Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-266-544/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: e2A-266-544/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-04762-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
Atsakovas: K. I.
Advokatai: Jurgita Judickienė, Judita Judickienė

Kategorijos

2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-266-544-2024 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04762-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18.; 3.1.7.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Igno Totilo,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-358-488/2024 pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos ieškinį atsakovui K. I., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. I. I., dėl vienasmenio valdymo organo padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinika (toliau – ir ieškovė, Klinika) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. I. (toliau – ir atsakovas) 15 535,33 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2011-01-03 iki 2022-04-08 Klinikoje užėmė vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas. Po atsakovo tėvo A. I. mirties (duomenys neskelbtini) dieną kilo ginčas tarp atsakovo bei J. I. I. dėl sandorio, kuriuo atsakovo tėvas perleido Klinikos kapitalą atsakovui. J. I. I. iš pradžių ginčą siekė išspręsti mediacijos keliu, tačiau jai nepavykus pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu ir niekiniu nuo jo sudarymo datos, taikyti restituciją, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 J. I. I. ieškinį K. I. tenkino visiškai. Panevėžio apygardos teismas 2022-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-143-739/2022 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-11-23 sprendimą paliko nepakeistą.

4. Po atsakovo atleidimo iš darbo susipažinus su ieškovės ūkine – finansine būkle buvo nustatytas neteisėtas lėšų panaudojimas apmokant Klinikos lėšomis už teisines paslaugas, suteiktas asmeniškai atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021. K. I. bei J. I. I. ginčas dėl Klinikos nuosavybės buvo asmeninis dviejų fizinių asmenų teisinis ginčas, nesusijęs su Klinikos veikla ir nesukuriantis jai jokių prievolių. Šio ginčo su J. I. I. procese (nuo 2021-05-20 iki 2022-04-05) atsakovą atstovavo advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ (advokatė Jurgita Judickienė). Nors teisinės paslaugos buvo teikiamos fiziniam asmeniui K. I., PVM sąskaitos – faktūros už jam suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos ieškovei ir apmokėtos jos lėšomis. Ta pati advokatų profesinė bendrija K. I. atstovavo ir mediacijos procese. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Klinikai buvo padaryta 15 535,33 Eur turtinė žala.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad, nors atsakovui užimant Klinikos direktoriaus pareigas, ieškovė buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Advokatų profesine bendrija Judickienė ir partneriai JUREX (po susijungimo – TRINITI JUREX advokatų profesinė bendrija), pagal kurią paslaugų teikėjas buvo įsipareigojęs teikti ieškovei teisines paslaugas, Klinikoje nėra įrodymų, kad tokios paslaugos minėtais laikotarpiais buvo teikiamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-01-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikai iš atsakovo K. I. 11 841,43 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4991,82 Eur atstovavimo išlaidų ir 433,69 Eur žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs ieškovės prie PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos ataskaitos turinį, nustatė, kad teisinės paslaugos, susijusiuos su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021, nėra susijusios su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, todėl 1684,01 Eur teisinių išlaidų sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pripažino pagrįstai apmokėtomis Klinikos lėšomis ir šią ieškinio dalį atmetė. Likusią 1726,14 Eur sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apmokėta Klinikos lėšomis, teismas nusprendė priteisti iš atsakovo, nes ši suma buvo sumokėta už atsakovo, kaip privataus fizinio asmens, atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 parengimą ir pateikimą.

8. Teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovo pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėtų teisinių išlaidų (394,76 Eur), nes iš LITEKO duomenų nustatė, kad nuo 2021-08-17 (paskutinė diena laikotarpio, už kurį buvo teikiamas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) iki 2021-08-31 (sąskaitos išrašymo dienos) atsakovas ir / ar jo atstovė jokių procesinių veiksmų civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 neatliko.

