Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-142-932/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-09
Bylos Nr.
1S-142-932/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-142-932/2022Medžiaga Nr. 1-01-1-35274-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4;2.3.2.2.13; 2.12.1.2; 2.12.1.3; 2.12.1.6(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui su pareiškimu užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje J. D. kaltinamas tuo, kad disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų informacijos šaltinių įgijo ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė savo galinio tinklo įrenginiuose: mobiliojo ryšio telefonuose Xiaomi M1903F11G_DS Mi 9T Pro ir Samsung GSM SM-A750FN Galaxy A7 pornografinio turinio dalykus – 4 vaizdo failus (audiovizualinius) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose vaizduojami mažamečiai asmenys, vaikai iki 14 metų amžiaus, 9 vaizdo failus (audiovizualinius) – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai asmenys, vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, 4 vaizdo failus (audiovizualinius) – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose asmenys gali būti pateikiami kaip vaikai nuo 14 iki 18 metų amžiaus, bei pasinaudodamas informacinėmis technologijomis jo telefone įdiegta programine įranga „Snapchat“, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir metu, bet ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 17 d., 07.19 val. (kratos atlikimo momento jo namuose), suteikė prieigą prie minėtame galinio tinklo įrenginyje laikomų pornografinio turinio dalykų, kuriuose esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija, svetimkūnių kišimas į makštį ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, taip jis įgijo, laikė, demonstravo ir platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalyje.

2. J. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2021 m. lapkričio 17 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo žalios spalvos augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė 0,118 g, kurią saugojo supakuotą folijos paketėlyje ir žalios spalvos augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė yra 0,063 g, kurią saugojo metalinėje dėžutėje – smulkintuve, ir kurias neteisėtai, iki 2021 m. lapkričio 17 d., 07.19 val., laikė bute (duomenys neskelbtini), kambaryje spintelėje prie lovos. Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi baudžiamąją bylą grąžino prokurorui. Teismas nustatė, kad viena iš pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai atitinka ne BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau BK 259 straipsnio 2 dalį. Teismas šią aplinkybę vertino kaip procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui, nurodė, jog neturi pagrindo priimti vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, todėl grąžino bylą prokurorui.

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė A. Stankevičiūtė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

4.1. Pateiktame skunde prokurorė atkreipia dėmesį, kad žemesnysis teismas, nurodydamas, kad BPK normos yra vertinamos sistemiškai ir pagal analogiją, pats jas taikė atsietai, selektyviai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors teismas pažymėjo, kad gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gali priimti tik vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (galimybė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui šiame straipsnyje nėra numatyta), tačiau pagal analogiją pritaikė normas, reglamentuojančias bylos perdavimą teismui su kaltinamuoju aktu.

4.2. Skunde sutinkama, kad buvo padaryta klaida ir nurodyta netinkama BK 259 straipsnio dalis, kadangi kaltinamasis padarė švelnesnę veiką nei yra inkriminuota. Prokurorės teigimu, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu realiai yra nurodytos platesnės bylos nagrinėjimo ribos, teismui pripažinus asmenį kaltu pagal švelnesnę atsakomybę numatančią BK straipsnio dalį jo padėtis taptų švelnesnė, o teisės nepažeistos. Prokurorės vertinimu, teismas apie pasikeitusį veikos kvalifikavimą galėjo asmeniui pranešti priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą. Susidariusią situaciją teismas taip pat galėjo išspręsti perduodamas bylą nagrinėti posėdyje, kurio metu praneštų kaltinamajam apie galimybę jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnio dalį (vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis). Šiuo atveju teismas, pagal analogiją taikydamas teisės normas, reglamentuojančias bylų perdavimą teismui su kaltinamuoju aktu, priėmė nepagrįstą sprendimą grąžinti bylą prokurorui. Prokurorė pažymi, kad teismų praktikoje dėl bylų, perduotų teismui su kaltinamaisiais aktais, nurodoma, kad bylos prokurorui gali būti grąžinamos tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą. Tokių aplinkybių šiuo atveju nėra, klaidingos BK straipsnio dalies nurodymas netrukdo teismui nagrinėti bylą.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą prokurorės skundą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas nepagrįstai priėmė sprendimą grąžinti bylą prokurorui, dėl ko skundžiama nutartis yra naikinama.

6. Nagrinėjamoje byloje prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame prašė J. D. pripažinti kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį. Žemesnysis teismas, susipažinęs su gautu prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendė, kad viena iš nusikalstamų veikų pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kvalifikuota netinkamai, t. y. kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nors faktiškai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Žemesnysis teismas nustatė, kad esant tokiai situacijai nėra pagrindo priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų ir, remdamasis sisteminiu BPK nuostatų aiškinimu, grąžino baudžiamąją bylą prokurorei esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

7. Apygardos teismas pažymi, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, koks turi būti priimamas sprendimas, kai pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tuo pačiu tikslinga pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

8. Teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Vis dėl to ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-628/2022).

9. Pabrėžtina, jog kaip vienas iš galimų teisėjo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendimų yra bylos perdavimas nagrinėti teisme, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 423 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės); kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota; kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-199-988/2020). Iš skundžiamos žemesniojo teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas nustatė BPK 419 straipsnio 3 punkto pažeidimą, kadangi iškėlė abejones dėl prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateikto vienos iš nusikalstamų veikų tinkamo kvalifikavimo ir tuo remdamasis grąžino bylą prokurorui. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, toks žemesniojo teismo sprendimas yra nepagrįstas. Šiuo atveju teismo iškeltas abejones galima pašalinti netaikant bylos grąžinimo prokurorui, o teismui pasinaudojus BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 423 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe surengti teismo posėdį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-729-478/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-194-491/2020). Surengęs posėdį, teismas, esant reikalui, vadovaudamasis BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis, galėtų įspėti kaltinamąjį apie galimą inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą.

10. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo įvardintas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumas nesudaro pagrindo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui. Skundžiama nutartis priimta nesilaikius BPK nuostatų, nukrypus nuo teismų praktikos, todėl ji naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti žemesniajam teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė