Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. U., Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Šiaulių AVMI) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. G. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį apeliantė (pareiškėja) R. G. prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Pažymima, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Konstitucinis Teismas inter alia (lot. be kita ko) pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstitucinė prigimtis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Kasacinis teismas išaiškino, kad pareiškimas, kuriuo vienas arba keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų dydžio žyminiu mokesčiu, kurio dydis kinta šį mokestį indeksuojant (pvz.: Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56). Tokią praktiką formuoja ir apygardų teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1982-260/2010). Be to, iš CPK 80 straipsnio nuostatų išplaukia, kad ypatingos teisenos bylose žyminiu mokesčiu apmokamas pareiškimas, o ne kiekvienas jo reikalavimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija. Bylos medžiaga patvirtina, kad teisėja rezoliucija jau išsprendė apeliantės pareiškimo priėmimo klausimą (1 b. l.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.