- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- II-558-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02396-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė, Eglė Latauskienė Vilnius
dalyvaujant skundą padavusio administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. advokatei Eglei Latauskienei,
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato atstovei Justynai Bortkevič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK) 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 14-ANR-N-1398-2018, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 1 veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Justynos Bortkevič 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 14-ANR-N-19-2018 A. Š. pripažintas kaltu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gegužės 13 d. apie 00.10 val., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, neužtikrino, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmas netrikdytų viešosios rimties. Už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovė advokatė Eglė Latauskienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. A. Š. atstovė skunde nurodo, kad ginčijamas nutarimas neatitinka ANK numatytų reikalavimų. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta privalomoji įrodinėtina aplinkybė: pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Šioje ANK teisės normoje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtus alternatyvius veiksmus: 1) šauksmus, 2) švilpimą, 3) garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, 4) kitokius garsinius aparatus ar kitą triukšmą keliančius veiksmus atitinkamose vietose: gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, atitinkamu laiku vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, ir kurie sukelia atitinkamas pasekmes – trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Ši norma labai aiškiai nurodo, kokius neteisėtus veiksmus gali padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kokias pasekmes tokie veiksmai sukelia. Vertinant visą pateiktą susipažinimui medžiagą matyti, kad: 1) šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų pažeidėjo atliktus neteisėtus veiksmus, kurie laikytini administracinio nusižengimo sudėties objektyviose pusės elementais, tai yra visiškai neaišku, kokius veiksmus atliko pažeidėjas, ar garsiai šaukė, ar švilpė, ar garsiai grojo muzika, ar įvykdė kitokius triukšmą keliančius veiksmus, kurioje tiksliai vietoje ar bare, adresu (duomenys neskelbtini), ar prie šio baro įėjimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir kaip buvo sutrikdyta ir kokių asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos įstaigos 2018 m. gegužės 13 d. informaciniame dokumente bei jame nurodytas aplinkybes atkartojančiame 2018 m. gegužės 13 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios specialistės L. Markevičiūtės tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad „<...> užėjus pas pranešėją sklindanti muzika iš baro (terasos) girdėjosi pro atvirą langą, baro atsakingas asmuo A. Š., paprašius pateikti leidimą, kuriuo remiantis bare (terasoje) gali būti leidžiama garsi muzika, A. Š. jokių leidimų nepateikė, todėl nurodėme (terasoje) išjungti muziką – garsą, kuris trukdo gyventojams ilsėtis <...>“; 2) liudytojo V. N. paaiškinime pateiktos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buto langas, nukreiptas į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir jis šį langą laiko uždarytą, kad mažiau girdėtųsi. Skunde pažymima, kad į kokteilių barą „(duomenys neskelbtini)“ yra nukreipti tik (duomenys neskelbtini) namo vienas 8 buto langas, kiti du yra nukreipti į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad šio liudytojo langai yra arti baro „(duomenys neskelbtini)“, ir konstatuoto pažeidimo naktį pas jį pareigūnai nesilankė ir iš jo pusės nematyti jokių pretenzijų, nes pareigūnai šių aplinkybių nefiksavo. Todėl šiuo atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl melagingų parodymų davimo šio liudytojo atžvilgiu; 3) pranešėjai D. ir D. K. nurodė (2018-05-14, 2018-05-21), kad jiems trukdoma ilsėtis, esant (duomenys neskelbtini) patalpose ir pan., tačiau jie policijos pareigūnams nepateikia tokių esminių šio ginčo aplinkybių, kad: a) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015 m. rugsėjo 