Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkas, įregistravęs individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2021-12-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 sr. 1 d. - 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. B. 2024-09-01 apie 17.00 val. privačioje teritorijoje - J. V. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) konflikto metu tyčia ne mažiau vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip mušdamas padarė J. V. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvas viršutinės lūpos raudonio kairėje ir gleivinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimą, apatinio žandikaulio IV - o danties panirimą, sukėlusį nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. B. neprisipažino kaltu, teigė, kad įvykio vietoje nebuvo, jokio konflikto su nukentėjusiuoju neturėjo, smūgių nesudavė. Nukentėjusiojo nurodytoje vietoje nebūna, ten jokių žemės darbų neatlieka. 2024-09-01 buvo išėjęs į mišką grybauti. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų.

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. išvyko į savo sklypą šienauti. Pamatė, kad netoliese traktoriumi važinėja D. B., kuris išvartė sklypo ribą žyminčius kuoliukus. J. V. išsakė priekaištus D. B., tačiau kaltinamasis neprisipažino, sakė, kad nukentėjusysis yra girtas, iškoneveikė visokiais žodžiais ir nuvažiavo tolyn. Nukentėjusysis toliau šienavo ir pamatė, kad staiga keikdamasis prie jo artėja D. B., pajuto smūgį kumščiu į veidą ir prarado sąmonę. Atsigavęs paskambino sūnui, kuris jį nuvežė į klinikas. Nukentėjusiajam skaudėjo veidą, bėgo kraujas, buvo ištinusi lūpa, stipriai skaudėjo šoną. Buvo nedarbingas 10 dienų. Veidas buvo ištinęs, pamėlynavęs, jautė galvos svaigimą. Iki dabar dėl šių įvykių bijo važiuoti į savo sklypą. Nuketėjusiojo teigimu, jis yra visiškai įsitikinęs, kad jį sumušė D. B., kurį pažįsta, nes jis ūkininkauja gretimuose sklypuose – nuomoja žemę ir ją apdirba, žino kaip atrodo jo traktorius. D. B. ūkininkauja su tėčiu D. B., yra padėjęs apdirbti ir nukentėjusiojo laukus (duomenys neskelbtini). M. K. taip pat ten ūkininkauja, žino, kad D. B. apdirba žemes (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis iki šio įvykio su D. B. jokių konfliktų neturėjo, susipykę nebuvo.

Liudytojas M. K. parodė, kad pažįsta J. V., o D. B. žino tik iš matymo. J. V. pažįsta, nes iš jo nuomoja žemę. D. B. yra kito ūkininko sūnus, kuris greta ūkininkauja. Žino, kad D. B. ūkis greta liudytojo dirbamos žemės. Matydavo, kaip D. B. apdirbdavo žemę (duomenys neskelbtini), yra dirbęs ir D. Su B. nelabai bendraudavo. Apie konfliktą girdėjo iš J. Jis detalių nesakė, tik minėjo, kad įvyko konfliktas tarp jo ir D. B., kuris jį sumušė. Konflikto esmės nežino, neklausė ir nesidomėjo. Liudytojui niekada nekilo konfliktai su D. B..

Liudytojas R. V. parodė, kad jam paskambino tėtis, paprašė atvažiuoti jį paimti nuo jų dirbamos žemės, nes jį primušė. Atvažiavęs pamatė, kad veidas kruvinas, skundėsi, kad skauda šoną. Liudytojas jį parvežė namo, vėliau nuvežė į Kauno klinikas. Tėtis sakė, kad ūkininkas D. B. užvažiavo su lėkštėmis ant riboženklių ir kad jį primušė. Tėtis pasakė jam, kad nevažiuoti ant riboženklių, jie išsiskirstė, o paskui tėtį užpuolė. Liudytojas konflikto nematė, žino iš tėčio pasakojimo. Tėtis pajuto smūgį į pakaušio sritį, krito, dingo sąmonė, o atsigavęs paskambino liudytojui. Veido sritis buvo kraujuota, kraujas tikriausiai bėgo iš nosies ar iš lūpos. Ligoninėje sakė, kad sumuštas žmogus ir pranešė policijai. D. B. ir D. B. žino iš matymo, bendrauti neteko. Žemėje, kurioje dirbo tėtis riboženkliai sustatyti seniai, anksčiau jokių problemų nekildavo. Yra matęs kaltinamąjį ir jo tėvą dirbančius gretimame sklype (duomenys neskelbtini). Ten dar ūkininkauja M. K. Tą rugsėjo 1 d. tėčio neišlydėjo į darbus, nes tuo metu buvo mieste. Po įvykio tėtis skundėsi, kad jam skauda šoną, buvo pas daktarus.

