- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1345-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- P. D., Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- G. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl 2012-03-30 nutartimi paskirtos 1.000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 pagal P. R. R. ir V. S. R. ieškinį atsakovams P. D. (toliau – atsakovas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė) dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo bei pagal atsakovo P. D. priešieškinį dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, laikinosios globos panaikinimo bei moralinės žalos priteisimo (trečiasis asmuo G. D., išvadą byloje teikiančios institucijos: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-03-30 nutartimi (b. l. 6-8) atsisakė priimti atsakovo patikslintą priešieškinį ir nubaudė jį 1.000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad atsakovas eilinį kartą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir dėl nesuprantamų priežasčių siekia vilkinti bylos nagrinėjimą. Byla yra užvesta dar 2010-08-31. Atsakovas aktyviai ir operatyviai pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir pareiškė priešieškinį. Pateiktame patikslintame priešieškinyje visiškai nepasisakoma dėl beveik pusantrų metų nagrinėtų jo priešieškinio reikalavimų, todėl tampa visiškai neaišku, kokius galutinius reikalavimus reiškia atsakovas. Jo reikalavimai įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis jo sutuoktinę G. D. bei 2011-11-21 gimusią dukrą M. D., spręsti teismingumo klausimą, paskirti sūnui J. D. medicininę psichiatrinę ekspertizę, iškviesti liudytojus, teismo teigimu, iš viso negali būti laikomi priešieškinio reikalavimais. Tai procesiniai klausimai, iš kurių kai kurie (teismingumo, liudytojų iškvietimo) jau buvo ne kartą spręsti ir galutinai visi klausimai buvo išspręsti 2012-03-23 teismo posėdžio metu. Įvertinta ir tai, kad atsakovas, siekdamas kuo greitesnio ginčo išsprendimo, tuos klausimus galėjo pateikti teismui per protingą terminą iki teismo posėdžio, o ne posėdžio dieną. Tokiu būdu atsakovas akivaizdžiai pažeidžia CPK 7 ir 8 str. įstatymo leidėjo reglamentuotus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Atsakovo pareikštas naujas reikalavimas - pripažinti neteisėtu jo sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimą Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 18 ir panaikinti atvykimo deklaraciją neturi jokio ryšio su nagrinėjamu ginču, o tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių, todėl nėra jokie įstatyminio pagrindo jį priimti (CPK 143 str.). Vis dėlto bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, kad vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo teisėtumas turi teisinę reikšmę priimant teisingą sprendimą, nes yra tiesiogiai susijęs su priešieškinio dalyku ir pagrindu, teismas šioje byloje turi teisinį pagrindą ir savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus ir priimti sprendimą dėl tokio reikalavimo, todėl atsakovui nebuvo jokio būtinumo tikslinti priešieškinį (CPK 376 str.). Teise patikslinti priešieškinį atsakovas pasinaudojo tik 2012-03-23, tą dieną, kai byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės. Pateiktas procesinis dokumentas neatitinka elementarių įstatymo reikalavimų, pačiame patikslintame priešieškinyje pateikiami argumentai dėl, atsakovo nuomone, neteisėtų Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos atliktų teisės normų pažeidimų panaikinant atsakovo sūnaus J. D. atvykimo deklaracijos duomenis (atsakovas nurodė, jog dėl to jau kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą) ir nenurodoma jokių aplinkybių ir nepateikiama jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko neteisėtą deklaravimą Kaune, nors reikalavimas reiškiamas pripažinti neteisėtu deklaravimą būtent Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 18. Jeigu patikslintas