Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-334-497/2024 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00585-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.1. (S)

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono (toliau ir – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3.2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad bylos perdavimas prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Sprendžiant dėl bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus ar šalinant nustatytas kliūtis yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai nustatytus pažeidimus galima ištaisyti ar tam tikras proceso kliūtis pašalinti teisme ir nustatytų pažeidimų taisymas ar procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-133-579/2021, 1S-231-579/2024).

3.4. Taip pat byla prokurorui nepagrįstai perduota argumentuojant teismui kilusiais neaiškumais dėl padarinių nukentėjusiajai (didelės žalos), jų atsiradimo ir veikos baigtumo momento. Nors nutartyje teismas nurodė, jog kaltinime nusikalstamos veikos padariniai apibūdinti tik apibendrinta fraze (t. y. kad buvo pažeisti neveiksnaus asmens teisės aktais ginami interesai), tačiau T. T. veikos padariniai 2024 m. rugsėjo 11 d. kaltinamajame akte esančiame kaltinime„<...> dėl ko, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gegužės 3 d., skirtingiems asmenims tikrinant duomenis apie I. J. veiksnumą, turimą nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisės juridinį pagrindą, nebuvo užtikrintas neveiksnia buvusios I. J. interesų gynimas, bei sukurta prielaida laikyti I. J. veiksnia, t.y. galinčia savarankiškai priimti sprendimus dėl nekilnojamojo turto disponavimo, tuo sudarant sąlygas kitiems asmenims - T. K. ir M. S. - atlikti neteisėtus veiksmus su I. J. vardu registruoto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimu prieš jos valią. “ o ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešime apie įtarimą T. T., nusikalstami kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos padariniai bei jų atsiradimo laikas buvo įvardinti pakankamai detaliai, t. y. tiek, kiek to reikalauja BPK 178 straipsnis, 219 straipsnis. Taigi, padariniai nukentėjusiajai bei jų atsiradimo pradžios ir pabaigos (veikos baigtumo momentas) laikas, kaltinime buvo nurodytas, dėl ko T. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas atitiko BK 229 straipsnyje nustatytus nusikaltimo sudėties požymius, o T. T. pareikšto kaltinimo ribos laikytinos aiškiomis.

3.5. Pažymėtina ir tai, kad teismas priimdamas 2024 m. spalio 14 d. nutartį perduoti baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui apskritai neįžvelgė jokių trūkumų, t. y. nei kaltinamojo akto, nei paties kaltinimo. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nemotyvavo kodėl nutartyje aptarti kaltinamojo akto trūkumai ir teismui kilę neaiškumai buvo esminiai, bei kodėl jų nebuvo galima ištaisyti/išsiaiškinti teisiamojo posėdžio metu, taip pat kokiu būdu gynybos įvardinti bei teismo patvirtinti kaltinamojo akto trūkumai bei neaiškumai trukdė teismui bylą nagrinėti iš esmės.

4.3. Byla prokurorui turi būti grąžinta ir dėl tos priežasties, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. kaltinamajame akte nėra aiškiai ir išsamiai apibūdinti T. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, padariniai (BPK 219 straipsnio 3 punktas). BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, jis laikomas baigtu kilus baudžiamajame nustatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

4.4. Prokuroro požiūriu, padarinių klausimas yra visiškai aiškus ir šioje baudžiamosios bylos stadijoje neturėtų būti kaip nors papildomai sprendžiamas. Prokuroro pozicija klaidinga. Sulyginus kaltinamajame akte esantį kaltinimą ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. įtarimo turinį, abiem atvejais vertinama, kad notarei T. T. 2016 m. lapkričio 30 d. I. J. po pastarosios motinos mirties išdavus Paveldėjimo teisės liudijimą į 5/8 dalis jos motinai L. J. priklausiusio nekilnojamojo daikto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sukurta nepagrįsta prielaida I. J. laikyti veiksnia, galinčia savarankiškai priimti sprendimus dėl disponavimo jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tuo sudarant sąlygas kitiems asmenims (T. K. ir M. S.) laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. atlikti neteisėtus veiksmus su I. J. vardu registruoto nekilnojamojo daikto pardavimu prieš jos valią.

4.5. Būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, sudėties objektyviosios pusės elementas yra padariniai, kurie turi pasireikšti (kilti) ne kokia kita, o didelės turtinės arba neturtinės žalos forma. T. T. kaltinama tuo, kad I. J. savo veiksmais padarė didelę neturtinę žalą. Šiame kontekste visiškai nesuprantama, kaip ir kokiu būdu kaltinime ar 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešime apie įtarimą apibūdinti T. T. atliktų veiksmų ir/ar neveikimo „padariniai“ koreliuoja su išvada apie I. J. padarytą didelę neturtinę žalą ir apskritai kuo ši didelė neturtinė žala galėjo pasireikšti ir pasireiškė. Susiklosčiusią situaciją vertinant retrospektyviai bei remiantis baudžiamojoje byloje esančiai; duomenimis (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose padarytos išvados) matyti, kad I. J. ne 2016 m. rugpjūčio 17 d.. – 2016 m. lapkričio 30 d.. laikotarpiu, bet taip pat ir ganėtinai ankstesniu bei vėlesniais laikotarpiais sirgo ir serga paranoidine šizofrenija - susirgimu, dėl kurio negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdžio. Taigi, yra pagrindas manyti, kad I. J. bent jau minėtu laikotarpiu, o taip pat ir vėliau negalėjo suprasti ne tik savo veiksmų, tačiau ir kitų asmenų jos atžvilgiu atliekamų veiksmų reikšmės, šių veiksmų rezultatų, jų jokiu aspektu pati nevertino, kitaip tariant, jos pačios ar kitų asmenų atlikti veiksmai neturėjo ir negalėjo turėti kokio nors poveikio šio asmens suvokimui apie atitinkamai, I. J. objektyviai dėl su jos būkle sietinų priežasčių nesukėlė jokių, įskaitant neigiamus, išgyvenimų. Akivaizdu, kad dėl kaltinamosios veiksmų fizinio skausmo I. J. taip pat nepatyrė. Esant minėtai situacijai baudžiamojoje byloje, kai T. T. pateiktame kaltinime ar pranešime apie įtarimą nėra nurodyta, kuo pasireiškia jos veiksmais nukentėjusiajai I. J. padaryta didelė neturtinė žala, T. T. negali tinkamai pasirengti gynybai nuo šio kaltinimo, nes jis yra neaiškus.

4.6. Atsiliepime pažymima ir tai, kad remiantis ekspertizės aktais I. J. ta pačia psichikos liga sirgo daugelį metų, ne kartą buvo gydyta specializuotose gydymo įstaigose stacionare, ambulatoriškai. Dėl tos pačios sveikatos būklės už smulkius padarytus pažeidimus buvo traukiama administracinėn atsakomybėn ir atleidžiama nuo atsakomybės už juos, nes nagrinėjant administracines bylas teisme bei teismui jose paskyrus psichiatrines ekspertizes buvo nustatoma, kad ji dėl savo sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. nebuvo įrašo apie I. J. galimą neveiksnumą, pažymėtina, kad su tuo sietinos aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo tiriamos, dėl jų nesiaiškinta. Be to, I. J. dėl jos psichinės sveikatos būklės daugelį metų buvo taikomos tam tikros socialinės garantijos, pvz. I. J. nuo 2009 metų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų pagrindu buvo skirta ir mokama priežiūros (pagalbos išlaidų) tikslinė kompensacija. Taigi, dar iki 2016 m. rugsėjo 1 d. ne viena valstybės institucija ir konkretūs jų pareigūnai, tarnautojai, žinodami apie faktinę I. J. sveikatos būklę (tikėtina, kad dar iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatinėjamas I. J. neveiksnumas) nesiėmė jokių atitinkamų priemonių, kuriu nesiėmimu yra kaltinama T. T., neva savo veiksmais padariusi didelę neturtinę žala I. J.. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad dar iki 2016 m. rugsėjo 1 d.-09-01 d. I. J. pakankamai ilga laiko tarpą savo nuosavybėje turėjo turto, įskaitant ir to paties buto likusias 3/8 dalis, t. y. pagal kaltinimo versiją „skirtingiems asmenims tikrinant duomenis apie I. J. veiksnumą, turimą nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisės juridinį pagrindą“ ir ankstesniu nei I. J. kreipėsi notarę T. T. dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties laikotarpiu bet kuriems asmenims buvo prieinami viešuose registruose esantys su šiuo asmeniu sietini atitinkami duomenys, tačiau ikiteisminio tyrimo metu su tuo sietina situacija bei jos kontekste notarės T. T. atlikti veiksmai nebuvo vertinami.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla prokurorui perduota nepagrįstai, todėl minėta nutartis naikintina.

6. Skundžiamoje nutartyje sprendimas grąžinti bylą prokurorui trūkumams šalinti iš esmės grindžiamas tuo, kad: 1) kaltinimas neatitinka paskutinio T. T. pareikšto įtarimo turinio, kaltinimo turinyje neatskleistos išvardintų teisės aktų, kurių pažeidimu kaltinama T. T., tikslios nuostatos ar jų dalys, kaip tai padaryta 2024 m. rugpjūčio 30 d. įtarime; 2) didelės žalos faktas siejamas tik su neturtine žala, kurios pobūdis aiškiai neatskleistas. Neaišku kokios konkrečios pasekmės kilo fiziniam asmeniui; 3) Byloje esantis civilinis ieškinys yra pareikštas ne kaltinamajai, o kitam asmeniui dėl kitos nusikalstamos veikos kitoje byloje; 4) nesant konkrečių padarinių, nėra aiškus ir jų atsiradimo momentas, su kuriuo sietinas nusikalstamos veikos pabaigos laikas ir skaičiuotinas apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie trūkumai nesudaro pagrindo grąžinti bylą prokurorui trūkumams šalinti.

7. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Vadovaudamiesi BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, teismai gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o vien tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-693/2018).

8. Taigi, remiantis teismų praktika, byla grąžinama prokurorui trūkumams šalinti, tik tokiu atveju jeigu šių trūkumų negalima pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Prokuroras 2024 m. lapkričio 7 d. posėdžio metu pareiškė, kad padarytą techninę klaidą gali ir pasiruošęs ištaisyti BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka. Tokiu būdu bus išspręstas paskutinio pranešimo apie įtarimą ir kaltinamojo akto formuluočių neatitikimo klausimas, bei pateiktos nuorodos į konkrečias skundžiamoje nutartyje minimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso nuostatas ir jų formuluotes. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors atsiliepime akcentuojama, kad BPK 256 straipsnio nuostatos nėra skirtos kaltinimo trūkumų šalinimui, visgi minėtos nuostatos draudimo taisyti kaltinime esančias klaidas, taip pat nenumato, todėl nagrinėjamu atveju prokuroras gali ištaisyti techninę klaidą BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

9. Paskutiniame – 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešime apie įtarimą, nurodyta <...> tokiais veiksmais ji (T. T.) diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei nukentėjusiam fiziniui asmeniui – I. J..). Aukštesnysis teismas pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešime apie įtarimą, kurio turinys ir bus perkeliamas į kaltinimą, taisant techninę klaidą, pateiktos neturtinės žalos pasekmių formuluotės atitinka teismų praktikoje susiformavusius reikalavimus tokių formuluočių turiniui (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-7-25/2020).

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad klausimas ar pareikštas ieškinys gali būti sprendžiamas pareikšto kaltinimo ribose, spręstinas nuosprendžiu, išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl ta aplinkybė, jog šiuo metu byloje pareikštas civilinis ieškinys ne kaltinamajai, o kitam asmeniui, kuris nėra kaltinamas šioje byloje, nagrinėti bylos iš esmės ir priimti galutinį procesinį sprendimą, netrukdo. Prokuroras posėdyje nurodė, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį reikia palikti nenagrinėtu, o ieškinys reikalingas byloje įrodinėjant didelės žalos požymį. Kita vertus, net pripažinus, kad byloje yra su bylos nagrinėjimu nesusiję duomenys, tai netrukdo nagrinėti bylos teisme.

11. Remiantis kasacinio teismo praktika, BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022). Remiantis tokia kasacinio teismo praktika, T. T. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje pabaigos laikas yra aiškus – tai didelės neturtinio pobūdžio žalos padarymo laikas.

12. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusioji, dėl negebėjimo suprasti prieš ją atliekamų prasmės, jokių išgyvenimų nepatyrė, todėl neturtinė žala jai nekilo, keliamas klausimas kodėl valstybės institucijos žinodamas apie I. J. sveikatos būklę, nesiėmė priemonių, kurių nesiėmimu kaltinama T. T.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje nutartyje sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti bylą prokurorui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, gi kaltinimo pagrįstumas bus sprendžiamas bylą iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

13. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad prokuroro skundas tenkinamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Grąžinti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.