Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-45-932/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-20
Bylos Nr.: II-45-932/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03332-2017-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas: N. P.
Advokatai: Eglė Latauskienė

Kategorijos

3.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-45-932/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03332-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.10. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam N. P.,jo atstovei advokatei Eglei Latauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-130712687-17, kuriuo N. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 3 dalyje, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos poskyrio vedėjas F. P. 2017 m. spalio 28 d. surašė N. P. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANPAN-125701111-17 dėl ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, nurodant, jog N. P. 2017-10-22, apie 00.19 val., laikinai eidamas UAB „M.“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad teikiant paslaugas bare „P.“, triukšmas ir leidžiama muzika nesklistų į išorinę aplinką.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė K. S. 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-130712687-17 pripažino N. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė 190 eurų baudą.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. atstovė advokatė Eglė Latauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde akcentuojama, jog N. P. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 „Dėl Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.4 punkto pažeidimas, kuriame nurodyta, jog uždarose patalpose draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengti langai ar durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio dieną garsai būtų sklidę būtent iš (duomenys neskelbtini) į išorinę aplinką. Taip pat skunde nurodoma, jog byloje nėra proceso dalyvių paaiškinimų, įvykio aplinkybių konstatavimo, o bylos medžiagoje esantys duomenys nepagrindžia N. P. inkriminuoto nusižengimo buvimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės manymu, buvo pažeista N. P. teisė į gynybą, kadangi nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra konkretizuoti jo veiksmai, už kuriuos jis patrauktas atsakomybėn, nutarime netgi nenurodytas teisės aktas, kurį galimai pažeidė N. P. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų N. P. neteisėtus veiksmus, taip pat nei nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole nedetalizuota, kuo pasireiškė skundą padavusio asmens neteisėti veiksmai. Taip pat skunde nurodoma, jog nėra aišku, kodėl N. P. buvo paskirtas būtent ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos vidurkis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo teismo atmesti N. P. skundą kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, jog administracinio nusižengimo faktą fiksavo ir paliudijo Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai F. P. ir V. Č. Bylos nagrinėjimo metu N. P. nedalyvavo, tačiau nutarimą priėmusi pareigūnė neturėjo pagrindo abejoti pareigūnų surinkta medžiaga. ANK 48 straipsnio 3 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles. Šių Taisyklių 12.4 punkte nurodyta, jog uždarose patalpose draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengti langai ar durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką. Atsiliepime nurodoma, jog triukšmas sklido į išorinę aplinką nakties metu, t. y. 00.19 val. Bylai reikšmingi duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais ir aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso bei vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitais dokumentais. Nagrinėjamoje situacijoje piniginė bauda buvo parinkta atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Administracinė nuobauda turėjo būti paskirta atsižvelgiant į straipsnio dalyje numatytos maksimalios ir minimalios baudos vidurkį, įvertinus tam tikras kodekse