- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1184-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovė „Kauno vandenys“
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovė „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Kauno miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIV skyriaus Trečio skirsnio nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. vandentiekio tinklus esančius: (duomenys neskelbtini) ir buitinių nuotekų tinklus esančius: (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 17 d. pašalinti nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja suformulavo 10 reikalavimų dėl nuosavybės teisių įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo ir juos apmokėjo 55 Eur žyminiu mokesčiu. Įvertinęs, kad pareiškimu siekiama įgyti nuosavybės teises į 10 nekilnojamų objektų, o žyminiu mokesčiu apmokestinamas kiekvienas materialusis reikalavimas, t. y. apmokestinamas kiekvienas reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į konkretų nekilnojamąjį daiktą, teismas padarė išvadą, kad pareiškimas turėjo būti apmokėtas 550 Eur žyminiu mokesčiu, todėl pareiškėjai nustatė terminą trūkstamam žyminiam mokesčiui primokėti.
4. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja apsiribojo tik nekilnojamojo turto objektų identifikavimu ir reikalavimų išdėstymu, tačiau visiškai neatskleidė įstatymo reikalaujamų faktinių aplinkybių. Įvertinęs, kad byloje pareiškėja reikalavimus kelia dėl nekilnojamojo turto objektų, teismas pažymėjo, kad suinteresuotais asmenimis byloje taip pat turi būti įtraukti žemės sklypų, kuriuose šie nekilnojamojo turto objektai yra, savininkai, bei nurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kokioje žemėje yra nekilnojamojo turto objektai ar jų dalys, nurodyti ir/ar pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio primokėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo yra apmokėtas tinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad dėl kitų 2024 m. birželio 10 d. nutartyje teismo nustatytų pareiškimo trūkumų pareiškėja pateikė teismui 2024 m. birželio 17 d. patikslintą pareiškimą su papildomais įrodymais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija dėl įpareigojimo primokėti žyminį mokestį. Nors pareiškimu yra siekiama įgyti nuosavybę į 10 nekilnojamojo turto objektų, tačiau šie objektai yra išsidėstę viename (duomenys neskelbtini). Visi 10 objektų yra skirti tiekti vandenį ir šalinti nuotekas, jie yra betarpiškai susiję ir susijungę. Nekilnojamo turto kadastrinės bylos yra sudaromos kiekvienai gatvei atskirai, o kai kuriais atvejais ir vienai gatvei yra sudaromos dvi ir daugiau kadastrinių bylų, todėl pareiškimas turėtų būti traktuojamas kaip vienas tęstinis nekilnojamo turto objektas ir apmokestintas 55 Eur žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
9. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Panemunės tinklų išsidėstymo planą.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais duomenimis, kuriais ji grindžia aplinkybę dėl nekilnojamojo turto objekto vientisumo sprendžia, kad pateikti duomenys yra reikšmingi klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nutaria juos priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
12. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 ir kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka, pagal CPK XXXIV skyriaus Trečio skirsnio nuostatas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į nekilnojamojo turto objektus, t. y. vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, iš viso 10 nekilnojamojo turto objektų. Apeliantė teigia, kad priešingai nei konstatavo teismas, minėti objektai nėra atskiri ir yra betarpiškai susiję ir susijungę, ir už šį reikalavimą mokėtinas vienas žyminis mokestis. Teismas padarė išvadą, jog apeliantė siekia įgyti nuosavybės teises į 10 atskirų nekilnojamų objektų, todėl už kiekvieną įgyjamosios senaties būdu siekiamą įgyti objektą apeliantė turi sumokėti žyminį mokestį, tačiau sutikti su šiais pirmosios instancijos teismo agrumentais nėra pagrindo.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimas, kuriuo vienas arba keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų (šiuo metu – penkiasdešimt eurų) dydžio žyminiu mokesčiu, kurio dydis kinta šį mokestį indeksuojant (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56). Tokią praktiką formuoja ir apygardų teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2S-174-413/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d., civilinėje byloje Nr. e2A-969-618/2022, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-210/2018; Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2146-260/2014).
15. Darytina išvada, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Todėl visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, nei kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime, nei dėl kiek objektų prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų. Tai reiškia, kad pareiškime pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui.
16. Nagrinėjamu atveju, apeliantė pareiškimu, pateiktu teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis, reiškia vieną reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi patvirtinimo į 10 nekilnojamojo turto objektų, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 7 dalimi, pareiškėja turėjo sumokėti 55 Eur, kurio apmokėjimą patvirtinantį 2024 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą pateikė kartu su pareiškimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog žyminiu mokesčiu turi būti apmokamas kiekvienas apeliantės pareiškime, pateiktame ypatingosios teisenos tvarka, įgyjamąją senatimi prašomas jos nuosavybės teise pripažinti nekilnojamojo turto objektas, kadangi, vadovaujantis nurodytu, pareikštų reikalavimų (ar nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teisę) skaičius, neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui.
18. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose ir šioje dalyje nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.