- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-88-210/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- L. M., I. K., notarei S
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (Akmenės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2149-1022/2017 sprendžiant ieškovės J. G. patikslinto ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims L. M., I. K., notarei S. M. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2017 m. spalio 27 d. gautas ieškovės J. G. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims L. M., I. K. dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. 2017 m. lapkričio 22 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovei J. G. nustatė dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ieškiniu prašo nustatyti keturis atskirus juridinius faktus, už ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmus palikimą faktiniu valdymu ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, privalomą žyminį mokestį sumokėjo. Šiuo atveju ieškovė reiškia atskirus reikalavimus, kurių kiekvienas, kaip matyti iš jų pobūdžio, gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes skirtingiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, siekdama apginti skirtingas bei savarankiškas savo turtines ir neturtines teises, bei siekdama skirtingų teisinių padarinių, turi už kiekvieną iš šių savarankiškų reikalavimų sumokėti atskirą žyminį mokestį, iš viso 150 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, prašydama nustatyti juridinį faktą, jog J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo, siekia nustatyti asmens tapatybę. Pažymėtina, kad teismui nėra suteikta kompetencija nustatyti, kad asmuo, nurodytas kitu vardu ar pavarde asmens tapatybės kortelėje, pase ar gimimo liudijime, yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. teismas negali nustatyti asmens tapatumo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodo negalinti pateikti savo santuokos su N. G. liudijimo, nes Latvijos Respublikos civilinės metrikacijos skyriuje tokio įrašo nėra. Tačiau iš pareiškėjos pateiktų dokumentų (J. B. gimimo liudijimo ir J. G. asmens tapatybės kortelės išrašų kopijų) teismas pastebėjo, kad pareiškėjos pavardė, gaunant asmens tapatybės kortelę J. G. pavarde (išduota 2012 m. vasario 14 d.), yra kita nei gimimo liudijime, dėl to teismas sprendė, kad Šiaulių migracijos tarnyboje gaudama asmens tapatybės kortelę turėjo pateikti šią pavardę patvirtinančius dokumentus, kurių teismui ieškovė nepateikė. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių ir nesiėmė visų priemonių ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jos tapatybę, arba nepasinaudojo ne teismo tvarka dėl prarastų dokumentų (įrašų) atkūrimo.
5. Nors ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodo, kad dėl pateiktų civilinės būklės įrašų kopijų pateikimo bei dėl santuokos liudijime padarytų pavardžių neatitikimo (ištaisymo) kreipėsi su prašymu į Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyrių, teismas pripažino, kad šie dokumentai nebuvo pateikti ir netikslumai nebuvo pašalinti, atsakymas dėl netikslumų Z. P. santuokos liudijime bei gimimo liudijime nėra gautas. Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsakyme į J. G. atstovės advokatės J. K. prašymą dėl pirmiau nurodytų netikslumų ištaisymo bei dokumentų pateikimo nėra atsakymo (atsisakymo) dėl šių netikslumų pašalinimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė pakartotinai turėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl minėtų netikslumų atitinkamuose dokumentuose ir tik gavus civilinės metrikacijos įstaigos atsakymą, kad minėtų duomenų negali ištaisyti, kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu J. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – panaikinti nutarties dalis dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir dėl įpareigojimo pateikti papildomus dokumentus dėl G. pavardės pakeitimo (juridinis faktas, jog J. G. ir J. B. yra tas pats asmuo). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės teigimu, visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime. Pareiškime pateikiamų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą mokamo žyminio mokesčio dydžiui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad trys juridiniai faktai yra išvestiniai pirmojo atžvilgiu. Savarankiškas reikalavimas yra juridinio fakto nustatymas, kad palikimas priimtas. Dėl prarastų dokumentų arba gramatinių klaidų juose palikimo priimti apeliantė negali, yra priversta kreiptis dėl papildomų juridinių faktų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, apeliantė mano, kad už prašymą nustatyti 4 juridinius faktus turi būti sumokamas indeksuotas žyminis mokestis – 38 Eur (50 Eur x 75 %), kuris ir yra sumokėtas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas nurodė, kad negali nustatyti asmens tapatumo (juridinis faktas, jog J. G. ir J. B. yra tas pats asmuo). Apeliantė mano, kad šią formuluotę gali pakeisti, tačiau tai nekeičia fakto, kad šis juridinis faktas taip pat reikalingas dėl palikimo priėmimo.