17 d. įsigijo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir deklaravo, kad šiose patalpose bus šios įmonės buveinė, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų patalpų nekilnojamojo turto teisinės padėties duomenų (iš Nekilnojamojo turto registro duomenų) matyti, kad patalpa ((duomenys neskelbtini), Vilnius) yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (2000-07-03 Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 1-191, įrašas 2012-04-18) ir pan.; b) dėl galimų Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų pastato (duomenys neskelbtini), patalpoje 8, Vilnius, vyksta administracinės bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris iš esmės yra susijęs su kultūros paveldo statiniu, (duomenys neskelbtini), besijungiančiu su kitu kultūros paveldo objektu – (duomenys neskelbtini), Vilnius (kuriame yra įsikūręs kokteilių baras „(duomenys neskelbtini)“), kurie yra Vilniaus miesto senamiestyje, kuris įeina Pasaulio paveldo saugotinų objektų sąrašą ir jo priežiūra yra prioritetinė valstybės funkcija; c) 2018-03-27 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktame 2018-03-16 Sprendime Nr. (1.29-V) 2V-577 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, paprastojo remonto darbai (dviejų langų įrengimas) galimai buvo atlikti nebegaliojant statybos leidimui ir neturint naujo statybą leidžiančio dokumento, tačiau vėliau atliktus darbus įteisinant. Darbai atlikti galimai ne pagal paprastojo remonto sprendimus (t. y. galimai langai varstomi, nėra ugniai atsparūs); 4) Pranešėjai D. ir D. K. nurodo (2018-05-14,2018-05-21), kad jų patalpose net sienos vibravo nuo muzikos, pavyzdžiui 2018-05-14 pareiškime nurodoma, kad „trankūs muzikos garsai tiesiog ėjo per sienas jau nekalbant apie langus“, arba 2018-05-24 liudytojos L. Markevičiūtės paaiškinime nurodoma, kad uždarius miegamojo langą, kambaryje jau buvo girdima tik žemų dažnių garsai ir tai nežymiai. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atliko įvairius triukšmo šaltinių, skleidžiamų iš kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“ matavimus skirtingomis dienomis šiame bute, (duomenys neskelbtini), ir 2018-08-07 surašė Patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.6.2)PA-5234. Šio akto išvadose nurodoma, kad pažeidimų nenustatyta dėl kūną veikiančios vibracijos bei infragarso ir žemadažnio garso reikalavimų ir tai atitinka leidžiamus dydžius ir kitus reikalavimus (pridedamas šis aktas); 5) Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Ši teismo pozicija paprastai grindžiama bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria ius non oritur). Taip pat nepripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsaugos gali remtis tie asmenys, kurie patys nesilaikė imperatyvių įstatymų normų (administracinės bylos Nr. A602-2317/2012; Nr. A438-2353/2012; Nr. A552- 3164/2012; Nr. A858-279/201 1; Nr. A525-361/2010; Nr. A261-1675/2008). Šie aukščiau nurodyti procesiniai dokumentai nepatvirtina pažeidėjui surašytame nutarime bendrais teiginiais nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos. Pažymėtina, kad kvalifikuojant administracinio nusižengimą veiką pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis šio straipsnio numatyto pažeidimo požymis. Vilniaus miesto 3 PK pareigūnai nevykdė pareigų, numatytų ANK 567 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismų praktikos doktrinoje yra aiškiai suformuluota, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Apibendrinus argumentus, skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 3 PK nutarime išdėstytuose pažeidėjo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, bei buvo pažeistas teisėtumo principas dėl nutarimo priėmimo, tokiu atveju, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu pažeidėjo atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto 3 PK nutarimas turi būti naikintinas ir pažeidėjui nutrauktina administracinio nusižengimo teisena.