priešieškinis atitiktų CPK 143 str. 2 d. reglamentuotus priėmimo pagrindus, teismui tektų panaudoti trūkumų šalinimo institutą ir atidėti teismo posėdį. Atsakovas iš 2012-02-27 nutarties, kurią taip pat yra apskundęs, žinojo, kad į teismo posėdį apklausai yra iškviestas jo nepilnametis sūnus. Pirmiausia yra jo, kaip tėvo pareiga, apsaugoti vaiką nuo nemalonių išgyvenimų ir įtampos, kurią jis neabejotinai patiria atvestas į teismo posėdį ir daryti viską, kad ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Savo ruožtu teismas, siekdamas apsaugoti vaiką nuo streso, net atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad nepilnamečiui reiktų kuo mažiau lankytis teismo posėdžiuose. Atsakovo veiksmai suponuoja išvadą, jog jis sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą - tą dieną, kai byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, pateikia ne tik eilinį nušalinimo pareiškimą, bet net elementarių įstatymo reikalavimų neatitinkantį priešieškinį. Normaliai atidus ir protingas asmuo tokioje teisinėje situacijoje vaiko deklaravimo negalėtų įvertinti kaip materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą ir nereikštų reikalavimų, kurie pagal savo pobūdį vertintini kaip prašymai, spręstini protokolinėmis ar rašytinėmis nutartimis siekiant teisingai ir visapusiškai išnagrinėti labai jautrų šalių teisinį ginčą. Teismas, konstatavęs, kad atsakovas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis tikslu užvilkinti bylos nagrinėjimą, jam skyrė 1.000 Lt baudą (CPK 95 str.). Skirdamas tokio dydžio baudą teismas įvertino tai, kad 2012-03-23 teismo posėdis buvo atidėtas ne vien dėl atsakovo pateikto patikslinto priešieškinio, o ir dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS - šios institucijos atstovo neatvykimo į teismo posėdį, nors šiuo atveju dalyvavimas yra būtinas, pateikė neišsamią išvadą, neįvykdė teismo įpareigojimo apklausti atsakovo sutuoktinę ir išsiaiškinti jos poziciją dėl nagrinėjamo ginčo.
Šalies argumentai
Atsakovas pareiškimu prašė (b. l. 3-5) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-30 nutartimi (b. l. 6-8) paskirtą 1.000 Lt baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-04 nutartimi (b. l. 12) atsakovo pareiškimą dėl baudos panaikinimo atmetė, nes, teismo nuomone, atsakovas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, iš esmės jame nurodyti analogiški argumentai kaip ir atsakovo atskirajame skunde dėl nutarties dalies atsisakyti priimti patikslintą priešieškinį (apie atsakovo teisę reikšti priešieškinį, apie Kauno miesto apylinkės teisme destrukcinę veiklą vykdantį E. Inokaitį, jo poveikį bylą nagrinėjančiai teisėjai ir teismo pasitarimo slaptumo pažeidimą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas 2012-04-07 atskiruoju skundu (b. l. 13-15) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-30 nutarties dalį, kuria paskirta 1.000 Lt bauda, ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nutartį, kuria atmestas pareiškimas dėl baudos panaikinimo. Apeliantas tiek pareiškimą dėl baudos sumažinimo (b. l. 3-5), tiek atskirąjį skundą (b. l. 13-15) grindžia iš esmės tapačiais argumentais:
1. Atsakovo priešieškinis teismui pateiktas 2010-09-27. Po patikslinto priešieškinio priėmimo 2010-12-08 teisėjos rezoliucija praėjus daugiau kaip vieneriems metams, (duomenys neskelbtini) šeimos gyvenime atsirado naujos aplinkybės, Kauno apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi c. b. Nr. 2S-430-264/2012 pripažintos ypač svarbiomis: tai santuokos tarp P. D. ir G. D. sudarymas ir M. D. gimimas. Naujos mamytės ir sesers atsiradimas, pavyzdingos (duomenys neskelbtini) šeimos reputacija turėtų keisti nepilnamečio J. D. požiūrį į tėvą, į tolimesnį pilnavertį gyvenimą normalioje (duomenys neskelbtini) šeimoje. (duomenys neskelbtini) šeimos narių įtraukimas į šeimos procesą ir pašalinių asmenų šalinimas iš proceso yra būtina sąlyga išmintingam sprendimui priimti.
