Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-479-450/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-27
Bylos Nr.: e2A-479-450/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00566-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
Atsakovas: Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės LEONHARD WEISS OÜ

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-479-910/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00566-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.37; 3.3.1.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ir atsakovės Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės LEONHARD WEISS OÜ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Estijos Respublikoje įregistruotai įmonei LEONHARD WEISS OÜ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Estijos Respublikoje įregistruotos įmonės LEONHARD WEISS OÜ 120 601,13 Eur, 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ji, šiuo metu likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“ ir atsakovė (toliau – ir partnerės) sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu vykdo (vykdė) Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos Projektą (toliau – projektas). Projekto atsakingąja partnere buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“, vėliau atsakovė. Atsakingoji partnerė yra (buvo) atsakinga už kitų partnerių atliktų darbų priėmimą ir perdavimą užsakovei bei už iš užsakovo gautų lėšų sumokėjimą (paskirstymą) partnerės už jų atliktus darbus. Ieškovė atliko jai dvišaliais susitarimais pavestus darbus, kuriuos perdavė atsakovei, o pastaroji ieškovės atliktus darbus privalėjo perduoti ir perdavė užsakovui. Užsakovė darbus priėmė bei už juos atsiskaitė – atliko mokėjimą į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė, gavusi mokėjimą, privalėjo išmokėti ieškovei 694 158,44 Eur, tačiau pervedė tik 580 394,67 Eur. Atsakovė neatlieka likusios sumos mokėjimo, nors šios pareigos įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 120 601,13 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 1 d. partnerės su užsakove (akcine bendrove (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“) sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – rangos sutartis). 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė su atsakingąja partnere UAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriame detalizavo partnerei UAB „Autokausta“ rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę. Parengus darbo projektus, 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 prie Sutarties, sudarytu su atsakingąja partnere UAB „Hidrostatyba“, buvo patikslinta partnerės UAB „Autokausta“ atliekamų darbų apimtis, vykdant rangos sutartį (darbų apimtys buvo tikslinamos ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimu Nr. 2, 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarimu Nr. 4 ir 2019 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 5).

5. Vykdant rangos sutartį, UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl 2019 m. lapkričio 20 d. partnerės sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 prie Sutarties, kuriuo pakeitė atsakingąją partnerę iš UAB „Hidrostatyba“ į atsakovę. Pasikeitus atsakingajai partnerei, partnerės UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai su buvusiąja atsakingąja partnere UAB „Hidrostatyba“, įskaitant 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą Nr. 1 ir 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimą Nr. 3, tapo privalomi naujai paskirtai atsakingajai partnerei – atsakovei. Nurodyta nuostata įtvirtinta 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimo Nr. 5 antrame punkte, pažymint, kad Leonhard Weiss OÜ perima visus ankstesnės atsakingosios partnerės UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises partnerės UAB „Autokausta“ atžvilgiu. Be to, Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 tarp tų pačių šalių, įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nustatyta, kad ieškovės dvišaliai susitarimai, sudaryti su buvusiąja partnere UAB „Hidrostatyba“, galioja atsakovei. Tai reiškia, kad UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai laikytini Sutarties dalimi, o atsakovė trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visus buvusios atsakingosios partnerės UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir kylančius iš UAB „Autokausta“ bei UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų dėl atliktų darbų įkainių.

6. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovės atliktų 2021 m. darbų priėmimo akte Nr. 07/14-08 nurodytų darbų („Žemės darbai. Tarpstotis Palemonas–Kaunas), kurių vertė akte įvardinta 126 404,14 Eur, įkainių. Šiuos darbus ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovės atsakingas asmuo juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad dalies darbų įkainiai, numatyti dvišaliuose ieškovės ir UAB „Hidrostatyba“ susitarimuose, skyrėsi nuo numatytų rangos sutartyje (remdamasi minėtais dvišaliais susitarimais, ieškovė atliktų darbų priėmimo akte Nr. 07/14-08 nurodė didesnius įkainius). 2021 m. spalio 1 d. atsakovė ieškovei atliko 580 394,67 Eur mokėjimą, tačiau neatliko ginčo sumą 113 763,73 Eur atitinkančio mokėjimo, nes, jos teigimu, už darbus, nurodytus atliktų darbų akte Nr. 07/14-08, užsakovas sumokėjo tik 71 333,15 Eur.

7. Teismas nurodė, kad skirtingai, nei išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo sumą užsakovė atsakovei yra pervedusi. Kita vertus, atsakovės atsikirtimai, kad užsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė remdamasi mažesniais įkainiais, nėra pagrįsti jokiu atsakovės patvirtintu įrodymu, nors būtent ji yra subjektas, tiesiogiai kontaktuojantis su užsakove, vykdant ieškovės atliktų darbų perdavimą–priėmimą. Visi jos nurodyti duomenys tėra pačios atsakovės apskaičiavimai, paremti dvišalių susitarimų neigimu. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 211 nepatvirtina, kad užsakovė nepriėmė ginčo akte nurodytų darbų – aktas parengtas 2021 m. liepos 26 d., kai atliktus darbus pagal aktą Nr. 07/14-08 ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovė juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d.

8. Atsakovė nepagrindė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), nepakako sumokėti už ieškovės atliktus darbus, nurodytus pažymoje Nr. 27, ir jog užsakovė nesutiko priimti ieškovės atliktų darbų pagal aktą Nr. 07/14-08. Atsakovei pripažinus, kad už pastarajame akte nurodytus darbus užsakovė sumokėjo dalį – 71 333,15 Eur –, atėmus 10 proc. sulaikytų pinigų, kuriuos ieškovė gavo tiesiogiai iš užsakovės, ši ieškovei taip pat pinigų nepaskirstė ir jų nepervedė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė šią sumą atitinkančio darbų perdavimo–priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai įvykdė Sutartyje bei dvišaliuose susitarimuose prie Sutarties prisiimtą prievolę pateikti užsakovei ieškovės pateiktus duomenis apie atliktus darbus ir jai pervesti užsakovės sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovė nepaskirstė ieškovei, kaip partnerei, lėšų, gautų iš užsakovės, ir taip pažeidė trišalį jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą Nr. 1. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius – negavo 113 763,73 Eur už jos atliktus žemės darbus. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neveikimo ir nuostolių yra priežastinis ryšys. Kadangi ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, jai iš atsakovės teismas priteisė 113 763,73 Eur.

9. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 3, 4 punktus atsakovė iš užsakovės gaunamas lėšas turi paskirstyti partneriams per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, o atsakovei delsiant atsiskaityti yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos iš užsakovės buvo gautos 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl priteisiamą sumą atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei vėliausiai 2021 m. rugsėjo 30 d. Sutarto dydžio palūkanos už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. įskaitytinai sudaro 6 837,40 Eur. Visa ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 120 601,13 Eur.

10. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl procesinių palūkanų dydžio, 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarime Nr. 1 šalių sutartas metinis palūkanų dydis (36 proc.) nėra sąžiningas, lyginant su įstatyminiais (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už 113 763,73 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už 113 763,73 Eur dydį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteisto 120 601,13 Eur dydžio už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Esant galiojančiam 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimui Nr. 1 ir atsakovei nekvestionuojant procesinių palūkanų skaičiavimo pagal šį susitarimą, vien tik paties teismo vertinimas dėl šalių susitarime abipusiškai numatyto procesinių palūkanų dydžio (ne)sąžiningumo negali tapti pagrindu netaikyti susitarimo. Teismas negali kvestionuoti ir keisti laisva šalių valia sudaryto susitarimo esmės.

11.2. Procesinių palūkanų kompensacinė prigimtis neleidžia teismui savo nuožiūra mažinti jų dydžio. Tokių palūkanų, nustatytų šalių susitarimu, mažinimas, nesant nė vienos iš šalių reikalavimo, yra dispozityvios šalių valios paneigimas.

11.3. Teismų praktikoje nėra apibrėžta, koks palūkanų dydis turėtų būti laikomas nesąžiningu. Aktuali teismų praktika patvirtina, kad ir 0,1–0,2 proc. palūkanos už kiekvieną dieną yra laikomos protingo dydžio netesybomis.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas ne nuo visos ieškovės naudai sprendimu priteistos sumos, o tik nuo jos dalies.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1. 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimas Nr. 1 numato, kad 0,1 proc. palūkanos yra skaičiuojamos už vėlavimą paskirstyti iš užsakovės gautus mokėjimus. Jokio susitarimo mokėti tokio dydžio palūkanas ir už bet kokius kitus partnerių reikalavimus (bei procesines palūkanas) nėra.

12.2. Užsakovė ginčo sumų nesumokėjo, t. y. nebuvo ko skirstyti, todėl pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovė būtų turėjusi sumokėti už ieškovės atliktus darbus iš asmeninių lėšų. Šalys nebuvo sudarę susitarimo, kuris numatytų netesybų taikymą tuo atveju, jeigu atsakovė neatlieka asmeninių lėšų mokėjimo už ieškovės atliktus darbus.

12.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 konstatuota, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. 1 buvo tariamasi išimtinai tik dėl palūkanų už vėlavimą paskirstyti lėšas ir jokio susitarimo dėl palūkanų už kitokio pobūdžio prievoles nebuvo.

12.4. Ieškovės reikalavimas dėl 0,1 proc. dydžio procesinių palūkanų už kiekvieną dieną yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad neegzistuoja šalių susitarimo dėl tokių palūkanų mokėjimo ir dydžio, bet ir dėl to, jog reikalaujamas palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principams.

12.5. Procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo netesybų ir tai patvirtina ieškovės cituojama teismų praktika.

Šalies argumentai

13. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Ieškovei buvo priteista 113 763,73 Eur už darbų akte nurodytus darbus ir 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo šios sumos, t. y. priteista daugiau nei už jos darbus sumokėjo užsakovė. Toks sprendimas prieštarauja prejudiciniams faktams, nustatytiems Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 (toliau – ir Užteršto grunto byla) ir 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022 (toliau – ir Kainų skirtumo byla).

13.2. Atsakovė, kaip atsakingoji partnerė, tik skirsto tai, ką gauna iš užsakovės, ir jokio ieškovės reikalaujamo atsiskaitymo negali dengti iš asmeninių lėšų. Tokios atsakovės pareigos egzistavimo byloje ieškovė neįrodė ir negalėjo įrodyti, nes prejudiciniu faktu nustatyta, kad atsakovė „gautas iš užsakovės lėšas paskirsto tarp partnerių, o ne iš savo lėšų sumoka partnerėms“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022 60 punktas).

13.3. Užteršto grunto byloje ieškovė reikalavo savo pobūdžiu tapačių darbų apmokėjimo, t. y. žemės darbų apmokėjimo pagal dvišalį 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą Nr. 1. Ginčo atveju taip pat reikalaujama žemės darbų apmokėjimo šio dvišalio susitarimo pagrindu (remiamasi 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 dėl papildomų darbų kiekių). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje ieškovės reikalavimą dėl žemės darbų, grindžiamą tapačiais argumentais, kaip ir ginčo atveju, atmetė. Kadangi pastarojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje buvo iš esmės sprendžiamas toks pats klausimas, nebuvo pagrindo priteisti ieškovei daugiau nei sumokėjo užsakovė.

13.4. Teismo vertinimu, ieškinio pagrįstumui nustatyti užtenka to, kad atsakovė neįrodė, jog jai nepakako iš užsakovės gautų pinigų. Byloje ne atsakovė turėjo įrodinėti finansinius pajėgumus atsiskaityti, o ieškovė turėjo įrodyti, kad užsakovė sumokėjo ieškinyje nurodytas sumas už ieškinyje įvardijamus, kaip atliktus, darbus. Net jeigu įvertinus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), tai turėtų reikšmę nagrinėjamai bylai, būtent ieškovė turi įrodyti, kad atsakovei pakako lėšų apmokėti visus ieškovės atliktus darbus dėl atliktų įkainių pakeitimų, o ne atvirkščiai.