9. Įvertinęs prie PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateiktų ataskaitų turinį teismas nustatė, kad teisinės paslaugos pagal šias PVM sąskaitas-faktūras buvo suteiktos mediacijos procese. Teismas iš civilinėje byla Nr. e2-4778-1000/2021 esančio Susitarimo dėl mediacijos preambulės ir 3.8 punkto nustatė, kad mediacijos šalys buvo ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinika, atsakovas K. I. ir trečiasis asmuo J. I. I., o mediacija buvo atliekama siekiant išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą dėl nuomojamų, panaudojamų ir bendrai nuosavybės teise valdomų patalpų, delspinigių, medicininės įrangos nuomos ir dalininko teisių. Įvertinęs Sutarties dėl mediacijos turinį, teismas padarė išvadą, kad mediacijos procesas buvo inicijuotas dėl Klinikos veiklos vykdymui reikalingų klausimų išsprendimo, todėl konstatavo, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apmokėtų teisinių išlaidų (1397,55 Eur + 175,45 Eur) atsakovas ieškovei atlyginti neprivalo.

10. Kadangi prie PVM sąskaitų-faktūrų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo pridėtų ataskaitų apie tai, už kokias konkrečias teisines paslaugas jos išrašytos, teismas, įvertinus civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 atlikus įvairius procesinius veiksmus, nenustatė, kad aktualiu laikotarpiu būtų buvę spręsti su Klinika, kaip juridiniu asmeniu ar jos veikla susiję klausimai, todėl laikė, jog šios teisinės paslaugos buvo suteiktos asmeniškai atsakovui.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 11 841,43 Eur žalai atlyginti, nes atsakovas minėtoje byloje veikė savo, kaip Klinikos dalininko interesais, tačiau tyčia už jam asmeniškai teiktas teisines paslaugas apmokėjo Klinikos lėšomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovui, kaip juridinio asmens administracijos vadovui, taikytini didesni protingumo ir sąžiningumo standartai, todėl atsakovas turėjo pareigą atskirti jam, kaip fiziniam asmeniui ir Klinikai teikiamų konsultacijų kaštus, suprasti ir atskirti asmeninius ir juridinio asmens interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovo K. I. apeliacinis skundas

Šalies argumentai

12. Atsakovas K. I. (toliau – ir apeliantas) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-30 sprendimo dalį, kuria iš jo Klinikai priteistas 11841,43 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; 2) tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalį ir atlyginti atsakovo patirtinus nuostolius procesinių palūkanų forma, įskaitant juos su ieškovei priteistomis procesinėmis palūkanomis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 3693,90 Eur žalos atlyginimo priteisimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 11841,43 Eur žalos atlyginimo, konstatavęs, jog ši suma pagal PVM sąskaitas-faktūras (2021-06-29 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2021-07-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2021-08-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2021-09-30 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2021-10-21 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2021-12-31 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) nepagrįstai buvo apmokėta Klinikos lėšomis, nes teisinės paslaugos pagal šias išrašytas PVM sąskaitas-faktūras buvo teikiamos ne Klinikai, bet atsakovui.

Dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos

14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą iš jo ieškovės naudai priteisti 11841,43 Eur žalos atlyginimą, netinkamai paskirstė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Apeliantas nurodo, kad ne jam, o ieškovei turėjo būti nustatyta pareiga įrodyti jai ar atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos. Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė, kad teisinės paslaugos, už kurias buvo išrašytos nurodytos sąskaitos, buvo suteiktos ne ieškovės naudai ir interesais.

15. Apeliantas pažymi, kad vienintelis pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl ko atsakovui buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta, yra tas, jog jis buvo Klinikos vienasmenis valdymo organas, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste jis yra visiškai neaktualus, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas jau nebuvo Klinikos vadovu, todėl neturėjo jokios prieigos prie Klinikos buhalterinių duomenų ir niekaip negalėjo pateikti į bylą įrodymų, kurių nepateikimu pirmosios instancijos teismas jį apkaltino.

Dėl (ne)tinkamo įrodymų vertinimo

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkami neįvertino byloje esančių įrodymų ir dėl to nepagrįstai nusprendė, jog už Klinikos naudai suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 buvo pagrįstai atsiskaityta tik apmokant PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas teisines paslaugas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog už šias teisines paslaugas buvo apmokėta tik dalinai pagal vieną PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pažymi, kad iš civilinės bylos Nr. e2-4778-1000/2021 medžiagos aiškiai matyti, jog už Klinikos naudai teiktas teisines paslaugas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, buvo pagrįstai apmokėta ne tik PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia sutampančios nurodytų sąskaitų faktūrų ir aptariamoje civilinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų datos. Konkrečiai:

1) 2021-06-28 byloje buvo pateiktas parengtas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, už kurio parengimą Klilinika pagrįstai ir teisėtai atsiskaitė 2021-06-29 apmokėdama PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 2021-06-29 byloje buvo pateiktas atskirasis skundas dėl Klinikai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 2021-07-02 parengtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2021-07-22 pateiktas atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl už Klinikos naudai ir interesais suteiktas teisines paslaugas pagrįstai buvo atsiskaityta 2021-07-30 apmokant PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2021-08-08 byloje parengtas prašymas dėl atskirojo skundo dėl Klinikai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo skubos tvarka, už kurio parengimą Klinika pagrįstai atsiskaitė 2021-08-31 apmokėdama PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2021-10-20 pateiktas parengtas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones neužtikrinus nuostolių atlyginimo užtikrinimo, už kurį Klinika pagrįstai atsiskaitė 2021-10-21 apmokėdama PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Aplinkybė, kad byloje nėra pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ataskaitų, niekaip neįrodo, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos ne Klinikai, o atsakovui asmeniškai. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Klinikos apmokėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra už teisines paslaugas, teiktas atsakovui civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs, ,,kad labiau tikėtina“, jog šios PVM sąskaitos-faktūros yra išrašytos už atsakovui, o ne Klinikai suteiktas teisines paslaugas, rodo, kad teismo sprendimas yra paremtas tikimybių teorija, o pagal kasacinio teismo teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis.

Šalies argumentai

19. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkmai įvertino jo byloje ne kartą teiktus paaiškinimus, jog visos teisinės paslaugos, už kurias atsiskaitė Klinika pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, buvo teiktos išimtinai tik Klinikos naudai ir interesais, kad jos apsiribojo ne tik konsultacijų teikimu ir procesinių dokumentų rengimu aptariamoje civilinėje byloje, tačiau apėmė ir teisinės konsultacijos dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo su patalpų savininke J. I. I., Klinika buvo atstovaujama derybose derantis dėl naujų patalpų nuomos, rengtas naujų patalpų Nuomos sutarties projektas, teiktos teisinės konsultacijos dėl civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 priimto sprendimo įgyvendinimo darbo teisės ir įmonių teisės klausimais.

20. Apeliantas pažymėjo, kad yra tik sutapimas, o ne įrodyta aplinkybė, jog dalis laikotarpių, už kuriuos Klinikai buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sutapo su nagrinėtos civilinės bylos laikotarpiu, ir tai nereiškia, jog teisinės paslaugos buvo teiktos atsakovui minėtoje civilinėje byloje.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

21. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino atsakovo kaltės sąlygų, kurios yra būtinos priteisiant žalą iš atsakovo, kaip buvusio Klinikos vadovo, ir tik lakoniškai nurodė, kad neva atsakovas, būdamas Klinikos vienasmeniu valdymo organu, pažeidė savo fiduciarines pareigas. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, neva atsakovas pažeidė savo fiduciarines pareigas ir dėl to ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 11841,43 Eur žalos atlyginimą. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinės teisėmis

22. Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jeigu apygardos teismas nuspręstų, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti žalos atlyginimą (su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka), ieškovės reikalavimu pirmosios instancijos teismo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti įskaitomos į ieškovo patirtą žalą dėl pernelyg išsitęsusios bylos eigos, kas prieštarauja civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams (CPK 7 straipsnis.).

23. Tokį prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad ieškovė akivaizdžiai tyčia vilkina procesą pateikdama nepagrįstą ieškinį, visos bylos nagrinėjimo metu neteikdama jokių savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė (byla pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje nagrinėta po du kartus), o tai visiškai neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, didina priteistinų procesinių palūkanų dydį.

Ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos atsiliepimas į apeliacinį skundą

24. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinika pateiktu atsiliepimu prašo: 1) atmesti atsakovo K. I. apeliacinį skundą; 2) atmesti atsakovo prašymą taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalies padarinius; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos

25. Nurodė, jog atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia) daro išvadą, kad, jeigu ieškovei būtų buvusios suteiktos teisinės paslaugos, būtent atsakovas, nesant tokių įrodymų pas ieškovę (kadangi objektyviai jokių teisinių paslaugų Klinikai teikiama nebuvo), privalėjo įrodyti priešingus faktus atsikirsdamas į ieškinį. Kadangi atsakovą šioje civilinėje byloje atstovauja ta pati Advokatų profesinė bendrija ir ta pati atstovė, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021, kurioje dalis apmokėtų teisinių paslaugų pagal byloje esančias sąskaitas buvo teikta atsakovui, jam nebuvo jokių kliūčių pateikti ataskaitas, jeigu jos būtų iš tikrųjų buvę. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jokių įrodymų apie Klinikai suteiktas teisines paslaugas nėra, todėl atsakovas šioje civilinėje byloje jų nepateikė ir neįrodė nuolatinių Klinikai teiktų teisinių paslaugų ar konsultacijų fakto.

Dėl (ne)tinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo

26. Apelianto argumentas, esą pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, jog teisinės paslaugos dėl Klinikai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo teiktos ne tik pagal vieną PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, kadangi byloje esantys įrodymai, o taip pat civilinės bylos Nr. e2-4778-1000/2021 medžiaga rodo priešingai – teisinės paslaugos nebuvo susijusios su Klinikos veikla.

27. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisinės paslaugos, už kurias išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos ne Klinikai, o atsakovui, priešingai nei teigia apeliantas, padarytos ne todėl, kad byloje nėra pateikta šių sąskaitų ataskaitų, o atsižvelgiant į visą įrodymų visumą, tame tarpe ir civilinės bylos Nr. e2-4778-1000/2021 nagrinėjimo eigą bei joje atliktus procesinius veiksmus, pateiktus procesinius dokumentus ir esančius rašytinius įrodymus. Be to, PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos paties atsakovo 2021-09-20 „Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (už laikotarpį nuo 2021.06.16 iki 2021.08.17) byloje Nr. e2-4778-1000/2021; J. I. I. v K. I.“.

28. Apelianto argumentas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos Klinikai suteiktos teisinės paslaugos, nepagrįstas, nes tokiam savo argumentui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių konkrečių įrodymų (pavyzdžiui ataskaitų, telefoninių išklotinių, susirašinėjimo ir kita).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

29. Ieškovės vertinimu pirmosios instancijos teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, grindžiamą byloje esančiais įrodymais, jog teisinės paslaugos, už kurias apmokėjo Klinika, didžiąja dalimi buvo teikiamos asmeniškai atsakovui, todėl jis pažeidė fiduciarines pareigas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimus, atliko tyčinius veiksmus savo naudai, siekdamas asmeninės finansinės naudos, taip pažeisdamas Klinikos interesus.

Šalies argumentai

30. Ieškovė nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika nepagrindžia, jog atsakovo veiksmai buvo naudingi Klinikai, kadangi šioje civilinėje byloje esantys įrodymai bei teismų nustatytos faktinės aplinkybės rodo priešingai: atsakovo veiksmai apmokant už jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas iš Klinikos lėšų buvo tyčiniai, nukreipti savo asmeninio poreikio tekinimui civilinėje byloje Nr. e2-4778- 1000/2021, kiti jo atlikti su tuo susiję veiksmai (pavyzdžiui naujos nuomos sutarties sudarymas) buvo nenaudingi Klinikai, priešingai, kėlė riziką jos finansinei padėčiai, kadangi buvo prisiimami nepagrįsti įsipareigojimai Klinikos vardu (pavyzdžiui dvigubai didesnė naujos nuomos sutarties kaina, faktiškai sumokėtos nepagrįstai didelės netesybos).