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, sutiko duoti parodymus. Liudytojo teigimu, jis J. V. nepažįsta ir neturi su juo jokių reikalų. R. V. taip pat nepažįsta, nėra su juo bendravęs. Negirdėjo, kad šalia dirbamos žemės savininkas yra V. Pernai metų rugsėjo 1 d., kaip visada dirbo ūkyje. Buvo sekmadienis, dukra dar ėjo į mokyklą, o sūnus apie 15.00 val. išėjo grybauti. Sūnaus „John Deere“ traktorius nedirbo žemės, nes ant jo buvo užkabintas presas. Sūnus parsinešė kibiriuką grybų, liudytojas juos išvalė, paskui išvirė. Apie konfliktą sužinojo tada, kai su sūnumi važiavo mašina ir jam paskambino iš policijos. Grįžęs iš policijos pasakė, kad kažkoks žmogus parašęs ant jo pareiškimą. Gal susimaišė tas žmogus ar ką. O jis nei nepažįsta jo, nei ką. (duomenys neskelbtini) sklypų nedirba, ten sklypų neturi. Sūnus būna, kad išeina grybauti, būna bites tvarkosi, nes yra tai nueina pasižiūri ir nueina grybų. Liudytojo teigimu, rugsėjo 1 d., pamena, kad sekmadienis buvo, o jie sekmadieniais nedirbame. Dukra ėjo į mokyklą, ruošėsi, ėjo į rugsėjo 1-osios šventę. Su žmona liudytojas išsituokęs, o dukra mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kartu negyvena.

Iš 2024-09-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad J. V. pareiškė, kad 2024-09-01 apie 17:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) jam būnant nuosavoje teritorijoje, pjaunant žolę žoliapjove, prie jo su savo traktoriumi privažiavo iš matymo pažįstamas ūkininkas B. (daugiau asmens duomenų nežino) ir kilusio žodinio konflikto metu rankos kumščiu tyčia vieną kartą sudavė į kairės pusės skruostą. Po smūgio prarado sąmonę ir nukrito. Atsikėlęs pamatė, kad B. jau šalinasi su traktoriumi. Jam skaudėjo veidą ir dešinės pusės šoną (šonkaulius), mano, kad jam praradus sąmonę ūkininkas B. jį gulintį ant žemės toliau mušė. Tokiais savo veiksmais B. jam sukėlė stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti tikslią ūkininko B. asmenybę ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Apklausiamas liudytoju J. V. parodė, kad 2024-09-01 apie 17:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) jam būnant nuosavoje teritorijoje, pjaunant žolę žoliapjove, pastebėjo, kad greta jo žemių traktoriumi (traktorius buvo senas, raudonos spalvos, be variklio dangčio) dirbama žemė. Pabaigęs traktorininkas vieną plotą žemės dirbti bandė važiuoti į kitą vietą ir važiuodamas su traktoriumi ir prie jo prikabintais žemės padargais važiavo pro jo žemę, o prikabinti žemės ūkio paskirties padargai gadino jam priklausančią žolę, iškasė velėną. Tai pastebėjęs, traktoriaus vairuotoją susistabdė jam pamojęs ranka. Sustojus traktoriui pastebėjo, kad jį vairuoja iš matymo pažįstamas ūkininkas B.: vyras apie 30-34 m. amžiaus, aukštas, apie 1,90 m. ūgio, tamsių trumpų plaukų, išskirtinių išvaizdos požymių nepastebėjo. B. išlipus iš traktoriaus bandė su juo pasikalbėti, pasakė, kad jis važiuoja jo žemėje, kad yra sukalti riboženkliai ir jų nepastebėti negalima. Tai pasakius B., šis iškart tapo agresyvus, pradėjo šaukti ant jo, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Po šio konflikto B. sėdo į traktorių ir nuvažiavo toliau dirbti šalimais esančių laukų. Neužilgo pastebėjo, kad B. vėl sustojo prie jam priklausančios žemės, prie teritorijoje augančių eglių, ir išlipęs iš traktoriaus ateidinėjo link jo. Nekreipdamas į ateinantį asmenį dėmesio pasiėmė žoliapjovę ir ėjo toliau pjauti žolę, tačiau pajuto stiprų smūgį į veidą ir nukrito. Kas toliau buvo nepamena. Atgavęs sąmonę pamatė, kad B. jau nuvažinėja su savo traktoriumi tolyn, o jis jautė stiprų skausmą ant kairiojo skruosto ir skaudėjo dešinės pusės šonkaulius. Atgavęs sąmonę suskubo skambinti sūnui R. V., kuris atvyko ir paėmė jį. Grįžus namo jautėsi blogai, jam labai skaudėjo, dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą. Šiuo metu daugiau reikšmingos informacijos pateikti neturi, liudininkų, mačiusių įvykį, taip pat nėra (1 t., b. l. 12-19).