13.5. Ieškovei įrodinėjant aplinkybę, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. mokėjimas buvo atliktas už jos darbus, ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie tai, kokie darbai pateko į tarpinio mokėjimo pažymas 35 ir 36 ir įrodyti, jog jų apimtis patenka tarp darbų akte nurodytų darbų, kuriuos užsakovė priėmė ir apmokėjo tokiomis sąlygomis, kaip ginčo atveju reikalavo ieškovė.

13.6. Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu Nr. 1, matyti, kad palūkanos mokamos tik tada, jeigu kuri nors iš partnerių delsia atlikti veiksmus, jog būtų paskirstytos iš užsakovės gautos lėšos. Ginčo atveju už ieškovės darbų akte nurodytus darbus iš užsakovės buvo gauta 64 199,84 Eur. Ginčo šalys nėra sudarę susitarimo, kuris numatytų netesybų taikymą tuo atveju, jeigu atsakovė neatlieka asmeninių lėšų mokėjimo už ieškovės atliktus darbus. Nesant rašytinio susitarimo dėl tokių netesybų taikymo, teismas neturėjo pagrindo priteisti palūkanų nuo visos ieškinio sumos.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1. Prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų sprendimuose (Užteršto grunto ir Kainų skirtumo bylose) buvo nustatyta, kad atsakovę sieja ieškovės su ankstesne atsakingąja partnere (UAB „Hidrostatyba“) sudaryti dvišaliai susitarimai, kurie yra pripažinti Sutarties dalimi; jie yra įpareigojantys ir jų privalo būti laikomasi, o ieškovei už atliktus darbus priklausantis atlygis turi būti skaičiuojamas pagal dvišaliuose susitarimuose įtvirtintus įkainius bei juose nurodytas atitinkamų darbų apimtis.

14.2. Aplinkybės, kuriomis Užteršto grunto ir nagrinėjamoje byloje buvo reikalaujama priteisti už atliktus žemės darbus, skyrėsi. Užteršto grunto byloje nebuvo duomenų, kurie pagrįstų, kad už tokius darbus užsakovė yra atsiskaičiusi su atsakove. Nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, jog ginčo sumą užsakovė atsakovei yra pervedusi.

14.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad atlikti darbai privalo būti apskaičiuojami pagal dvišaliuose susitarimuose įtvirtintus įkainius, šiuo atveju visiškai nesvarbu ir net neturi (neturėjo) būti vertinama, kaip ir kiek atsakovei už ieškovės atliktus darbus apmokėjo užsakovė. Kainų skirtumo byloje priimtame sprendime buvo aptarta (atskleista) partnerių tarpusavyje sudaromų susitarimų logika bei nustatytas abi šalis tenkinantis kompensacinis mechanizmas. Vienus darbus įkainojant mažesniais, kitus didesniais, negu rangos sutartyje nustatyti, įkainiais, tokiu būdu buvo sukurtas bendras balansinis mechanizmas, kurio pagrindu piniginių lėšų pakako atsiskaitymui už visus projekte atliktus darbus.

14.4. Atsakovė byloje neįrodė (neįrodinėjo), kad iš užsakovės gautų piniginių lėšų už projekte atliktus darbus buvo gauta mažiau ir dėl to atsiskaitymas su ieškove turėtų bent kažkokioje apimtyje būti vykdomas iš pačios atsakovės lėšų.

14.5. Atsakovė iki bylos iškėlimo neginčijo nei ieškovės darbų atlikimo, perdavimo užsakovei ir šių darbų priėmimo klausimo, nei už šio pobūdžio darbus gauto apmokėjimo fakto. Pati atsakovė buvo patvirtinusi, kad yra gautas užsakovės mokėjimas, tokia gauta apmokėjimo suma yra pakankama atsiskaityti su ieškove, likęs neapmokėtas atlygis ieškovės atliktų žemės darbų apimtyje sudaro ieškovės reikalaujamą dydį – 113 763,73 Eur.

14.6. Byloje ieškovės pateiktos sąskaitos buvo vienintelės, kurios tiksliai pagal jose nurodytą dydį, apima ieškovės atliktus žemės darbus, nurodytus pažymoje Nr. 27 ir akte. Užsakovės atliktas mokėjimas atsakovei negalėjo būti atliktas jokiems kitiems, nei ieškovės pateiktuose dokumentuose užfiksuotiems, įvykdytiems darbams, įskaitant žemės darbus, apmokėti, nes tiksliai atitiko ieškovės teiktuose dokumentuose nurodytą dydį. Atsakovė nepateikė duomenų, kuriais būtų patvirtinusi kitokią užsakovės atlikto 694 158,40 Eur mokėjimo paskirtį.

14.7. Atsakovė, pripažindama iš užsakovės gauto atlygio dalį, neginčija, kad šioje dalyje pareigos paskirstyti gautas pinigines lėšas ji neįvykdė, tačiau ginčija palūkanų priteisimą ir nuo šios skolos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliaciniuose skunduose keliami šalių (jungtinės veiklos sutarties partnerių) atsiskaitymo už atliktus statybos darbus pagal rangos sutartį ir vėlesnius susitarimus (žemės darbai), įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų prejudiciniais faktais aplinkybių vertinimo, procesinių palūkanų dydžio bei apimties aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl ginčo nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių

17. Ieškovė, UAB „Hidrostatyba“ ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, siekdamos kartu dalyvauti AB „LTG Infra“ (ankstesnis pavadinimas – AB „Lietuvos geležinkeliai“) vykdomame viešajame pirkime „Europinės vėžės „Rail Baltic / Rail Baltica“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“. Projekto atsakingąja partnere buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“ (Sutarties 3.4 papunktis).

18. Mokėjimas už partnerių (ir ieškovės) atliktus darbus buvo (turėjo būti) vykdomas pagal sudarytus dvišalius susitarimus prie Sutarties, laikantis 2017 m. rugpjūčio 1 d. partnerių sudarytame trišaliame susitarime Nr. 1 prie Sutarties nustatytos tvarkos. Partnerėms iš užsakovės gaunamos lėšos paskirstomos (išmokamos) per 2 darbo dienos nuo jų pervedimo dienos (4 punktas). Išankstinio mokėjimo suma paskirstoma pagal partnerių atliekamų darbų proporcinę išraišką nuo bendros rangos sutarties sumos (3.1 punktas). Galutinio ir tarpinių mokėjimų sumos paskirstomos pagal ataskaitinio periodo partnerių atliktų ir aktuojamų darbų sumą (3.2 papunktis). Pagal nurodyto susitarimo 4 punktą, atsakingajai partnerei, vėluojant sumokėti šiame punkte nustatytas sumas (užsakovės pervestas lėšas už atliktus projekto darbus), ji privalo mokėti kiekvienai partnerei atskirai po 0,1 proc. palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

19. Partnerėms laimėjus viešąjį pirkimą, atsakingoji partnerė UAB „Hidrostatyba“ su užsakove 2018 m. birželio 1 d. sudarė rangos sutartį.

20. Atsakingoji partnerė UAB „Hidrostatyba“ su ieškove ir atsakove sudarė dvišalius susitarimus, kuriuose paskirstyti joms tenkantys darbai, jų atlikimo terminai ir kaina (Sutarties 3.27 papunktis). Ieškovė su UAB „Hidrostatyba“ 2018 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriame detalizuota ieškovei tenkanti projekto darbų dalis, jų kaina – 16 395 205,89 Eur (su PVM). Partnerės atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose, kurie yra priedas prie šio susitarimo (susitarimo 2 punktas). Nurodyto susitarimo 4 punkte nustatyta, kad projekto darbų apimtys bei tikslios jų vykdymo vietos bus patikslintos įvertinus projektinius sprendinius darbo projekte. Ieškovė ir UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė susitarimą Nr. 3, jame patikslinta ieškovės atliktinų darbų vertė – 17 454 035,73 Eur (su PVM). Patikslinti partnerės darbų kiekiai ir įkainiai nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose (susitarimo Nr. 3 3 punktas).

21. Projekto eigoje atsakingajai partnerei UAB „Hidrostatyba“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Todėl partnerės 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė susitarimą Nr. 5, kuriame šalys susitarė pakeisti atsakingąją partnerę; atsakingąja partnere paskirta atsakovė Leonhard Weiss OÜ (susitarimo Nr. 5 1 punktas). Ji perėmė visas buvusios atsakingosios partnerės UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas ieškovei bei užsakovui (susitarimo Nr. 5 2 punktas), įskaitant pagal šiam ginčui aktualias sutartis (susitarimus).

22. Ieškovė pagal Sutartį atliko ir perdavė atsakovei, kaip atsakingajai partnerei, darbus pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 07/14-08 („Žemės darbai. Tarpstotis Palemonas-Kaunas), kurių vertė akte įvardinta 126 404,14 Eur be PVM. Šiuos darbus ieškovė atsakovei perdavė 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovės atsakingas asmuo juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d.

23. Ieškovė atsakovei pateikė pažymą Nr. 27 ir 2021 m. sausio – vasario mėn. atliktų darbų aktus, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0146942 860 458,90 Eur dydžiu, kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRED-094 (minus 105 825,01 Eur).

24. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ 2021 m. rugsėjo 28 d. atsakingajai partnerei atliko mokėjimą už partnerių bendrai atliktus darbus – iš viso apmokėta 3 235 207,17 Eur (2 749 926,09 Eur ir 485 281,08 Eur).

25. 2021 m. spalio 1 d. atsakovė ieškovei atliko 580 394,67 Eur mokėjimą, tačiau neatliko ginčo sumą – 113 763,73 Eur – atitinkančio mokėjimo.

Dėl atsiskaitymo ieškovei už atliktus darbus

26. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

27. Įstatymas nenumato imperatyvių bendrų darbų pasiskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių tvarkos ir būdo. Jungtinės veiklos partneriai patys sprendžia, kokiu būdu detalizuoti kiekvienam iš partnerių tenkančią darbų dalį. Šiuo atveju pradinė atsakingoji partnerė UAB „Hidrostatyba“, vadovaudamasi Sutarties 3.27 papunkčiu, sudarė atskirus dvišalius susitarimus tiek su ieškove, tiek su atsakove, konkrečiai paskirstant kiekvienai iš jų tenkančius darbus, jų kainas ir atlikimo terminus.

28. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).

29. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022, kurioje dalyvavo tie patys asmenys bei buvo sprendžiama dėl dvišalių susitarimų galiojimo, pasikeitus atsakingajai partnerei, padarė išvadą, kad dvišaliai susitarimai laikytini Jungtinės veiklos sutarties dalimi, nes dvišaliais susitarimais tarp partnerių paskirstyti konkretūs kiekvienam partneriui tenkantys darbai ir tokia tarp šalių susiklosčiusi praktika visoms šalims buvo priimtina ir suprantama. Todėl partnerėms 2019 m. lapkričio 20 d. sudarius susitarimą Nr. 5, atsakovė Leonhard Weiss OÜ perėmė visus UAB „Hidrostatyba“, kaip atsakingosios partnerės, įsipareigojimus bei teises užsakovės ir ieškovės atžvilgiu, tar jų ir teises bei pareigas, kylančias iš ieškovės bei UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų (cituojamos nutarties 69, 94 punktai).

30. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-891-567/2022, pripažino, kad atsakovės UAB „Autokausta“ projekte atliktinų darbų apimtys, bendra projekte atliktinų darbų vertė ir darbų įkainiai nustatyti prie Sutarties sudarytuose dvišaliuose susitarimuose bei jų prieduose. Sutartis ir dvišaliai susitarimai, sudaryti tarp buvusios atsakingosios partnerės UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, yra galiojantys, todėl atsakovės atlikti darbai turi būti apskaičiuojami taikant dvišaliuose susitarimuose nustatytus darbų įkainius (nutarties 59 punktas).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išnagrinėtose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. e2A-384-1120/2022 ir Nr. e2A-891-567/2022 bei nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių dvišalių susitarimų, sudarytų prie Sutarties, vertinimo reikšmės, neturi pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais bei padarytomis išvadomis ir dvišalius susitarimus kvalifikuoti kitaip (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai laikytini Sutarties dalimi, o atsakovė trišalio susitarimo Nr. 5 pagrindu perėmė visus buvusios atsakingosios partnerės UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus, įskaitant ir kylančius iš UAB „Autokausta“ bei UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dvišalių susitarimų.

32. Pradinė atsakingoji partnerė UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ pasirašė 5 (penkis) dvišalius susitarimus prie Sutarties, šioje byloje aktualūs 2 (du). 2018 m. gruodžio 5 d. susitarime Nr. 1 atsakingoji partnerė UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“ susitarė, kad Sutartyje partnerei UAB „Autokausta“ priskirtina patikslinta darbų vertė yra 16 395 205,89 Eur su PVM. Partnerės atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose, kurie yra priedas prie šio susitarimo (susitarimo Nr. 1 2 punktas). 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 3 UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, atsižvelgdamos į tai, kad yra sudariusios Sutartį ir susitarusios bendradarbiauti, vykdydamos projektą, susitarė pakeisti susitarimo Nr. 1, pasirašyto 2018 m. gruodžio 5 d., 2 punktą, nustatant, jog partnerei UAB „Autokausta“ Sutartimi priskirta bendra darbų vertė 17 454 035,73 Eur su PVM, o atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose. Darbų kiekių žiniaraščiai gali būti atnaujinami, atsižvelgiant į galutinai su užsakove ir FIDIC inžinieriumi suderintus darbo projektų darbų kiekių žiniaraščius, parengtus bei patvirtintus darbų pakeitimo aktus ir pagal galutinėje išpildomojoje dokumentacijoje nustatytus atliktų darbų kiekius (susitarimo Nr. 3 3 punktas). Šie dvišaliai susitarimai yra Sutarties sudedamosios dalys (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

33. Ieškovė teigia, kad pagal 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimą Nr. 1 bei 2019 m. rugsėjo 10 d. susitarimą Nr. 3 tinkamai ir laiku atliko visus žemės darbus, kurie nurodyti 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų akte Nr. 07/14-08, bei, laikydamasi anksčiau nurodytos tvarkos, atsakovei sutikus priimti ir perduoti užsakovei 2021 m. sausio – vasario mėn. projekte atliktus darbus, darbus perdavė atsakovei 2021 m. rugpjūčio 30 d., atsakovė juos priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d. Darbų vertė akte nurodyta 126 404,14 Eur be PVM. Atsakovė šio akto ir jame nurodytų duomenų neginčijo. Ieškovė kartu su šiuo atliktų žemės darbų aktu pateikė ir kitus 2021 m. sausio – vasario mėn. atliktus darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus – pažymą Nr. 27 bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0146942 860 458,90 Eur dydžiu, kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRED-094 (minus 105 825,01 Eur).

34. Užsakovė, priėmusi partnerių bendrai tinkamai atliktus darbus ir gavusi iš atsakovės reikalingus apskaitos dokumentus, 2021 m. rugsėjo 28 d. atliko pavedimą į atsakovei priklausančią banko sąskaitą. Ši aplinkybė reikšminga vertinant apmokėjimo dydį ieškovei už atliktus darbus. Mokėjimas už partnerių atliktus darbus turėjo būti vykdomas pagal sudarytus dvišalius susitarimus prie Sutarties, laikantis 2017 m. rugpjūčio 1 d. partnerių sudarytame susitarime Nr. 1 prie Sutarties nustatytos tvarkos – partnerėms iš užsakovės gaunamos lėšos paskirstomos (išmokamos) per 2 darbo dienas nuo jų pervedimo dienos (šios susitarimo 3 punktas). Vadovaudamasi šiuo susitarimu, atsakovė privalėjo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas atlikti 694 158,440 Eur (be sulaikomos 10 proc. dalies) mokėjimą į ieškovės banko sąskaitą, tačiau ieškovei 2021 m. spalio 1 d. buvo pervesta tik dalis jai priklausančio atsiskaitymo (580 394,67 Eur). Atsakovė, ieškovės nuomone, jai liko skolinga 113 763,73 Eur (be sulaikomos 10 proc. dalies) ir palūkanas už vėlavimą atlikti mokėjimą.

35. Atsakovė nurodė, kad ieškovei negali būti sumokėtos jos reikalaujamos sumos už atliktų darbų akte Nr. 07/14-08 nurodytus darbus, kadangi už šiuos darbus iš užsakovės buvo gauta tik 71 333,15 Eur (įskaitant 10 proc. sulaikymą, o be 10 proc. sulaikymo – 64 199,84 Eur).

36. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį tenkinęs pilnai, nurodė, kad atsakovė nepagrindė, jog iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus, nepakako sumokėti už ieškovės atliktus darbus, nurodytus pažymoje Nr. 27, kad užsakovė sutiko priimti ieškovės atliktus darbus tik už 64 199,84 Eur pagal aktą Nr. 07/14-08; taip pat pripažinus, jog už pastarajame akte nurodytus darbus užsakovė sumokėjo 71 333,15 Eur, atėmus 10 proc. sulaikytų pinigų, ši ieškovei jų taip pat nepervedė. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai įvykdė Sutartį bei minėtuose dvišaliuose susitarimuose prie Sutarties prisiimtą prievolę pateikti užsakovei ieškovės pateiktus duomenis apie atliktus darbus ir jai pervesti užsakovės sumokėtas pinigines lėšas (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė nepaskirstė partnerei lėšų, gautų iš užsakovės, ir taip pažeidė trišalį jungtinės veiklos dalyvių 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą Nr. 1. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius – negavo 113 763,73 Eur už jos atliktus žemės darbus. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, neveikimo ir nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

37. Iš esmės sutiktina su atsakovės skunde nurodytu argumentu, kad jos, kaip atsakingosios partnerės, mokėjimo pareigų apimtis ieškovės atžvilgiu buvo paskirstyti tai, ką gavo iš užsakovės, o ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės kitokio apmokėjimo nei sumoka užsakovė. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nurodytais nutarties 29–31 punktuose, tačiau, priešingai negu nurodo apeliantė (atsakovė), pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai vertino bei tinkamai taikė prejudicinius faktus. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 priimtas teismo sprendimas dalyje dėl atsisakymo priteisti už žemės darbus negali būti laikomas sukuriančiu pareigą ir nagrinėjamoje byloje priimti tapatų sprendimą vien dėl sutampančio reikalavimo dėl darbų pobūdžio. Aplinkybės minėtoje ir nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo duomenų, kurie pagrįstų, kad už tokio pobūdžio darbus (žemės darbus) užsakovė yra atsiskaičiusi su atsakove. Tuo tarpu nagrinėjamame ginče, šioje byloje, nustatyta, kad užsakovė už tinkamai atliktus darbus atsakovei yra pervedusi atsiskaitymą (iš viso 3 235 207,17 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantei, kad skundžiamu teismo sprendimu (patenkinus ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo visa apimtimi) buvo nustatyta jai pareiga atsiskaityti su ieškove už jos atliktus žemės darbus iš dalies iš jos asmeninių lėšų.

38. Byloje nustatyta, kad užsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. atliko mokėjimą į atsakingosios partnerės banko sąskaitą. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške ieškovei pripažino apie gautą mokėjimą (pagal liepos mėnesio aktus pagal PVM sąskaitą faktūrą LWOU Nr. 00082 ir kreditinę sąskaitą Nr. K/LWOU0007), atitinkamai jame nurodė, kad ieškovei tenkanti atsiskaitymo suma – 694 158,40 Eur (pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0146942 ir kreditinę sąskaitą Nr. KRED–094), t. y. iš esmės atsakovė patvirtino apie gautą iš užsakovės pilną atsiskaitymą. Byloje taip pat nustatyta, kad iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0146942 (860 458,90 Eur dydžiu), kurioje nurodyta, jog ji išrašyta pažymos Nr. 27 pagrindu, kurioje nurodyti darbai apima ir ieškovės atliktus žemės darbus (darbų apimtis bei kainą). Taigi, pateikti duomenys patvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumą visa apimtimi, kadangi ieškovė pagrindė rašytiniais duomenimis faktą dėl jos atliktų žemės darbų (pažyma Nr. 27, aktas Nr. 07/14-08) bei užsakovės mokėjimus už atliktus bei priduotus statybos darbus, kurie apima ir žemės darbus. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, atsakovė nepagrindė kitokios mokėjimo 694 158,40 Eur dydžiu paskirties. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neteisi teigdama, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), jai nepakako sumokėti lėšas už ieškovės atliktus darbus.

39. Nurodytina, kad atsakovė ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 07/14-08, kaip atsakinga partnerė, priėmė, jį pasirašė. Ji neįrodinėjo, kad darbų akte nurodyti atliktų darbų įkainiai neatitinka įkainių, nustatytų dvišaliuose susitarimuose. Darytina išvada, kad atsakovė iš užsakovės apmokėjimą (ieškovės prašomą priteisti sumą) gavo turėdama teisėtą pagrindą – atliktų darbų aktą, pažymą, taikant galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose nustatytus projekte atliktinų darbų kiekius ir jų įkainius. Kaip jau ne kartą paminėta, atsakovė, perėmusi visas buvusios atsakingos partnerės UAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties, įskaitant įsipareigojimus, kylančius iš dvišalių susitarimų, sudarytų tarp UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Autokausta“, buvo saistoma dvišaliuose susitarimuose nustatytų ieškovės atliekamų darbų įkainių. Tai, kad galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose nustatyti darbų įkainiai skiriasi nuo nurodytų Sutartyje (kai kurie įkainiai didesni, kai kurie mažesni), nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė darbų akte nurodė klaidingas atliktų darbų kainas.

40. Atsakovė, būdama atsakingąja partnere, galėjo disponuoti užsakovės pervestomis lėšomis už projekte atliktus darbus, ji turėjo paneigti, kad, kaip atsakinga partnerė, vykdant visą projektą, nebuvo gavusi iš užsakovės atsiskaitymo už visus atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju aplinkybės dėl užsakovės atsiskaitymo su atsakove, kaip atsakingąja partnere, yra svarbios tik tuo aspektu, jog užsakovė priėmė ieškovės, kaip Sutarties partnerės, atliktus konkrečius žemės darbus ir už šiuos darbus atsiskaitė. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip atsakingosios partnerės, pareigas pagal Sutartį bei dvišalius susitarimus, todėl ieškovė laiku negavo atsiskaitymo už jos atliktus darbus projekte.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

41. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos sprendimu motyvuoja ir netinkamai paskirstyta ginčo šalims įrodinėjimo pareiga. Atsakovės nuomone, būtent ieškovė turėjo įrodinėti, kad užsakovė sumokėjo ieškinyje nurodytas sumas už ieškovės nurodytus darbus.

42. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civilinės bylos nagrinėjamos teisme laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

43. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad pareiga (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) teikti teismui įrodymus tenka šalims. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas).

44. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai tarp šalių paskirstytos įrodinėjimo pareigos. Ieškovė ieškinio reikalavimą kildino iš pagal Sutartį bei papildomus dvišalius susitarimus (sudarytus atsakingajai partnerei esant UAB „Hidrostatyba“) atliktų darbų bei atsakovės, kaip atsakingosios partnerės, pareigos pagal Sutartį, gavus iš užsakovės pinigus už atliktus darbus, juos tinkamai paskirstyti. Reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė duomenis apie atliktus ir atsakovės priimtus darbus bei nurodė (pagrindė) užsakovės apmokėjimą atsakovei. Taigi, iš esmės ieškovė pagrindė įvardintą ieškinio pagrindą, kitų aplinkybių ji įrodinėti neprivalėjo. Atsakovė byloje neginčijo ieškovės jai pateikto atliktų darbų akto (priimtų darbų fakto), sąskaitų, užsakovės apmokėjimo už bendrai atliktus ir perduotus jam darbus fakto. Atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų bei savo pareigos paskirstyti gautą atsiskaitymą vienai iš jungtinės veiklos partnerių (ieškovei), vertinama, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo pareigos ir, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, išsamiai ištyrė bei įvertino ginčui svarbias faktines aplinkybes, bei padaręs išvadas, tenkino ieškovės ieškinį visa apimtimi. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti tokio pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

45. Atsakovė apeliaciniame skunde kaip pagrindą panaikinti teismo sprendimą nurodo ir tokią aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas atliko prieštaringą ginčo aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus dėl toliau nurodytų motyvų. Toks skundo argumentas vertintinas kaip atsakovės subjektyvus atskirų teismo sprendimo dalių tarpusavio įvertinimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė tik paskirsto tarp Sutarties partnerių iš užsakovės gautą atsiskaitymą už kiekvienos partnerės atliktus bei priimtus darbus projekte. Atsakovė neturi pareigos iš savo lėšų atsiskaityti su partnerėmis, tačiau ji neįrodė, kad iš užsakovės gautų lėšų, įvertinus visus dvišaliuose susitarimuose nustatytų įkainių pakeitimus (vienų įkainių sumažinimą, kitų padidinimą), nepakako sumokėti už ieškovės atliktus darbus, kuriuos ši grindė darbų aktu, pažyma ir kitais duomenimis. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad užsakovė darbus priėmė, o atsiskaitymas (lėšų paskirstymas) tarp partnerių privalėjo būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad priimtas teismo sprendimas yra prieštaringas.

46. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl 113 763,73 Eur priteisimo, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, nepažeidė materialiosios teisės reikalavimų bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino tarp šalių sudarytų susitarimų nuostatas. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti (panaikinti) pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.

Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo

47. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jos naudai priteistų procesinių palūkanų dydžiu ir suma, nuo kurios procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos. Skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, tačiau priteisęs ieškovės naudai 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bet ne pagal šalių susitarimą sutarto dydžio palūkanas – 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną ir ne nuo visos priteistos sumos (120 601,13 Eur), tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo.

48. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 6 837,40 Eur dydžio kompensacines palūkanas, ieškovės apskaičiuotas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 24 d.), teisingai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 3 ir 4 punktuose šalys nustatė, jog atsakovė iš užsakovės gaunamas lėšas (atsiskaitymą už atliktus darbus) turi paskirstyti partneriams per 2 darbo dienas nuo jų pervedimo dienos, o atsakovei delsiant atsiskaityti, yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovė pinigines lėšas (atsiskaitymą už atliktus statybos darbus) iš užsakovės gavo 2021 m. rugsėjo 28 d., todėl pagal šalių susitarimą, atsiskaityti su ieškovei privalėjo vėliausiai 2021 m. rugsėjo 30 d., sutarto dydžio palūkanos už nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 24 d. (įskaitytinai) sudaro 6 837,40 Eur (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu šalių sutartyje nenustatyta, jog netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

50. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymas, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jei toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys). Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės ieškinyje suformuotą reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarime Nr. 1 šalių sutartas metinis palūkanų dydis (36 proc.) nėra sąžiningas lyginant su įstatyminiais (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl taikytinas 6 proc. metinių procesinių palūkanų dydis.

51. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo taikytu procesinių palūkanų dydžiu, remdamasi tuo, kad teisinis reguliavimas akivaizdžiai patvirtina šalių teisę ir galimybę tais atvejais, kai jų susitarimas yra leidžiamas, abipusiškai nusistatyti bei taikyti tarpusavyje nusistatytą procesinių palūkanų normą.

52. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

53. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, jog, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

55. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 70 punktas).

56. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 analizavo ir įvertino šalių sudarytą 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą Nr. 1 ir jame įtvirtintą nuostatą dėl palūkanų skaičiavimo apimties bei konstatavo, kad šalys susitarė dėl palūkanų, mokėtinų už vėlavimą paskirstyti lėšas už atliktus darbus dydžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas už patirtus nuostolius (negautas pajamas), t. y. palūkanas, kurios atlieka kompensuojamąją funkciją. Teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkte nesusitarė dėl procesinių palūkanų, skaičiuotinų už negautas pajamas, dydžio, todėl turi būti taikomas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. metinių palūkanų dydis.

57. Nors ši Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis buvo priimta po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas privalo ja vadovautis, vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl priteistų palūkanų dydžio (ne)pagrįstumą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas tų pačių sutartinių nuostatų negali vertinti skirtingai.