nurodytas aplinkybes, todėl, Institucijos manymu, administracinė nuobauda parinkta tinkamai, priimtas nutarimas yra teisingas ir objektyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas N. P. paduotą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad iškvietimų dėl triukšmo bare yra buvę ne kartą. Tarp baro ir kaimynų vyksta konfliktai, dėl ko reguliariai yra kviečiamos įvairios institucijos. Nurodė įvykio, dėl kurio buvo nubaustas, nežinantis ir neatsimenantis. Atvykus pareigūnams nesuprato, kuo yra kaltinamas, kadangi vietoje pareigūnai nieko nepaaiškino, į vidų nėjo ir nepasakė, kas yra blogai. Pareigūnai tiesiog susitinka su gyventojais, pasišneka ir po to kažką surašo. Pareigūnai yra visuomet įleidžiami į barą, nors ir nėra pageidaujama, jog baro viduje prie klientų būtų aiškinamasi dėl nesutarimų su kaimynais, tačiau tokio atvejo, jos pareigūnai nebūtų įleisti, neatsimena. Nurodė prisimenantis dieną, kuomet bare buvo vykdomi kelių skirtingų institucijų patikrinimai (Visuomenės sveikatos centro, Veterinarijos tarnybos). Tuo metu atvyko pareigūnai ir galimai apsaugos darbuotojai pasakė, jog jis (N. P.) yra užsiėmęs. Visgi jis bendravo su pareigūnais, buvo pasodintas į jų tarnybinį automobilį, kuriame praleido apie pusvalandį, jam buvo surašytas protokolas, tačiau jis nebuvo su niekuo supažindintas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jis nebuvo tikras, ar ką nors pažeidė, o pareigūnai nieko nepaaiškino ir nieko neparodė, todėl jis atsisakė pasirašyti protokolą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens atstovė advokatė E. Latauskienė prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atstovaujamam asmeniui nutraukti. Pabrėžė, jog policijos pareigūnai nevykdė pareigos ir nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad N. P. padarė ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus, skundžiamame nutarime nenurodė nei teisės akto, pagal kurį N. P. buvo traukiamas atsakomybėn, nei pažeidimo padarymo aplinkybių. Byloje nėra įvykį tyrusių pareigūnų tarnybinių pranešimų, nei pranešėjo ar kitų asmenų paaiškinimų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Č. parodė, kad praėjusių metų rudenį nakties metu žmonės paskambino dėl triukšmo. Įvykio naktį pro atvirą pranešėjo langą kolega F. P. filmavo vaizdo kamera. Paaiškino, jog pranešėjo langas yra pastato viršutiniame aukšte ir išeina į baro kiemelį, kur yra baro lauko terasa. Tą vakarą surašyti protokolo atsakingam asmeniui negalėjo, nes nebuvo įleisti į baro vidų, tačiau po savaitės, dirbdami su policijos pareigūnais, sutiko atsakingą asmenį ir tada jam surašė protokolą (b. l. 56-58).

Teisme posėdyje apklausiamas liudytojas F. P. (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas) parodė, jog dirbdamas kartu su kolega V. Č. gavo pranešimą dėl iš baro lauko terasos sklindančio triukšmo. Pranešimas gautas į budėtojo, kurio po darbo valandų nebebūna, tarnybinį telefoną, kurį naktinė pamaina pasiima vykdama į patikrinimus. Skambinęs asmuo paprašė atvykti iš karto į jo butą, kadangi iš gatvės pusės terasos triukšmas nesigirdi. Reaguodami į iškvietimą, nuvyko pas pranešėją (jo vardo ir pavardės nurodyti negali, neatsimena, tikslaus adreso įvardinti negali, atrodo, buto Nr. buvo (duomenys neskelbtini), paaiškinimo iš pranešėjo neėmė). Atsimena, jog pranešėjas buvo pasipiktinęs, aiškino, kad kiekvieną savaitgalį yra tas pats, niekas nesiima jokių veiksmų. Iš pranešėjo buto tarnybine vaizdo kamera pro atidarytą langą užfiksavo sklindantį triukšmą (buvo girdima muzika, taip pat baro lankytojų skleidžiamas triukšmas). Taip pat klausė triukšmą ir uždarę langą, jis buvo mažesnis. Pabuvę pas pranešėją, kiek atsimena, bandė eiti į barą, tačiau apsaugos darbuotojai jų neįleido, pasakė, kad uniformuoti asmenys yra nepageidaujami, atrodo, dar minėjo, kad vadovo vis tiek nėra. Grįžęs į savivaldybę, dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė visas aplinkybes. Kadangi buvo užfiksuotas triukšmas, nusprendė surašyti protokolą. Vadovavosi Triukšmo prevencijos viešose miesto vietose taisyklėmis, dėl ko nutarė traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį (nes triukšmas sklido būtent į išorinę aplinką). Liudytojo įsitikinimu, už tokį nusižengimą atsakomybė automatiškai tenka vadovui. Jis pats N. P. į savivaldybę protokolui surašyti nekvietė, kadangi iš kolegų žinojo, kad pastarasis nėra linkęs bendradarbiauti (sudėtinga įteikti šaukimus, nieko nepavyksta ir susitarti telefonu). Kitą savaitgalį vėl dirbant naktinėje pamainoje, buvo gautas analogiškas iškvietimas ir, tąkart atvykus į barą, jame buvo surastas N. P., dėl ko nusprendė jam surašyti protokolą dėl 2017-10-22 sklidusio triukšmo. Protokolą surašė naktį, tarnybiniame automobilyje. N. P. neigė padaręs nusižengimą, paaiškinimo nerašė, protokolo kopijos neėmė. Pastarasis aiškino, kad pats pranešėjas kaltas, kadangi neteisėtai išsikirto langą. Protokole ranka įrašytą tekstą dėl pažeisto teisės akto įrašė prie N. P.. Atsakydamas į klausimą, kodėl protokole inkriminuotas Triukšmo prevencijos viešose miesto vietose taisyklių 12.4 punktas, numatantis draudimą skleisti muziką iš uždarų patalpų, jeigu iškvietimas buvo dėl triukšmo iš lauko terasos, liudytojas F. P. nurodė, kad tuo metu jis nežinojo, jog ta patalpa yra lauko terasa, manė, kad ten yra vieta rūkymui, lauko kiemelis ir pan. Dėl kokių priežasčių nusprendė, kad triukšmas sklinda iš uždarų patalpų, liudytojas paaiškinti negalėjo. Tiesiog padarė tokią prielaidą, kad iš kitur sklisti negali. Nors pranešėjas sakė, kad triukšmaujama yra lauko terasoje, tačiau jis negalėjo vienareikšmiškai nuspręsti, kad bare buvo įrengta lauko terasa. Dėl to, kad N. P. aiškino, jog pranešėjas triukšmą girdi tik dėl to, kad yra neteisėtai iškirtęs langus, liudytojas jokių aplinkybių nesiaiškino. Galimai buvo išsiųsta kažkokia užklausa į Statybos inspekciją, tačiau, atrodo, aiškaus atsakymo negavo (b. l. 90-94)

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 48 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Ši norma yra blanketinė. Nagrinėjamu atveju iš 2017-10-28 administracinio nusižengimo protokole esančio ranka padaryto prierašo galima manyti, jog N. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas konkrečiai už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 „Dėl Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių

12.4 punkto pažeidimą. Minėtame Taisyklių punkte nurodyta, jog uždarose patalpose draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengti langai ar durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog akivaizdžiai buvo pažeista N. P. teisė į gynybą. Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokią konkrečiai teisės normą pastarasis pažeidė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarime Nr. SAVAD-13ANN-130712687-17 nurodyta, jog N. P. pažeidė ANK 48 straipsnio 3 dalį, kuri yra blanketinė ir nukreipia į Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, tačiau iš asmeniui surašyto nutarimo nėra aišku, kokį Taisyklių punktą jis kaltinamas pažeidęs. ANK 618 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog ne teismo tvarka priimtame nutarime, be kita ko, turi būti nurodyta ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nors iš 2017-10-28 administracinio nusižengimo protokole esančio ranka padaryto prierašo galima manyti, jog N. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 12.4 punkto pažeidimą, tačiau vien tai, jog asmeniui inkriminuojamas įstatymas ir konkreti norma nurodoma administracinio nusižengimo protokole, neatleidžia Institucijos nuo pareigos tokią normą įrašyti ir nutarime. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog minėtas įrašas padarytas ranka, kas suteikia pagrindą abejoti tokio įrašo data ir, nors teismo posėdžio metu apklaustas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjas F. P. paaiškino, kad protokole įrašas esą buvo padarytas prie N. P., tačiau nėra aišku, kodėl nustatytos formos dokumente, kurio visas turinys atspausdintas, esminis įrašas daromas ranka, o ne atspausdinamas kartu su visu tekstu.

Iš skundžiamo nutarimo turinio taip pat nėra aišku, kuo pasireiškė N. P. veiksmai, o dėl nutarime nurodytų konkrečių aplinkybių stokos kyla abejonių ir dėl paties nusižengimo kvalifikavimo. Skundžiamame nutarime nurodyta, jos N. P., laikinai eidamas UAB „M.“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, kad teikiant paslaugas bare „P.“ triukšmas ir leidžiama muzika nesklistų į išorinę aplinką. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių 12.4 punkte nurodyta, jog uždarose patalpose draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą, jei patalpose įrengti langai ar durys yra atidaryti, o garsas tokiu būdu sklinda į išorinę aplinką. Aptariamame Taisyklių punkte įtvirtinta atsakomybė būtent už uždarose patalpose skleidžiamą triukšmą, tačiau byloje nebuvo nustatytas konkretus triukšmo šaltinis ir jo vieta. 2017-10-28 F. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas būtent dėl lauko terasoje keliamo triukšmo (b. l. 32). Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog triukšmas sklido iš uždarų patalpų. Byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „P..MPG“ tamsoje nufilmuota išorinė pastato dalis, įraše girdimas triukšmas (daugiausiai – žmonių balsai, fone girdima muzika). Iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, iš kur konkrečiai sklinda minėtas triukšmas. Vaizdo įraše kalbantis F. P. nurodo „(duomenys neskelbtini), baras „P.“, lauko terasa, sklinda muzika, triukšmauja klientai“. Iš aukščiau nurodytos informacijos galima daryti prielaidą, jog triukšmas galimai sklido ne iš uždarų patalpų, o iš lauko terasos. Teismas negali spręsti, kuo vadovaujantis buvo nustatyta, jog triukšmas sklido iš uždarų patalpų. Teismo posėdžio metu apklausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai nurodė į baro vidų įvykio naktį nebuvę įleisti baro apsaugos darbuotojų, tačiau dėl to į policijos pareigūnus nesikreipė, neįleidimo fakto niekaip nefiksavo. Teisme apklausiamas liudytojas F. P. negalėjo konkrečiai paaiškinti, dėl kokių priežasčių nusprendė, kad triukšmas sklinda iš uždarų patalpų. Pastarasis nurodė tiesiog padaręs tokią prielaidą, manydamas, kad triukšmas iš kitur sklisti negali, nors pranešėjas sakė, kad triukšmaujama yra lauko terasoje. Pažymėtina, jog nusižengimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės negali būti nustatomos darant prielaidas. Nagrinėjamu atveju triukšmo šaltinio vieta (uždaros patalpos ar kiemas) turėjo lemiamą reikšmę nusižengimo kvalifikavimui, tačiau ji nustatyta nebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į administracinio nusižengimo bylos paruošimą. Byloje nėra tarnybinių pranešimų iš įvykio vietos, nors apklausiamas teisme F. P. kategoriškai nurodė, jog grįžęs į savivaldybę dėl įvykio tikrai surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė visas aplinkybes. Dėl nurodytos priežasties kyla abejonės, ar teismui pateikta visa su įvykiu susijusi medžiaga. Taip pat negalima nepaminėti ir abejotinų administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybių. Nors į įvykio vietą pareigūnai vyko 2017-10-22 naktį ir į baro patalpas esą nepateko, tačiau dėl galimo neįleidimo niekur nesikreipė, policijos pareigūnų nekvietė bei nesiėmė jokių kitų veiksmų, neįleidimo fakto neužfiksavo, be to, net ir po įvykio su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu susisiekti nebandė, jo į Instituciją nekvietė (nei šaukimu, nei telefonu ar kitais būdais). F. P. teisme paaiškino, kad N. P. į savivaldybę protokolui surašyti nekvietė, kadangi iš kolegų žinojo, kad pastarasis nėra linkęs bendradarbiauti. Kitą