- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-1412-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13927-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Luvel transportas“, R. R.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Luvel transportas“ ir R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams R. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento atsakovų R. R. ir UAB „Luvel transportas“ 2022 m. balandžio 27 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Luvel transportas“ priklausiusi reikalavimo teisė į UAB „Rensas“ buvo perleista R. R., taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022 priėmė ieškovo, buvusio atsakovės UAB „Luvel transportas“ darbuotojo ieškinį, kuriuo buvo prašoma ieškovo naudai priteisti 9 730 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybas. 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Luvel transportas“ turto areštą.
3. Ieškovui 2022 m. gegužės 3 d. tapo žinoma, kad UAB ,,LUVEL transportas“ yra įgijęs 14 052,17 Eur skolos, 94,49 Eur palūkanų, 1 309,87 Eur delspinigių dydžio reikalavimą į UAB „Rensas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022. Teigė, kad UAB ,,LUVEL transportas“ visais įmanomais būdais bando šią reikalavimo teisę nuslėpti nuo savo kreditorių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ieškovo ir visų kitų) ir išvengti pareigos atsiskaityti su kreditoriais.
4. UAB „Rensas“ pateikė ieškovui 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, gautą iš civilinės bylos Nr. e2-501-931/2022, pagal kurią nedelsiant (per 1 dieną nuo sprendimo priėmimo) reikalavimo teisė į UAB „Rensas“ buvo perleista minėtoje byloje atsakovo interesus atstovavusiam advokatui R. R.. Remiantis viešai prieinama informacija, UAB ,,Luvel transportas“ turi 2 793,63 Eur dydžio skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skola egzistuoja jau daugiau nei metus laiko, nuo 2020 m. gruodžio 17 d. įmonėje nėra nei vieno dirbančio darbuotojo (net bendrovės vadovas nedirba pagal darbo sutartį). UAB ,,LUVEL transportas“ turi ir kreditorių/priteistų skolų pagal teismo sprendimus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020).
5. Ginčijamas sandoris taip pat sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, o būtent CK 6.102 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį perleisti reikalavimą advokatui, kuris dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas.
6. Ieškovui nėra žinomos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovui nėra žinoma, jog 15 500 Eur atsakovė būtų skolinga atsakovui R. R.. Bendras kreditorinių reikalavimų dydis UAB ,,LUVEL transportas“ yra apie 37 500 Eur, iš kurių ieškovo reikalavimas sudaro apie 25 proc. nuo visų kreditorių reikalaujamos sumos. Vadinasi iš 15 456,53 Eur iš UAB „Rensas“ priteistos sumos ieškovas pretenduotų gauti apie 4 000 Eur, o R. R. apie 1 800 Eur (tuo tarpu apeidamas kitus UAB ,,LUVEL transportas“ kreditorius, gavo net 3 kartus daugiau, nei jam buvo skolingas UAB ,,LUVEL transportas“). Atsakovai, veikdami kartu, t. y. bendrininkaudami, sukūrė situaciją, kuomet UAB ,,LUVEL transportas“ kreditoriai (išskyrus vienintelį – R. R.) neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų.
7. Kadangi atsakovę UAB „Luvel transportas“ ir atsakovą R. R. siejo ilgalaikiai fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, t. y. R. R. ilgą laiką atstovavo UAB „LUVEL transportas“ įvairiose civilinėse bylose, be to, buvo ir UAB „LUVEL transportas“ kreditorius, kurį laiką nesėkmingai bandęs patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, yra pagrindas teigti, jog atsakovas R. R. žinojo, kad UAB ,,LUVEL transportas“ yra skolingas eilei kreditorių, tačiau priėmė sprendimą sudaryti ginčijamą sandorį, pagal kurį pirmumo teisę atsiskaityti suteikė sau. Atsakovai UAB ,,LUVEL transportas“ ir R. R. elgėsi nesąžiningai, nes galėjo ir turėjo žinoti, kad sudarius ginčijamą sandorį bus apsunkintos kitų kreditorių, tarp jų ir ieškovo, galimybės išieškoti skolas. Skubotumas, su kuriuo R. R. atliko veiksmus, susijusius su reikalavimo perėmimu (t. y. vykdomojo rašto itin skubiu išėmimu R. R. vardu) tik papildomai liudija, jog R. R. nėra sąžiningas.
Atsiliepimas
8. Atsakovai UAB „Luvel transportas“ ir R. R. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
9. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia 1 600 Eur dydžio atlyginimo nepriemoka bei apie 8 000 Eur dydžio netesybomis. Tačiau šiai dienai vykdytino teismo sprendimo dėl ieškovo reikalavimo nėra. Todėl ieškovas faktiškai neturi objektyvaus faktinio pagrindo reikšti ieškinį. Iš pridedamų rašytinių įrodymų bei neginčijamais skaitmeniniais parašais patvirtintų sutarties kopijų, reikalavimo teisės perleidimas faktiškai įvyko dar 2022 m. sausio 17 d., t. y. gerokai anksčiau nei ieškovas kreipėsi į teismą su savo reikalavimu. Vėlesni teisiniai įvykiai neturi jokios teisinės reikšmės ir nekeičia 2022 m. sausio 17 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties esmės.