Dėl byloje pažeisto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo

31. Ieškovė nurodė, kad kritiškai vertina apelianto poziciją dėl byloje pažeisto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis) ir prašymo taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalies (piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis) teisinius padarinius, nes: ieškinys buvo patenkintas iš dalies du kartus remiantis Klinikos pateiktais objektyviais įrodymais; bylos procese sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir negavo pastabų dėl proceso vilkinimo; jokiuose teismo sprendimuose nėra konstatuota Klinikos kaltė dėl bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad ieškovė savo ieškinio negrindė jokiais objektyviais įrodymais; atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė akivaizdžiai vilkina procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

34. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-30 sprendimo dalies, kuria ieškovės naudai iš atsakovo, buvusio ieškovės vadovo, deliktinės atsakomybės pagrindu priteistas 11841,43 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu nėra skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-30 sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 3693,90 Eur žalos atlyginimo priteisimo, nes nustatė, kad teisinės paslaugos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (teisinės išlaidos mediacijos procese) ir dalis paslaugų pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisinės išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kurios buvo tiesiogiai susijusios su Klinikos interesais) buvo teiktos Klinikos interesais. Kadangi ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu, dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

36. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas K. I. nuo 2011-01-03 užėmė vienasmenio valdymo organo – direktoriaus pareigas VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje, iš kurių buvo atleistas asmeniškai prašant nuo 2022-04-08 dienos.

37. 2017-09-12 VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinika, atstovaujama direktoriaus K. I., sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Advokatų profesine bendrija Judickienė ir partneriai JUREX (nuo 2020-10-01 Advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ pagal 2020-09-30 susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paslaugų teikėja įsipareigojo teikti Klinikai teisines paslaugas.

38. Po atsakovo tėvo A. I. mirties (duomenys neskelbtini) kilo ginčas tarp atsakovo ir J. I. I. dėl sandorio, kuriuo atsakovo tėvas perleido klinikos kapitalą atsakovui, pripažinimo negaliojančiu. Šalys siekdamos išspręsti ginčą naudojosi mediacija, tačiau ji nepavyko.

39. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straispnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose laikotarpiu nuo 2021-05-20 iki 2021-11-23 buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4778-1000/2021 dėl klinikos nuosavybės teisių perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pagal ieškovės J. I. I. ieškinį atsakovui K. I. Civilinės bylos Nr. e2-4778-1000/2021 nagrinėjimo metu atsakovui K. I. teisines paslaugas teikė Advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ 2021-01-18 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (2021-06-22 išrašas iš teisinių paslaugų teikimo sutarties). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-11-23 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021-11-23, J. I. I. ieškinį K. I. tenkino visiškai.

40. Po atsakovo atleidimo iš klinikos direktoriaus pareigų klinika tvirtina nustačiusi, kad atsakovo vadovavimo klinikai ir minėtos bylos vedimo metu 15535,33 Eur klinikos lėšų buvo panaudotos apmokėti klinikos vardu išrašomas PVM sąskaitas-faktūras už teisines paslaugas, kurias advokatų profesinė bendrijos „TRINITI JUREX“ advokatė Judita Judickienė teikė asmeniškai atsakovui K. I., kaip įmonės dalininkui, jo privačiame ginče su J. I. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o klinikai aktualiu laikotarpiu minėta advokatų bendrija jokių teisinių paslaugų neteikė.

41. Ieškovė savo 15 535,33 Eur reikalavimą į atsakovą grindė šiomis Advokatų profesinės bendrijos išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, ataskaitomis, mokėjimo nurodytmais: 2021-01-29 mokėjimo nurodymu 1397,55 Eur (pagal 2021-01-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021-03-15 mokėjimo nurodymu-175,45 Eur (pagal 2021-02-26 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021-06-29 mokėjimo nurodymu-3294,12 Eur (pagal 2021-06-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021-08-13 mokėjimo nurodymu-3410,15 Eur (pagal 2021-07-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021-09-22 mokėjimo nurodymu-394,76 Eur (pagal 2021-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021-10-15 mokėjimo nurodymu-1392,95 Eur (pagal 2021-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021-10-29 mokėjimo nurodymu-1352,72 Eur (pagal 2021-10-21 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); 2022-01-13 mokėjimo nurodymu-4117,63 Eur (pagal 2021-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

42. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-01-30 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 11841,43 Eur žalos atlyginimo, o kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

43. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

44. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

45. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai paskirstė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, kadangi nurodė, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad teisinės paslaugos, dėl kurių kilo ginčas, buvo teikiamos ieškovei, nors turėjo pripažinti, kad būtent ieškovė turėjo įrodyti, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos atsakovui. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

46. Nustatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išskyrus PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 11841,43 Eur žalos atlyginimo, nebuvo pateiktos suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, kurios nagrinėjamoje byloje būtų leidusios nustatyti ir pagrįsti, kam, kokios rūšies ir kokios vertės teisinės paslaugos konkrečiai buvo suteiktos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 11841,43 Eur žalos atlyginimo, reikia nustatyti, kas yra atsakingas už suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų nepateikimą.

