- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-1982-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4089-769/2010 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu bei grąžintas pareiškėjui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti su pareiškėjo motina M. K. susijusius 1947 m. rugpjūčio 30 d. sutuoktuvių akto įrašą Nr. 30 vietoje vardo „Magdutė“ įrašant vardą „Magdelena“ ir 1947 m. rugpjūčio 30 d. sutuoktuvių liudijimą Nr. 30 vietoje vardo „Magdė“ įrašant vardą „Magdelena“, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už antrą pareiškėjo reikalavimą, taip pat, kaip galima suprasti iš teismo nutarties turinio, pateikti duomenis apie M. K. paskutinę gyvenamąją vietą, kokį palikimą priėmė pareiškėjas bei patikslinti reikalavimą dėl įpareigojimo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti civilinės būklės aktų įrašuose K. vardą.
Šalies argumentai
2010 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas V. K. pateikė paaiškinimus bei patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi V. K. 2010 06 18 pareiškimą, 2010 08 09 patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. K., O. M., R. O., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nurodytų trūkumų, t.y. neapmokėjo vieno reikalavimo žyminiu mokesčiu, nenurodė, kokį turtą jis per tris mėnesius nuo savo mamos mirties pradėjo faktiškai valdyti, kur buvo paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta, dėl kurio priėmimo faktiškai valdyti ir yra pateiktas pareiškimas. Paaiškinimus, kad palikimą sudarė ”turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą” (patikslintame pareiškime), ar (ir) palikimą sudaro 1,78 ha ir 1,2 ha žemės sklypai (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto byloje teismas laikė teisiškai nereikšmingais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 36-38) pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 5 p. ir nepagrįstai konstatavo, kad žyminiu mokesčio nėra apmokėtas kiekvienas pareiškime nurodytas reikalavimas atskirai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 12 d. konsultacijoje „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo“ yra nurodęs: „CPK 80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas <...> pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas žyminiu mokesčiu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose turi būti sumokėtas vieno šimto litų dydžio žyminis mokestis, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Ši teisės norma žyminio mokesčio dydį sieja būtent su pareiškimo padavimu. Šiuo atveju žyminio mokesčio dydžiui nedaro įtakos pareiškėjų ar jų prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų skaičius. CPK XXV, XXVI skyriaus nuostatos išimčių iš CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nenumato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškimas, kuriuo vienas ar keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų dydžio žyminiu mokesčiu“.
Taip pat skunde apeliantas nurodė, kad teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos CPK 446 straipsnyje nurodytų teismingumo reikalavimų, nes pareiškimas turėjo būti paduotas pagal palikimo atsiradimo vietą, t.y. pagal palikėjos paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos CPK 446 straipsnį ir V. K. pareiškimo padavimą Marijampolės rajono apylinkės teismui be pagrindo traktavo kaip pareiškimo trūkumą. Po M. K. mirties atsiradusį palikimą sudarė turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjui atlikus aktyvius veiksmus, turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą transformavosi į nuosavybės teises į konkretų turtą, t.y. į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,7800 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,2000 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. Šiuo metu šis turtas ir laikytinas palikimo turtu. V. K. pareiškimas buvo paduotas ne palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, o palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui, t.y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 446 straipsnyje įtvirtintos teismingumo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties tenkintinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Vertindama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties teisėtumą pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši nutartis nėra pagrįsta bei teisėta.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad ypatingos teisenos bylose žyminiu mokesčiu apmokamas pareiškimas, o ne kiekvienas pareiškime nurodytas reikalavimas. Tai reglamentuoja pats CPK 80 straipsnis, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje pateiktas išaiškinimas, kurio nepripažino Marijampolės rajono apylinkės teismas. Todėl pripažinti, kad pareiškėjas, nesumokėjęs žyminio mokesčio už antrą reikalavimą ypatingos teisenos byloje, nepašalino teismo nurodytų pareiškimo trūkumų, nėra pagrindo.
Apskųstojoje 2010 08 13 nutartyje Marijampolės rajono apylinkės teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas neištaisė ir kitų teismo nustatytų trūkumų, nenurodė, kokį turtą jis pradėjo po motinos mirties valdyti, kur yra palikimo atsiradimo vieta.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti, ir tai daro dėl tokių priežasčių.
Priimdamas 2010 07 23 nutartį, kurioje nurodė, kad pareiškėjo V. K. paduotas pareiškimas yra su trūkumais , teismas aiškiai ir konkrečiai nurodė tik vieną trūkumą, t.y. kad nepilnai sumokėtas žyminis mokestis. Teismo nutartyje nurodytų kitų aplinkybių, t.y. kad trūksta duomenų įvertinti, ar pareiškimas teismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui, nes pareiškėjas nenurodė, kokį palikimą jis priėmė po motinos mirties, taip pat, kad nepakankamai motyvuotas prašymas ištaisyti netikslumus civilinės būklės aktų įrašuose, teisėjų kolegija nepripažįsta pareiškimo trūkumais. Jų trūkumais aiškiai neįvardino ir pats teismas, nes nenurodė, kuo pareiškimo forma ar turinys neatitinka įstatymų reikalavimams. O būtent tik tokius trūkumus šalinti leidžia teismui įpareigoti pareiškėją CPK 115 straipsnio antrosios dalies nuostatos. Todėl ir negalima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. K. pareiškimą.
Nepagrįsta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.