Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-17789-945/2014 pagalpareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto ir praleisto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo motyvai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą pareikšto pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai taikydamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas už pareikštą pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka turi sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis priklauso nuo pareiškime reiškiamų reikalavimų skaičiaus.

Teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 str. 1 d. 8 p.). Lingvistinė CPK 80 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo), todėl darytina išvada, kad visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime. Taigi pareiškime pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje 8 punkte numatytas žyminio mokesčio dydis – 100 Lt - gali kisti jį indeksuojant atsižvelgus į vartojimo kainų indeksą, jei jis yra didesnis nei 110 (CPK 82 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, t. y. teismui pateiktame pareiškime pareiškė du reikalavimus. Pareiškėjas už pareiškimą ypatingosios teisenos byloje sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis CPK 442 straipsniu, tiek bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tiek ir bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Remiantis CPK 443 straipsnio 4 dalimi ypatingosios teisenos bylos pradedamos nagrinėti pareiškėjo pareiškimu ar prašymu, tačiau nei CPK, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas teismui pateikiamame pareiškime ar prašymepareikšti kelis reikalavimus, kurie gali būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.Kaip jau konstatuota pirmiau nutartyje, pareiškime reiškiamų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamo žyminio mokesčio dydžiui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas už kiekvieną iš pareiškime pareikštų reikalavimų turėtų sumokėti 144 Lt (indeksuotą) žyminį mokestį. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pareiškėjas A. P. už pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto ir praleisto termino atnaujinimo turėjo sumokėti indeksuotą 144 Lt žyminį mokestį ir šią pareigą tinkamai įvykdė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 80 straipsnio reikalavimų, todėl nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, taip pat kartu ir ieškinio trūkumų šalinimą, nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo jį papildomai sumokėti 144 Lt žyminį mokestį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30d. nutartį ir pareiškėjo A. P. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto ir praleisto termino atnaujinimopriėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.