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 14-ANRJN-1398-2018 administracinio nusižengimo byloje paskirti A. Š. nuobaudą – 50 Eur baudą, yra pagrįstas ir teisingas, tai pagrindžia patikrinimo metu surinkti įrodymai ir toliau išdėstyti motyvai bei argumentai. Atsiliepime pažymima, kad muzika sklido būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tai patvirtinta medžiagoje esančiais duomenis – pranešėjas nurodė, kad muzika grojo garsiai ir sklido būtent iš minėto baro, be to, tokia informacija atsispindi ir BPC pranešime (išsiųstos pajėgos – patrulis V 1739) bei kitų liudytojų parodymuose. Duomenų, kad pranešėjas ar liudytojai būtų susipykę su A. Š., o turimi priekaištai – tik dėl garsiai leidžiamos muzikos, negauta, todėl negalima daryti išvados, kad kas nors būtų suinteresuotas jam pakenkti ir jį šmeižtų. Be to, pats A. Š. nenurodė jokio kito asmens, kuris jo darbo vietoje būtų garsiai leidęs muziką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti. Įrodinėjimo priemonėmis yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai. Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir- atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57). Todėl darytina išvada, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį (šiuo atveju – pagal ANK 488 straipsnį), nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-109/2008). Nagrinėjamu atveju pranešėjas, liudytojai ir policijos pareigūnai BPC pranešime nurodė, kad sklindanti muzika yra garsi, ji trikdo rimtį gyvenamosiose patalpose vakaro ir nakties metu. Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, o skundo teiginius reikėtų vertinti kritiškai – kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovė advokatė Eglė Latauskienė prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą, jame išdėstė visus argumentus. Mano, kad dešimtmečiais suformuota administracinių nusižengimų protokolų surašymo praktika yra ydinga ir keistina. Du procesiniai dokumentai yra vienas kitam identiški, taip neturėtų būti, nes to neleidžia įstatymas. Tai buvo skundo prioritetas, kad tiek protokolas, tiek nutarimas yra identiški, o realiai vienas ir kitas yra surašyti skirtingomis dienomis ir esant skirtingoms aplinkybėms.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė prašė nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė yra pilnai įrodyta. Tai įrodo ir liudytojų apklausos, ir vaizdo įrašas.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad jis gyvena šalia naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirbo šioje byloje skundą padavęs asmuo. Didžiąją faktų dalį jis yra nurodęs pareiškime. Faktai paprasti – visą naktį sklido didžiulis triukšmas iš baro. Policija buvo bent 5 kartus kviesta, triukšmas sklido iki paryčių, o paskui šiek tiek užtilo. Policija buvo užėjusi pas juos į butą ir įsitikino girdimu triukšmu. Jis nežino, ar triukšmavo būtent tas asmuo, bet tą išsiaiškino policija. Paminėjo, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. teismas priėmė sprendimą uždrausti veiklą šio baro terasoje dėl tame pačiame pareiškime minėtų priežasčių, t. y. dėl triukšmavimo ir rimties trikdymo. Tas teismo sprendimas priimtas policijos įrodymais, įskaitant ir jo paduotą pareiškimą. Patikslino, kad jis kalba apie 2018 m. gegužės 13 d. įvykius – iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklido triukšmas. Tai buvo muzika, kuri sklido labai garsiai per visur, per sienas, per langus, tiesiog negalėjo nei vienoje buto patalpoje miegoti visą naktį. Buto išdėstymas toks, kad buvo patalpų ir toliau, kurios nesiriboja tiesiogiai su siena, iš kur sklido garsas, tačiau nei vienoje patalpoje bute nebuvo galima ilsėtis. Policija buvo užėjusi į butą ir užfiksavo tą garsą, o nuvykę į barą nustatė, kad triukšmavo būtent tas žmogus. Pažymėjo, kad triukšmas sklido ir per uždarytus langus. Tą naktį su šeima turėjo miegoti kitame kambaryje, kuris nesiriboja su ta siena, bet ir ten muzika girdėjosi per visur, per grindis, per sienas. Nurodė, kad A. Š. nepažįsta, yra matęs jį tik socialiniuose tinkluose. Pažymėjo, kad įvykio metu buvo daromas vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas ir policijai su pareiškimu. Pareiškimas buvo siunčiamas elektroniniu būdu ir pareiškime yra nuoroda, kurią paspaudus galima pažiūrėti video. Papildomai nurodė, kad tiksliai neatsimena, bet policija tikriausiai buvo kviesta ir iš jo, iš sutuoktinės telefono ir nors ji į teismo posėdį neatvyko, tačiau ji gali duoti tuos pačius parodymus. Policija buvo kviečiama ir per 112, ir tiesiogiai per centrinį komisariatą, nes taip operatyviau. Kvietė 5 kartus, pareiškime nurodytos net valandos, galima patikrinti, telefonuose yra visa informacija.