Iš 2024-12-09 nukentėjusiojo J. V. apklausos protokolo matyti, kad jis savo parodymus prisimena juos tvirtina. Nori pasakyti, kad B. gali atpažinti iš bendrų veido bruožų, kažkokių išskirtinių veido bruožų nepastebėjo, bet jį žino iš matymo, nes dažnai jį mato (duomenys neskelbtini). Mano, kad gali puikiai atpažinti. Jis civilinio ieškinio neteiks. Daugiau nieko papildyti negali (1 t., b. l. 82-84).

Iš 2024-09-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (tikslios koordinatės (duomenys neskelbtini)) matomas neasfaltuotas kelias be dangos, šalia kurio dešinėje pusėje apaugęs žole laukas, matosi, kad lauko pradžioje žolė nupjauta. Neasfaltuoto kelio be dangos dešinėje pusėje matoma augančių eglių ir pušų eilė. Neasfaltuoto kelio be dangos kairėje pusėje dirbama žemė. Paėjus lygiagrečiai su medžiais pramintu takeliu, takelio gale dešinėje matomos ,,sidabrinės" eglės. Daugiau įvykiui turinčių reikšmės pėdsakų ar objektų nepastebėta. Apžiūrėjus įvykio vietą grumtynių pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 36-41).

2024-09-01 asmens apžiūros protokole fiksuotai, kad, išoriškai ant J. V. veido srities, o tiksliau-ant kairės pusės skruostikaulio matomas patinimas ir nubrozdinimas (sumušimas). Visi matomi sužalojimai nufotografuoti, užfiksuoti su masteline liniuote (1 t., b. l. 43-47).

2024-09-02 - 2024-11-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1818.2024 (02) nurodyta, kad J. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kraujosruvos viršutinės lūpos raudonio kairėje ir gleivinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimas, apatinio žandikaulio kairio IV-o danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024-09-01. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 79-81).

2024-09-02 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininis dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad J. V. į Skubios pagalbos centrą atvyko 2024-09-01 d. 19.35 val. dėl apie 16 val. patirtos traumos, kurios metu gavo smūgius į galvą. Buvo praradęs sąmonę, jautė galvos svaigimą, pykino, vėmė. Jaučia geliančio pobūdžio skausmą kairio žandikaulio projekcijoje, neintensyviai skauda galvą. Taip pat skundžiasi dešinio šonkaulių lanko skausmu (1 t., b. l. 68, 71).

2024-12-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad J. V. atpažino D. B. bei nurodė, kad būtent D. B. jį sumušė (1 t., b. l. 85-88).

2025-01-13 nukentėjusiojo J. V. ir įtariamojo D. B. akistatos protokole fiksuota, kad J. V. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad jį sumušė D. B. (1 t., b. l. 157-160).

Iš 2025-02-09 liudytojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas nurodė, jog 2024-09-01 po pietų, tikslios valandos neatsimena, jam paskambino tėtis J. V. ir paprašė jo atvažiuoti paimti iš (duomenys neskelbtini), kur savo žemėje pjovė žolę. Tėtis pasakė, kad jį sumušė ūkininkas B. Jis daugiau nieko tėčio neklausė ir nuvyko automobiliu jo paimti. Jam atvykus laukuose tėtis buvo vienas, daugiau aplink žmonių nebuvo. Tėtis buvo suklupęs ir pasirėmęs, matė, kad jo veidas buvo kruvinas. Tėtis tik pasakė, kad sukonfliktavo su vienu iš ūkininkų B., kurį jis pažįsta, ir šis jį sumušė. Daugiau smulkmenų nepasakojo. Jis tėtį nuvežė namo apsiprausti, tada nuvyko į Kauno klinikas, ir medikai iškvietė policijos pareigūnus. Kokius tikslius sumušimus tėvui nustatė neatsimena, bet tėtis sakė, kad jam skauda veidą. Jis paties įvykio nematė, todėl nieko daugiau papildyti negali, nes tėvas ir nepasakojo, yra uždaras žmogus. Yra piktas dėl tokio B. elgesio, bet tai nėra jo reikalas (1 t., b. l. 91-93).

Iš 2025-01-31 liudytojo M. K. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas nurodė, jog ūkininkauja ir dirba žemę sklype adresu (duomenys neskelbtini). Dirba žemę minėtu adresu apie 10 metų. Dirbdamas žemę mato, kad esant sezoniniams darbams šalia jo sklypo kituose esančiuose sklypuose dirba žemę ir J. V. bei D. B. su sūnumi D. B.. Minėti asmenys dirba, kaip ir minėjo, šalimais jo sklypo, kituose esančiuose žemės sklypuose, todėl juos pažįsta tik tiek, kiek tenka prasilenkti ir pasisveikinti. Kam priklauso minėti sklypai nežino, bet apie 10 metų mato, kaip minėtoje vietoje atlieka žemės darbus D. ir D. B. Kada paskutinį kartą matė D. B. minėtame sklype nežino, nepamena. Nepamena, ar jį galėjo matyti dirbant vasaros pabaigoje. Daugiau be minėtų asmenų niekas žemės toje vietoje nedirba, bent jis nėra matęs. Kiek žino iš kaimo gyventojų, abu B. yra konfliktiniai žmonės ir su daug kuo nesutaria, jam asmeniškai neteko susipykti. Apie įvykį, kas įvyko J. V., nieko nežino ir pasakyti negali, kadangi to įvykio metu ten nebuvo ir nieko nematė (1 t., b. l. 95-96).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino, jo kaltę sužalojus J. V. pagrindžia nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, kurie atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje ir liudytojų M. K. ir R. V. parodymuose. Liudytojams nukentėjusysis nurodė tapačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojai patvirtino, kad D. B. ir jo tėvas D. B. dirba gretimuose žemės sklypuose ir iš matymo juos pažįsta. Tuo tarpu kaltinamasis D. B. ir liudytojas D. B. teigė, kad (duomenys neskelbtini) jokių sklypų neapdirba, nukentėjusiojo ir liudytojo M. K. nepažįsta. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis konflikte nedalyvavo, o buvo miške grybauti, teismas vertina kritiškai, nes jie yra paneigti nukentėjusiojo parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojo D. B. parodymai apie tai, kad jie gerai prisimena tą rugsėjo 1 d., nes kaltinamasis grybavo, buvo mokslų metų pradžia, liudytojo dukra ruošėsi į mokyklą, nėra įtikinami, nes liudytojo dukra kartu negyvena, liudytojas nebuvo užtikrintas sakydamas mokyklos, kurioje mokosi dukra pavadinimą, nežinojo, ar rugsėjo 1-osios šventė nebuvo perkelta į pirmadienį rugsėjo 2 dieną. Atmetus kaltinamojo ir liudytojo D. B. parodymus dėl jų nenuoseklumo konstatuotina, kad D. B. kaltė yra įrodyta. Jis 2024-09-01 apie 17.00 val. privačioje teritorijoje - J. V. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)) konflikto metu tyčia ne mažiau vieną kartą kumščiu sudavė J. V. į veidą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, taip mušdamas padarė J. V. poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvas viršutinės lūpos raudonio kairėje ir gleivinėje, viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės nubrozdinimą, apatinio žandikaulio IV - o danties panirimą, sukėlusį nukentėjusiajam J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo D. B. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo, požymiai, todėl kaltinamajam atitinkamai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. B. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas, tačiau turintis nuolatinį darbą – ūkininkauja kartu su savo tėvu.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

V. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 128,71 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - patirtų išlaidų, susijusių su J. V. suteiktomis medicinos paslaugomis.

Ieškinys pagrįstas duomenimis apie nukentėjusiajam suteiktas medicininės paslaugas ir jų kainą, todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu, tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiojo J. V. vardu jo atstovas advokato padėjėjas Laurynas Jokšas pareiškė 3000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 1210 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kaltinamasis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Civiliniame ieškinyje detalizuojamos paūmėjusios nukentėjusiojo sveikatos problemos, dvasiniai išgyvenimai, stresas, sumažėjęs darbo efektyvumas, nedarbingumas. Civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam J. V. neturtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo patirta neturtine žala, tačiau nesant duomenų apie patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl nustatytinas 1000 eurų padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis pagrįstas pateiktais dokumentais, priteisimo tenkintinas visiškai.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 151–154), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD+R diskas su D. B. mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinėmis (1 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš D. B. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 128,71 eurus (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 71 centą) turtinės žalos atlyginimo.

J. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. B. civiliniam ieškovui J. V. 1000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 ( vieną tūkstantį du šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD+R diską su D. B. mobilaus ryšio telefono skambučių išklotinėmis (1 t., b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.