Šalies argumentai
6.3. Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartimi taip pat buvo įpareigota pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti Šiaulių migracijos tarnyboje gaunant asmens tapatybės kortelę. Apeliantės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), todėl išsiimdama asmens tapatybės kortelę 2012 metais nepateikinėjo jokių papildomų dokumentų. Dėl santuokos liudijimo kopijos išdavimo apeliantė kreipėsi ir į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, ir į Latvijos civilinės metrikacijos skyrių, tačiau duomenų šios įstaigos neturi, todėl apeliantė įsitikinusi, kad visos galimybės dėl duomenų pateikimo yra išnaudotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei nustatyti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nustatė apeliantei terminą pareikšto pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai taikydamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė už pareikštą pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka turi sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis priklauso nuo pareiškime reiškiamų keturių reikalavimų skaičiaus.
9. Teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 str. 1 d. 9 p.). Lingvistinė CPK 80 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo), todėl darytina išvada, kad visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime. Taigi pareiškime pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui.
11. Konstitucinis Teismas inter alia (lot. be kita ko) pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstitucinė prigimtis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
12. Kasacinis teismas išaiškino, kad pareiškimas, kuriuo vienas arba keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų dydžio žyminiu mokesčiu, kurio dydis kinta šį mokestį indeksuojant (pvz.: Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56). Tokią praktiką formuoja ir apygardų teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1982-260/2010, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-213-372/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2146-260/2014).
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad už kiekvieną iš savarankiškų reikalavimų privalu sumokėti atskirą žyminį mokestį, todėl nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, taip pat kartu ir ieškinio trūkumų šalinimą, nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjai pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo ją papildomai sumokėti žyminį mokestį. Ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina.
14. Skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad negali nustatyti asmens tapatumo juridinio fakto, kad J. G. ir J. B. yra tas pats asmuo. Apeliantė šį pareiškimo trūkumą pripažįsta, nurodydama, kad šią formuluotę gali pakeisti, todėl plačiau dėl to teismas nepasisako.
15. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad skundžiama nutartimi apeliantė nepagrįstai įpareigota pateikti dokumentus, kurie buvo pateikti Šiaulių migracijos tarnyboje gaunant asmens tapatybės kortelę. Apeliantė nurodo, kad dėl santuokos liudijimo kopijos išdavimo apeliantė kreipėsi ir į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, ir į Latvijos civilinės metrikacijos skyrių, tačiau duomenų šios įstaigos neturi, todėl apeliantė įsitikinusi, kad visos galimybės dėl duomenų pateikimo yra išnaudotos.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovė advokatė J. K. 2017-06-17 kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dėl galimybės pateikti apeliantės santuokos liudijimo kopiją (e. b. l. 37). Apeliantė nurodė, kad negali pateikti savo santuokos su N. G. liudijimo, nes Latvijos Respublikos civilinės metrikacijos skyriuje tokio įrašo taip pat nėra (e. b. l. 38). Apylinkės teismas sprendė, kad Šiaulių migracijos tarnyboje apeliantė gaudama asmens tapatybės kortelę turėjo pateikti jos santuoką patvirtinančius dokumentus, kurių teismui ieškovė nepateikė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė kreipėsi į Šiaulių migracijos tarnybą dėl galimybės pateikti jos santuokos liudijimo kopiją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių ir nesiėmė visų priemonių ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jos tapatybę, arba nepasinaudojo ne teismo tvarka dėl prarastų dokumentų (įrašų) atkūrimo.
17. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytas terminas pašalinti nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas, iki 2018 m. vasario 15 d., skundžiamojoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį panaikinti.
Likusią Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei J. G. terminą iki 2018 m. vasario 15 d. pašalinti skundžiamojoje nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams.
Iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus, patikslintas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.