Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei prokurorei I. K. ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. K. 2020-01-15 prašyme „Dėl kratos“ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-7-00007-18, nurodyta, kad V. V. slėptuvėje ((duomenys neskelbtini)) gali būti laikomi vaizdo įrašai, pinigai, gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, kitos vertybės, narkotinių medžiagų pėdsakai, su narkotikais susijusi įranga, V. V. užrašai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, laikmenos su informacija, kiti tyrimui reikšmingi daiktai ir daiktai, išimti iš civilinės apyvartos. Taip pat pirmosios kratos metu nebuvo panaudotas metalo ieškiklis atliekant kratą name, todėl nebuvo išnaudotos visos galimybės tokioms slėptuvėms aptikti. Dėl šių priežasčių prokuroras pateikė prašymą leisti daryti kratą pas V. V., name (kuris priklauso ieškovei), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., taip pat namo pagalbinėse patalpose, žemės sklype, jame esančiuose statiniuose, teritorijoje šalia žemės sklypo.

2020-01-16 priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta prokuroro prašymą tenkinti ir leisti atlikti kratą V. V. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., priklausančiame A. V., taip pat namo pagalbinėse patalpose, žemės sklype, jame esančiuose statiniuose, teritorijoje šalia žemės sklypo, siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ir įgytus daiktus bei vertybes, daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent pinigus, gautus iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, kitas vertybes, narkotinių medžiagų pėdsakus, su narkotikais susijusią įrangą, V. V. užrašus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus, kitus tyrimui reikšmingus daiktus ir daiktus, išimtus civilinės apyvartos.

Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Kratos protokolo nustatyta, kad 2020-01-22, 10:30 val. buvo pradėta ir 16:22 val. baigta atlikti krata ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-7-00007-18. Krata atlikta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Kratą atliko Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV 4-o skyriaus vyriausioji tyrėja L. G.. Kratoje kartu dalyvavo Klaipėdos apskirties VPK KP ONTV pareigūnai: G. S., R. K., N. G., R. J., T. M., G. Š.. Taip pat A. V. ir ARO pareigūnai. Kratos metu buvo naudojamos šios techninės priemonės: filmavimo vaizdo kamera „JVC“, „Bodycamera“, termovizorius, metalo ieškiklis „Nokta“, rentgeno aparatas, vaizdo kamera „Panasonic“. Asmuo, pas kurį atlikta krata – V. V.. Krata atlikta, vadovaujantis 2020-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Nutartis paskelbta A. V.. Ieškovė kratos protokole nurodė, kad namuose nėra jokių draudžiamų daiktų. Protokole nurodoma, kad siekiant surasti galimą slėptuvę, buvo gręžiamos skylės sienoje, kuri yra tarp pirmo ir antro aukšto, kuri padengta dekoratyvinėmis plytelėmis. Kratos metu nieko nepaimta.

Santuoka tarp V. V. ir A. V. nutraukta 2007-01-09. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2010-02-19 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ED-2041 pagrindu.

Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, geltonų plytų siena, kurioje yra gręžimo skylės. Taip pat pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuoti nežymios laiptų įbraižos.

Ieškovė pateikė į bylą 2020-02-04 paruoštą Komercinį pasiūlymą Sąmatą, kurioje nurodyta, kad turimų atlikti darbų kaina yra 7 920,83 Eur su PVM, o medžiagų kaina – 590,72 Eur, iš viso: 8 511,55 Eur. Į šią kainą įeina: 1) baldų pernešimas, apdengimas išsaugojimui – 250 Eur; 2) medinių pakopų numontavimas (17 vnt.) – 510,00 Eur; 3) pastolių montavimas – 320,00 Eur; 4) plytelių mechanizuotas numušimas – 642,60 Eur; 5) sienos gruntavimas – tinkavimas – 390,15 Eur; 6) plytelių klijavimas – 734,40 Eur; 7) tarpų tarp plytelių užtaisymas – 119,34 Eur; 8) plytelių lakavimas – 390,15 Eur; pastolių išmontavimas – 320,00 Eur; 10) pakopų šlifavimas – 1 164,50 Eur; 11) pakopų sumontavimas - 1 105,00 Eur; 12) transporto paslaugos – 350 Eur; plytelės – 449,75 Eur; 14) užtikrinimo medžiaga – 75 Eur; 15) lakas – 65,97 Eur; 16) baldų nuvalymas, sustatymas į ankstesnes vietas – 250,00 Eur.

