Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese D. M. (D. M.) baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, trukdančio bylą nagrinėti teisme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose buvo gautas prokuroro G. Jefimovo pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. M. baudžiamojoje byloje. Šiuo pareiškimu prokuroras, be kita ko, prašė: baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. M. nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. gruodžio 16 d. vagystės) areštu 20 parų ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2020 m. sausio 22 d. vagystės) areštu 20 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šias bausmes subendrinti visiškai sudedant ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų; pagal BK 64¹ straipsnį šią bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu iki 60 parų arešto bausmės.

2. Skundžiama nutartimi prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. M. baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, trukdančio bylą nagrinėti teisme. Tokiu pažeidimu teismas pripažino tai, kad šiuo atveju prokuroras negalėjo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nes : 1) baudžiamuoju įsakymu D. M. paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, kas sąlygotų jam galutinės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, o tai draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis; 2) apylinkės teismas iškėlė abejonę dėl D. M. inkriminuojamos 2020 m. sausio 22 d. veikos kvalifikavimo, kadangi, teismo vertinimu, ši jo veika pagal įsibrovimo į patalpą požymį atitinka ne BK 178 straipsnio 4 dalį, o BK 178 straipsnio 2 dalį.

3. Skundu prokuroras G. Jefimovas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui. Skunde prokuroras nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra formali, neatitinka nė vieno iš teisėjo, gavusio prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, galimų priimti sprendimų, kurių baigtinis sąrašas numatytas BPK 420 straipsnio 1 dalyje.

4. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

5. Skundas tenkinamas.

6. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas perdavė D. M. baudžiamąją bylą prokurorui vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, t. y. nustatęs prokuroro surašyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumus, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme. Skunde prokuroras nurodo, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, gali priimti tik vieną iš trijų BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, iš kurių vienas – tai nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu (BPK 423 straipsnis).

7. Taigi, vienas esminių iš šioje byloje keliamų klausimų yra tas, ar teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, gali perduoti šią bylą prokurorui, nustatęs esminius baudžiamojo proceso trūkumus, trukdančius nagrinėti bylą teisme, t. y. tokiu atveju vadovautis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

8. Prokuroro skunde nurodoma, kad šiuo atveju apylinkės teismas, prilygindamas prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam aktui, neteisingai taikė visiškai skirtingų teisės institutų teisės normų analogiją. Su tokiu argumentu apygardos teismas nesutinka. Prokuroro pareiškimas teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį yra kaltinamajam aktui prilygstantis procesinis dokumentas. Tai matyti iš BPK 425 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK V dalyje, į kurią daroma nuoroda BPK 425 straipsnio 2 dalyje, yra reglamentuojamas bylų procesas pirmosios instancijos teisme. Be to, iš teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso grįžus į bendrąjį baudžiamąjį procesą, kaltinamasis gauna kaltinamajam aktui prilyginto prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą, iš kurio jis žino, kuo yra kaltinamas ir kuo yra grindžiamas kaltinimas. Taigi, bylų supaprastintas baudžiamasis procesas, įtvirtintas IX dalyje, numatančioje baudžiamojo proceso ypatumus tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas, laikomas specifiniu V dalyje įtvirtinto bendrojo baudžiamojo proceso atžvilgiu ir kai nėra galimybės nagrinėti bylą supaprastinto proceso tvarka, pereinama į bendrąjį, kuriame prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra prilyginamas kaltinamajam aktui. Vadovaujantis teisės doktrina, BPK aiškinamas ir taikomas sistemiškai ir tai reiškia, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, kaip tai daryti skunde siūlo prokuroras.

9. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų ir skundžiamoje nutartyje nurodė konkrečius anksčiau minėtus pareiškimo turinio trūkumus, susijusius su D. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir jam skiriama bausme, bei padarė išvadą, kad dėl šių trūkumų pateiktas pareiškimas negali būti tinkamai nagrinėjamas teisme. Šie trūkumai, pirmos instancijos teismo vertinimu, yra esminiai, trukdantys teismui nagrinėti bylą. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir bylos aplinkybes, sutinka su apylinkės teismu, kad prokuroro surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra tam tikra prasme ydingas, tačiau tiek apygardos teismo, tiek apylinkės teismo nustatyti trūkumai šiuo atveju nėra ir negali būti esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais ir neturėtų būti vertinami kaip pakankamas pagrindas perduoti bylą prokurorui šiems trūkumams pašalinti.

10. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kita vertus, ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų; antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013, 2K-132-511/2019). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

12. BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė, gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylą perduoti nagrinėti teisme. Toks sprendimas turėtų būti priimamas tuo atveju, kai išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teisėjas nustato, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia perkvalifikuoti); kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. Kartu pažymėtina, kad teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 straipsnio 2 dalis), bet ne pareiga, todėl, esant bet kokių abejonių dėl galimybės priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, byla turi būti perduodama nagrinėti teisme, nes tokiu atveju bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios.

13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodo, kad prokuroro pareiškimas dalyje dėl siūlomos D. M. skirti bausmės kelia abejonių. Visų pirma, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad prokuroro pareiškime siūlomas bausmių subendrinimo būdas prieštarauja baudžiamajam įstatymui, kadangi nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir tokiu atveju bausmės turėtų būti bendrinamos jas apimant (BK 10 straipsnis ir 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kita vertus, net ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese toks prokuroro siūlomas bausmių subendrinimas neapriboja apylinės teismui galimybės asmeniui paskirti tinkamos rūšies ir dydžio bausmes bei tinkamai jas subendrinti.

14. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad prokuroro kaltinamajam D. M. pasiūlytas arešto bausmes subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, jam neišvengiamai kaip galutinė bausmė būtų skiriamas laisvės atėmimas, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Tačiau, viena vertus, šiuo atveju prokuroras ir nesiūlo kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę – jis siūlo jam paskirti arešto bausmę už atskiras veikas (šios bausmės numatytos BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijose) ir tokią pat galutinę už jas subendrintą bausmę. O subendrinti bausmes ir nustatyti jų atlikimo tvarką pagal šį baudžiamąjį įsakymą ir ankstesnius D. M. priimtus teismų nuosprendžius butų galima BPK 347 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka, kai priimtas baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti. Kita vertus, BPK 418 straipsnio 1 dalis draudžia skirti laisvės atėmimo bausmę baudžiamuoju įsakymu už veikas, dėl kurių kreipiamasi dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Tačiau įstatymas imperatyviai nedraudžiama asmeniui, kuris jau realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, bendrinant ją su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju būtų galima manyti, kad tokiam nuteistajam teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas iš viso negalėtų būti pradėtas, nors tam būtų visos kitos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos. Be to, tokia procesinė situacija prieštarautų ir baudžiamojo proceso ekonomijos, greitumo principams, nes vienas procesas būtų arba dirbtinai ir formaliai apsunkinamas (baigiant procesą kaltinamojo akto surašymu), arba dirbtinai išskaidomas į du savarankiškus procesus. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, kad šis teismo nutartyje nurodytas argumentas yra nepagrįstas.

15. Kitas pagrindas, dėl kurio apylinkės teismas perdavė bylą prokurorui – tai teismo abejonės dėl tinkamo D. M. inkriminuojamos 2020 m. birželio 10 d. veikos kvalifikavimo. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad pareiškime pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas, nėra. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuojama padaryta veika. Skirtingiems subjektams atliekant nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pozicijos dėl teisės taikymo klausimų gali išsiskirti, tačiau vien tai, kad apylinkės teismas nesutinka su prokuroro pareiškime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, savaime nereiškia, kad tai yra toks pareiškimo trūkumas, dėl kurio negalima perduoti bylą nagrinėti teisme vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 423 straipsniu, teismui papildomai pasiaiškinti iškilusias abejones, ir reikalui esant įspėti kaltinamąjį apie galimą veikos kvalifikavimo pakeitimą BPK 255 – 256 straipsniuose numatyta tvarka. Bylos perdavimas prokurorui vien dėl šios priežasties taip pat reikštų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.

16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje situacijoje manydamas, jog prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma D. M. skirti bausmė ir jo galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra netinkamas, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi tam jokių kliūčių nėra. Taigi, nors galima sutikti su apylinkės teismu, kad prokuroro surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi trūkumų, dėl kurių prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui, tačiau šie trūkumai netrukdo teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų ir šiuos trūkumus pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir D. M. (D. M.) baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.