58. Iš bylos duomenų nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties partnerės 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 4 punkte susitarė, jog, atsakingai partnerei vėluojant sumokėti partnerėms iš užsakovės gautas lėšas, ji privalo mokėti kiekvienai partnerei po 0,1 proc. palūkanų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip nurodyta nutarties 56 punkte, įsiteisėjusiu teismo sprendimu išaiškinta, kad susitarimu šalys susitarė tik dėl kompensuojamų palūkanų mokėjimo ir jų dydžio už vėlavimą paskirstyti lėšas už atliktus darbus (pagal jungtinės veiklos sutartį). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas (nuo priteistos ieškinio sumos) už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, nesant tarp šalių susitarimo dėl kitokių (ir procesinių) palūkanų mokėjimo ir jų dydžio (išskyrus susitarime numatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, atsakingai partnerei vėluojant paskirstyti partnerėms iš užsakovo gautas lėšas), nėra pagrindo taikyti susitarime numatytą palūkanų dydį.

59. Pažymėtina, kad procesinės palūkanos pagal savo esmę atlieka kompensuojamąją funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimu nebuvo susitarta dėl procesinių palūkanų mokėjimo dydžio, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, priteisdamas procesines palūkanas taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 proc. metinių palūkanų dydį. Kita vertus, nutarties 54 punkte išvardinti teisminės praktikos pavyzdžiai, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir savo iniciatyva vertinti ieškovės reikalaujamų procesinių palūkanų dydį, atsižvelgiant ir į šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

60. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas ne nuo visos ieškovės naudai sprendimu priteistos sumos (120 601,13 Eur), o tik nuo jos dalies (113 763,73 Eur), nurodytina, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005).

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, pagrįstu laiko ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nurodytos sumos, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 120 601,13 Eur, šią reikalavimo sumą sudarė 113 763,73 Eur nuostoliai ir 6 837,40 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo prievolės paskirstyti gautą atlygį atsiradimo momento iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šiuo atveju teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, turėjo nurodyti procesines palūkanas skaičiuoti nuo visos sprendimu priteistos sumos, todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 120 601,13 Eur dydį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai rėmėsi anksčiau išnagrinėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, vadovavosi aktualia teismų praktika, nustatė atsakovės, kaip atsakingosios partnerės, netinkamai įvykdytą pareigą paskirstyti gautą atlygį iš užsakovės už ieškovės (kaip vienos iš partnerės) atliktus ir priduotus darbus projekte. Todėl teisėtai ir pagrįstai visa apimtimi priteisė ieškovei iš atsakovės už projekte atliktus darbus atsiskaitymą bei, remiantis susitarime nustatyta tvarka, priteisė kompensuojamąsias palūkanas. Teismas iš esmės pagrįstai taikė įstatyminių procesinių palūkanų dydį, tačiau klaidingai priteistas 6 proc. procesines palūkanas nurodė skaičiuoti ne nuo visos priteistos ieškinio sumos, o tik nuo pagrindinės nuostolių dalies, todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas bei sprendimas pakeičiamas.

63. Į esminius šalių argumentus atsakyta, dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

65. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

66. Nors ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai iš dalies keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau toks sprendimo iš dalies pakeitimas (priteisiant procesines palūkanas nuo visos priteistos ieškinio sumos), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 28 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims paliekamas nepakeistu.

67. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, ieškovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už dalį apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės skundą parengimą, o atsakovei už dalį patirtų išlaidų parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.

68. Ieškovė UAB „Autokausta“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ patirtas 11 505,08 Eur (su PVM) (9 508,33 Eur be PVM) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas sudaro 2 925 Eur be PVM (susipažinimas su teismo sprendimu, apeliacinio skundo teisinių argumentų identifikavimas ir ieškovės apeliacinio skundo parengimas) ir 6 583,33 Eur be PVM (atsakovės apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų identifikavimas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas). Ieškovė pateikė 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitas už teisines paslaugas MA Nr. 2023-04-016 ir MA Nr. 2023-05-215 bei mokėjimų nurodymus, kurie patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų apmokėjimą.

69. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2023 m. balandžio–gegužės mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.10 ir 8.11 papunkčiai nustato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme taikytinas 1,7 koeficientas, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų už apeliacinį skundą 3 230,51 Eur (1,7 x 1 900,30 Eur), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur).

71. Sprendžiant ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodytina, kad ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, apeliacinės instancijos teisme dalyvavo tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, todėl, viena vertus, nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nustatyto maksimalus išlaidų dydžio, kita vertus, nėra pagrindo ir priteisti visą rekomenduojamą (maksimalų) tokių išlaidų dydį. Ieškovės apeliacinio skundas patenkintas iš dalies (palūkanų skaičiavimo apimtimi), prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (6 583,33 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, rekomenduojamus kriterijus, patenkinto skundo dalyką (palūkanų skaičiavimo apimtis), vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingos bei pagrįstos ieškovei priteistinos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme būtų iš viso 2 400 Eur.

72. Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 185,33 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, taip pat sumokėjo 1 880 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, iš viso 5 065,33 Eur. Pagal pateiktus dokumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad už apeliacinio skundo parengimą atsakovė patyrė 1 887,60 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas, o už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą –1 297,73 Eur. Prašomos kompensuoti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Teismui atsakovės apeliacinį skundą atmetus, sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą neįtraukiamas į bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nepriteistinos patirtos išlaidos už jos apeliacinio skundo parengimą. Atitinkamai atsakovei atlygintina dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, t. y. 700 Eur (su PVM). Priteistinų išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo dalyką (palūkanų dydis bei procesinių palūkanų apimtis, nuo kurios jos skaičiuotinos), bei aplinkybę, jog ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl atsakovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų suma tik už atmestą dalį.

73. Atlikus patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip :

„Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 113 763,73 Eur (šimtą trylika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 73 cnt.) atsiskaitymą už atliktus darbus, 6 837,40 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 40 cnt.) palūkanų ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 120 601,13 Eur (šimtą dvidešimt tūkstančių šešis šimtus vieną eurą 13 cnt.) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 1 700 Eur (tūkstantį septynis šimtus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėDalia KačinskienėAsta Radzevičienė