Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.7; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1; 3.1.12.10; 3.2.6.11; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.4.1.1

2025 m. liepos 17 d.

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei N. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui G. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. balandžio 30 d. teisme gautas ir 2025 m. gegužės 5 d. priimtas T. L. ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. priteisti iš atsakovo G. T. nepilnametei A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

1.2. paskirti T. L. nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.3. nustatyti nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su vaiko motina T. L. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

1.4. nustatyti nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu G. T. tvarką: nepilnamečio vaiko tėvas G. T. bendrauja su vaiku A. T. iš anksto šalių suderintu laiku, taip pat bendrauja ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko interesus;

1.5. priteisti iš atsakovo G. T. visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–6).

2. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas prašė tenkinti ieškinį. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra jos dukters A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Dukra gyvena kartu su ja. Ji su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d., nuo to laiko atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, tik kartais susitikęs su dukra duoda jai pinigų smulkioms išlaidoms (20 Eur ar 50 Eur), pavasarį nuvežė dukrą į parduotuvę ir nupirko jai šešis vazonus, kuriuose dukra augino pomidorus. Prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą bei nustatyti bendravimo tvarką. Paaiškino, kad šiuo metu atsakovas dažniausiai bendrauja su dukra elektroninėmis ryšių priemonėmis, jie susitinka mieste. Anksčiau daugiau laiko praleisdavo kartu, šiuo metu kiek mažiau, tačiau ji neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su dukra, todėl neprašo nustatyti itin griežtos bendravimo tvarkos, geriau esama. Nurodė, kad ji gauna 780 Eur dydžio atlyginimą, taip pat 120 Eur vaiko pinigų. Dukters poreikiams tenkinti skiriamos pinigų sumos niekada neskaičiavo, bet skiria panašią pinigų sumą, gal 250 Eur, tačiau mokslo metais – daugiau, nes reikia įsigyti įvairių mokymosi priemonių, ekskursijos, edukacijos. Mano, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti 300 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, nes jis yra gana jauno mažiaus, darbingas vyras, jos žiniomis, dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis automobilį, sodo namelį. Ieškovės atstovas nurodė, kad yra pateikęs prašymą dėl antrinės pagalbos išlaidų, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dar nepriėmė sprendimo dėl šių išlaidų dydžio, todėl šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų negali pateikti teismui, tačiau tai nėra kliūti išnagrinėti bylą, nes antrinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išspręstas ir po spendimo priėmimo.

3. 2025 m. birželio 18 d. procesiniai dokumentai įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, apie bylos nagrinėjimą atsakovas taip pat buvo informuotas viešai, t. y. 2025 m. liepos 7 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ paskelbiant nustatytos formos pranešimą. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą, kurioje nurodoma, jog vaiko geriausius interesus atitiktų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas, o prašoma nustatyti bendravo tvarka užtikrintų vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (b. l. 37–42). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė T. L. ir atsakovas G. T. yra nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Šalys nebuvo sudariusios santuokos.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

6. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 20 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju nepilnametė A. T. gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini).Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė T. L. gyvenamojoje vietoje ir nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra A. T. gyvena 2 kambarių bute (apie 52 kv. m), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, bute įrengti du miegamieji kambariai, virtuvė, vonios ir tualeto kambarys, vienas iš miegamųjų kambarių skirtas nepilnametei dukrai, mergaitės kambarys apstatytas visais reikiamais baldais, pastebėta, kad turi visas priemones/daiktus jos poreikių tenkinimui, vaikui pas ieškovę sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, apsilankymo metu pastebėta, kad vaikas turi rūbų bei avalynės, mokymosi priemonių, kitų priemonių tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui, mergaitė aprengta tvarkingai ir jos amžių atitinkančiais rūbais. (b. l. 37–42, 43–46). Vaiko nuomonės išklausymo kate nurodoma, kad pokalbio pradžioje A. T. teigė, kad ji žinojo, jog pas ją turi atvykti vaiko teisių apsaugos specialistas, apie tai jai pasakė mama, tačiau mama nesakė ką konkrečiai reikia sakyti ar pasakoti. Jos supratimu, vaiko teisių apsaugos specialistas atvažiavo su ja pasikalbėti apie ją ir tėtį, mamą bei pažiūrėti kaip ji su mama gyvena. Ji gyvena su mama šiame bute, anksčiau su jomis gyveno ir tėtis, tačiau jis kuris laikas čia nebegyvena. Kiek laiko tėtis nebegyvena su jomis ji nepamena, tai galėjo būti galbūt trečioje klasėje, dabar ji baigė ketvirtą klasę. Mergaitė papasakojo, kad tėčiui išsikrausčius iš namų ji nuliūdo, išgyveno, kad jos tėvai gyvens atskirai, bet po kažkurio laiko ji suprato, kad kitaip nebus, kad tėvai nebegyvens kartu, todėl su šia mintimi susitaikė. A. T. teigimu, ji su tėčiu bendrauja, bendravimas vyksta dažniau telefonu, būna, kad susitinka, būna, kad ji nuvyksta pas tėtį į namus ar su juo nuvažiuoja į sodą. A. teigė, kad tėtis kartais būna išgėręs, jai tai nepatinka, nes tada tėtis negražiai kalba apie mamą, pasakoja nesąmones, tokias kaip „mama tau suras kitą tėtį“ ir pan. Jai nepatinka, kai tėtis būna blaivus, nes jis būna kitoks. Tėtis vežasi ją į (duomenys neskelbtini) pas senelius, smagiau leidžia laisvalaikį – vyksta į baseiną ar kitaip pramogauja. Kaip dažnai tėtis būna neblaivus atsakyti negalėjo, bet tai buvo keletą kartų, kai nuėjusi pas tėtį į namus, jis buvo išgėręs, tokiais atvejais ji pabūna pas tėtį, su juo pažaidžia telefonais, pasikalba, būna, kad tėtis ją pavaišina ir grįžta namo. Pas tėtį yra nakvojusi tik vieną kartą, tai buvo pernai žiemą, negali atsakyti ar jai patiko nakvynė ar ne, bet ar norėtų nakvoti pas tėtį daugiau, nemano, nes pas mamą namuose jaučiasi ramesnė ir saugesnė. A. T. teigimu, tėtis jai siūlė vykti su juo (duomenys neskelbtini) paatostogauti, bet ji atsisakė, nes kaip ir minėjo, ji su mama jaučiasi geriau ir saugiau. Su tėčiu bendrauti norėtų laisvu grafiku, mano, kad pati gali susitarti su tėčiu kada nori susitikti ir su juo pabūti. Santykį su mama apibūdino kaip labai gerą, mergaitės teigimu „mama labai gera“, jos daug kalbasi, kalba apie visokius mergaitiškus dalykus, ji pasitiki mama, su ja jaučiasi rami ir saugi, ištikus nelaimei ji pirmiausiai skambintų mamai, nes labiausiai ja pasitiki (b. l. 47–49). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, netinkamai prižiūrėtų nepilnametę dukrą. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas pirmasis ieškinio reikalavimas ir nepilnametės A. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

8. Teismas pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra iš anksto šalių suderintu laiku, taip pat bendrauja ryšio priemonėmis. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad ji neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukra, tačiau pati nepalaiko ryšių su juo, tačiau atsakovas bendrauja su dukra (tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tiek susitikdami), ji neprieštarauja, kad jie ir toliau taip bendrautų. Teismo vertinimu, šiuo metu nusistovėjusi tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra yra tinkama, nes atitinka geriausius vaiko interesus, užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (iš lot. galutinio sprendimo galios), o tai reiškia, kad šalys turi teisę ją keisti tiek abipusio susitarimo pagrindu, tiek pakartotinai kreipdamosi į teismą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

10. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad šiuo metu jie viena pati išlaiko dukrą, todėl kartais būna itin sudėtinga, nori, kad atsakovas prisidėtų prie dukters poreikių tenkinimo, todėl prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad pati šiuo metu dukters išlaikymui skiria maždaug tokią pinigų sumą, gal kiek mažiau, tuo tarpu atsakovas neteikia pastovaus dydžio išlaikymo, tik kartais duoda pinigų dukrai (20 Eur ar 50 Eur). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002). Taigi, atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo dukrai, pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 122 Eur dydžio išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

13. Teismas pabrėžia, kad siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba, jos darbinės pajamos sudaro apie 780 Eur (b. l. 10), ieškovė su vaiku gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 12, 13–14), turi automobilį (b. l. 11), ji gauna išmoką vaikui. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovo įsidarbinimą, gaunas pajamas iš darbinės veiklos (b. l. 50).

14. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, kad nekilnojamojo turto šalys neturi, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės nurodytas išlaidas, patiriamas dukters išlaikymui, teismas daro išvadą, kad nepilnametės A. T. poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis – 300 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pernelyg didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka proporcingumo principą bei teismų praktiką. todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur, išlaikymą teikiant nuo 2025 m;. gegužės 1 d. iki dukters pilnametystės.

15. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

16. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01468 ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 15–16), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 309 Eur dydžio žyminis mokestis (t. y. 81 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, po 114 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką), priteistinos iš atsakovo.

19. Pasibaigus teismo posėdžiui buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad antrinės pagalbos išlaidos sudaro 275 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, bylos išnagrinėjimo rezultatą, iš atsakovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Dėl sprendimo įteikimo atsakovui

21. Įvertinus aplinkybę, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nėra žinoma jo darbovietė, todėl šioje byloje priimtas sprendimas įteiktinas jam viešo paskelbimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią G. T. bendrauja su vaiku A. T. iš anksto šalių suderintu laiku bei ryšio priemonėmis, atsižvelgdamos į vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį, mokamą nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 309 Eur (tris šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams (išskyrus atsakovą).

Įteikti atsakovui šį sprendimą viešo paskelbimo būdu ir paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ tokio turinio pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2025 m. liepos 17 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3768-1156/2025, kuriuo tenkintas ieškovės T. L. ieškinys ir nustatyta nepilnametės A. T. gyvenamoji vieta su ieškove T. L., nustatyta nepilnametės A. T. bendravimo su tėvu G. T. tvarka, pagal kurią G. T. bendrauja su vaiku A. T. iš anksto šalių suderintu laiku bei ryšio priemonėmis, atsižvelgdamos į vaiko interesus, taip pat priteistas iš atsakovo G. T., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas nepilnametei dukrai A. T. periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirta ieškovė nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis, be to, nuspręsta priteisti valstybei iš atsakovo G. T., gimusio (duomenys neskelbtini), 309 Eur (tris šimtus devynis eurus) žyminio mokesčio (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660) bei 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630).

Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Išaiškintina, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Informacijos teirautis tel. Nr. +370 443 25015 arba el. paštu mazeikiu.rumai@teismas.lt.“