viso proceso metu kategoriškai neigė bet kokį 2024 m. rugsėjo 1 d. įvykusį fizinį sąlytį su J. V., tuo labiau smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimą jo atžvilgiu, tuo grindžia ir apeliacinį skundą, tačiau teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją ir siekį palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kaip matyti nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, D. B. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jokių sklypų apskritai nedirba, nukentėjusiojo ir liudytojo M. K. nepažįsta. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. patvirtino, jog B. dirba žemę (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra matęs D. B. dirbantį tuose laukuose. Jokių kitų asmenų dirbant šią žemę nėra matęs (2 t., b. l. 61-62). Liudytojas R. V. taip pat nurodė, kad šalia jo tėvo žemės dirba M. K. ir B., jie visą laiką ten dirba, matė, tiek D. B., tiek D. B. dirbant žemę (2 t., b. l. 62). Tai, kad D. B. įvykio metu buvo nurodytoje įvykio vietoje taip pat patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl telefono išklotinių analizės, iš kurio matyti, kad D. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas 2024 m. rugsėjo 1 d. 14:06:03 val., 17:09:01 val. jungėsi prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100-101). Tai leidžia daryti išvadą, kad D. B. iš tiesų buvo konflikto vietoje, kuomet nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atitinkamai D. B. nurodytos aplinkybės dėl 2024 m. rugsėjo 1 d. buvimo miške nuo 15 val. iki 20 val. ir grybavimo vertintinos kritiškai. Atsižvelgiant rudens laikotarpį, akivaizdu, jog saulė leidžiasi apie 20 val., todėl grybavimas jau esant prietemai sunkiai tikėtinas.

15. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami itin prieštaringi liudytojo D. B. parodymai, kurie visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip nepatvirtinantys objektyviai egzistavusių nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Nors D. B., taip pat tvirtino, kad jo sūnus D. B. 2024 m. rugsėjo 1 d. grybavo, tokias aplinkybes jis nurodė apklaustas 2025 m. gegužės mėn., tai yra praėjus bemaž metams laiko nuo įvykio, kas kelia pagrįstų klausimų, kodėl šis sūnaus grybavimas jam taip įsiminė. Bandymas apeliuoti į itin svarbią rugsėjo 1 – osios šventę (sekmadienį) dukros mokykloje, kuomet jis su žmona yra išsituokęs ir dukra su juo negyvena, o reali šventė mokykloje visgi vyko rugsėjo 2 d. taip pat negali būti vertintina niekaip kitaip kaip tik akivaizdų tėvo siekį padėti savo artimam asmeniui (sūnui) išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl ko pastarojo parodymai identiški sūnaus parodymams, tiek dėl grybavimo aplinkybių, tiek dėl dirbamos žemės neturėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas iš esmės paneigta kitų byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, negali būti pripažinti objektyviai patvirtinančiais realias nagrinėjamos situacijos aplinkybes.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat įvardija tariamus įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumus, nurodydamas, jog jame nėra užfiksuoti jokie riboženklių pažeidimai apie kuriuos kalbėjo nukentėjusysis. Visgi, minėtame apžiūros protokole (1 t., b. l. 36) nurodyta, jog „matomas neasfaltuotas kelias be dangos, šalia kurio dešinėje pusėje apaugęs žole laukas, matosi, kad lauko pradžioje žolė nupjauta“, kas akivaizdžiai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog laukas buvo dirbamas traktoriumi su lėkštėmis. Tai, kad įvykio vietoje nebuvo fiksuoti riboženklių išvartymai, pažeista velėna ir panašiai, šios veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Juolab, kad apžiūros protokole nėra įvardinta, jog riboženklių pažeidimų nėra, į tai tiesiog nebuvo atkreiptas dėmesys. Šiuo atveju nukentėjusiojo nurodyta konflikto eiga ir priežastimi (siekiu sudrausminti D. B. laikytis savo dirbamos žemės ribų), aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti.

17. Sujungus į vieną loginę grandinę visas nustatytas aplinkybes (J. V. nustatytas objektyvus kūno sužalojimas; nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė tikslias sužalojimo padarymo aplinkybes ir jį sužalojusį asmenį; J. V. nurodyti D. B. atlikti veiksmai atitinka specialisto išvadoje nurodyto sužalojimo padarymo mechanizmą), teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent D. B. veiksmais, tai atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, juos įvertino tiek atskirai, tiek ir juos siejant į visumą, o nustatytos faktinės aplinkybės yra įrodytos visiškai bei nekeliančios abejonių.

Dėl bausmės

18. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad spręsdamas D. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tokio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė jam tinkamos rūšies ir pagrįstos trukmės bausmę. D. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Svarbu tai, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam skirtą bausmę sušvelninti ar pakeisti ją kitos rūšies bausme. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. B. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Atsižvelgta, jog padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, D. B. anksčiau teistas taip pat už nusikaltimus žmogaus sveikatai, turi nuolatinį darbą – ūkininkauja. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju D. B. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant individualizuotus įpareigojimus (per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl žalos atlyginimo

19. Pritarus apylinkės teismo išvadai, kad D. B. yra kaltas dėl nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pastarasis yra atsakingas dėl savo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 128,71 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – patirtų išlaidų, susijusių su J. V. suteiktomis medicinos paslaugomis. D. B. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo, t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus J. V., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Padaryta žala valstybei, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra tiesiogiai susijęs su asmenų nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249, 6.247 straipsniai). CK 6.283 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti tai už žalą atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą faktinį ir teisinį situacijos reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 128,71 Eur teritorinei ligonių kasai laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Kaip matyti, nukentėjusysis J. V. buvo pareiškęs 3000 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

