Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos teisinių santykių, ieškovei reikalaujant, kad atsakovė atsiskaitytų su ieškove, atsakovei teigiant, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, neatliko jų laiku, dėl ko ji turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

10. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, iš kurių matyti, kad ieškovė UAB „ViaCon Statyba“ ir atsakovė UAB „Abastas“ 2016 m. lapkričio 2 d. sudarė Statybos rangos sutartį dėl gerbūvio darbų atlikimo pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą projektinę techninę dokumentaciją objekte „Dvibutis gyvenamasis namas“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Sutarties 2.1 punktu numatyta sutarties kaina – 15 127,02 Eur be PVM ir 18 303,69 Eur su PVM. Sutarties 2.2 punktu atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo darbų pradžios sumokėti ieškovei 3 000 Eur avansą. Pagal Sutarties 4.1 punktą ieškovė įsipareigojo darbus pradėti 2016-11-03 ir juos baigti iki 2016-12-16, o 4.2 punktu šalys sutarė, kad rekonstrukcijos įrengimo darbai atliekami esant palankioms oro sąlygoms: kai oro temperatūra nežemesnė kaip 0 C, taip pat nelyjant ir nesningant. Sutarties 4.4 punktu numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną atlikti darbus, o 8.3 punktu numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Sutarties 5 skyriuje numatyti atliktinių darbų perdavimo-priėmimo tvarka, numatant tarpinius darbų perdavimus (5.4 punktas) ir atsiskaitymus pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras po atliktų darbų priėmimo ir darbų aktų pasirašymo (5.6 punktas). Sutarties nutraukimo tvarka aptarta 9 skyriuje, iš esmės perkeliant įstatymines nuostatas.

11. Atsakovė 2016-12-09 raginime dėl darbų trūkumų ištaisymo ir terminų įvardina netinkamai atliktus darbus, pažymėdama, kad 2016-12-01 el. laišku gavo ieškovės Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ir ragina Sutartyje numatytu terminu baigti darbus. Atsakydama į šį raštą ieškovė nurodo, kad darbai dar yra nebaigti, nes darbų pabaiga – 2016-12-16, todėl buvo aktuojama dalis darbų; tuo pačiu pažymi, kad nesumokėtas avansas, todėl reikalauja iki 2016-12-12 įvykdyti šį įsipareigojimą. Ieškovė 2016-12-12 raštu informuoja atsakovę, kad stabdo statybos darbus dėl nepalankių oro sąlygų Sutarties 4.2 punkto pagrindu, pažymėdama, jog darbus atnaujins kai nusistovės teigiama oro temperatūra, dings įšalas, ištirps sniegas. Atsakovė 2016-12-23 pranešimu dėl atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir defektų ištaisymo nurodo, kad ji pakartotinai 2016-12-19 el. laišku gavo atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau darbai atlikti nekokybiškai pagal pridedamą 2016-12-21 Atliktų darbų defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pažymi, jog Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bus pasirašytas tuomet, kai bus ištaisyti visi defektai, taip pat pažymi, kad iki 2017-01-05 turi būti ištaisyti defektiniame akte nurodyti trūkumai ir atlikti visi darbai, nes priešingu atveju atsakovė bus priversta nutraukti Sutartį ir nebaigtus darbus perduoti kitiems rangovams.

Dėl įrodymų vertinimo

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-289-1075/2018).

16. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

17. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

19. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad ji tinkamai atliko darbus, tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, kadangi ji šiuo pagrindu atsisako apmokėti už atliktus darbus bei vienašališkai nutraukė Sutartį. Taigi, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims.

21. Apeliantė teigia, kad byloje buvo paskirta statybų techninė ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. B. E., tačiau minėtas ekspertas savo išvadoje iš esmės nepateikė jokių atsakymų į jam pateiktus klausimus. Ekspertas nurodė, kad jam trūksta informacijos daryti vienokias ar kitokias išvadas. Taip pat mano, kad teismas turėjo vadovautis eksperto D. K. vertinimo aktu, kuriame nurodyta, jog ieškovės darbai yra atlikti netinkamai ir kiek kainuos tokių trūkumų šalinimo darbai – 12 249 Eur. Teismo eksperto D. K. vertinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie, vadovaujantis CPK 197 str. 2 d., yra laikomi didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus, gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

23. Aiškindamas CPK 212 -214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž. bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mano tikslas“ v. uždaroji akcinė bendrovė „ Armitana“, bylos Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,, Valviktė“ v. UAB ,, Laugina“ bylos Nr. 3K-3-575/2008; kt.).

24. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis; eksperto išvadą pripažinus rašytiniu įrodymu, jo patikimumo laipsnis mažėja, todėl įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiant, pripažintinos nustatytomis tam tikros aplinkybės ar ne, svarstytinas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 3/2010).

25. Nagrinėjamoje byloje abiejų šalių sutikimu buvo atlikta teismo paskirta ekspertizė, kurią atliko teismo ekspertas V. B. E.. Ekspertizės atlikimo metu ekspertas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog darbai pagal Atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti netinkamai, tuo pačiu pažymėjo, kad trūksta daugiau informacijos apie kiemo aikštelių ir nuogrindų įrengimo projektą, naudotas medžiagas ir pan. Teisingai nurodo ieškovė, kad atsakovės vienašališkai užsakytas 2017-06-26 D. K. vertinimo aktas nėra ekspertizės išvada ir negali būti prilyginamas teismo paskirtos ekspertizės išvadai.

26. Pažymėtina, kad teismo ekspertizė buvo paskirta pagal CPK normas, abi ginčo šalys galėjo siūlyti klausimus, ekspertui buvo pateikta visa bylos medžiaga, tuo tarpu D. K. vertinimo aktą užsakė atsakovė vienašališkai, vertinimo akte buvo užduoti kiti klausimai nei teismo ekspertizėje, ieškovė užduoti klausimų D. K. negalėjo. Kaip teisingai pažymi ieškovė, D. K. vertinimo akte yra užduoti tik du klausimai: dėl tinkamos trinkelių dangos įrengimo ir dėl to, kas atsakingas už darbų trūkumus. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, vertinimo akte neanalizuotas svarbus aspektas – ar defektams galėjo turėti įtakos pačios atsakovės veiksmai eksploatuojant neužbaigtą įrengti objektą, t. y. trinkelių aikštelę. Teismo paskirtoje V. B. E. ekspertizės išvadoje taip pat atsakyta į kitą reikšmingą klausimą, ar defektams galėjo turėti įtakos pačios atsakovės veiksmai eksploatuojant neužbaigtą įrengti objektą, t. y. trinkelių aikštelę. Teismo paskirto eksperto V. B. E. 2018-07-31 ekspertizės akto atsakyme į 2 klausimą aiškiai nurodyta, kad „pradėjus naudotis nebaigta įrengti aikštele tarpų, t. y. jų siūlių neužpildžius tam skirta skalda, paklota danga būtinai būtų pažeista, tuo pažeidus statybos techninį reglamentą „Statybos užbaigimas“ STR 1.11.01:2010 [4], t. y. nenaudoti statinio, kol jis nepabaigtas statyti ar nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti“.