2. Vadovaudamasis CPK 377 straipsniu ir išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių 2010-09-27 priešieškinio patikslinimo būtinumas iškilo vėliau, atsakovas pateikė teismui 2012-03-11 priešieškinio patikslinimą CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 punkto pagrindu. Įstatymo leidėjas suteikė atsakovui teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti priešieškinio dalyką ar pagrindą. CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-30 nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismas atėmė iš atsakovo teisę pareikšti aiškiai suformuluotą priešieškinį CPK 377 str. pagrindu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. D. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 19-23) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nutartį: vietoje atsisakymo panaikinti atsakovui paskirtą 1.000 Lt baudą, nušalinti teisėją I. Poderienę nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą kartu su trečiojo asmens 2012-04-06 pareiškimu nagrinėti iš naujo Šiaulių miesto apylinkės teismui pagal teismingumą CPK 33 str. 2 d. ir CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-02-28 Nr. IX-743) 7 str. 1 d. CPK redakcijos, galiojusios iki 2011-11-01, pagrindu. Kadangi teismas 2012-03-30 nutartimi (b. l. 6-8) nepagrįstai užkirto galimybę tolesnei bylos eigai (nes teismas, atsisakydamas priimti patikslintą priešieškinį, atėmė iš atsakovo teisę pareikšti aiškiai suformuluotą priešieškinį procesiniame dokumente CPK 377 str. pagrindu), teismas nepagrįstai paskyrė ir 1.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Ieškovai atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 25-27) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nutartį bei 2012-03-30 nutarties dalį dėl 1.000 Lt baudos skyrimo palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad byla teisme užvesta 2010-08-24. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-09 nutartimi perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį. Teismo posėdis net kelis kartus buvo atidėtas dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis - nepagrįstų teisėjų šalinimų, teikiamų prašymų teismo posėdžio dieną, skundimo bet kurios teismo nutarties, nors ji ir neskundžiama. Šioje byloje atsakovas parašė ne mažiau kaip 30 atskirųjų skundų, iš kurių tik du ar trys tenkinti iš dalies. Tai, kad atsakovas susituokė ir kad jo šeimoje gimė dukra, nesudaro pagrindo teikti patikslintus priešieškinius. Atsakovas šiomis aplinkybėmis gali vadovautis įrodinėdamas savo priešieškinį, teismo priimtą 2010 metais. Tačiau atsakovas bet kokį savo pareiškimą ar prašymą teikia teismui teismo posėdžio dieną, siekdamas vilkinti bylą. Todėl teismas pagrįstai jį baudė 1.000 Lt bauda, kurios panaikinti ar sumažinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsakovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 28-29) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovė nurodo, kad atsakovo procesinis elgesys, nuolat teikiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, piktnaudžiaujant teise pateikti įrodymus ir teikti prašymus, teikiant procesinius dokumentus teismo posėdžio dieną, trikdo normalų teismų darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, todėl pažeidžiama civilinio proceso paskirtis - užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą. Be to, atsakovo atskirasis skundas, vadovaujantis CPK nuostatomis, neatitinka atskirajam skundui keliamų reikalavimų: atskirajame skunde nėra nurodyta aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų, kuriais grindžiamas teismo 2012-04-04 nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas 2012-03-30 nutartyje (b. l. 6-8), atsakovui paskirdamas 1.000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, aiškiai nurodė tokios baudos skyrimo motyvus, kurie patvirtinti byloje esančiais procesiniais dokumentais bei LITEKO duomenis, būtent: kad 2012-03-23 prieš pat posėdį pateiktame 2012-03-11 patikslintame priešieškinyje visiškai nepasisakoma dėl beveik pusantrų metų nagrinėtų jo priešieškinio reikalavimų, todėl tampa visiškai neaišku, kokius galutinius reikalavimus reiškia atsakovas, be kita ko, tokie patikslinto priešieškinio reikalavimai kaip medicininės ekspertizės vaiko psichikos būklei įvertinti skyrimas, teismingumo bei liudytojų iškvietimo klausimai buvo ne kartą spręsti (Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2046-324/2010 sprendė teismingumo klausimą – atskirasis skundas