21. Nekelia abejonių tai, jog J. V. analizuojamos situacijos kontekste iš tiesų dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, išgąstį dėl savo sveikatos būklės, stresą, pažeminimą, kitus nemalonius jausmus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi sužalojimai buvo akivaizdžioje jo veido srityje. Visgi, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad jokie liekamieji reiškiniai nesustatyti, taip pat atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir konstatavo, kad neturtinei žalai atlyginti priteistina 1000 Eur suma. Apygardos teismo teisėjų kolegija su apylinkės teismo motyvais nustatant patirtos neturtinės žalos dydį sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus. Teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino visumą byloje teisiškai reikšmingų, kvestionuojamos žalos dydžiui teisingai nustatyti aktualių kriterijų visumą ir nukentėjusiojo naudai priteisė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančią sumą neturtinei žalai atlyginti. Šiuo klausimu daryti kitų išvadų aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmimo

22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) 2025 m. liepos 8 d. prašymas Nr. (4K-4609) dėl procesinių teisių perėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-471-928/2025. Minėtu prašymu prašoma baudžiamojoje byloje civiline ieškove Kauno teritorinę ligonių kasą pakeisti jos teisių perėmėja, t. y. Valstybine ligonių kasa (t. 2, b. l. 93-95).

23. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1190/1K-335 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Kauno teritorinės ligonių kasos, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, minėtos biudžetinės įstaigos nuo 2025 m. liepos 1 d. reorganizuotos jungimo būdu – prijungtos prie biudžetinės įstaigos Valstybinės ligonių kasos, kuriai po reorganizavimo perėjo visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, bet kurioje proceso stadijoje, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.

24. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat tai, kad Valstybinė ligonių kasa civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos teises perėmė po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, kad nuteistasis D. B. civilinei ieškovei priteistą žalą turi atlyginti, ją sumokėdamas būtent į Valstybinės ligonių kasos (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją banko sąskaitą, kuri baudžiamojoje byloje pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta ta pati kaip ir Valstybinės ligonių kasos 2025 m. liepos 8 d. prašyme, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės ligonių kasos prašymas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas ir šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa keičiama į jos teisių ir pareigų perėmėją – Valstybinę ligonių kasą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju civilinės ieškovės pakeitimas nuteistojo D. B. teisinės padėties niekaip neįtakoja.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme

25. Skundžiamu nuosprendžiu nuketėjusiajam J. V. iš nuteistojo D. B. taip pat buvo priteistos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš apeliacinio skundo nuteistasis prašo šių proceso išlaidų nepriteisti.

26. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas gana lakoniškai ir abstrakčiai vertino pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą. Nors pagal byloje pateiktus pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymus, PVM sąskaitas faktūras, nukentėjusiojo patirtos išlaidos sudarė 1210 Eur, tačiau apylinkės teismas priteisė 1200 Eur ir tokio savo sprendimo iš esmės neargumentavo. Visgi, nesant nukentėjusiojo ar jo atstovo skundo dėl šios nuosprendžio dalies, apygardos teismas negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties, todėl atsižvelgiant į nuteistojo prašymą atmesti bylinėjimo išlaidas, pasisako tik ta apimtimi ar 1200 Eur išlaidos nagrinėjamu atveju priteistos pagrįstai.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam J. V. advokato padėjėjas L. J. teikė teisines paslaugas pagal 2025 m. sausio 17 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį. Atstovas teikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, reikalavo dokumentų kopijų, nukentėjusiojo vardu pateikė byloje civilinį ieškinį, aktyviai atstovavo nukentėjusįjį teisminio nagrinėjimo metu, viso buvo surengti 2 teisiamieji posėdžiai. Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – konsultacija, prašymų ikiteisminio tyrimo įstaigai parengimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teisme 2025 m. gegužės 5 d., gegužės 19 d. (2 t., b. l. 56, 58).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinį bei teisinį sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista suma – 1200 Eur yra pagrįsta būtinybe tinkamai organizuoti nukentėjusiojo atstovavimą baudžiamajame procese, išlaidos buvo būtinos, todėl nelaikytinos neproporcingai per didelėmis, ir iš D. B. priteistos pagrįstai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

31. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. APD-2025-09624 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 125 Eur už nuteistajam D. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese (2 t., b. l. 117-120). Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta po to, kai teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 3 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo D. B. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyta nuosprendžio priėmimo data, klaidingai įrašant nuosprendžio priėmimo metus t. y. vietoje 2025 m. birželio 2 d. nurodyta 2024 m. birželio 2 d. Ši rašymo apsirikimo klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio turiniui bei nekeičia jo esmės, taigi ištaisytina šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-471-928/2025 po reorganizavimo pasibaigusią civilinę ieškovę Kauno teritorinę ligonių kasą, juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, LT-44147 Kaunas, į jos teisių ir pareigų perėmėją biudžetinę įstaigą Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Europos aikštė 1, LT-09308 Vilnius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymą Nr. APD-2025-09624 priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už D. B. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme palikti nenagrinėtą.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 2 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio priėmimo data yra ne 2024 m. birželio 2 d., o 2025 m. birželio 2 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė