- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-969-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00407-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. G. ir R. G. (R. G.) patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų byloje, G. K., valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (V. K.) įgijo pagal įgyjamąją senatį statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., t. y. gyvenamąjį namą su rūsiu, statinių išdėstymo plane pažymėtu indeksu 1A1/m, su pastoge – M, veranda – 1A1/ž ir priestatu – 2a1/ž, ūkio pastatus 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/ž, 8I1/ž ir lauko tualetą – v.
2. Suinteresuoti asmenys A. G. ir R. G. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, kurios pažymėtos indeksais Nr. 2-1, Nr. 2-2 ir Nr. 2-3, esančias (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais Nr. 3-1, Nr. 3-2, Nr. 3-3 ir Nr. 3-4, esančias (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. ir V. K. įgijo lygiomis dalimis po 1/2 dalį nuosavybės teisės į gyvenamojo namo patalpas Nr. a-1, Nr. 1-1 ir Nr. R-l, esančias (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., R. G. ir V. K. įgijo lygiomis dalimis po 1/3 dalį nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir valstybės įmonė Turto bankas, suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimais į pareiškimus nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo M. K. pareiškimui. Suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, A. G. ir R. G. prašė atmesti pareiškėjo M. K. pareiškimą.
4. Suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija ir valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimais į pareiškimus nurodė, kad neprieštarauja suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. G. ir R. G. pareiškimui. Pareiškėjas M. K. ir suinteresuotas asmuo G. K. prašė A. G. ir R. G. pareiškimo (savarankiškų reikalavimų) netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu atsisakė priimti M. K. pareiškimą dėl dalies pareiškimo reikalavimų atsisakymo; pareiškėjo M. K. pareiškimą tenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. (V. K.) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į: 3 965/12 959 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksais Nr. 1-2 (13,47 kv. m), 1-3 (18,88 kv. m), ir 1/2 dalį patalpų Nr. a-1 (3,23 kv. m / 2 = 1,615 kv. m), Nr. 1-1 (2,52 kv. m / 2 = 1,26 kv. m), Nr. R-1 (8,84 kv. m / 2 = 4,42 kv. m), t. y. iš viso 39,6 kv. m; 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu 6I1/ž); 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu 8I1/ž); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu „v“). Likusios pareiškėjo M. K. pareiškimo dalies netenkino. Suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. G. ir R. G. savarankiškus reikalavimus tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo A. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į: 3 493 / 12 959 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksais Nr. 2-1 (5,11 kv. m), Nr. 2-2 (10,91 kv. m) ir Nr. 2-3 (18,91 kv. m), t. y. iš viso 34,93 kv. m; 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu 6I1/ž); 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu 8I1/ž); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu „v“); nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo R. G. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į: 5 501 / 12 959 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtą indeksais Nr. 3-1 (5,78 kv. m), Nr. 3-2 (2,62 kv. m), 3-3 (29,17 kv. m), 3-4 (10,15 kv. m), ir 1/2 dalį patalpų Nr. a-1 (3,23 kv. m/ 2 = 1,615 kv. m), Nr. 1-1 (2,52 kv. m/ 2 = 1,26 kv. m), Nr. R-1 (8,84 kv. m/ 2 = 4,42 kv. m), t. y. iš viso 55,01 kv. m; 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu 6I1/ž); 1/3 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu 8I1/ž); 1/3 dalį kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. UAB „Brantas“ plane pažymėtas indeksu „v“); pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės N. Š. Papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl: 8 994 / 12 959 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių kitų inžinerinių statinių – lauko tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paskirstė bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, priteisė iš pareiškėjo M. K. valstybės naudai 94 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytina tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kurios pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):
5.1. Teismas nurodė, kad pareiškėjas M. K. už teiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo žyminio mokesčio nesumokėjo, o apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-3109-231/2021 trūkumų dėl aptariamos aplinkybės nenustatė. Vertino, jog pareiškėjas už reiškiamus reikalavimus turėjo sumokėti iš viso 94 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį dėl 94 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybei panaikinti. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. e2YT-3109-231/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė 2021 m. kovo 2 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Buvo sumokėtas 38 Eur mokestis.
6.2. Pareiškėjas pažymi, kad jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turėjo tik vieną reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo valstybei priteista 94 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad, teikdamas pareiškimą, reiškė tik vieną reikalavimą, pareiškimą teikė per EPP ir sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas turi sumokėti 94 Eur žyminio mokesčio, jo dydžio apskaičiavimą grindžia 2021 m. spalio 8 d. nutartyje išdėstytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 8 d. nutartyje nusprendė, kad suinteresuoti asmenys reiškia ne vieną, o kelis savarankiškus reikalavimus, kurie susiję ne tik su namu, bet ir su ūkiniais bei inžineriniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokia aplinkybė reiškia, jog suinteresuoti asmenys turi įrodinėti įgyjamosios senaties faktą ne tik dėl namo, bet ir dėl ūkinių pastatų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas laikė, jog reikalavimai dėl įgyjamosios senaties į namą ir ūkinius (inžinerinius) statinius laikytini savarankiškais, todėl atskirai apmokestinami žyminiu mokesčiu.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
10. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų.
11. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis.
12. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
13. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus. Lingvistinė CPK 80 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo). Todėl darytina išvada, kad visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime. Tai reiškia, kad pareiškime pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimas, kuriuo vienas arba keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų (šiuo metu – penkiasdešimt eurų) dydžio žyminiu mokesčiu, kurio dydis kinta šį mokestį indeksuojant (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56). Tokią praktiką formuoja ir apygardų teismai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1982-260/2010, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-213-372/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2146-260/2014; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-210/2018).
15. CPK 82 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyti neturtinio pobūdžio reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuosavybės teisės į skirtingus tuo pačiu adresu registruotus nekilnojamuosius daiktus patvirtinimo, t. y. patvirtinimo, kad įgyjamąja senatimi įgyti statiniai: gyvenamasis namas su rūsiu ir pastoge, ūkio pastatai ir lauko tualetas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė duomenų apie tai, kad žyminis mokestis sumokėtas. Taip pat nustatyta, kad teikiant pareiškimą per EPP sumokėta 38 Eur žyminio mokesčio ir šis mokestis yra įskaitytas žyminio mokesčio mokėjimo kortelėje šioje civilinėje byloje, nurodant, kad žyminis mokestis sumokėtas pareiškėjo atstovo advokato S. M. 2021 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimu. Pareiškėjui teikiant pareiškimą 2021 m. kovo 2 d. vartojimo kainų indeksas žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti buvo 102,6. Vadinasi, teikiant pareiškimą žyminio mokesčio indeksuoti nereikėjo.
17. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose dydį, todėl nepagrįstai sprendimu įpareigojo pareiškėją sumokėti 94 Eur žyminio mokesčio. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 94 Eur žyminio mokesčio iš pareiškėjo M. K. priteisimo valstybės naudai keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį dėl 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio iš M. K. (M. K.) priteisimo valstybės naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.