10. Atsakovų tarpusavio teisiniai santykiai neapsiribojo tik 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-39887-868/2017, kuris neva tai „tris kartus mažesnis nei perleistas reikalavimas“ - atsakovo atstovas turėjo daug didesnį reikalavimą į UAB „LUVEL transportas“, nes 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. susitarimais Reikalavimo teisė buvo perleista ne tik šalims tarpusavyje įskaitant tarpusavio reikalavimus pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-39887-868/2017 dėl 5 036 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, bet taip pat ir įskaitant UAB „LUVEL transportas“ 2017 m. balandžio 1 d. – 2022 m. sausio 17 d. laikotarpiu suteiktas teisines paslaugas 11 272,50 Eur sumai.
11. Pats atstovavimo ir ribotų teisinių paslaugų teikimo faktas nei įpareigojo, nei suteikę teisę UAB „LUVEL transportas“ atstovui būti informuotam apie įmonės darbuotojus, skolas jiems ar biudžetui, kitus kreditorius ar skolininkus - ta informacija atstovui nebuvo perduodama, o jam pačiam nebuvo jokio teisinio pagrindo domėtis daugelį metų nemokaus subjekto reikalais savarankiškai.
12. Vertinant atsakovo elgesį tiek 2022 m. sausio 17 d., tiek 2022 m. balandžio 27 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių kontekste, kreditorius neturėjo neabejotinos ir/ar galiojančios reikalavimo teisės. Šios aplinkybės trečiajam asmeniui buvo atskleistos dar 2022 m. gegužės 12 d. elektroniniame laiške, prie kurio buvo pridėtas 2022 m. sausio 17 d. sutarties nuorašas, patvirtintas el. parašu.
13. Ieškovas daug kalba apie savo teises, tačiau jo teisės niekaip negali būti aukščiau kitų asmenų, kurių teisės (negrąžinant skolų už suteiktas paslaugas) buvo pažeistos daug seniau, nei apie savo pažeistas teises kalbėti pradėjo ieškovas. Todėl atsakovas UAB „LUVEL transportas“, būdamas skolingas pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtą teismo įsakymą bei vėliau jo atstovo (atsakovo) pateiktą teisinių paslaugų ataskaitą ne tik, kad galėjo, bet ir privalėjo spręsti skolos grąžinimo klausimą bei sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį su savo seniausiu kreditoriumi.
14. CK 6.102 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis perleisti reikalavimą advokatui, kuris dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas (būtent „atlieka“, o ne „atliko“). Tiek 2022 m. sausio 17 d. visos tarnybinės pareigos civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 jau buvo atliktos - sprendimas buvo priimtas prieš 12 dienų iki pirminio ginčijamo sandorio sudarymo, tiek kuomet Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, de facto visos teisinės pareigos jau buvo atliktos ir nėra bei buvo teisinio draudimo atlikti reikalavimo teisės perleidimą), negali būti taikomas.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti.
16. Nurodė, kad UAB „Luvel transportas“ nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, nemokėjo priskaičiuotų VSD įmokų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl susidarė įsiskolinimas Fondo biudžetui. UAB „Luvel transportas“ Fondo biudžetui 2022 m. rugsėjo 19 d. skolinga 2 778,14 Eur VSD įmokų. Siekdamas iš UAB „Luvel transportas“ išieškoti VSD įmokų įsiskolinimą, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis VSD Įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, taikė priverstinio poveikio priemones, per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, nuo 2020 m. spalio 13 d. teikė debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau mokėjimo nurodymai liko neįvykdyti. Fondo valdybos Vilniaus skyrius tęsdamas priverstinį UAB „Luvel transportas“ skolos Fondo biudžetui išieškojimą, 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (7.2) VRE_SP2-59157 „Dėl UAB „Luvel transportas“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“ bei pateikė vykdyti antstoliui, tačiau sprendimas dar neįvykdytas.
17. Remiantis ieškovo pateikta informacija ir pateiktais dokumentais, akivaizdu, kad vienam iš UAB ,,Luvel transportas“ kreditorių, buvo suteikta pirmenybės teisė į skolos atgavimą, kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimų tenkinimas buvo apribotas arba taps visiškai neįmanomas. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos UAB „Luvel transportas“ ir R. R. sandorį dėl reikalavimo teisės perleidimo pripažinti negaliojančiu. UAB „Luvel transportas“ ir R. R. sandoris dėl reikalavimo teisės perleidimo pažeidžia ieškovo ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kaip kreditorių, teises ir interesus, kadangi apsunkina atsakovo UAB ,,Luvel transportas“ kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Tokie atsakovų veiksmai buvo nulemti ne kokio nors būtinumo, o laisvo apsisprendimo, t. y. perleisti UAB „Luvel transportas“ reikalavimo teisę į UAB „Rensas“, atsakovui jokio būtinumo nebuvo. UAB „Luvel transportas“ buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad skolinga ieškovui ir Fondo biudžetui .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų 2022 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, priteisė ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 1 688,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 31,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad ginčo Reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ne civilinės bylos Nr. e2-501-931/2022 nagrinėjimo metu, o tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir 2022 m. sausio 5 d. priėmus teismo sprendimą. Todėl reikalavimas perleistas tik po to, kai advokatas atliko savo tarnybines pareigas – suteikė teisines paslaugas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (CK 6.102 straipsnio 2 dalis), t. y. kad draudžiama perleisti reikalavimą advokatui, kuris dėl šio reikalavimo byloje „atlieka“, o ne „atliko“ savo tarnybines pareigas, teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
20. Teismas nustatė, kad ginčo Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2022 m. balandžio 27 d., ieškovas nurodo, kad apie tai jam tapo žinoma tik 2022 m. gegužės 3 d., t. y. gavus 2022 m. gegužės 3 d. UAB „Rensas“ pranešimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022 kreipėsi 2022 m. kovo 14 d. (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022 m. birželio 22 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepraleisdamas ieškinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
21. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimo teisių perleidimo metu turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Luvel transportas“. Be to, šią ieškovo neabejotiną reikalavimo teisę pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2022 m. rugpjūčio 25 d. priimdamas ieškovo naudai sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „LUVEL transportas“ 1 619,75 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius, 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad byloje įrodyta pirmoji actio Pauliana sąlyga, t. y. išieškotojas įrodė savo neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę bei savo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo.
22. Iš viešai prieinamos informacijos https://rekvizitai.vz.lt/imone/luvel_transportas/ matyti, kad UAB ,,Luvel transportas“ turi 2 793,63 Eur dydžio skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nuo 2020 m. gruodžio 17 d., įmonėje nėra nei vieno dirbančio darbuotojo. Be to, iš 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos matyti, kad atsakovė UAB „Luvel transportas“ skolinga 2 778,14 Eur VSD įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valdyba atsiliepime nurodo, kad kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau skola nėra išieškota. Iš 2022 m. gruodžio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos turimais duomenimis 2022 m. balandžio 27 d. UAB „Luvel transportas“ apskaitos kortelėje apskaitoma iš viso 14 726,72 Eur nepriemoka.
23. Iš viešai prieinamos informacijos https://rekvizitai.vz.lt/imone/luvel_transportas/bylos/ matyti, kad UAB ,,LUVEL transportas“ turi kitų kreditorių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė turi ir kitų galiojančių neįvykdytų kreditorinių reikalavimų (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020 ieškovės J. S. ieškinys patenkintas ir iš atsakovės UAB „LUVEL transportas“ priteista 17 500 Eur skola, 1 320,89 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 440,71 Eur bylinėjimosi išlaidos). Byloje nėra duomenų apie atsakovės UAB „Luvel transportas“ turimą nekilnojamąjį turtą ar kitą turtą, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau teismo manymu, sunkią atsakovės UAB „Luvel transportas“ finansinę padėtį patvirtiną ir tas faktas, kad atsakovė UAB „Luvel transportas“ ilgą laikotarpį neatsiskaito ir su atsakovu R. R. už teisines paslaugas (nuo 2017 metų). Kadangi atsakovė, neturėdama galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais sudarė ginčo Reikalavimo teisės perleidimo sutartį su atsakovu R. R., teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovei UAB „Luvel transportas“ atsiskaityti su ieškovu ir kitais kreditoriais ir taip įvykdyti prievoles (ar jas sumažinti). Teismas konstatavo, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeista išieškotojo teisė patenkinti reikalavimus iš skolininko turto.
24. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Luvel transportas“ neturėjo teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovei UAB „Luvel transportas“ perleidus savo reikalavimo teises į UAB „Rensas“ skolą, jos turtinė padėtis pablogėjo.
25. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Nagrinėjamos bylos atveju svarbus ir tas faktas, kad ieškovo reikalavimas vykdymo procese būtų patenkintas antrąja eile, o trečiąja eile būtų patenkinti visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnis). Kas teismo manymu, taip pat sąlygojo poreikį ginčo sandoriui – reikalavimo perleidimo sutarčiai – sudaryti.
26. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovės sąžiningumą, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovei buvo žinoma, kad jos atžvilgiu priimtas kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020, kuriuo ieškovės J. S. ieškinys patenkintas ir iš atsakovės UAB „LUVEL transportas“ priteista 17 500 Eur skola, 1 320,89 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 440,71 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas padarė išvadą, kad sudarant tiek pirminę (2022 m. sausio 17 d.) Reikalavimo perleidimo sutartį, tiek ir 2022 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovė turėjo ir kitų kreditorių.