Teismas 2020-08-18 nutartimi paskyrė statybos techninę ekspertizę gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Gyvenamojo namo konstrukcijų apžiūra buvo atlikta 2020-09-28. Atlikus ekspertizę sienos apžiūros metu užfiksuota, kad sienoje, kuri yra prie laiptų, įrengtų į antrąjį namo aukštą yra suformuotos (apie 6 mm skersmens ir apie 5 cm gylio) ertmės, kurių iš viso yra keliasdešimt; yra apdailos plytelių su nulaužtais fragmentais. Konstatuota, kad vidinės sienos, esančios gyvenamajame name, apdaila buvo apgadinta pragręžiant joje keliasdešimt skylių/ertmių, kurių skersmuo yra apie 6 mm, ir nulaužiant du (nedidelius) apdailos plytelių fragmentus; vidinės sienos apdaila buvo suardyta sienos gręžimo vietose ir tose dvejose vietose, kur buvo nulaužti apdailos plytelių fragmentai; pagal pateiktą filmuotą medžiagą ir apžiūrėjus sieną, nėra pagrindo teigti, kad gręžiant sieną ar nulaužiant du plytelių fragmentus kratos metu, buvo suardyta sienos lakinė apsauga. Laiptų apžiūros metu užfiksuota, kad laiptų pakopos ir jų turėklai yra su smulkiomis (vos matomomis) pažaidomis, o nustatyti, kad susiformavo pažaidos, apžiūros būdu nėra galimybės. Ekspertizės metu konstatuota, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad yra sugadintos filmuotoje medžiagoje matomos medinės laiptų pakopos – pakopų sugadinimo pėdsakai filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuoti, nustatyti jų atsiradimo laiko nėra galimybės, o laiptų apžiūros metu užfiksuotos pažaidos yra smulkios ir priskirtinos natūraliam eksploatuojamų laiptų nusidėvėjimui. Pavojaus sienos konstrukcijos stabilumui dėl apdailos apgadinimo - nėra. Statybos, tame tarpe ir remonto darbai, visada yra projektuojami ir pasirenkamas racionalus variantas. Tiriamuoju atveju sienos gręžimo vietose suformuotos ertmės gali būti užtaisytos skiediniais ar kitokiais hermetikais, jų išorinį paviršių nudažant šalia esančių paviršių spalva, o nuskelti dviejų apdailos plytelių fragmentai galėtų būti priklijuoti į ankstesnes jų vietas atitinkamai klijais arba gali būti keičiamos visos apdailos plytelės, ar pasirinkti kiti remonto variantai. Pagal pateiktą medžiagą negalima nustatyti, kokius pakopų remonto darbus būtina atlikti, nes filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuotos medinių pakopų pažaidos, kurios būtų priskirtinos ne natūraliam pakopų nusidėvėjimui.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad ji patyrė žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamų veiksmų atliekant kratos veiksmus jai priklausančiame gyvenamajame name.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiose nuostatose pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04).

Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktą). Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsaugos kontekste (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-846-661/2019).

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms. Neveikimas – asmens nevykdymas nustatytos pareigos ką nors atlikti, kokiu nors būdu elgtis ar kitaip būti aktyviam.

Sprendžiant dėl pareigos vykdymo svarbu nustatyti, kaip teisės aktais reglamentuota pareiga konkrečiai buvo vykdoma, o nustačius, kad nebuvo vykdoma ar buvo vykdoma netinkamai – kaip tai lėmė asmens patirtą žalą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir asmens patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-846-661/2019).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ieškovė neginčija kratos kaip ikiteisminio tyrimo pritaikytos prievartos priemonės teisėtumo, ji nurodė, kad ji sutinka, kad krata paskirta teisėtai, tačiau nurodo, kad kratos metu kratą atlikusių pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip minimalūs siekiant padaryti kuo mažesnę žalą turtui atliekant kratos veiksmus ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, tiksliau - sienoje, esančioje ant laiptų pakopos tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Atsakovės atstovai ir jų įgalioti asmenys neginčijo ieškovės pateiktuose įrodymuose – foto nuotraukose, video medžiagoje, teismo paskirtos statybinės ekspertizės rezultatų, kuriose nurodyta minėtos sienos apdailos plytelių būklės, tačiau nesutiko dėl ieškovės laiptų pakopoms padarytos žalos apskaičiuotos Sąmatos, kurioje nurodyta statybinių medžiagų, darbų ir transportavimo kaina, taip pat nesutiko ir dėl to, jog pareigūnai atlikdami kratą, veikė neteisėtai. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad ginčo dėl žalos padarymo sienai, esančiai tarp pirmo ir antro aukšto fakto nėra, spręstinas klausimas tik dėl žalos padarymo laiptų pakopoms ir žalos dydžio fakto nustatymo. Tačiau visų pirma, byloje spręstinas ginčas dėl to, ar padarytos žalos buvo galima išvengti, jei kratą atlikę pareigūnai būtų elgęsi atsargiai, rūpestingai ir siekę atlikti kratos veiksmus kuo mažiau pakenkiant aplinkai / turtui, kur jie atliekami ir ar tarp žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos (neatsargumo) yra priežastinis ryšys.

Dėl žalos, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 164 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. To paties įstatymo 170 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus (1 dalis). Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (2 dalis). Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, paveda kriminalinės žvalgybos subjektams panaudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ar priemones, kuriomis nėra ribojamos BPK 44 straipsnio 9 dalyje numatytos asmens teisės (3 dalis). Tuo tarpu BPK 172 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigos: 1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos; 2) vykdyti visus prokuroro nurodymus; 3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas pagal kompetenciją organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio veiklą ir kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą taip, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (3 dalis).

BPK 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo.

Šiuo atveju krata ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose buvo atlikta vykdant Vilniaus apylinkės teismo 2020-01-16 nutartį, kuria buvo tenkintas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro A. K. prašymas dėl kratos atlikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 04-7-00007-18. Vykdydami Vilniaus apylinkės teismo 2020-01-16 nutartį dėl kratos atlikimo ginčo namuose, ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2020-01-22 atvyko į ieškovės namus ir 10:30 val. pradėjo vykdyti kratą ieškovės namuose – name, kitose patalpose, esančiose žemės sklype prie namo, pačiame žemės sklype. Kratą atliko Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV vyriausioji tyrėja L. G., kratoje dalyvavo – Klaipėdos apskrities VPK PK ONTV pareigūnai G. S., R. K., M. G., R. J., T. M., G. Š., Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų tarnybos „Aras“ pareigūnai, ieškovė. Apklausus liudytojus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dalyvavusius kratos metu, nustatyta, jog visų pirma krata buvo atlikta įprastu apieškos būdu - rankomis, vėliau pasinaudojus techninėmis priemonėmis – metalo ieškikliu ir termovizoriumi. Pareigūnai patekę į namo vidų, pradėję ieškoti ieškomų daiktų, prisiartinę prie sienos, esančios ant laiptų pakopos tarp pirmo ir antro aukšto bei pastebėję ieškovės neįprastą elgesį, nusprendė sieną apieškoti nuodugniau. Metalo ieškikliui ir termovizoriui nedavus patikimų rezultatų, o rentgeno aparatui nesuveikus dėl techninių kliūčių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dalyvavęs kratoje, G. S., einantis Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimų valdybos trečiojo skyriaus viršininko pareigas, susisiekė su R. B., Klaipėdos apskrities VPK KP ONTV ketvirtojo skyriaus viršininke, kuruojančia ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00007-18, dėl nuodugnios sienos apieškos, t.y. kokių veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali imtis su siekiu nuodugniai apieškoti ginčo sieną. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo klausimu susisiekė su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru A. K., kuris pasiūlė sieną apieškoti kitu mažiausią žalą daiktams daromu būdu – gręžiant. Šią aplinkybę patvirtino ir pats prokuroras A. K.. Taigi įvertinus šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad kratos veiksmus tiesiogiai atlikę ikiteisminio tyrimo pareigūnai aktyviai naudojosi teise ir atliko pareigą apie ikiteisminio tyrimo veiksmą (kratą) informuoti ikiteisminį tyrimą kuruojančius ir organizuojančius asmenis (BPK 172 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 ir 2 punktai), t.y. valstybės pareigūnai aktyviais veiksmais atlikę kratą ginčo namuose, ir kratos metu iškilus nesklandumams (dėl techninių kliūčių nesuveikus rentgeno aparatui), savo iniciatyva susisiekė su ikiteisminio tyrimo prokuroru, kuris davė leidimą apieškoti sieną ją gręžiant. Dėl šios priežasties pagrįstai šioje byloje dėl žalos atlyginimo valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