27. Kaip teisingai nurodo ieškovė, D. K. 2017-06-26 atliktas vertinimo aktas negali būti tinkamu įrodymu konstatuoti tariamų atsakovės darbų defektus, kadangi, kaip nurodoma akte, jis darytas pagal 2017-03-27 nuotraukas, o tuo metu ieškovė jau kurį laiką objekte nebedirbo, taigi, nurodyti neva darbų trūkumai galėjo atsirasti po to, kai objekte ieškovė jau nebevykdė darbų. Kaip teisingai pažymi ieškovė, pati atsakovė 2017-02-14 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė nutraukianti Sutartį nuo 2017-02-19, nepriimdama Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė nuo 2017-02-19 Objekte jau nebedirbo, priešingų duomenų byloje nėra. Po 2017-02-19 ieškovė spėjo užfiksuoti ieškovės atliktus darbus 2017-03-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame neužfiksuota jokių darbų trūkumų. Taigi, išvados, darytos pagal vėlesnes nuotraukas negali būti laikomos tinkamomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog teismas skyrė pakartotinę ekspertizę, tačiau atsakovė teismo nustatytu terminu nesumokėjo užstato, ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad tai neatliko dėl svarbių priežasčių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei skirta bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą – piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir trukdymą atlikti ekspertizę. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teismas neturėjo objektyvaus pagrindo nesivadovauti teismo paskirtos ekspertizės išvada.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. kovo 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nurodė, kad apžiūrint aplinką (32 namas), nustatyta, jog priešais pastatą yra trinkelėmis grįsta aikštelė (nuotraukos 36-38). Jokių trinkelių išardymų nuotraukose nematyti. 2017-05-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prie 32 namo „vietomis trinkelės yra nuardytos, dalis jų ant iškloto trinkelėmis ploto yra tvarkingai sukrautos į krūva, dalis suverstos į netvarkingą krūvą, vietomis matosi išmėtytos pavienės trinkelės. Taip pat nustatyta, kad išklotų trinkelių plotas yra netvarkingas, vietomis matomos žemių sankaupos bei medžio šakos, vietomis matomos žemėtos, rudos spalvos bei juodos spalvos padangų žymės, vietomis iškloti bortai yra pažeisti, aptrupėję (Fotonuotraukos Nr. 1- 7)“. Analogiška situacija yra ir su 36 namu. 2017-03-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis nurodė, kad aplink pastatą (36 namas) dalinai įrengta trinkelių nuogrinda (nuotraukos 1-6). Apžiūrėjus likusį pastato perimetrą, antstolis fiksavo, kad matomi įrengti nuogrindos bortai su betoniniu pagrindu, įrengta izoliacinė plėvelė (nuotraukos 26- 35). Tuo tarpu 2017-05-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nurodė, kad „galinėje 36 namo pusėje nėra įrengtų vejos bortų, priekinėje namo pusėje, kurioje matomos pilkos spalvos išklotos trinkelės, dalis pavienių trinkelių yra matomos išdėliotos ant iškloto trinkelėmis ploto, dalis yra sukrautos į tvarkingą krūvą. Apžiūrimoje teritorijoje matyti dirbantys keturi darbininkai iš kurių vienas dirba su traktoriumi (duomenys neskelbtini), kiti trys su trinkelėmis (Fotonuotraukos Nr. 8-11)“. Iš šių nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad situacija nuo 2017-03-01 yra pasikeitusi, tuo metu darbų trūkumų objekte nebuvo užfiksuota, trinkelės nebuvo išvažinėtos, sugadintos ar išardytos, priešingai nei 2017-05-12 apžiūros metu. Taip pat nustatyta, kad ieškovei paliekant objektą darbai buvo nepabaigti, trinkelių tarpai pilnai nebuvo užpildyti atsijomis, o atsakovė ir/ar jos pasamdyti kiti rangovai pradėjo per jas važinėti sunkiasvore technika (2017-05-12 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad „vietomis matomos žemėtos, rudos spalvos bei juodos spalvos padangų žymės“), todėl trinkelių siūlės galėjo išsikreivinti ir trinkelės vietomis išsistumdyti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės išvada ir nesivadovavo atsakovės pateiktu antstolio I. G. 2017 m. gegužės 5 d. ir 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei teismo eksperto D. K. vertinimo aktu.

30. Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė bei nepasisakė apie kitus į bylą atsakovės pateikus įrodymus: 2017 m. vasario 14 d. atsakovės ieškovei išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. vasario 14 d. atsakovės ieškovei pateiktą pranešimą dėl vėlavimo atlikti darbus; 2017 m. vasario 14 d. atsakovės ieškovei išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 7 d. atsakovės ieškovei išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovės ieškovei išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 5 d. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atsakovei išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą jau buvo išaiškinta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain judgments of 9 December 1994; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų ieškovo ieškinyje išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, bei pateiktų dokumentų, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Vien tik apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis atsakovei nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

32. Pirmosios instancijos teismas akcentavo šiuos esminius aspektus: 1) atsakovė pažeidė sutartinį įsipareigojimą – gana ženkliai (apie 2 mėnesius) nemokėdama avanso ir vien tai galėjo būti pagrindu ieškovei sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą; 2) 2016-12-01 gavusi Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų, vėliau atsakovė pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nevykdė atsiskaitymo; 3) atsakovė nepateikė teismui objektyvių ir pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos atsisakymą vykdyti prievolę – iki 2017-01-29 apmokėti už dalinai atliktus darbus, kuri įvardinta 2016-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje (pasirašyta atsakovo įmonės direktoriaus L. J.); 4) Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad iš esmės atsakovė nekonkretizuoja, kokie darbai pagal jau šalių pasirašytą aktą yra netinkami ar nekokybiški, šiuo atveju atsakovė pažeidė sutartinę prievolę atsiskaityti už atliktus darbus; 5) Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad ieškovė periodiškai nuo 2016-11-07 iki 2016-11-23 darė įrašus, vėliau įrašų nėra; iš ieškovės raštų matyti, kad buvo prašoma pateikti žurnalą, tačiau atsakovė atsakymuose apie tai nerašo, t. y. iš esmės neginčijo, kad neperdavė ieškovei statybos žurnalo, tai patvirtina atsakovės netinkamą bendradarbiavimą; 6) Iš defektiniame akte esamų nuotraukų matyti, kad darbų objektas yra apsnigtas, todėl tikėtina ir oro temperatūra yra minusinė, dėl ko šalių susitarimo pagrindu ieškovė turėjo teisę stabdyti darbus ir juos atnaujinti pagal sutartines nuostatas; be to, darbus galėjo stabdyti ir iki atsiskaitymo pagal Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovė neginčija šio sustabdymo pagrįstumo, tačiau iš esmės dėl neatliktų darbų apimties vertina atliktų darbų kokybę; 7) Atsakovė privalėjo sudaryti sąlygas leisti ieškovei tęsti darbus, o ne nutraukti Sutartį; 8) Teismas nenustatė Sutarties esminių pažeidimų ir kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai 2017-02-14 pranešimu nutraukti Sutartį; 9) Iš minėtų atsakovės raštų matyti, kad ji yra nenuosekli, nes ir nutraukia Sutartį, ir tuo pačiu prašo pateikti garantijas dėl darbų atlikimo, toliau vykdyti iš esmės Sutartimi aptartus darbus.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visus esminius aspektus, reikalingus šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nenustačius, kad darbai pagal Atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti netinkamai, taip pat nustačius, kad darbai pagal Sutartį stabdyti pagrįstai, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl visų atsakovės išrašytų baudų sąskaitų už neva darbų defektus ar tariamą darbų vėlavimą, kadangi šie dokumentai neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti Sutartį. Pagal Sutarties 4.2. p. šalys sutarė, kad rekonstrukcijos įrengimo darbai atliekami esant palankioms oro sąlygoms: kai oro temperatūra nežemesnė kaip 0 °C, taip pat nelyjant ir nesningant. 2016-12-12 pranešimu dėl statybos darbų sustabdymo ieškovė informavo atsakovę, kad sustabdo darbų atlikimą pagal sutarties 4.2 punktą dėl nepalankių oro sąlygų. 2016-12-21 atsakovės Atliktų darbų defektiniame akte nuotraukose matyti sniegas. Pagal šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog buvo pagrindas sustabdyti darbus pagal sutarties 4.2 punktą dėl nepalankių oro sąlygų. Kaip teisingai nurodo ieškovė, viešai prieinamoje informacijoje 2016 m. gruodžio mėn. orų apžvalgoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklapyje nurodyta, kad „gruodžio 11-12 d. vėl daugelyje rajonu laukus padengė 1-5 cm, vietomis 6-9 cm storio sniego danga, kuri vakariniuose rajonuose išsilaikė tik 2 dienas, kitur 8-9 dienas.“ (žr. internetinę nuorodą: http://www.meteo.lt/lt/menesio-apzvalgos/2016-gruodis).

35. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad nors darbų atlikimas buvo sustabdytas, atsakovė sprendė tariamų darbų defektų taisymo klausimą ir 2016-12-23 pateikė ieškovei pranešimą dėl Atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir defektų ištaisymo, prie kurio pridėjo savo paruoštą 2016-12-21 Atliktų darbų defektinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovė vis dar buvo nesumokėjusi ieškovei sutarties 2.2 punkte nustatyto dydžio avanso (3 000 Eur), kuris pagal sutartį turėjo būti sumokėtas per 5 darbo dienas nuo darbų pradžios. Ieškovė 2016-12-28 pranešimu dėl darbų priėmimo komisijos informavo atsakovę, kad atliko pagal sutartį priklausančių darbų defektų šalinimą ir prašė iki 2016-12-30 suorganizuoti atliktų darbų priėmimo komisiją. Šiuo pranešimu ieškovė pakartotinai nurodė atsakovei, kad vis dar nėra gavusi statybos darbų žurnalo techninei dokumentacijai pildyti.

36. Kaip teisingai pažymi ieškovė, atsakovė pasirašė 2016 m. gruodžio Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė darbus pagal 2016 m. gruodžio Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) be jokių šiame akte pažymėtų pastabų, taip pat atsakovei buvo pateikta 2016-12-31 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta už Atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus darbus 8 969,35 Eur sumai (su PVM), kurią atsakovė priėmė ir pasirašė. Sutiktina su ieškove, kad atsakovė, gavusi visus paaiškinimus iš ieškovės dėl 2016-12-21 Atliktų darbų defektinio akto, ieškovės perduotus darbus pagal 2016 m. gruodžio Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė, taip pat priėmė ir 2016-12-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė ant jos. Tokiu atveju nėra pagrindo pakartotinai remtis 2016-12-21 defektiniu aktu, kadangi šis klausimas šalių jau buvo išspręstas.

Dėl įskaitymo

37. Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 5 d. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atsakovei išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 17 339,40 Eur sumai, kuri buvo išrašyta UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ už ieškovės darbų trūkumų atsiradimo garantiniu laikotarpiu taisymą, kadangi ieškovė šiuos trūkumus taisyti kategoriškai atsisakė, atsakovės reikalavimas ieškovei pasibaigia įskaitant ieškovės reikalavimą į atsakovės, o atsakovės reikalavimas ieškovei po įskaitymo sudaro 6 242,88 Eur.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

39. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).

40. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų- draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

41. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad atsakovė apie įskaitymą iki šios civilinės bylos nagrinėjimo nebuvo pranešusi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo apie tai pasisakyti. Taip pat pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovės nurodytas įskaitymas negali būti atliekamas, jis yra ginčytinas teisme. Ieškovė nurodo, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, kuri atsakovės teigimu taisė ieškovės darbų tariamus trūkumus ir už tai išrašė 17 339,40 Eur sąskaitą, yra valdoma to paties direktoriaus kaip ir atsakovė – L. J.. Teisėjų kolegijai patikrinus šiuos duomenis, informacijos apie UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovą jau nebėra, tačiau iš nurodytos įmonės veiklos matyti, kad ji teikia teisines paslaugas, o ne atlieka statybos darbus. Iš nurodytų teismo argumentų matyti, kad atsakovės argumentai dėl įskaitymo yra visiškai nepagrįsti.

Dėl bendradarbiavimo pareigos

42. Atsakovė teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir nebendradarbiavo su atsakove. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

43. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovė, yra nustatyta, kad ne ieškovė, o būtent atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą. Atsakovė nesumokėjo laiku ieškovei Sutartyje numatyto 3000 Eur avanso, todėl jos argumentai, kad šalis siejo geri santykiai ir ieškovė pati nereikalavo avanso iki ginčo dėl darbų trūkumų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė Sutartį nutraukė ir sąskaitas su baudomis ieškovei išrašė motyvuodama tariamu darbų vėlavimu, nors darbai buvo sustabdyti teisėtai pagal Sutarties nuostatas dėl netinkamų oro sąlygų. Taip pat byloje buvo pabrėžta, kad atsakovė ir teismo procese piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, t. y. trukdė teismo paskirtam ekspertui atlikti ekspertizę dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei skirta bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą – piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir trukdymą atlikti ekspertizę. Taigi, ne ieškovė, o atsakovė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Atsakovė teigia, kad nors teismas ir sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau, apeliantės nuomone, jos vis tiek yra nepagrįstai didelės ir viršija rekomenduotiną dydį. Nurodo, kad byloje mažinant ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą būtina įvertinti, jog advokato teiktos paslaugos dubliuojasi, nebuvo įdėta daug pastangų, atstovavimas nebuvo sudėtingas. Pažymi, kad ginčas dėl skolos priteisimo nėra sudėtingas.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

47. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017).

48. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti vadovaujamasis, CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

49. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 10 196,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (296 Eur žyminio mokesčio, 1 700,31 Eur už ekspertizės atlikimą, 200,20 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 8 000 Eur už advokato pagalbą (13 252,87 Eur sumą mažino iki 8 000 Eur – protingo ir pakankamo dydžio suma nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į jos sudėtingumą ir apimtį, advokato dalyvavimą posėdžiuose ir pan.). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydis viršija rekomenduojamą dydį, kad paslaugos dubliuojasi, nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių, jau sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė byloje pagrindė visas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, byloje buvo atliekama ekspertizė, byloje teikta daug procesinių dokumentų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas ir daugiau jų sumažinti nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

51. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad apeliacinis skundas byloje nebuvo atsiimtas, todėl aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorius sutinka su skundžiamu sprendimu, nereiškia atsisakymo nuo apeliacinio skundo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos. Ieškovė UAB „ViaCon Statyba“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nelaikytinos per didelėmis, ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės UAB „Abastas“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ (juridinio asmens kodas 303163938) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Statyba“ (juridinio asmens kodas 300665309) 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.