Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. Š. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1 veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos J. B. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 13 d. apie 00.10 val., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, neužtikrino, kad adresu (duomenys neskelbtini), triukšmas netrikdytų viešosios rimties. Už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.

2. Nesutikdami su minėtu Institucijos nutarimu, A. Š. atstovė advokatė Eglė Latauskienė jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris ginčijama 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą paliko nepakeistą ir A. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad Institucija, priimdama 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, o administracinė nuobauda A. Š. paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų. Teismas akcentavo, jog nėra pagrindo abejoti D. K. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – liudytojos L. M. parodymai, vaizdo įrašas, byloje esančių paaiškinimų, tarnybinio pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. Š. atstovė advokatė Eglė Latauskienė (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti. Apeliantai mano, jog apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikintinas.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl nutarimo atitikimo ANK 617 straipsnyje numatytiems reikalavimams ir jų atitiktį galiojantiems teisės aktams, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisės aktų aiškinimą. Teismas nepanaikino byloje esančių prieštaravimų, vadovavosi teisme pateiktais tik vienpusiškais pranešėjo D. K. parodymais. Akcentuojama, jog teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas asmeniškai darytas D. K., tačiau dėl jo apžiūros, kas jame fiksuota ir kokiomis dienomis ir kurioje vietoje tai užfiksuota, byloje jokių rašytinių duomenų nėra. Pasak apelianto nei Institucijos nutarime, nei teismo nutartyje visiškai neaišku, kokiomis dienomis ir valandomis darytas įrašas: ar tai 2018-05-13 00.10 val., 01.49 val., 02.25 val., 03.06 val. apie kurį nurodo pranešėjas D. K..

3.2. Atlikus vaizdo įrašo peržiūrą, nustatyti konkrečių pažeidimo aplinkybių nebuvo objektyvių galimybių, nes jame užfiksuotas nakties metu foninis triukšmas (visiškai neaišku, kas fiksuojama, iš kur fiksuojama, kada fiksuojama). Teismo padarytos išvados, kad tai matyti, jog jie buvo daromi iš D. K. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vieta – baras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinių aplinkybių, nes jų nepatvirtina bylos duomenys. Apeliantams neaišku, kuo vadovaudamasis teismas nurodo, kad „<...> Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto D. K. pateikto vaizdo įrašo (VID_20180513_0003336.mp4) matyti, kad per langą užfiksuota garsiai sklindanti muzika, girdimi žmonių balsai (b. l. 52). Teismo vertinimu, tokio garso muzikos leidimu yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis. <...>“.

3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnis), teismas turi patikrinti ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu, duomenys gauti tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami. Pasak apeliantų, pateiktas bylos nagrinėjimo teisme metu vaizdo įrašas nepatvirtina ir nepapildo konkrečių įrodinėtinų aplinkybių, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, dėl jo leistinumo ir sąsajumo su kita bylos medžiaga.

3.4. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas dėl skunde nurodytų faktinių aplinkybių dėl pranešėjo D. K. ir jo sutuoktinės D. K. tariamos teisės gynimo ir užtikrinimo, kad nuo 2017-08-04 kas savaitę įvairioms valstybės ir savivaldybės įstaigoms teikia prabešimus apie triukšmo pažeidimus įmonės valdomojoje prekybos vietoje, fiksuojamo pro praverto miegamojo kambario lango, dėl šių galimai savavališkai sumontuotų kultūros paveldo objekte langų, vyksta administracinio teismo kompetencijos nagrinėjimas, tačiau teismas nevertino tų aplinkybių, kad pateis pranešėjo kerštingi ir piktybiški veksmai lemia šią konfliktinę situaciją. Apeliantai akcentuodami, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, o teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jei jie kilę iš teisėto pagrindo, mano, jog A. Š. nepadarė jokio pažeidimo, nes paties pareiškėjo neteisėti veiksmai, kuriais jis padarė pažeidimus, išsikirsdamas langus į kitos vietovės vidinį kiemą, negali būti teisiniu pagrindu taikyti administracinę atsakomybę už konstatuotą nutarimu pažeidimą.

3.5. Apibendrindami apeliacinio skundo argumentus apeliantai mano, kad pažeidėjui konstatuotas pažeidimas ir paskirta nuobauda neturi neturi jokio teisinio ir teisėto pagrindo. Abejonės nebuvo išsklaidytos ir net kelių teismo posėdžio metu. Teismas vertindamas priimto nutarimo teisėtumą visiškai nesivadovavo pareiga įvertinti surinktų duomenų išsamumą, objektyvumą ir teisėtumą, nenustatė faktinių duomenų leistinumo ir liečiamumo kriterijų buvimo. Pažymima, kad administracinio nusižengimo medžiaga turėjo būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju policijos įstaiga nebuvo pakankamai aktyvi, nes byloje surinkti duomenys buvo vertinti neobjektyviai, netyriant visų būtinų pažeidimo sudėties požymių. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliaciniame skunde buvo paminėta, jog pranešėjo D. K. analogiškais pareiškimais ir dėl analogiško pažeidimo buvo administracinėn atsakomybėn patraukti ir kiti baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau visus jų skundus dėl policijos įstaigos ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos priimtų nutarimų Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ir jie buvo grąžinti policijos įstaigai papildomam tyrimui atlikti (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. II-164-932/2018; II-156-893/2018; II-155-859/2018; II-45-932/2018).

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Institucija mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą, teismo nutartyje detaliai aprašyti bei aptarti skundžiami dalykai bei nurodyti argumentai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentais, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. nuostatas ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. Š. atstovės advokatės E. Latauskienės skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų vertinimu, o pats aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, dalyvaujant administracinės atsakomybėn traukiamo asmens atstovei apklausė liudytojus. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje (dėl ko aukštesnės instancijos teismas jų visų nebekartoja), palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apelianto tvirtinimui, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (ar jo atstovė), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

7. ANK 488 str. numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

8. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

9. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad 2018 m. gegužės 13 d. vyriausiajai patrulei L. M. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. M., apie 00.30 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis. Pranešėja – (duomenys neskelbtini) buto gyventoja nurodė, kad dėl triukšmo negali ilsėtis, dėl to turi pretenzijų. Policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas D. K., kuris paaiškino, kad dėl garsios muzikos ir triukšmo, sklindančio iš baro „(duomenys neskelbtini)“ terasos, negali ilsėtis (b.l. 26). Tokias aplinkybes D. K. nurodė savo pareiškime dėl pažeidimo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 33) bei paaiškinime (b.l. 35). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. K. patvirtino, kad dėl 2018 m. gegužės 13 d. įvykio jis rašė pareiškimą, jį teikė elektroniniu būdu, kartu pridėdamas ir vaizdo įrašą.Teismo posėdžio metu D. K. duoti parodymai atitinka pareiškimo bei byloje esančio jo paaiškinimo duomenis dėl triukšmo sklidimo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 13 d., dėl ko buvo trikdoma jo šeimos ramybė, o šie parodymai nėra prieštaringi. Be to, tokius D. K. parodymus patvirtina byloje esantis 2018 m. gegužės 21 d. D. K. paaiškinimas (b.l. 34), kuriame užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 13 d. 00.27 val. ji kreipėsi į policiją dėl iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo (tranki muzika, lankytojų keliamas triukšmas, garsiai bendraujama), dėl ko jų bute apsilankę policijos pareigūnai L. M. ir R. M. įsitikino, kad triukšmas sklido iš minėto baro vidinės lauko terasos, pareigūnams išvykus triukšmas nenutilo iki pat paryčių, dėl ko į pareigūnus tą vakarą buvo kreiptasi 4 kartus, o muzika buvo išjungta tik užsidarius barui. Aplinkybę, jog dėl sklindančio triukšmo į policiją buvo kreiptasi ne vieną kartą, patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b.l. 24,25). Policijos pareigūnės L. M. paaiškinimo duomenimis tyrimo metu (b.l. 36) bei jos parodymais teisme nustatyta, kad tikrinant gautą informaciją dėl triukšmo, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pro atidarytą pranešėjo buto langą girdėjosi iš baro (terasos) sklindanti garsi muzika ir žmonių riksmai. Nors per uždarytą pareiškėjo langą buvo girdėti tik žemų dažnių garsai, tačiau ir tokio pobūdžio triukšmas, liudytojos vertinimu, galėtų trukdyti žmonėms ilsėtis. Pareigūnams nuvykus į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir užėjus į terasą, buvo garsiai įjungtas televizorius, kuriuo metu buvo rodoma „Eurovizija“, girdėjosi žmonių riksmai. Baro atsakingu asmeniu prisistatė A. Š.. Paprašius pateikti leidimą, kuriuo remiantis bare (terasoje) nakties metu gali būti leidžiama garsi muzika, A. Š. jokių leidimų nepateikė, todėl buvo nurodyta bare (terasoje) išjungti muziką – garsą, kuris trikdo gyventojų ramybę ir poilsį. A. Š. buvo įspėtas dėl triukšmo. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų papildomoje informacijoje apie patikrinimą. Paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. paaiškinime nurodyta, kad jis dirbo 2018 m. gegužės 12-13 dienomis (naktinėje pamainoje) ir tą naktį vyko „Eurovizijos“ finalas, todėl lauko terasoje buvo iškabinti monitoriai, per kuriuos jie transliavo pasirodymą; tą vakarą du kartus tikrai buvo atvykę pareigūnai (b.l. 37). Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas ir D. K. pateiktas vaizdo įrašas (VID_20180513_0003336.mp4), kuriame per langą užfiksuota garsiai sklindanti muzika, girdimi žmonių balsai (b. l. 52).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys bei aptarti įrodymai, neprieštarauja vieni kitiems, nuosekliai papildo vieni kitus. Žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti D. K. parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – liudytojos L. M. parodymai, vaizdo įrašas, byloje esančių paaiškinimų, tarnybinio pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Šių įrodymų pagrindu apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad A. Š., būdamas atsakingas už iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančią muziką (triukšmą), nagrinėjamu atveju nesiėmė priemonių, kad keliamas triukšmas netrikdytų viešosios rimties, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jis patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Netikėti D. K. bei policijos pareigūnės L. M. parodymais aukštesnės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo, nes jie papildo vieni kitus bei atitinka kitus bylos įrodymus, kuriuos vertinant visumoje, akivaizdu, kad A. Š., būdamas atsakingas už iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančią muziką (triukšmą), nagrinėjamu atveju nesiėmė priemonių, kad keliamas triukšmas netrikdytų viešosios rimties. Ta aplinkybė ar nagrinėjamu atveju muzika buvo girdėti tik pro atvirą pareiškėjo buto langą, ar ir per uždarytą langą, padaryto nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi, juolab kaip teismo posėdžio metu nurodė apklausta policijos pareigūnė L. M., net toks garsas, koks buvo girdimas per uždarą pareiškėjo langą, galėtų trukdyti asmenims ilsėtis. Todėl darytina išvada, kad Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti skundžiama nutartimi apylinkės teismas, A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 488 str. 1 d., jo padarytas nusižengimas visiškai įrodytas ir aukštesniajam teismui abejonių nekelia.

