- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e1S-729-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13552-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 2.12.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – ir pareiškimas) ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje G. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, R. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, D. U. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. spalio 28 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
1.1. G. G. kaltinamas tuo, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – kanapių ir tabako mišinį, sulankstytą popieriaus lape, kurių masė – 0,635 g, iki kol 2021 m. balandžio 29 d. apie 22.45 val. automobilio apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
1.2.1. 2021 m. balandžio 29 d. apie 22.45 val. (duomenys neskelbtini), Z. M. priklausančio namo garaže, neteisėtai laikė 15 700 cm³ (15,7 litro) naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 37,6 % – 39,3 %, supilto į aštuonis 0,5 dm³ talpos butelius, keturis 0,7 dm³ talpos butelius, vieną 1,0 dm³ talpos butelį, tris 3,0 dm³ talpos butelius. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje.
1.2.2. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, Z. M. priklausančio namo garaže, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė sulankstytą popieriaus lapą, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – kanapių ir tabako mišinys, kurio masė – 1,021 g, plastikinį maišelį, kuriame narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė – 0,489 g, ir plastikinį maišelį kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė – 0,141 g, iki kol 2021 m. balandžio 29 d. apie 22.45 val. šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
1.3. D. U. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai, automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi G. G., priekinėje keleivio vietoje esančioje daiktadėžėje, išpiltą ant juodos spalvos dėklo laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,021 g amfetamino, iki kol 2021 m. balandžio 29 d. apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota prokurorui. Nutartyje konstatuota, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu R. M. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jo veika (sulankstyto popieriaus lapo, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – kanapių ir tabako mišinys, kurio masė – 1,021 g, neteisėtas laikymas) neatitinka jam pareikšto kaltinimo kvalifikacijos. Nustačius tai, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu vienos iš įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacija neatitinka byloje esančių duomenų, įvertinus kitų dviejų įtariamųjų teisėtą lūkestį užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, konstatuota, kad šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu iš esmės neatitinka BPK 419 straipsnio reikalavimų.
3. Nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, prokuroras ją skundžia ir prašo panaikinti bei perduoti pareiškimą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Šalies argumentai
3.1. Prokuroras skunde nurodo, kad BPK 420 straipsnyje įtvirtinti teisėjo, gavusio prokuroro pareiškimą, galimi priimti sprendimai ir šis sąrašas yra baigtinis. BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje nėra numatyta, ką daryti tuo atveju, kai pareiškime galimai yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl manytina, kad teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Tačiau nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais pareiškimo trūkumais, sudarančiais pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti.
3.2. Skunde teigiama, kad pareiškime nurodytos visos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, taip pat išpildyti kiti BPK 419 straipsnyje, reglamentuojančiame prokuroro pareiškimo turinį, reikalavimai. Vertinant surašytą pareiškimą, esminių trūkumų nei BPK 219 straipsnio, nei BPK 419 straipsnių kontekste nenustatyta, taip pat nenustatyta ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų. Prokuroras pažymi, kad veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga, nėra. Vien tai, kad teismas nesutinka su prokuroro nuomone dėl veikos kvalifikacijos, savaime nereiškia, kad pats pareiškimas yra su trūkumais ir dėl to bylos negalima nagrinėti teisme. Bylos perdavimas prokurorui vien dėl šios priežasties lemtų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.
3.3. Apeliantas pažymi, kad BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme, jei bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė, bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme. Šiuo atveju teismas, manydamas, jog R. M. veiksmai, nurodyti pareiškime, kvalifikuoti netinkamai, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme. Teismas turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus ir grąžinti bylos prokurorui BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu nėra jokios būtinybės, o nustačius, kad konkrečius proceso veiksmus teisme dėl kokių nors priežasčių atlikti neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui, negrąžindamas jam bylos.
3.4. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, tiek prokuroro prašymu, tiek paties teismo iniciatyva, teisminio nagrinėjimo metu galima keisti kaltinimą ar jame nurodytas aplinkybes, apie tai pranešant nagrinėjimo teisme dalyviams. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą, turi visas procesines galimybes pašalinti arba bent neutralizuoti esančius trūkumus, o jei teismui nepasiseka to padaryti, priimdamas galutinius procesinius sprendimus jis atsižvelgia į tokių trūkumų pobūdį ir reikšmę. Be to, teismas, nustatęs, kad pareiškime pateiktos aplinkybės nėra konkretizuotos, pavyzdžiui, netiksliai nurodyti R. M. veiksmai, gali jas sukonkretinti, t. y. pakeisti faktines veikos aplinkybes, laikantis BPK nustatytos tvarkos, įskaitant tinkamą teisės į gynybą užtikrinimą
3.5. Skunde prokuroras nesutinka ir su teismo priimta išvada dėl netinkamo veikos kvalifikavimo ir motyvuoja savo pasirinkimą kvalifikuoti R. M. veiksmus būtent pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkintinas
4. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl teismo nutartis naikintina.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas skundą dėl nutarties perduoti bylą prokurorui pagrįstumo, dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos nepasisako, kadangi šie klausimai sprendžiami bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
6. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trijų asmenų atžvilgiu, tame tarpe ir R. M.. R. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 3 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje.
7. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šioje byloje R. M. veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, Z. M. priklausančio namo garaže neteisėtai laikė sulankstytą popieriaus lapą, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – kanapių ir tabako mišinys, kurio masė – 1,021 g, plastikinį maišelį, kuriame narkotinė medžiaga – kanapės, kurios masė – 0,489 g, ir plastikinį maišelį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė – 0,141 g.
8. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su gautu prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendė, kad R. M. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė nutartį, kuria bylą perdavė prokurorui ir nustatė vieno mėnesio terminą prokuroro pareiškimo trūkumams pašalinti. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad, vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismui priėmus sprendimą ir rengiant posėdį, tikslu išsiaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybes, būtų pažeistas kitų dviejų įtariamųjų teisėtas lūkestis užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, jog bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).
10. Aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro skunde dėstomais argumentais, kad veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas ir vien tai, kad teismas nesutinka su prokuroro nuomone dėl veikos kvalifikacijos, savaime nereiškia, kad pats pareiškimas yra su trūkumais ir dėl to bylos negalima nagrinėti teisme. Atvejus, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, reglamentuoja BPK 423 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teisėjas gali: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Kaip teisingai nurodo prokuroras, sąrašas yra baigtinis, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva priimti kitokių sprendimų.
12. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo įvardinti trūkumai ar galimai kitų įtariamųjų turimi teisėti lūkesčiai negali būti laikomi suteikiančiais pagrindą grąžinti bylą prokurorui. Skundžiama nutartis yra priimta pažeidus imperatyviuosius BPK reikalavimus, todėl ji naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 423 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.