47. Kaip matyti iš apelianto apeliacinio skundo, apeliantas nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo klinikos direktoriumi, todėl neturėjo prieigos prie buhalterinių duomenų ir niekaip negalėjo pateikti į bylą teisinių paslaugų ataskaitų. Tuo tarpu ieškovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pateikti teisinių paslaugų ataskaitų objektyviai negalėjo, nes jų tiesiog nebuvo.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir kitus aktualius įrodymus, priėjo išvados, kad ataskaitas apie tai, kam, kokios apimties ir vertės paslaugos suteiktos, pirmiausia turėjo pateikti teisines paslaugas teikusi advokatų bendrija (paslaugas teikęs advokatas), to turėjo pareigą pareiklauti ir klinikos direktoriaus pareigas ėjęs atsakovas, kuris privačiame ginče naudojosi tos pačios bendrijos advokatų paslaugomis, ir ypač, kai paslaugos pagal ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras paslaugos buvo teikiamos klinikai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kad advokatų bendrijai (paslaugas teikusiai advokatei) buvo žinoma pareiga pateikti suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą ir pagrindimą ir kad tokia praktika buvo, įrodo ir ta aplinkybė, kad prie PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos buvo pateiktos.

49. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu aspektu bylai reikšmingos aplinkybės tikėtina galėjo būti nustatytos iš 2021-01-18 teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp K. I. ir Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“, turinio, tačiau byloje pateiktas tik minėtos sutarties 2021-06-22 išrašas. Iš Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ internetinėje svetainėje viešai skelbiamų Sutarties bendrųjų nuostatų, o būtent iš 3.8 papunkčio, matyti, kad Bendrija (Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“) įprastai kas mėnesį ar kitą aptartą ataskaitinį laikotarpį Klientui pateikia detalią veiklos ataskaitą ir/arba sąskaitą, kurioje nurodomas Bendrijai mokėtinas honoraras bei patirtos papildomos išlaidos (https://triniti.eu/lt/bendrosios-nuostatos/). Tai leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ir atsakovo K. I. ir Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ sudarytoje 2021-01-18 teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tokia nuostata buvo numatyta.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad į bylą nepateiktos PVM sąskaitose-faktūroje nurodytų paslaugų kainų apskaičiavimą pagrindžiančios ataskaitos, pagal nagrinėjamos bylos duomenis yra akivaizdžiai naudinga tik atsakovui, nes už civilinėje byloje e2-4778-1000/2021 jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas pagal 2021-01-18 teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (išskyrus tas, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jos buvo teikiamos Klinikos interesais) buvo apmokėta klinikos lėšomis, kurias atsakovas, būdamas direktoriumi, galėjo naudoti, ir pasinaudojant tuo, kad tiek atsakovui, tiek klinikai teisines paslaugas teikia ta pati advokatų bendrija.

51. Apeliantas pateiktame apeliaciame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su apmokėjimu už klinikai teiktas teisines paslugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ne tik pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos Klinikai suteiktos įvairios teisinės paslaugos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) apmokėta teisinių išlaidų suma (394,76 Eur) ginčijamu teism osprendimu ieškovei iš atsakovo buvo nepriteista (pirmosios instancijos teismo sprendimo 23 punktas), todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos nepasisako.

53. Teisėjų kolegija iš apelianto apeliacinio skundo turinio sprendžia, kad apeliantas nesutinka, jog iš jo priteista PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta 1726,14 Eur paslaugų kainos dalis. Prie minėtos sąskaitos-faktūros pateikta teisinių paslaugų ataskaita akivaizdžiai įrodo, jog 1726,14 Eur vertės teisinės paslaugos buvo teiktos išimtinai atsakovui kaip fiziniui asmeniui jo privačiame ginče civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 (parengti atsiliepimai į procesinius dokumentus, analizuota kliento pateikti duomenys ir kt.). Kad šios teisinės paslaugos yra teiktos būtent atsakovui, o ne klinikai, įrodo ir tokios byloje nustatytos aplinkybės: civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 2021-09-20 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo / priteisimo pavadinime nurodyta ,,J. I. I. v K. I.“; prašyme nurodyta, kad Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ advokatė Jurgita Judickienė atstovauja K. I. interesus; teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta, jog K. I. suteiktos teisinės paslaugos grindžiamos PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo nagrinėjamu klausimu aktualia PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).

54. Teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos klinikos naudai teiktos teisinės paslaugos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes tai pagrindžia sutampančios nurodytų sąskaitų faktūrų ir aptariamoje civilinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų datos, vertina kaip nepagrįstą.

55. Vien ta aplinkybė, kad PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 pateiktų procesinių dokumentų (susijusių su laikinųjų apsaugos taikymu) datos sutampa, nesudaro pakankamai pagrįsto pagrindo spręsti, kad pagal minėtas sąskaitas teisinės paslaugos teiktos klinikos naudai, o ne atsakovui. Kad pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras suteiktos teisinės paslaugos buvo teiktos atsakovui, teisėjų kolegijos vertinimu, papaildomai įrodo tokios byloje nustatytos aplinkybės: PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta prie teisinių paslaugų suvestinės, patvirtinant atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 patirtas bylinėjimosi išlaidas; mažai tikėtina, kad 3294,12 Eur teisinių paslaugų kaina yra tik už vieno 2021-06-28 prašymo dėl nuostolių, galimų dėl klinikai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, nes tai neatitinka ir Rekomendacijų dėl civilinėje bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nuostatų reikalavimų; prie PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) nėra teisinių paslaugų ataskaitos, kurios parengimą ir pateikimą atsakovas ir / ar jo atstovė pateikti turėjo realias galimybes; byloje nustatyta, kad teisinių paslaugų išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą klinikos interesais buvo apmokėtas klinikos lėšomis pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir niekas šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija.

56. Teisėjų kolegija apelianto argumentą, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apmokėtos klinikai suteiktos įvairios teisinės paslaugos, susijusios su jos veikla, taip pat vertina kaip nepagrįstą, nes: PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra projekto pavadinimas I. v I.“; sąskaitoje-faktūroje esantis projekto Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai sutapa ir su PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu projekto numeriu.

57. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertindama, kuriai šaliai pagal PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dalis teisinių paslaugų), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos, įvertina ir tą aplinkybę, kad apeliantas, teigdamas, jog pagal minėtas sąskaitas teisinės paslaugos buvo suteiktos klinikai ir pagrįstai apmokėtos jos lėšomis, nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, kada ir kaip jis atsiskaitė už advokatės suteiktas teieines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendimo 27 punkte, byloje nėra duomenų, kad šios teisinės paslaugos atsakovui būtų teiktos neatlygintinai. Priešingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo advokatė civilinėje byloje Nr. e2-4778-1000/2021 teikė 2021-09-20 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo / priteisimo, kas patvirtina, kad teisinės paslaugos atsakovui buvo teiktos atlygintinai.

58. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto vertinimui, kad skundžiamoji teismo sprendimo dalis dėl pavartoto termino „labiau tikėtina“ yra paremta tikimybių teorija ir prielaidomis. Pats apeliantas apeliaciniame skunde mini Lietuvos civiliniame procese taikomą pagrįsto įsitikinimo standartą, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios intstancijos teismo sprendimo 29 punkte minimi žodžiai ,,labiau tikėtina“ nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas neturėjo pagrįsto įsitikinimo, kad pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidos didžiąją dalimi buvo nepagrįstai apmokėtos klinikos lėšomis, nes tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė visapusiškai ir objektyviai ištyrės byloje esančių įrodymų visumą. Be to, pagrįsto įsitikinimo standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (LAT 2024-02-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

60. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų taikant jam civilinę atsakomybę, o teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad jis tyčia pažeidė fiduciarines pareigas ir priteisė 11841,43 Eur žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

61. Minėta, kad atsakovas aktualiu bylai laikotarpiu buvo ieškovės vadovas (direktorius). Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė yra deliktinė ir jai kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (LAT 2022-04-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2012, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

62. CK 2.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens valdymo organų pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje ir jos teismų praktikoje laikomos fiduciarinėmis.

63. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, įstatai ar sutartis sudaryta su juridinio asmens valdymo organo nariu nenumato kitaip.

64. CK 2.87 straipsnis įtvirtina valdymo organo fiduciarines pareigas, kuriomis pripažįstamos šios pareigos: 1) veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); 2) būti lojaliu bendrovei (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); 3) laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); 4) vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis); 5) nepainioti bendrovės turto su asmeniniu turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

65. Fiduciarinė pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą elgtis pagal bonus pater familias standartą. Elgtis pagal bonus pater familias standartą reiškia prieš priimant sprendimą surinkti informaciją susijusią su priimamu sprendimu. Lojalumo pareigos vykdymas nagrinėjamos bylos kontekste susijęs su draudimu naudoti juridinio asmens turtą asmeninei naudai gauti.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje atsakovo neteisėti veiksmai buvo įrodyti byloje surinktų ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertintų įrodymų visuma. Byloje surinkti duomenys rodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su priteista žala, pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės vadovu ir dėl galėdamas spręsti, kokias sąskaitas apmokėti klinikos lėšomis, prieš priimdamas sprendimą jas apmokėti, nesurinko informacijos, susijusios su priimamu sprendimu (nepareikalavo ataskaitų apie paslaugas), už civilinėje byloje jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas pagal paminėtas sąskaitas apmokėjo klinikos lėšomis (pasinaudojo klinikos turtu asmeninei naudai gauti). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovui, kaip juridinio asmens administracijos vadovui, taikytini didesni protingumo ir sąžiningumo standartai, todėl atsakovas turėjo pareigą atskirti jam, kaip fiziniam asmeniui ir Klinikai teikiamų konsultacijų kaštus ir nepainioti asmeninių interesų su juridinio asmens interesais.

67. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantas pažeidė fiduciarines bendrovės valdymo organų pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys su ieškovei padaryta turtine žala, kurios dydis įrodytas PVM sąskaitų-faktūrų ir jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais.

68. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, bei žalos dydį, todėl atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo atsakovas, tačiau jis šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Todėl nepagrįsti apelianto argumentai susiję su tuo, kad ieškovė neįrodinėjo, o teismas nevertino atsakovo kaltės sąlygų, dėl ko nepagrįstai ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 11841,43 Eur žalos atlyginimą.

Dėl CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

69. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu apygardos teismas nuspręstų, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti žalos atlyginimą (su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka), sprendimu priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti įskaitomos į ieškovės patirtą žalą dėl pernelyg išsitęsusios bylos eigos, nes tai prieštarauja civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams (CPK 7 straipsnis.).

70. Tokį savo prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad ieškovė akivaizdžiai tyčia vilkina procesą, nes pateikė nepagrįstą ieškinį, bylos nagrinėjimo metu neteikį įrodymų, dėl ko byla pirmoje ir antroje nagrinėta po du kartus, o tai visiškai neatitinka proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų ir didina priteistinų procesinių palūkanų dydį.

71. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam bylos dalyviui šio patirtus nuostolius.

72. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (LAT 2017-01-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT 2017-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės veiksmai negali būti vertinami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Priešingai, nei vertina apeliantas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovui nebuvo aiškiai nepagrįstas, nes iš dalies buvo tenkintas du kartus, o apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nenustatė pagrindų naikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ar konstatuoti, jog ieškovė netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą.

74. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog ieškovė bylos procese procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo taikyti ieškovės atžvilgiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisinius padarinius.

Dėl procesinės bylos baigties

75. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai nustatė bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76. Įvertinusi kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

79. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas 714,54 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovė pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus. Todėl atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 staipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo K. I. prašymo taikyti ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos atžvilgiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisinius padarinius.

Priteisti ieškovei VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 714,54 Eur (septynis šimtus keturiolika eurų 54 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasIgnas Totilas