Byloje svarbu nustatyti, ar valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėjo būti priežastinis ryšys sukeltai žalai. Teismas, išklausęs liudytojų, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dalyvavusių atliekant kratą ginčo patalpose, parodymus, bei ištyręs bylos medžiagą – kratos metu įrašytą video medžiagą, fotonuotraukose fiksuotos patalpos būklę, užfiksuotą po kratos, bei kratos protokoluose nurodytą informaciją, daro išvadą, kad tokios apimties žala sienai negalėjo būti padaryta veiksmais, kurie priskirtini atsakingiems ir rūpestingiems veiksmams šioje situacijoje. Kaip nurodė liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnai, siena buvo apžiūrėta tiek rankiniu būdu, tiek metalo detektoriumi, kuris skleidė nepastovius garsinius signalus dėl sienos apdailai naudotos armatūros, taip pat ir termovizoriumi, tačiau tai jokių rezultatų nedavė. Pareigūnai taip pat kreipėsi į Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“, kuri kratai buvo atsivežusi rentgeno aparatą, tačiau pastarasis nesuveikė dėl techninių kliūčių. Kaip matyti iš video medžiagos (CD Nr. 2, 10 min.), pareigūnai bandė pajungti rentgeno aparatą, tačiau dėl programinės sistemos atnaujinimo, rentgeno aparato nebuvo įmanoma pajungti, todėl pareigūnai po 15 min. aparatą susirinko ir išėjo iš patalpų. Įrodymų, jog pareigūnai ėmėsi kitų papildomų priemonių spręsti technines problemas tą pačią dieną, tam kad rentgeno aparatas pradėtų veikti, byloje nėra. Ypač atsižvelgus į tai, kad 2020-01-22 kratos protokole užfiksuota, jog krata ginčo name pradėta daryti 10:30 val., o baigta 16:22 val., t.y. pareigūnai nepanaudojo turimo kratos laiko maksimaliai, tam kad galimai būtų išspręstos techninės kliūtys (BPK 149 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog liudytojai parodė, jog rentgeno aparatas ikiteisminių tyrimų metu, vykdant kratas, yra naudojamas tik išimtiniais atvejais, o šiuo atveju, anot prokuroro A. K., jis buvo panaudotas, kadangi baudžiamoji byla, kurioje vykdomas ikiteisminis tyrimas yra rezonansinė, ypatingos svarbos dėl įtariamo nusikaltimo sunkumo ir sudėtingumo. Tad atsižvelgus į tokias aplinkybes, pareigūnai turėjo būti itin apdairūs ir rūpestingi bei pasirūpinti, jog turimos techninės priemonės būtų techniškai tvarkingos, tuo tarpu šioje byloje nėra duomenų, jog pareigūnai būtų ėmęsi prevencinių priemonių išvengti tokios situacijos, jog kratos metu rentgeno aparatas nesuveiktų. Papildomai vertintina ir ta aplinkybė, jog nors liudytojų parodymai dėl rentgeno naudos ir rezultatyvumo kratų metu išsiskyrė, tačiau tai nedaro įtakos aplinkybei, jog pareigūnai į kratos vietą atvyko su neveikiančia technine įranga, kuri laikytina patikimiausiu krato įrankiu, kuris jeigu būtų suveikęs, labiau tikėtina būtų leidęs išvengti sienos gręžimo veiksmų.

Nustačius tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimų pareigūnų (policijos, prokuroro), atlikusių kratą, veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti profesionaliai, rūpestingai, atidžiai bei dedant maksimalias pastangas padaryti kuo mažesnę žalą svetimam turtui siekiant įgyvendinti jiems ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pavestas užduotis, kas vertintina kaip pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, kuris buvo priežastiniame ryšyje atsiradusios žalos atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad kratų metu sugadinus ieškovės turtą jokių draudžiamų ar ieškomų daiktų, seifų ar metalų vis dėlto rasta nebuvo. Be to, ieškovė prieš darant kratą buvo nurodžiusi, jog jokių slėptuvių sienoje nėra įrengta.

Dėl sukeltos žalos ieškovė teigia, kad valstybės pareigūnai neteisėtais veiksmais (elgdamiesi nepakankamai rūpestingai ir atsakingai) padarė žalą ieškovės turtui – sienai ir laiptams. Teismas, įvertinęs byloje tiek rašytinę medžiagą, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, filmuotą ir fotografuotą medžiagą, įvertinęs jų visumą bei jau konstatuotą nepakankamai rūpestingą ir atsakingą kratos proceso atžvilgiu pareigūnų elgesį, daro išvadą, kad žalą, padarytą sienai, lėmė būtent pareigūnų veiksmai. Šios žalos sienai neginčija ir atsakovė, jos atstovai, todėl konstatuotina, kad valstybė yra atsakinga už ieškovės namuose padarytą žalą sienai, esančiai tarp laiptų pakopų tarp pirmojo ir antrojo aukšto.

Tuo tarpu nors ieškovė teigia, jog dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ir laiptų pakopoms, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija neturi pagrindo sutikti, kadangi įvertinus filmuotą medžiagą matyti, jog pareigūnai, atlikdami gręžimo veiksmus, naudojo siurblį gręžimo dulkėms ir kitoms dalelėms surinkti, juo naudojosi visą laiką, dulkes surinkdami ir nuo laiptų pakopų. Taip pat remiantis 2020-08-18 teismo paskirtos statybos ekspertizės metu nustatyta, kad „laiptų apžiūros metu užfiksuota, kad laiptų pakopos ir jų turėklai yra su smulkiomis (vos matomomis) pažaidomis, o nustatyti, kada susiformavo pažaidos, apžiūros būdu nėra galimybės. Ekspertizės metu konstatuota, kad pagal ekspertizei pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad yra sugadintos filmuotoje medžiagoje matomos medinės laiptų pakopos – pakopų sugadinimo pėdsakai filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuoti, nustatyti jų atsiradimo laiko nėra galimybės, o laiptų apžiūros metu užfiksuotos pažaidos yra smulkios ir priskirtinos natūraliam eksploatuojamų laiptų nusidėvėjimui.“ Be to teismas atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog laiptai jai priklausančiame name įrengti prieš 8 metus, laiptų pakopų pažaidos yra itin smulkios, todėl labiau tikėtina, kad atsiradusios pažaidos laiptų pakopoms atsirado nuo natūralaus dėvėjimosi, o ne valstybės neatsargių ir aplaidžių veiksmų. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2020-01-22 kratos protokole, skiltyje „Kratoje dalyvavusių asmenų pareiškimai“ ieškovė nurodė, jog žala yra padaryta tik sienai, laiptų pakopų neminėjo. Be to kritiškai vertintini ir liudytojo R. K. parodymai teismo posėdžio metu, kurių metu teigė, jog kitą dieną atvykęs į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą, niekas nebuvo tvarkyta, o ant laiptų buvo cemento ir kitų gręžimo likučių, kurie akivaizdžiai lėmė laiptų pažaidas, tačiau teismui byloje pateiktoje kratos metu darytoje video medžiagoje matyti, kad ir pati ieškovė, pareigūnams baigus sienos gręžimą, papildomai siurbė laiptų pakopas. Taigi įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog būtent pareigūnų neteisėti veiksmai (nerūpestingumas ir aplaidumas) lėmė žalą, padarytą laiptų pakopoms.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

Ieškovė teismui pateikė 2020-02-04 paruoštą Komercinį pasiūlymą Sąmatą, kurioje nurodyta, kad turimų atlikti darbų kaina yra 7 920,83 Eur su PVM, o medžiagų kaina – 590,72 Eur, iš viso: 8 511,55 Eur. Į šią kainą įeina: 1) baldų pernešimas, apdengimas išsaugojimui – 250 Eur; 2) medinių pakopų numontavimas (17 vnt.) – 510,00 Eur; 3) pastolių montavimas – 320,00 Eur; 4) plytelių mechanizuotas numušimas – 642,60 Eur; 5) sienos gruntavimas – tinkavimas – 390,15 Eur; 6) plytelių klijavimas – 734,40 Eur; 7) tarpų tarp plytelių užtaisymas – 119,34 Eur; 8) plytelių lakavimas – 390,15 Eur; pastolių išmontavimas – 320,00 Eur; 10) pakopų šlifavimas – 1 164,50 Eur; 11) pakopų sumontavimas - 1 105,00 Eur; 12) transporto paslaugos – 350 Eur; plytelės – 449,75 Eur; 14) užtikrinimo medžiaga – 75 Eur; 15) lakas – 65,97 Eur; 16) baldų nuvalymas, sustatymas į ankstesnes vietas – 250,00 Eur.

Teismui byloje konstatavus, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žala laiptų pakopoms buvo padaryta valstybės pareigūnų veiksmais, nėra pagrindo priteisti 2 779,50 Eur už darbus, susijusius su laiptų pakopų sutvarkymu, t.y. medinių pakopų numontavimas (17 vnt.) – 510,00 Eur; pakopų šlifavimas – 1 164,50 Eur; pakopų sumontavimas - 1 105,00 Eur.

Taip pat teismas vertina kritiškai ieškovės prašomą 250,00 Eur sumą už baldų pernešimą, apdengimą išsaugojimui ir 250,00 Eur sumą, paskaičiuotą už baldų nuvalymą, sustatymą į ankstesnes vietas, kadangi ant laiptų pakopų palei tvarkomą sieną jokie daiktai nestovi, taigi nėra ką pernešti, todėl šios sumos nepriteistinos.

Dėl numatytų išlaidų, susijusių su sienos atstatymu į buvusią būklę, teismas remiasi tiek Komerciniu pasiūlymu Sąmata, tiek teismo statybos ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad „sienos gręžimo vietose suformuotos ertmės gali būti užtaisytos skiediniais ar kitokiais hermetikais, jų išorinį paviršių nudažant šalia esančių paviršių spalva, o nuskelti dviejų apdailos plytelių fragmentai galėtų būti priklijuoti į ankstesnes jų vietas atitinkamai klijais arba gali būti keičiamos visos apdailos plytelės, ar pasirinkti kiti remonto variantai.“ Tačiau liudytojas R. K., UAB „Loroma“ direktorius, teismo posėdžio metu nurodė, jog yra būtina keisti visas ginčo sienos apdailos plyteles, kadangi sienoje yra palikta daugybė gręžimo žymių, o nusprendus pakeisti tik pavienes apdailos plyteles būtų sugadintas bendras sienos vaizdas, kadangi skirtųsi naujai pakeistų ir jau esamų plytelių atspalviai. Tai, jog sienoje buvo palikta daug gręžimo žymių, patvirtina ir teismo atliktos ekspertizės išvados, kuriose nurodoma, kad „vidinės sienos, esančios gyvenamajame name, apdaila buvo apgadinta pragręžiant joje keliasdešimt skylių/ertmių, kurių skersmuo yra apie 6 mm, ir nulaužiant du (nedidelius) apdailos plytelių fragmentus; vidinės sienos apdaila buvo suardyta sienos gręžimo vietose ir tose dvejose vietose, kur buvo nulaužti apdailos plytelių fragmentai“. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia liudytojo R. K. nuomone dėl sienos apdailos plytelių keitimo, kadangi atsakovė priešingų duomenų ir kitokio žalos apskaičiavimo būdo teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), o teismo 2020-08-16 paskirtos ir atliktos teismo statybos ekspertizės išvadose nurodyta, kad „atsižvelgiant į sienos apdailos pobūdį (spalvų ir plokštumų įvairovę bei jų tekstūra/reljefą) ir pasirenkant sienos apdailos remonto variantą susiduriama su estetikos/grožio samprata ir jos interpretacijomis, todėl sienos apdailos remonto ir varianto pasirinkimo uždavinio sprendimas nėra statybos eksperto kompetencijos uždavinys“. Be to iš į bylą pateiktos filmuotos medžiagos, įrašytos kratos atlikimo metu, matyti, kad buvo gręžta per visą sienos plotį, kuri yra padengta apdailos plytelėmis, ir nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai stengėsi gręžti į tarpus tarp plytelių su siekiu padaryti, kiek įmanoma mažiau žalos, tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktų fotografijų, gręžimo žymės vis vien yra akivaizdžiai matomos, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti žalą apmokant už darbus (pastolių montavimas – 320,00 Eur; plytelių mechanizuotas numušimas – 642,60 Eur; sienos gruntavimas – tinkavimas – 390,15 Eur; plytelių klijavimas – 734,40 Eur; tarpų tarp plytelių užtaisymas – 119,34 Eur; plytelių lakavimas – 390,15 Eur; pastolių išmontavimas – 320,00 Eur; transporto paslaugos – 350 Eur + 21 proc. PVM) ir medžiagas (plytelės – 449,75 Eur; užtikrinimo medžiaga – 75 Eur; lakas – 65,97 Eur), kurios susijusios su sienos atstatymu į buvusią padėtį yra tenkintinas ir ieškovei priteistina 4 543,35 Eur (3 952,63 Eur su PVM užmokestis už darbą ir 590,72 Eur medžiagos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Bylos duomenis ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 192,00 Eur žyminio mokesčio; 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teikiama teisine pagalba, tai patvirtina į bylą pateikti: 2021-06-16 advokato padėjėjo išlaidų pagrindimas bei mokėjimo nurodymai Nr. 312, 321 ir 389, bei sumokėjo 685,83 Eur už byloje paskirtą ekspertizę. Viso ieškovė patyrė 3 237,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės advokato padėjėjo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Taip pat teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 89 straipsnio 1 dalimi proceso šalių patirtos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu, laikytinos būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl taip pat atlygintinos.

Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. procentais (53 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 521,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2020-07-22 ir 2020-10-30 mokėjimo nurodymais į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą LT95 7300 0101 4535 3622 pervedė 685,84 Eur ekspertizės išlaidoms padengti.

Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020-11-13 mokėjimo pavedimais Lietuvos teismo ekspertizės centrui pervedė 685,83 Eur (500 Eur + 185,83 Eur), liko nepanaudota 0,01 Eur ieškovės piniginių lėšų, pervestų Klaipėdos apylinkės teismui teismo ekspertizės išlaidoms padengti. Dėl šios priežasties ieškovei grąžintina 0,01 Eur pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 4 543,35 Eur žalos atlyginimo ir 1 521,55 Eur bylinėjimosi išlaidų

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 0,01 Eur, lėšas grąžinant į ieškovės mokėjimo nurodymuose nurodytą sąskaitą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.