Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams R. R. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Luvel transportas“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022 priėmė ieškovo, kaip buvusio atsakovės UAB „Luvel transportas“ darbuotojo ieškinį, kuriuo buvo prašoma ieškovo naudai priteisti 9 730 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybas. 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Luvel transportas“ turto areštą. Nurodytos faktinės aplinkybės ieškovo teigimu patvirtina, kad tiek teisinis, tiek faktinis ieškovo pareikšto ieškinio dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagrindas aiškus ir įrodytas, o palankus ieškovui sprendimas – tikėtinas.

3. Kartu ieškovas nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. sužinojo, jog atsakovė UAB „Luvel transportas“ yra įgijusi 14 052,17 Eur skolos, 94,49 Eur palūkanų, 1 309,87 Eur delspinigių dydžio reikalavimą į UAB „Rensas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-907-779/2022. Ieškovo teigimu, atsakovė UAB „Luvel transportas“, siekdama šią reikalavimo teisę nuslėpti nuo kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, bei vengdama pareigos su jais atsiskaityti, 2022 m. balandžio 27 d. sudarė byloje pareikštu ieškiniu ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį.

4. Ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovo teigimu, sudarius ginčijamą sandorį buvo sumažintas atsakovės UAB „Luvel transportas“ turtas ir suvaržytos ieškovo teisės gauti reikalavimų, reiškiamų civilinėje byloje Nr. e2-10186-996/2022 dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, patenkinimą. Ieškovas teigia, kad jo, kaip kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Luvel transportas“ patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (civilinė byla Nr. e2-10186-996/2022), UAB „Luvel transportas“ ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties sudaryti neprivalėjo, sudarius ginčijamą sandorį buvo apsunkintos kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, UAB „Luvel transportas“ ir atsakovą R. R. siejo ilgalaikiai pasitikėjimo santykiai, todėl atsakovai galimai yra nesąžiningi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. Teismo įgaliojimai nagrinėti civilinę bylą ir priimti joje sprendimą įstatymo yra aiškiai siejami su asmens, kurio materialinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, kreipimusi dėl jo pažeistų teisių gynimo (CPK 2 straipsnis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

10. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą (CPK 13 straipsnis). Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Taigi, ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja.

11. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

12. Ieškinio turinio reikalavimus nustatančio CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme pareiškiamas ieškinys turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą – ieškinio dalyką; dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomų kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, kodus, atsiskaitomųjų sąskaitų numerius (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitus (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2–5 punktai, 135 straipsnio 2–4 punktai).

13. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas kaip atsisakymo priimti ieškinį pagrindą nurodė tai, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie neabejotiną reikalavimo teisę, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

15. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

17. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė, kad teisę pareikšti ieškinio reikalavimą – neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Luvel transportas“, kildina remdamasis kita nagrinėjama civiline byla pagal jo ieškinį atsakovei dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad CK 6.66 straipsnyje nurodytų aplinkybių visuma yra nustatinėjama nagrinėjant bylą, kai ieškinys jau priimtas, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Taigi dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų, išplėtotų kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, laikymosi konkrečioje byloje sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

18. Kartu pažymėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus asmens reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2021 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).

20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Taigi, vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suvaržydamas ieškovo teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Kartu pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautas trečiojo asmens byloje –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas dėl netinkamos šalies (trečiojo asmens) pakeitimo tinkama. Klausimas, kokie asmenys yra teisiškai suinteresuoti asmenys, turintys dalyvauti konkrečios bylos procese trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu, spręstinas po ieškinio priėmimo (CPK 47 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.