buvo atmestas; Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2KT-19/2011 bei civilinėje byloje Nr. 2KT-37/2011 nutartimis atmetė prašymus civilinę bylą perduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui; teismingumo klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo 2011-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-756-601/2011; iš Kauno apygardos teismo 2012-04-23 nutarties Nr. 2S-1072-254/2012 bei 2012-01-17 nutarties Nr. 2S-172-264/2012 spręstina, jog prašymai vaikui skirti psichiatrinę ekspertizę bei iškviesti liudytojus buvo reikšti ir anksčiau ir kt.). Skiriant baudą įvertinta ir tai, jog teise patikslinti priešieškinį atsakovas pasinaudojo tik 2012-03-23, t. y. tą dieną, kai byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslinto ieškinio paruošimo data – 2012-03-11, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra visiškai akivaizdu, jog, nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, 2012-03-11 parengtą priešieškinį buvo galima bent jau išsiųsti paštu (nesant galimybių įteikti tiesiogiai, apie kurių buvimą atsakovas, beje, net neužsimena) kitą dieną po jo parengimo, ir, beje, ne tik teismui, bet ir ieškovų atstovei advokatei D. Ž. bei Vaikų teisių atstovėms, kad, teismui nusprendus priešieškinį priimti, nereiktų sudarinėti galimybių kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims su patikslintu priešieškiniu susipažinti ir į jį atskirsti. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovui susipažinus su Kauno apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi c. b. Nr. 2S-430-264/2012 (būtent kurioje, atsakovo teigimu, ypač svarbiomis aplinkybėmis buvo pripažinta santuokos tarp P. D. ir G. D. sudarymas ir M. D. gimimas 2011-12-05), atsakovas, elgdamasis rūpestingai ir nevilkindamas proceso, apsisprendęs teikti patikslintą priešieškinį galėjo tai padaryti netgi anksčiau kaip 2012-03-11. Pažymėtina, jog tokiu atveju, jeigu patikslintas priešieškinis būtų buvęs pateiktas anksčiau, teismas bent jau būtų galėjęs nustatyti terminą trūkumams pašalinti (pavyzdžiui, dėl galutinių reikalavimų suformulavimo, pasisakant dėl teisme beveik pusantrų metų nagrinėtų jo priešieškinio reikalavimų,).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie atsakovo veiksmai (kai numatyto bylos nagrinėjimo iš esmės dieną pateikiama ne tik eilinis nušalinimo pareiškimas, kurį išnagrinėjusi teismo pirmininko pavaduotoja D. Labokaitė taip pat konstatavo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bet patikslintas priešieškinis su trūkumais), suponuoja išvadą, jog atsakovas sąmoningai visokiais būdais vilkino bylos nagrinėjimą, tokiu būdu tęsdamas piktnaudžiavimą teise, kas neabejotinai trikdė proceso eigą ir iš esmės kliudė teismui greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, jog dėl įvairiausių atsakovo teiktų prašymų, nušalinimų ir atskirųjų skundų (tame tarpe ir dėl neskundžiamų nutarčių) bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, nustatant globėjus ir gyvenamąją vietą, tam, kad būtų užtikrintos tinkamos nepilnamečio vaiko augimui ir vystymuisi sąlygos, įvirtintos Vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose. Todėl atsakovo atliekamų veiksmų pasekoje vilkinant procesą, visų pirma, yra pažeidžiamos jo paties nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas visiškai pagrįstai buvo nubaustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 20121-03-30 nutartimi paskiriant net dvidešimt kartų mažesnę už maksimalią baudą (pagrįstai įvertinus tai, jog teismo posėdis buvo atidėtas ir dėl kitų priežasčių), kurios panaikinimo ar sumažinimo pagrįstų pagrindų atsakovas nenurodė nei 2012-03-31 pareiškime dėl baudos panaikinimo, nei atskirajame skunde.
Apelianto argumentai apie tai, kad teismo 2012-03-30 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti jo patikslintą priešieškinį, užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismas atėmė iš atsakovo teisę pareikšti aiškiai suformuluotą priešieškinį CPK 377 str. pagrindu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, niekaip nesusiję su skundžiama nutartimi dėl baudos nepanaikinimo, todėl dėl jų nepasisakytina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 20012-04-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį c. b. Nr. 2-1399-375/2012, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl 2012-03-30 nutartimi paskirtos 1.000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, palikti nepakeistą.