Teismo posėdžio metu liudytoja Lina Markevičiūtė parodė, kad į barą „(duomenys neskelbtini)“ tenka vykti kiekvieną savaitgalį. Dėl konkretaus įvykio – 2018 m. gegužės 13 d. nurodė, kad tą dieną užėjo į pranešėjo butą, kuris labai skundėsi tą dieną triukšmu, nes, atrodo, tą dieną rodė Euroviziją. Atrodo, kad einant į butą girdėjo žemų dažnių leidžiamus garsus, bet įėjus į butą nelabai girdėjosi, tik kai atidarė langus – tada taip, girdėjosi žemų garsų dažniai, žmonių balsai, muzika, o uždarius langą, šiek tiek girdėjosi žemų dažnių, žmonių balsų nesigirdėjo, nebent patylėjus, ramybės būsenoje pabuvus, gal ir girdėjosi, bet šiaip, kol bendravo, girdėjosi tik žemų dažnių garsai. Jos nuomone, tokio pobūdžio garsai galbūt taip pat galėtų trukdyti žmonėms ilsėtis. Nurodė, kad kiek po 12 val. nakties jie užėjo į barą, ten buvo garsiai įjungtas televizorius ir žmonių balsai, kompanija tarpusavyje šnekėjo. Kai pabendravo su baro atstovu, įspėjo, kad išjungtų muziką ir jis pažadėjo tai padaryti, kad pritildys ar išjungs. Ar po jų tą dieną dar buvo kitas ekipažas atvykęs negali pasakyti, nes ji pati tą dieną dirbo berods iki 3 val. nakties.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė, kad jis yra kaimynas, jo paties langai išeina į baro „(duomenys neskelbtini)“ pusę, jis girdi garsą iš šio baro, kai būna vakarai ir sklinda muzika 90 decibelų, kai jie užsidaro, muzikos nesigirdi, bet sienos dreba, jis pats yra kvietęs policiją ne vieną kartą. Nežiūrint to, dėl konkretaus įvykio būtent 2018 m. gegužės 13 d. jis pasakyti nieko negali.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl A. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. A. Š. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 13 d. būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas, neužtikrino, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmas netrikdytų viešosios rimties.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 Eur.
Vienu iš skundo argumentų nurodoma tai, kad skundžiamas Vilniaus miesto VPK Vilniaus miesto 3 PK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas neatitinka įstatymo nutarimui keliamų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Reikalavimai, keliami ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui, yra įtvirtinti ANK 618 straipsnyje – nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas; be to, nutarime turi būti išspręstas klausimas dėl paimtų daiktų ir dokumentų, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas; nutarimą administracinio nusižengimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nutarimo turinį, skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimas atitinka esminius ANK 618 straipsnyje įvirtintus reikalavimus, kadangi jame nurodyti įstatyme reikalaujami duomenys.
Dėl A. Š. kaltės, padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teismas pažymi, kad asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisminėje praktikoje akcentuota, kad traukiant asmenį atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą, sprendimas turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012).
Teismo vertinimu, A. Š. kaltė padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, o skundo argumentai, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, nepagrįsti.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 13 d. 00.22 val. gautas pranešimas, jog bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas trukdo ilsėtis. Praneša (duomenys neskelbtini) namo 8 buto gyventoja (D. K.), dėl triukšmo negali ilsėtis, prašo, kad policijos pareigūnai iš karto ateitų pas ją. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, jog užėjus pas pranešėją, sklindanti muzika iš baro „(duomenys neskelbtini)“ (terasos) girdėjosi pro atvirą langą. Baro atsakingas asmuo A. Š., paprašius pateikti leidimą, kuriuo remiantis bare (terasoje) gali būti leidžiama garsi muzika, jokių leidimų nepateikė, todėl pareigūnai nurodė jam (terasoje) išjungti muziką – garsą, kuris gyventojams trukdo ilsėtis. 2018 m. gegužės 13 d. 01.49 val. gautas pranešimas, jog bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis. Pranešė šalia esančio namo gyventojas. 2018 m. gegužės 13 d. 02.26 val. gautas pakartotinis pranešimas, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis. Pranešė šalia esančio namo gyventojas. 2018 m. gegužės 13 d. 03.17 val. gautas pranešimas, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, jog triukšmo nesigirdi, daug žmonių gatvėse bendrauja laukdami taksi (b. l. 27-30).