27. Teismas sutiko su ieškovu, kad atsakovas R. R., būdamas atsakovės UAB ,,LUVEL transportas“ advokatas, atstovaujantis įmonės interesus teismuose jau daugelį metų, turėjo žinoti UAB ,,LUVEL transportas“ finansinę padėtį bei esančius įmonės kreditorius. Todėl padarė išvadą, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas R. R. taip pat buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, teismas ieškovo ieškinį tenkino ir 2022 m. balandžio 27 d. tarp atsakovų sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
28. Apeliantai (atsakovai) UAB „Luvel transportas“ ir R. R. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. D. ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
29. Teigia, kad savo atsiliepime bei ginčo nagrinėjimo metu ieškovai buvo nurodę, jog ginčijamame sandoryje buvo numatyta ypatinga ginčo, susijusio su kvestionuojama sutartimi nagrinėjimo tvarka. 4.3 punktas numatė, kad sutartis sudaroma ir turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Bet koks iš šios Sutarties kylantis arba su ja susijęs ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, turi / turės būti sprendžiamas Lietuvos Arbitražo Teisme. Pirmosios instancijos teismas niekaip ir niekur ginčijamame sprendime nepasisakė dėl šio, apeliantų nuomone, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
30. Nurodo, kad atsakovai taip pat gynėsi, o dėl šios aplinkybės vėlgi visiškai nieko nepasisakė teismas skundžiamame sprendime, o ieškovas taip ir nepaaiškino iš kur, kada ir kaip bent vienas atsakovas sužinojo apie ieškovo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę – tai (bent jau apie pareikštą ieškinį) nebuvo žinoma nei 2022 m. sausio 17 d., nei 2022 m. balandžio 27 d. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie ieškovo pareikštą pretenziją atsakovams buvo žinoma 2022 m. sausio 17 d. Apie tai jiems nebuvo niekaip žinoma ir 2022 m. balandžio 27 d. sandorio sudarymo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
31. Tai, kad kažkur kažkada ieškovas be teisinio pagrindo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kur jo skundas buvo paliktas nenagrinėtu (ar kita forma atmestas), dar nereiškia CK 6.66 straipsnio aplinkybių visumos (o ypač 1 dalies egzistavimo fakto). Paaiškina, kad 2022 m. sausio 17 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo faktiškai pakeista kita 2022 m. balandžio 27 d. sutartimi tik todėl, jog 2022 m. balandžio 26 d. jau įsiteisėjo 2022 m. sausio 17 d. dar tokios teisinės galios neturėjęs 2022 m. sausio 5 d. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 ir toks įsiteisėjimo sakinys buvo įrašytas į pačią 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties redakciją. Vadinasi, priimtas teismo sprendimas faktiškai nesukelia ir nesukels jokių teisinių pasekmių, nes jo legalizacijos apeliaciniame procese atveju liks galioti 2022 m. sausio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartis pilna ir neginčyta apimtimi. Dėl tokio pačio pagrindo ir dalyko. Ja yra (būtų) vis tiek teisėtai vieno kreditoriaus kitam perleista (liktų perleista) ta pati reikalavimo teisė į tą patį trečiąjį asmenį. Skundžiamas teismo sprendimas nesukels jokių faktinių pasekmių.
32. Skundžiamo sprendimo prasme keistai ir beprasmiai atrodo teismo argumentai, jog tiek sudarant pirminę (2022 m. sausio 17 d.) reikalavimo perleidimo sutartį, tiek ir 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovė turėjo ir kitų kreditorių – byloje nėra nustatytas nė vieno daugiau kreditoriaus, kuris būtų pareiškęs reikalavimą dėl nurodytų sandorių ginčijimo. O tai, ar UAB „Luvel transportas“ turi, turėjo ar neturėjo kitų kreditorių nei pagrindžia, nei paneigia CK 6.66 straipsnio imperatyvo reikalavimų nagrinėjimo ginčo subjektų santykių aiškinimuisi – labai konkretaus kreditoriaus ir analogiško skolininko(-ų).
33. Apeliantų nuomone, teismas neobjektyviai nustatė visų CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies sandorio ginčijimą sudarančių elementų egzistavimą, nes faktiškai sprendimai aiškiai pasisakyta tik dėl dviejų CK 6.66 straipsnyje nustatytų dalių, esą ieškovas reikalavimo teisių perleidimo metu turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Luvel transportas“. O taip pat ginčijamu sandoriu buvo pažeista išieškotojo teisė patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Dėl kitų CK 6.66 straipsnyje leistinumą sudarančių elementų visumos sprendime nėra tiesiogiai ir aiškiai pasisakyta.
Žemesnės instancijos teismas
34. Nei 2022 m. sausio 17 d., nei 2022 m. balandžio 27 dieną kreditorius (ieškovas) neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės. Tariamą – taip, bet neabejotinos – jokiu būdu ne. Neabejotina ji tapo tik po 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2682-880-2022 priėmimo. Vadinasi, nei 2022 m. sausio 17 d. nei 2022 m. balandžio 27 d. sudaryti reikalavimo perleidimo sandoriai nesudaro CK 6.66 straipsnio „neabejotinumo“ sudėties.
35. Dar daugiau, visiškai nėra įrodytas (ir dėl to beveik nieko nėra pasisakyta skundžiamame sprendime) kitas CK 6.66 straipsnio elementas – „skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises“. Kyla klausimas kokie bylos įrodymai patvirtina, kad 2022 m. sausio 17 ar 2022 m. balandžio 27 dienomis atsakovai turėjo ir galėjo žinoti apie realų ieškovo reikalavimą. Vienintelis ieškovo „kabliukas“ yra/buvo 2022 m. vasario 22 d. UAB „Luvel transportas“ atstovo Vilniaus apygardos teismui teiktas atsiliepimas, kuriame yra objektyviai konstatuojama, kad „2022 m. vasario 15 d. sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti A. D. prašymą atsakovei UAB „Luvel transportas“ Todėl pridedamas kreipimasis į DGK, jame pateikti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi pats kreipimasis net nebuvo priimtas ir nagrinėjamas.
36. 2022 m. vasario 15 d. Darbo ginčų komisija padėjo tašką tik pačiam ieškovui žinomame ginče, o nei atsakovas R. R., nei UAB „Luvel transportas“ niekaip nežinojo ar pagrįstai turėjo žinoti ar suvokti apie kažkieno vėliau atsirasiančias pretenzijas į neaišku kokią piniginę sumą (prievolę). Tai patvirtina vieša LITEKO civilinės bylos Nr. e2-10186-996/2022 medžiaga. Taigi, nė vienas iš atsakovų nebuvo nesąžiningas 2022 m. sausio 17 d. ar 2022 m. balandžio 27 d. dienomis, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus(ieškovo) teises. Juk negalėjo būti pažeistos teisės to, kas „2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 5 d. dirbo pas atsakovę UAB „LUVEL transportas vairuotoju“, nes niekas po pusantrų metų nuo darbo santykių pabaigos ne tik realiai nežinojo, bet ir neturėjo žinoti apie gresiančias pretenzijas.
Atsiliepimas
37. Ieškovas A. D. pateikė atsiliepimą ir prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pasisakant dėl teismo jurisdikcijos spręsti šį ginčą, nurodo, kad Vilniaus m. apylinkės teismas įsiteisėjusia 2022 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė, kad ieškovas nėra ir nebuvo tarp R. R. ir UAB „Luvel transportas“ sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties šalis. Ieškovo nuomone, atsakovai, siekdami kiek įmanoma apsunkinti ginčus dėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties, sudarė įmonės mokumui ir kreditoriams žalingą ginčijamą sandorį bei jame susitarė dėl teismingumo – arbitražinio susitarimo. Tokia ginčijamo sandorio šalių atlikti susitarimai nesaisto kreditoriaus, kuris siekia ginčyti tokį sandorį CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Pažymi, kad kreditoriai nėra „tikroji“ ginčijamo sandorio šalis – jie sandorio nesudarė, nesiekė jo pasekmių, priešingai, laiko kilusias pasekmes neteisėtomis. Actio Pauliana nėra įmonės, o išimtinai jos kreditorių interesų gynybos būdas. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nesąžiningoms sandorio šalims lengvai piktnaudžiauti (ką šiuo atveju ir matome atsakovų sudarytoje ginčijamoje sutartyje).
39. Pasisakant dėl ankstesnio 2022 m. sausio 17 d. sandorio (tebe)galiojimo ir jo teisinių pasekmių atkreipia dėmesį, kad ne 2022 m. sausio 17 d. sandorio pagrindu buvo pakeistas išieškotojas civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 ir R. R. išduotas vykdomasis raštas – būtent 2022 m. balandžio 27 d. sutarties pagrindu buvo pakeistas išieškotojas civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022. Ginčijamoje sutartyje nėra nieko net užsimenama apie tai, kad ji yra kildinama iš kažkurios tai ankstesnės sutarties, kad tarp jų yra tęstinumas. Tad akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovas tikrai neturėjo teismine tvarka ginčyti ir visas kitas tarp atsakovų sudarytas niekines reikalavimų perleidimo sutartis.
40. Pasisakant dėl CK 6.66 straipsnio sandorio ginčijimo sąlygų visumos, nurodo, kad byloje yra nustatyta ir patvirtinta, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. UAB ,,Luvel transportas“ dar 2020 m. po A. D. atleidimo iš darbo žinojo, kad jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos, UAB ,,Luvel transportas“ finansinėje apskaitoje buvo atvaizduota skola A. D. už 2020 metais nesumokėtą darbo užmokestį (tai 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio matu patvirtino atsakovo UAB ,,Luvel transportas“ vadovas A. D., atsakydamas į ieškovo atstovo užduotus klausimus). Be to, ir atsakovas R. R. jau 2022 metų pradžioje iš Vilniaus m. apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-501-931/2022 žinojo apie A. D. pareikštą finansinį reikalavimą UAB ,,Luvel transportas“, tai pripažįsta ir pats R. R. apeliaciniame skunde, pavadindamas A. D. kreipimąsi į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją „nieko neįrodančiu dokumentu“. Primintina, kad A. D. ieškinys atsakovui UAB ,,Luvel transportas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo Vilniaus m. apylinkės teisme civ. byloje Nr. e2-10186-996/2022 buvo priimtas 2022-03-21 d. nutartimi, t. y. dar gerokai iki ginčo 2022-04-27 d. sandorio sudarymo.
41. Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad skolininkas sudaro sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nebuvo aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad atsakovas - UAB ,,Luvel transportas“ privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Byloje nenustatyta, kad tokią pinigų sumą – apie 15,5 tūkst. Eur atsakovas UAB ,,Luvel transportas“ būtų skolingas atsakovui R. R. (byloje yra tik vykdomasis dokumentas, patvirtinantis 5 tūkst. Eur skolą). Tad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant išvengti (sumažinti galimybę, ją apsunkinti) išieškoti kitiems kreditoriams, išskyrus vienintelį R. R., skolas iš UAB ,,Luvel transportas“.
42. Atsakovams sudarius 2022 m. balandžio 27 d. ginčijamą sutartį nei vienas kitas UAB ,,Luvel transportas“ kreditorių, kurie pagal CK nustatytą mokėjimų eiliškumą buvo aukščiau R. R., negavo jokio savo reikalavimo patenkinimo. Tokiu būdu atsakovai veikdami kartu, t. y. bendrininkaudami, sukūrė situaciją, kuomet UAB ,,Luvel transportas“ kreditoriai (išskyrus vienintelį – R. R.) neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad savo 2022 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime į ieškinį abu atsakovai raštu pripažino, kad UAB ,,Luvel transportas“ daugelį metų buvo nemokus.
43. Išdėstytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą taikyti CK 6.66 straipsnio 2 dalį – dvišalį sandorį leidžiama pripažinti negaliojančiu tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus interesus. Kadangi atsakovus – UAB „Luvel transport“ ir advokatą R. R. siejo ilgalaikiai fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, be to buvo ir UAB „Luvel transportas“ kreditorius, yra pagrindas teigti, jog atsakovas R. R., kaip UAB „Luvel transportas“ kreditorius ir kaip UAB „Luvel transport“ ilgametis advokatas, žinojo, kad UAB ,,Luvel transportas“ yra skolingas eilei kreditorių (SODRAI; VMI; A. D.; J. S. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020), tačiau kažkodėl priėmė sprendimą sudaryti ginčijamą sandorį, pagal kurį pirmumo teisę atsiskaityti suteikė sau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
46. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, dalyje dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pasisakė dėl 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorio, kaip neprieštaraujančio CK 6.102 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai imperatyviai taisyklei, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl argumentų šiuo klausimu, išdėstytų ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, nepasisako. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos medžiagą ir teiktų procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinumo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05780-2022-5) buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Luvel transportas“ dėl 9 730 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi tenkino ieškovo A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei UAB „LUVEL transportas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“ ir esančias pas uždarąją akcinę bendrovę „LUVEL transportas“ ir trečiuosius asmenis (turimas reikalavimo teises į UAB „Rensas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 9 730 Eur, leidžiant areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei ieškovu A. D., taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių, socialinio bei sveikatos draudimo fondo biudžetus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas neapkeistas.
48. Atsakovė UAB „LUVEL transportas“ 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022 įgijo 14 052,17 Eur skolos, 94,49 Eur palūkanų, 1 309,87 Eur delspinigių dydžio reikalavimą į UAB „Rensas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-27585-2020-0) 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino advokato R. R. prašymą dėl ieškovo pakeitimo civilinėje byloje, pakeitė pradinį ieškovą UAB „LUVEL transportas“ į naująjį ieškovą advokatą R. R. bei išdavė naujajam ieškovui vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022. 2022 m. sausio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „Luvel transportas“ perleido naujajam kreditoriui atsakovui R. R. reikalavimo teises į UAB „Rensas“ įsipareigojimą pagal 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 – 14 052, Eur skolą, 94,49 Eur palūkanas, 1 309,87 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 456,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. sausio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1 numatyta perleidžiamo reikalavimo suma / atsiskaitymo tvarka - pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-39887-868/2017 dėl 5036 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų bei 2017 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 17 d. suteiktas teisines paslaugas 11 272,50 Eur sumai pagal 2021 m. sausio 17 d. (teismo pastaba – turi būti 2022 m. sausio 17 d.) sąskaitą Nr. 22_01_17. 2022 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinis kreditorius UAB „Luvel transportas“ perleido naujajam kreditoriui atsakovui R. R. reikalavimo teises į UAB „Rensas“ įsipareigojimą pagal 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 – 14 052 Eur skolą, 94,49 Eur palūkanas, 1 309,87 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 456,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1 numatyta perleidžiamo reikalavimo suma / atsiskaitymo tvarka - pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-39887-868/2017 dėl 5036 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų bei nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 17 d. suteiktas teisines paslaugas 11 272,50 Eur sumai pagal 2021 m. sausio 17 d. (teismo pastaba – turi būti 2022 m. sausio 17 d.) sąskaitą Nr. 22_01_17.
49. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 2022 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB „Luvel transportas“ ir R. R., teisėtumo bei jos pripažinimo negaliojančia actio Pauliano pagrindu.
Dėl arbitražinės išlygos
50. Vienas iš atsakovų apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, yra tas, kad ginčijamame 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandoryje buvo numatyta ypatinga ginčo, susijusio su kvestionuojama reikalavimo perleidimo sutartimi, nagrinėjimo tvarka (aptartame sandoryje įtvirtinta arbitražinė išlyga). Taigi, iš atsakovų pozicijos seka, kad tarp šalių kilęs ginčas nebuvo teismingas bendrosios kompetencijos Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
51. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką arbitražo jurisdikcija, skirtingai nei teismų jurisdikcija, yra grindžiama šalių susitarimu. Arbitražinis susitarimas – tai dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Šis susitarimas yra privalomas jo šalims, kurios negali vienašališkai jo keisti, taip pat pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015; 2014 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-363/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013 ir jose nurodoma kasacinio teismo praktika).
52. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, būtent arbitražinis susitarimas suteikia arbitražui jurisdikciją konkrečių asmenų, kurie yra tokio susitarimo saistomi, ir konkrečių arbitraže nagrinėtinų ginčų atžvilgiu. Arbitražas neįgyja ir negali įgyti jurisdikcijos, kuri jam nėra suteikta šalių susitarimu, išskyrus teismų praktikos pripažįstamus siaurus arbitražinės išlygos išplėtimo tretiesiems asmenims atvejus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).
53. Arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims, todėl arbitražinė išlyga galioja ją sudariusiems asmenims. Kitaip tariant, arbitražiniam susitarimui taikomas sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad jis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Tokia kasacinio teismo formuojama praktika grindžiama sistemine Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų ir CPK nuostatų, kuriose įtvirtinta teisė perduoti ginčo nagrinėjimą arbitražui, analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).
54. Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB „Luvel transportas“ ir R. R. (sutarties šalys). Sutarties šalys taip pat minėtos reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4.3 punkte sulygo, kad bet koks iš šios sutarties kylantis arba su ja susijęs ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, turi/turės būti sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme. Nurodyta arbitražinė išlyga galioja ją sudariusiems asmenims (UAB „Luvel transportas“ ir R. R.), tačiau nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (šiuo atveju ieškovui A. D., kuris nėra 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalimi). Atsižvelgtina į tai, kad atsakovų keliamas arbitražinės išlygos galiojimo klausimas tretiesiems asmenims jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi. Vadovaujantis anksčiau nurodytu vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, ieškovo A. D. ir atsakovų ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų
55. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
56. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
57. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05780-2022-5) buvo priimtas ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Luvel transportas“ dėl 9 730 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas neapkeistas. Taigi, pirmoji CK 6.66 straipsnyje nustatyta sąlyga egzistuoja, t. y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę – atsakovė UAB „Luvel transportas“ nėra jam išmokėjusi su darbo santykiais susijusių išmokų už 2020 metus, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovų argumentai, kad 2022 m. balandžio 27 dieną (ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną) kreditorius (ieškovas) neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės, niekaip nepaneigia pirmosios sąlygos tenkinimo.
58. Dėl neabejotinos reikalavimo teisės kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).
59. Ieškovo neabejotinas ir neginčytinas reikalavimas yra kildinamas iš to, kad dėl atsakovės „Luvel transportas“ veiksmų / neveikimo susidarė įsiskolinimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2020 m., t. y. gerokai anksčiau nei buvo sudaryta 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Tai reiškia, kad ieškovo teisė susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokestį atsirado dar prieš ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą.
60. Kaip minėta anksčiau, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, vertinant aplinkybę, ar yra pagrindas nustatyti antrosios CK 6.66 straipsnio sąlygos (ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises) egzistavimą, svarbu atsižvelgti į tai, ar atsakovė UAB „Luvel transportas“ reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu buvo faktiškai moki, t. y. ar turėjo galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.
61. Remiantis viešais duomenimis, UAB „Luvel transportas“ nuo 2020 m. gruodžio 17 d. neturi nei vieno darbuotojo, susidaręs įsiskolinimas VSDFV sudaro 2 778,14 Eur. VSDFV patvirtino, kad taikė priverstinio poveikio priemonės, tačiau mokėjimo nurodymai liko neįvykdyti. Tęsdamas priverstinį UAB „Luvel transportas“ skolos Fondo biudžetui išieškojimą, 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (7.2) VRE_SP2-59157 „Dėl UAB „Luvel transportas“ skolos išieškojimo priverstine tvarka“ bei pateikė vykdyti antstoliui, tačiau sprendimas dar neįvykdytas. Viešais VMI duomenimis, deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 14 641,73 Eur. Remiantis atsakovo R. R. nurodytomis aplinkybėmis, UAB „Luvel transportas“ skola R. R. susidarė dėl neapmokėtų sąskaitų – faktūrų už suteiktas teisines paslaugas 2015 m. liepos 15 d. – 2017 m. kovo 20 d., taip pat 2017 m. balandžio 1 d. – 2022 m. sausio 17 d. (viso 16 222,5 Eur). Be to, kaip tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie atsakovei priklausantį turtą. Atsižvelgiant į nurodytą, kiek tai aktualu atsakovės UAB „Luvel transportas“ nemokumui ginčijamo sandorio sudarymo metu nustatyti, sprendžiama, kad įmonė nebuvo moki. Todėl CK 6.66 straipsnio antroji sąlyga taip pat tenkinta.
62. Dėl trečiosios CK 6.66 straipsnio sąlygos (skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio) iš esmės tarp šalių ginčo nekilo. Atsakovas R. R. nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi buvo papildomai įskaitytos tam tikros skolos UAB „Luvel transportas“, t. y. R. R. grąžintina skola sudarė gerokai didesnę sumą nei apytiksliai 5 000 Eur sumą, vis dėlto, atsakovas konkrečiai nedetalizuoja kaip šios aplinkybės yra susijusios su CK 6.66 straipsnio trečiąja sąlyga, todėl plačiau nurodomi argumentai nevertinami.
63. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
64. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
65. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad nežinojo apie ieškovo reikalavimą 2022 m. balandžio 27 d. sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertinant atsakovų sąžiningumą negalima apsiriboti vien tik jų teigtomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės UAB „LUVEL transportas“ nesąžiningumą rėmėsi tuo, kad jos atžvilgiu priimtas kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-779/2020, kuriuo ieškovės J. S. ieškinys patenkintas ir iš atsakovės UAB „LUVEL transportas“ priteista 17 500 Eur skola, 1 320,89 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 1 440,71 Eur bylinėjimosi išlaidos. Visų pirma, pastebėtina, kad J. S. nėra nagrinėjamos bylos šalimi, todėl nėra galimybės objektyviai įsitikinti tuo, ar priteista skola buvo grąžinta J. S. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė turėjo ir kitų kreditorių, kaip VSDFV ir VMI, kuriems skolos nėra grąžintos, pagal VSDFV paaiškinimus seka išvada, kad neįvykdytas įsiskolinimas susidarė mažiausiai nuo 2020 m. spalio 13 d. ir apie tai atsakovei turėjo būti žinoma, kas nesuponuoja jos sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį, suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius atsakovui R. R. gauti savo reikalavimo tenkinimą.
66. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitos reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalies – atsakovo R. R. sąžiningumą, nurodė, kad atsakovas, būdamas atsakovės UAB ,,LUVEL transportas“ advokatas, atstovaujantis įmonės interesus teismuose jau daugelį metų, turėjo žinoti UAB ,,LUVEL transportas“ finansinę padėtį bei esančius įmonės kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis išvadomis sutinka, kaip patvirtinto pats R. R., UAB ,,LUVEL transportas“ įvairiose civilinėse bylose atstovauja jau nuo 2015 m., taigi R. R., sudarant ginčijamą sandorį, turėjo būti žinoma apie nemokios įmonės kreditorius (SODRA; VMI; ieškovas).
67. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
68. Šiuo atveju įgijėjas yra UAB „Luvel transportas“ advokatas, ilgą laiką pastarajai teikiantis teisines paslaugas, tuo pačiu ir ilgametis UAB „Luvel transportas“ kreditorius. Sudarant ginčijamą sandorį su nemokia įmone, kuri ne kartą negalėjo atsiskaityti ir su pačiu R. R., pastarajam neabejotinai kilo pareiga domėtis apie kitus UAB „Luvel transportas“ kreditorius, įvertinti ar sudarius sandorį nebus pažeisti jų interesai. Kaip patvirtinta apeliaciniame skunde, R. R. buvo žinoma apie ieškovo reikalavimą atsakovei UAB „Luvel transportas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio pasikreipus į darbo ginčų komisiją, taip pat viešai prieinamomis priemonėmis R. R. privalėjo domėtis apie susidariusias skolas VSDFV, VMI, t. y. apie kitus įmonės kreditorius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. R. suprato apie kitus atsakovės kreditorius, todėl sudarydamas 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį elgėsi nesąžiningai ir suteikė pirmenybę sau gauti savo reikalavimo tenkinimą. Todėl šiuo atveju taip pat tenkintos tiek CK 6.66 straipsnio 4 ir 5 sąlygos, kas sudaro pagrindą 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
69. Apeliaciniame skunde taip pat yra nurodomi argumentai, kad priimtas teismo sprendimas faktiškai nesukelia ir nesukels jokių teisinių pasekmių ieškovui, apeliacinio skundo atmetimo atveju liks galioti 2022 m. sausio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartis pilna ir neginčyta apimtimi dėl tokio pačio pagrindo ir dalyko. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pastebėtina, kad kaip nurodo ieškovas, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 būtent 2022 m. balandžio 27 d. sandorio pagrindu buvo pakeistas išieškotojas ir R. R. išduotas vykdomasis raštas, todėl nurodyti atsakovų argumentai jokios reikšmės neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
71. Ieškovas A. D. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl procesinės bylos baigties
72. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
73. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantų (atsakovų) uždarosios akcinės bendrovės ,,Luvel transportas“ ir R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.