savaitgalį, vėl dirbant naktinėje pamainoje, buvo gautas analogiškas iškvietimas ir, tąkart atvykus į barą, jame buvo surastas N. P., dėl ko buvo nuspręsta jam surašyti protokolą dėl 2017-10-22 sklidusio triukšmo. Protokolas N. P. dėl pažeidimo, kuris užfiksuotas 2017-10-22, buvo surašytas 2017-10-28, 01.55 val., iki tol pastarojo net nemėginta kviesti atvykti į savivaldybę protokolui surašyti, vietoj to protokolas buvo rašomas po savaitės, nakties metu, atsitiktinai radus N. P. bare. Tokia praktika laikytina ydinga ir neabejotinai netinkama. Vien ta aplinkybė, jog kolegos nurodė, kad jiems iškilo problemų dėl N. P. iškvietimo, neatleidžia Institucijos nuo pareigos tinkamai vykdyti administracinio nusižengimo protokolo įforminimo procedūrą.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyta tik tai, jog N. P. pažeidė ANK 48 straipsnio 3 dalį, tačiau vien iš šios blanketinės normos įvardinimo neaišku, kokio teisės akto ir to akto konkrečios normos reikalavimai nebuvo įvykdyti. Šiuo atveju matyti, kad nutarimas priimtas iš esmės neatlikus jokio tyrimo, remiantis vien tik vaizdo įrašu, iš kurio nėra aiškus nei triukšmo šaltinis, nei jo vieta. Nors asmuo atsakomybėn traukiamas dėl triukšmo, sklidusio iš uždarų patalpų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog triukšmo šaltinis buvo uždaros patalpos, o Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnas, nustatydamas triukšmo šaltinio vietą, rėmėsi vien spėjimu. Tuo pačiu paminėtina, kad byloje nebuvo aiškintasi, ar UAB „M.“ vadovas N. P. nebuvo įgaliojęs asmens ar asmenų, atsakingų už triukšmo prevenciją. Neaišku, dėl kokių konkrečiai veiksmų N. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip pasireiškė jo neteisėti veiksmai, asmuo dėl galimai padaryto nusižengimo nebuvo kviečiamas į Vilniaus miesto savivaldybę protokolo surašymui, protokolas surašytas praėjus savaitei, nakties metu, prieš tai jokiu būdu neinformavus N. P. apie galimai užfiksuotą pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole teisės aktas, pagal kurį asmuo traukiamas atsakomybėn, įrašytas ranka (nutarime toks aktas iš viso nenurodytas), skirtingai nuo viso kito protokolo teksto, dėl ko kyla abejonių dėl tokio prierašo padarymo datos ir dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su protokole ranka įrašytu teisės aktu.

Dėl nurodytų priežasčių administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo net neturi galimybės tinkamai gintis, kadangi neaišku, kokie konkrečiai veiksmai jam yra inkriminuoti bei pagal kokį konkrečiai teisės aktą jis traukiamas atsakomybėn. Tuo pačiu pabrėžtina, kad byloje nėra nei tarnybinių pranešimų dėl galimai įvykdyto pažeidimo, nei jokių rašytinių paaiškinimų ar kitos rašytinės medžiagos, kuri pagrįstų N. P. inkriminuoto nusižengimo buvimą bei padėtų nustatyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 3-iojo kontrolės poskyrio vedėjo F. P. 2017-10-28 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog N. P. Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai 2017-10-28, 01.15 val., baro „P.“ apsaugos darbuotojų pareikalavo iškviesti vadovą, kuriam atėjus buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl 2017-10-22 pažeidimo. Minėtame tarnybiniame pranešime nėra jokios informacijos, susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą tyrimą, todėl, atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

N. P. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-130712687-17, administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinant papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė