Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Ž. (A. Ž.) atstovės advokatės V. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nutrauktas P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį pradėtas baudžiamasis procesas, nustačius, kad jam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nukentėjusiojo A. Ž. ir civilinės ieškovės (Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-10-04 13.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (Duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu A. Ž. į žandikaulį ir šio smūgio sudavimo metu išmušė iš nukentėjusiojo A. Ž. rankų laikytą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti smūgių, A. Ž. rankomis jėga suėmė P. P. už pečių ties kaklu, palenkė P. P. prie žemės ir paklupdė. Nukentėjusiajam A. Ž. jėga laikant P. P., P. P. rankomis trenkė A. Ž. per lytinį organą, tokiais veiksmais P. P. padarė nukentėjusiajam A. Ž. šiuos sužalojimus: veido sumušimą, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. P. P. buvo kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, tenkinus P. P. gynėjo advokato I. M. kasacinį skundą iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, tenkinus P. P. gynėjo advokato I. M. kasacinį skundą iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas neįvykdė kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje bylą nagrinėjant kasacine tvarka pirmą kartą, išdėstytų esminių nurodymų, susijusių su principo non bis in idem taikymu. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo teisingai išspręstos situacijos, susijusios su minimo principo taikymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

13. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė 2020-04-06 administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo P. P. pasiūlyta iki 2020-05-07 sumokėti 15 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 13.50 val., namo, esančio (Duomenys neskelbtini), kieme, aiškindamasis santykius su kitu piliečiu, aktyviais veiksmais siekė įžeisti žmogų ir pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Bauda pagal administracinį nurodymą sumokėta 2020-04-28 (2 t., b. l. 163–166).

16. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021-05-10 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje P. P. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu konstatavę, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka.

17. Nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje P. P. taikyta atsakomybė ne už tuos pačius, o už visai kitokio pobūdžio veiksmus, nei jis kaltinamas šioje byloje, todėl P. P. du kartus už tą patį pažeidimą nėra baudžiamas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Pažymėtina, kad draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, o kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020). Procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Minėtas principas expressis verbis (tiesiogiai) yra išreikštas tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tiek BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame aiškiai nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-511/2023). Taigi, nors non bis in idem principas taikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimams, tačiau prie jų priskiriami ir administraciniai nusižengimai. EŽTT savo sprendimuose taip pat ne kartą konstatavo, kad mažesnis administracinių nusižengimų pavojingumas ir švelnesnė sankcija nereiškia, jog dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54–57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11).

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021).

20. Taigi, tiek iš EŽTT, tiek iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-719/2022, 2K-P-51-719/2023, 2K-223-511/2023).

21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. P. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. už nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, P. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, t. y. už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiose normose objektyvieji požymiai apibrėžti skirtingai. Skirtingai jie nurodyti ir P. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei kaltinamajame akte. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinama su tuo pačiu kaltinamuoju susijusių konkrečių faktinių aplinkybių visuma, neatskiriamai susijusi tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs dviejuose (administracinio nusižengimo ir ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamąjį kodeksą) procesuose taikytų veikų sudėtis faktinių aplinkybių kontekste, daro išvadą, kad tiek administracinio nusižengimo byla, tiek ikiteisminis tyrimas buvo susiję su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – P. P. veiksmais 2019-10-04 13.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (Duomenys neskelbtini), A. Ž. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad administracinė nuobauda P. P. buvo skirta už vienus veiksmus, o ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl kitų P. P. veiksmų. Taigi, apygardos teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, kurios nulėmė tiek procesą dėl administracinio nusižengimo, tiek atnaujintą ikiteisminį tyrimą, buvo iš esmės tos pačios non bis in idem prasme, kadangi veikos aplinkybės – tyčiniai veiksmai, vieta, laikas – sutampa.

22. Be to, nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P. neįsiteisėjo, ikiteisminis tyrimas, grąžinus jam pirminę kvalifikaciją pagal BK 140 straipsnį, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu buvo tęsiamas ir P. P. baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir vien tai, kad prokurorė dar nepasibaigus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminui šį nutarimą perdavė dėl administracinės atsakomybės P. P. taikymo, nepaneigia to, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P., neįsiteisėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos prokurorės 2020-03-26 nutarimas buvo administracinės teisenos pradžią inicijuojantis dokumentas, kurio pagrindu P. P. 2020-04-06 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 4 d., apie 13.50 val., namo, esančio (Duomenys neskelbtini) kieme, aiškindamasis santykius su kitu piliečiu, aktyviais veiksmais siekė įžeisti žmogų ir pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Bauda pagal administracinį nurodymą buvo sumokėta 2020-04-28, tai yra dar iki prokurorės 2020-03-26 nutarimo panaikinimo 2020-06-03. ANK 610 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, asmeniui per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, jog administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Šiuo atveju, administracinės nuobaudos įvykdymo momentu, prokurorės 2020-03-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikintas dar nebuvo, ir nors nebuvo pasibaigę šio nutarimo apskundimo terminai, įvykdytas administracinis nurodymas užbaigė administracinio nusižengimo teiseną, todėl toks administracinis nurodymas tapo galutiniu sprendimu (res judicata) administracinio nusižengimo teisenoje, non bis in idem principo kontekste, iki jo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės 2020-03-26 nutarimas buvo panaikintas įstatymų numatytais terminais ir tvarka, toks nutarimas neįgijo galutinio sprendimo (res judicata) statuso nagrinėjamoje procesinėje situacijoje. BPK nereglamentuoja kada pradedamas vykdyti priimtas prokuroro nutarimas ir nedraudžia esant poreikiui jį vykdyti nedelsiant, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, prokuroro nutarimo vykdymas nepasibaigus jo apskundimo terminams, buvo klaida, lėmusi non bis in idem principo pažeidimo padarymą.

23. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartyje Nr. 2K-102/2008 buvo analizuojama panaši teisinė situacija kaip ir susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2008 taip pat buvo sprendžiama, ar buvo pažeistas non bis in idem principas kai, nutraukus ikiteisminį tyrimą, asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, o po to ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, byla perduota nagrinėti teisme ir asmuo buvo teisiamas už nusikalstamos veikos padarymą. Taigi asmens baudžiamasis persekiojimas vyko po to, kai administracinio teisės pažeidimo teisena jau buvo pasibaigusi. Nagrinėjamoje byloje atnaujintas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas) taip pat vyko po to, kai administracinio nusižengimo teisena jau buvo pasibaigusi. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad administracinė nuobauda P. P. paskirta dėl klaidos, kurią nulėmė nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Nutraukus ikiteisminio tyrimą dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos ir inicijavus administracinio nusižengimo teiseną dėl šios veikos ir šiai teisenai įvykus, dėl tų pačių veiksmų pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta P. P. teisė nebūti baudžiamam už tą patį nusikaltimą antrą kartą ir Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė nebūti tos pačios valstybės institucijų persekiojamam ar baudžiamam už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju P. P. buvo tos pačios valstybės institucijų persekiojamas už tuos pačius veiksmus – už kuriuos buvo nubaustas administracine tvarka, kai administracinis nurodydamas įvykdytas ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

24. Taigi, sprendžiant P. P. atsakomybės klausimą, būtina išvengti jo nubaudimo ir pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nubaudus asmenį administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, baudžiamasis procesas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos iš esmės negalimas.

25. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmens nubaudimas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuojama nusikalstama veika, ne visais atvejais traktuotinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. Šiuo aspektu paminėtinas EŽTT 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas byloje dėl priimtinumo Falkner prieš Austriją, peticijos Nr. 6072/02, kuriame konstatuota, kad non bis in idem principas nėra pažeistas, nes pareiškėjai ankstesnis administracinis procesas buvo panaikintas, o sumokėta bauda grąžinta. Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Ščiukina prieš Lietuvą, peticijos Nr. 19251/02, ir jau paminėtame Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03. Tačiau tokios situacijos yra išimtinės ir gali susidaryti pagal nacionalinį reguliavimą tik tokiu atveju, kai dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, o administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms. Toks vertinimas turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas įsitikinimu dėl ankstesnio administracinės atsakomybės taikymo neadekvatumo nagrinėjamai situacijai ir būtinumo taisyti padarytą teisingumo klaidą, be to, konstatuojant pagrindą naikinti ankstesnę administracinę nuobaudą. Taigi minėta teisinė klaida pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį turi būti pakankamai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-788/2016, 2K-245-788/2019).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė raštu kreipėsi į (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininką su prašymu panaikinti anksčiau minėtą 2020-04-06 administracinį nurodymą, kuriuo P. P. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paskirta 15 Eur bauda. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje pažymėta, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį P. P. buvo surašytas, o administracinis nurodymas jo įvykdytas, dar neįsiteisėjus prokurorės 2020-03-26 nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P., todėl, egzistuojant ANK 591 straipsnio 8 punkte, 592 straipsnyje numatytiems pagrindams, yra visos galimybės ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytais pagrindais ir ANK 659 ir 660 straipsniuose nustatyta tvarka inicijuoti procesą dėl P. P. galimai nepagrįstai surašyto administracinio nurodymo panaikinimo ir taip išvengti galimo dvigubo P. P. nubaudimo tuo atveju, jeigu dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinimų jam būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2021-12-28 nutarimu, atsižvelgdama į anksčiau minėtą prokurorės raštą, atnaujino administracinio nusižengimo bylos teiseną, o (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu 2021-12-29 priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną P. P. dėl nagrinėjamo 2019 m. spalio 4 d. įvykio. Šis Institucijos 2021-12-29 nutarimas Plungės apylinkės teismas 2022-09-07 nutartimi netenkinus P. P. skundo paliktas nepakeistas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-09 nutartimi palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2022-09-07 nutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-12-14 nutartimi atsisakė priimti P. P., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos 2021-12-29 nutarimas įsiteisėjo 2022-11-09. Taigi administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir nutraukimo teisėtumas buvo tikrinamas apylinkės teisme ir apeliacine tvarka bei kasacine tvarka, atsisakant priimti prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas ir nutraukimas neatitinka teismų praktikos, nėra pagrindo. Iš apeliacinės instancijos teisme 2023-11-22 gauto VMI atsakymo matyti, kad P. P. sumokėta 15 Eur bauda nėra grąžinta.

27. Prokurorė, norėdama išvengti non bis in idem principo pažeidimo, raštu dėl P. P. galimai nepagrįstai surašyto administracinio nurodymo panaikinimo kreipėsi į (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininką su prašymu panaikinti anksčiau minėtą (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020-04-06 administracinį nurodymą, taigi administracinio nusižengimo teisena nutraukta po to, kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje nėra priimtas. Be to, P. P. sumokėta 15 Eur bauda iki šiol nėra grąžinta. Taigi šiuo atveju administracinio proceso panaikinimas neatitinka EŽTT praktikos (Didžiosios kolegijos 2002 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Pisano prieš Italiją, peticijos Nr. 36732/97; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11), todėl nagrinėjamu atveju šis pažeidimas tinkamai ištaisytas nebuvo.

28. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad administracinė nuobauda P. P. paskirta dėl klaidos, kurią nulėmė nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nutraukimas. Nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008,2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019). Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

29. Apeliacinės instancijos teismas dėl šioje byloje konstatuoto non bis in idem principo pažeidimo pažymi, kad P. P. administracine tvarka buvo nubaustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, visiškai neįvertinant smurtinių veiksmų, užtraukiančių tik baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad pasikėsinta į tokį saugomą teisinį gėrį kaip žmogaus fizinė sveikata, be to, konstatuoti ir padaryti realūs sužalojimai, akivaizdžiai rodo, kad veika šiuo atveju yra daug pavojingesnė nei ta, už kurią P. P. taikyta administracinė atsakomybė, ir tokia teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, yra šiurkšti. Be to, P. P. taikyta administracinė atsakomybė, jam paskiriant 15 Eur dydžio baudą, aiškiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimas ANK nustatyta tvarka laikytinas šiurkščia ir akivaizdžiai teisingumui prieštaraujančia klaida. Todėl non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tokiu atveju, jeigu dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinimų P. P. būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas turėtų būti sprendžiamas svarstant dėl „kompensacinių“ priemonių taikymo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl P. P. kaltės, kadangi apeliaciniame skunde to neprašoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda P. P. paskirta dėl klaidos, kuri paaiškėjo atnaujinus nepagrįstai nutrauktą ikiteisminį tyrimą. P. P. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė A. Ž. sveikatą. Tuo tarpu administracine tvarka jis nubaustas tik už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, kaltinamojo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir atitinkamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju galėtų būti taikomos „kompensacinės“ priemonės, grąžinta sumokėta 15 Eur bauda, taip išvengus dvigubo nubaudimo draudimo pažeidimo.

31. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, netinkamai sprendė non bis idem pažeidimo klausimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir, tenkinant nukentėjusiojo atstovės skunde pateiktą prašymą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.