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 13 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės Linos Markevičiūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gegužės 13 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu R. Medziul, apie 00.30 val. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai groja muzika, didelis triukšmas, trukdo ilsėtis. Pranešėja – (duomenys neskelbtini) 8 buto gyventoja – dėl triukšmo negali ilsėtis. Prašo, kad policijos pareigūnai iš karto užeitų pas ją, turi pretenzijų dėl triukšmo, laukia. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas D. K., kuris paaiškino, kad dėl garsios muzikos ir triukšmo, sklindančio iš baro „(duomenys neskelbtini)“ terasos, negali ilsėtis. Pro atidarytą pranešėjo buto langą girdėjosi iš baro (terasos) sklindanti garsi muzika ir žmonių riksmai. Pranešėjas paaiškino, kad tai vyksta kiekvieną savaitgalį. Nuvykus į barą „(duomenys neskelbtini)“, užėjo į terasą, kur buvo garsiai įjungtas televizorius ir girdėjosi žmonių riksmai. Baro atsakingu asmeniu prisistatė A. Š.. Paprašius pateikti leidimą, kuriuo remiantis bare (terasoje) nakties metu gali būti leidžiama garsi muzika, A. Š. jokių leidimų nepateikė, todėl buvo nurodyta bare (terasoje) išjungti muziką – garsą, kuris trikdo gyventojų ramybę ir poilsį. A. Š. buvo įspėtas dėl triukšmo. Pranešėjas kreipsis per epolicija.lt (b. l. 26).
Byloje esančiame 2018 m. gegužės 14 d. D. K. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 13 d. nuo 00.10 val. baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atviroje vidinio kiemelio terasoje vyko labai triukšmingas vakarėlis, lydimas trankios DJ leidžiamos muzikos, girdėjosi garsūs terasos lankytojų šūkavimai bei vartojamas alkoholis, tokiu būdu pažeidinėjama viešoji rimtis pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Dėl vykusio vakarėlio baro „(duomenys neskelbtini)“ terasoje po atviru dangumi jų šeima iki pat paryčių negalėjo ilsėtis, miegoti. Trankūs muzikos garsai tiesiog „ėjo per sienas“, jau nekalbant apie langus. Triukšmavimo faktą užfiksavo vaizdo kamera (prideda vaizdo įrašo nuorodą). Apie 00.20 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei faktų užfiksavimui policijos patrulius pakvietė į savo gyvenamąsias patalpas. Po maždaug 45 minučių atvykę policijos pareigūnai asmeniškai įsitikino bei užfiksavo pažeidimus ir pažadėjo nueiti į barą „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti vykdomą nusižengimą. Muzika bei triukšmavimas po policijos pareigūnų apsilankymo pritilo 20-30 minučių. Po to tranki muzika bei lankytojų keliamas triukšmas padidėjo dar labiau nei buvo prieš tai. Net su ausų kamštukais nebuvo įmanoma užmigti. Pakartotinai pagalbos telefonu skambino 01.49 val., 02.25 val., 03.06 val., tačiau triukšmas nė kiek nesumažėjo. Remiantis Vilniaus apskrities VPK atstovų viešai pateikiama informacija, jog „<...> policijos pareigūnai turi teisę nutraukti vykdomą nusižengimą, t. y. reikalauti, kad triukšmo šaltinis būtų nedelsiant išjungtas, o reikalavimo nevykdymo atveju patys jį išjungtų <...>“, 03.14 val. paskambino telefonu 2716008 tiesiogiai į Vilniaus apskrities VPK bei paprašė, kad patruliai dar kartą atvažiuotų raminti įsisiautėjusio vakarėlio ir tik po 20-30 minučių (apie 04.00 val. ryto) muzikos bumbsėjimas nurimo. Užfiksuoti įrodymai – video įrašas interneto puslapio nuorodoje https://www.dropbox.com/s/2fn1986rf62onag/VID_20180513_003336.mp4?dl=0 (b. l. 33).
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 21 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gegužės 13 d. naktį iš baro „(duomenys neskelbtini)“ terasos sklido didelis triukšmas. Triukšmas buvo girdimas per sienas, langus. Triukšmą užfiksavo vaizdo kamera. Baro terasoje tą naktį vyko gyvo garso koncertas, kurio metu koncertavo M. K.. Neapsikentę triukšmo telefonu 112 iškvietė policijos patrulius. Atvykę į jų butą, policijos patruliai užfiksavo ir asmeniškai įsitikino, kad triukšmas (muzika, šūkavimai) akivaizdžiai sklido iš baro „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasos. Pakartotinai policiją kvietė dar bent 4 kartus, nes triukšmas netilo iki pat 4 val. ryto (b. l. 35).
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 21 d. D. K. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gegužės 13 d. 00.27 val. kreipėsi į policiją dėl iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo (tranki muzika, lankytojų keliamas triukšmas, garsiai bendraujama). Jų bute apsilankę policijos pareigūnai L. Markevičiūtė ir R. Medziul įsitikino, kad triukšmas sklido iš minėto baro vidinės lauko terasos. Pareigūnams išvykus triukšmas nenutilo iki pat paryčių. Į pareigūnus tą vakarą buvo kreiptasi 4 kartus. Muzika buvo išjungta tik užsidarius barui (b. l. 34).
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 21 d. V. M. paaiškinimo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kiekvieną savaitgalį, kai atsigula į lovą, girdisi muzikos bildenimas, žemi muzikos garsai. Muziką girdi dažniausiai savaitgaliais. Langą, kuris nukreiptas į barą „(duomenys neskelbtini)“ laiko uždarytą, kad mažiau girdėtųsi iš jo sklindantis triukšmas (b. l. 32).
Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 24 d. Linos Markevičiūtės paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gegužės 13 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. Medziul apie 00.30 val. iš VPK OVS gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur iš baro „(duomenys neskelbtini)“ garsiai sklinda muzika. Apie triukšmą pranešė (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Atvykus anksčiau nurodytu adresu, iš karto nuėjo pas pranešėją į butą (koks tiksliai buvo buto numeris, neprisimena). Užėjus į butą juos pasitiko pilietis D. K. ir jo sutuoktinė, kurie paaiškino, kad kiekvieną penktadienį ir šeštadienį iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklinda garsi muzika, kuri trukdo ilsėtis ir šis vakaras ne išimtis. Kartu su pranešėja ir jos sutuoktiniu buvo nueita į miegamąjį, kur buto gyventojai atidarė langą. Atidarius langą kambaryje buvo girdėti muzika (ne tik žemų dažnių garsai, bet ir aiškiai girdimi sklindančios grojančios muzikos žodžiai), taip pat buvo girdimi tarpusavyje bendraujančių asmenų riksmai. Buvo matyti ir girdėti, kad grojanti muzika sklinda iš baro „(duomenys neskelbtini)“ įrengtos lauko terasos. Uždarius miegamojo langą kambaryje jau buvo girdimi tik žemų dažnių garsai, ir tai – nežymiai. Tuomet ji su kolega nuėjo į baro „(duomenys neskelbtini)“ terasą, pamatė, kad ten buvo įjungtas televizorius (tuo metu buvo rodoma „Eurovizija“), buvo girdimas žmonių bendravimas. Prie jų priėjo asmuo, prisistatęs atsakingu asmeniu. Ji paprašė jo pateikti leidimą, kuriuo remiantis nakties metu lauko terasoje gali groti muzika. Asmuo tokio leidimo nepateikė. Jie įspėjo jį dėl garsiai grojančios muzikos, paprašė išjungti muziką lauko terasoje. Minėtas asmuo nurodė, kad išjungs. Lauko terasoje stovinčių didelių garso kolonėlių nematė, tik televizorių (b. l. 36).
Byloje esančiame 2018 m. birželio 22 d. A. Š. paaiškinime nurodyta, kad jis dirbo šių metų gegužės 12-13 dienomis (naktinėje pamainoje). Tą naktį jų bare jokio gyvo garso neatsimena. Gegužės 12 d. vyko „Eurovizijos“ finalas, todėl tą vakarą lauko terasoje buvo iškabinti monitoriai, per kuriuos jie transliavo pasirodymą. Žmonių buvo vidutiniškai ir jų tarpusavio šnekos negalėjo trukdyti viešosios rimties. Tą vakarą pamena, kad du kartus tikrai buvo atvykę pareigūnai, ar daugiau kartų buvo atvykę, neatsimena. Atvykę pareigūnai aiškino, kad iš jų baro „(duomenys neskelbtini)“ terasos sklinda garsi muzika, nors to nebuvo. Jis siūlė pareigūnams eiti į vidų. Jie užėjo, pavaikščiojo, pečiais palinksėjo ir išėjo. Išeidami pasakė, jog pasitildytų, kad nebūtų daugiau skambučių. Neatsimena, kad tą vakarą būtų atvykę savivaldybės darbuotojai. Visą laiką per „Eurovizijos“ transliaciją žmonės sėdėjo, klausė ir nebuvo kažkokių didelių šūksnių ar muzikos, kuri būtų tranki ar joje būtų žemų dažnių garsų (b. l. 37).
Teismo posėdžio metu apklaustas D. K. patvirtino, kad dėl 2018 m. gegužės 13 d. įvykio rašė pareiškimą, jį teikė elektroniniu būdu, kartu pridėdamas ir vaizdo įrašą, teismo posėdžio metu duoti parodymai atitinka pareiškimo bei byloje esančio jo paaiškinimo duomenis dėl triukšmo sklidimo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gegužės 13 d. dėl ko buvo trikdoma jo šeimos ramybė, šie parodymai nėra prieštaringi. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. K. neturi suinteresuotumo pateikti melagingus duomenis, siekiant patraukti A. Š. administracinėn atsakomybėn, kadangi šio asmens, kaip yra nurodęs teismo posėdžio metu, asmeniškai nepažįsta.
Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės Linos Markevičiūtės parodymai patvirtina D. K. pateiktą informaciją, kad 2018 m. gegužės 13 d. policijos pareigūnams atvykus į pranešėjo butą, iš baro „(duomenys neskelbtini)“ buvo girdimas triukšmas, nors per uždarytą pareiškėjo langą buvo girdėti tik žemų dažnių garsai, tačiau ir tokio pobūdžio triukšmas galėtų trukdyti žmonėms ilsėtis. Šios liudytojos parodymais teisme bei tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai baro „(duomenys neskelbtini)“ terasoje rado įjungtą televizorių, kuriuo tuo metu buvo rodoma „Eurovizija“, buvo girdimas žmonių bendravimas, policijos pareigūnams prisistatė atsakingas asmuo A. Š., kuris nepateikė leidimo nakties metu lauko terasoje groti muziką.
Paties administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. paaiškinime nurodyta, kad jis dirbo 2018 m. gegužės 12-13 dienomis (naktinėje pamainoje) ir tą naktį vyko „Eurovizijos“ finalas, todėl lauko terasoje buvo iškabinti monitoriai, per kuriuos jie transliavo pasirodymą; tą vakarą du kartus tikrai buvo atvykę pareigūnai.
Iš teismo posėdžio metu peržiūrėto D. K. pateikto vaizdo įrašo (VID_20180513_0003336.mp4) matyti, kad per langą užfiksuota garsiai sklindanti muzika, girdimi žmonių balsai (b. l. 52). Teismo vertinimu, tokio garso muzikos leidimu yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis. Teismo nuomone, nėra svarbu, ar nagrinėjamu atveju muzika buvo girdėti tik pro atvirą pareiškėjo buto langą, ar ir per uždarytą langą, kadangi asmenys neturi pareigos nuosavame būste laikyti uždarus langus, be to, teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė L. Markevičiūtė parodė, kad net toks garsas, koks buvo girdimas per uždarą pareiškėjo langą, galėtų trukdyti asmenims ilsėtis.
Taigi, teismo vertinimu, byloje esantys aptarti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, nuosekliai papildo vieni kitus. Teismas neturi pagrindo abejoti D. K. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – liudytojos Linos Markevičiūtės parodymai, vaizdo įrašas, byloje esančių paaiškinimų, tarnybinio pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad A. Š., būdamas atsakingas už iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančią muziką (triukšmą), nagrinėjamu atveju nesiėmė priemonių, kad keliamas triukšmas netrikdytų viešosios rimties, todėl administracinėn atsakomybėn už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jis patrauktas pagrįstai ir teisėtai.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatas, priimdamas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, o administracinė nuobauda A. Š. paskirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 14-ANR-N-1398-2018 palikti nepakeistą ir A. Š. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundo netenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.