11. Apeliantų argumentai, jog vaizdo įrašas nepatvirtina A. Š. kaltės ir kaip įrodymas jis įvertintas nepagrįstai, tvirtinant, jog iš į bylą pateikto vaizdo įrašo neaišku, kas jame fiksuota, kokiomis dienomis ir kurioje vietoje tai užfiksuota, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip minėta, iš byloje esančių įrodymų (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų, tarnybinio pranešimo, liudytojų parodymų ir kitos bylos medžiagos) matyti, jog pranešėjai dėl keliamo triukšo į BPC kreipėsi būtent 2018-05-13 00.22 val., 01.49 val., 02.26 val., 03.17 val., nurodydami, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis (b.l. 27-30). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. K. patvirtino, jog šis kalba apie 2018 m. gegužės 13 d. įvykius – iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklidančio triukšmo, tą naktį įvykį filmavo, pareiškime teiktame policijai 2018-05-14 jis nurodė, jog įrašas yra interneto puslapio nuorodoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).

12. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo peržiūrėti D. K. pateikti vaizdo įrašai. Juos peržiūrėjęs, teismas konstatavo, kad per langą yra užfiksuota garsiai sklindanti muzika, girdimi žmonių balsai. Apylinkės teismas, įvertinęs ne tik vaizdo įrašą, bet visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tokio garso muzikos leidimu yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi, jie nuosekliai papildo vieni kitus, todėl abejoti D. K. pateiktu vaizdo įrašu nėra pagrindo. Pareiškėjo D. K. pateiktas vaizdo įrašas yra tinkamas įrodymas, kurį, nagrinėdami bylą, pripažino ir Institucija ir pirmos instancijos teismas, nes jame užfiksuotas aplinkybes, kaip jau minėta, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

13. Apeliantų argumentai, jog dėl D. K. galimai savavališkai sumontuotų kultūros paveldo objekte langų, vyksta administracinio teismo kompetencijos nagrinėjimas, o paties pranešėjo kerštingi ir piktybiški veiksmai ir lemia šią konfliktinę situaciją, nėra teisiškai reikšmingi šiuo nagrinėjamu atveju ir nešalina A. Š. atsakomybės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu baro atsakingu asmeniu prisistatęs A. Š., policijos pareigūnams paprašius pateikti leidimą, kuriuo remiantis bare (terasoje) nakties metu gali būti leidžiama garsi muzika, A. Š. jokių leidimų nepateikė, tokie leidimai nebuvo pateikti ir skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. Skunde nurodyta aplinkybė, kad pranešėjo D. K. analogiškais pareiškimais ir dėl analogiško pažeidimo buvo administracinėn atsakomybėn patraukti ir kiti baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilnius darbuotojai, tačiau visus jų skundus dėl policijos įstaigos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų nutarimų Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ir jie buvo grąžinti policijos įstaigai papildomam tyrimui atlikti nei patvirtina, nei paneigia šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šios bylos nagrinėjimui taip pat nėra reikšminga.

15. Nesutiktina su skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl nutarimo turinio atitikimo ANK numatytiems reikalavimams ir dėl asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, paskirtos nuobaudos atitikimo šio kodekso reikalavimams. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, apylinkės teismas, išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, ir sprendė, kad skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas atitinka esminius ANK 618 straipsnyje įvirtintus reikalavimus, kadangi jame nurodyti įstatyme reikalaujami duomenys. Su tokia pozicija sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat apylinkės teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, o administracinė nuobauda A. Š. paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei A. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.