- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-790-1012/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26075-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B.
- Atsakovas
- G. R., P. R.
- Kategorijos
- 3.2.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) P. R. ir G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. ieškinį atsakovams G. R. ir P. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti statinius - tvorą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), 0,5253 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkais statiniais; 2) įpareigoti G. R. ir P. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą; 3) atsakovams per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius, leisti ieškovams savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018 ieškinį tenkino, pripažindamas statinius - tvorą ir šiltnamį, esančius 0,5253 ha ploto žemės sklype (žemės sklypo situacijos plane - šiltnamis tarp taškų Nr. 10 ir Nr. 11, bei tvora už taškų Nr. 10 ir Nr. 12), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkais statiniais bei įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą; atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leido ieškovams savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas; taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
3. 2022 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų G. R. ir P. R. prašymas, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-772-809/2018; 2) paskirti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir išnagrinėti bylą iš esmės; 3) panaikinti 2018 m. spalio 8 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 4) kadangi 2018 m. spalio 8 d. teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-772-809/2018, yra įvykdytas, taikyti sprendimo atgręžimą – įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Prašyme nurodė:
3.1. Procesą prašoma atnaujinti naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindu, kadangi 2022 m. rugsėjo 28 d. notarine turto pasidalinimo sutartimi suformuotas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priskirtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio plotą pateko ginčo statiniai – šiltnamis ir tvora, kurie teismo buvo pripažinti pastatyti savavališkai bei atsakovai įpareigoti juos nugriauti. Ši aplinkybė pareiškėjams nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir yra esminė.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-772-809/2018, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi sustabdė bylą tol, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-36553-779/2016 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir konstatavo, kad išnagrinėjus civilinę bylą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ši aplinkybė, tikėtina, gali būti teisiškai reikšmingu faktu šioje civilinėje byloje, kadangi atidalijus žemės sklypą, ginčo tvora galimai patektų į atsakovų formuojamo žemės sklypo ribas ir tai galimai išspręstų statinių atstumo nuo gretimo žemės sklypo klausimą.
3.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-36553-779/2016 (dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) tiek ieškinys, tiek priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atmestas, konstatavus, kad G. ir P. R. turi teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta teisė nėra siejama su faktu, jog jie perleido butą, esantį name, kuris stovi ginčo žemės sklype, tačiau tos teisės įgyvendinimui būtina pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Būtent dėl šio procedūrinio trūkumo (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nepateikimo) G. ir P. R. priešieškinis dėl atidalinimo nebuvo patenkintas.
3.4. Po įsiteisėjusių teismų sprendimų ieškovai ir atsakovai inicijavo ir vykdė procedūras dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Pagal šalių siūlytus skirtingus sprendinius turėjo būti realizuotas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovų atstovė prašomoje atnaujinti byloje pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-772-809/2018 sustabdymo, kol nėra baigti spręsti klausimai dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei patvirtinto projekto įgyvendinimo, tačiau teismas, 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, prašymą atmetė, pažymėjęs, kad pasibaigus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroms ir paaiškėjus civilinei bylai Nr. 2-772-809/2018 reikšmingoms aplinkybėms, abi šalys turės teisę į proceso atnaujinimą.
3.5. Ginčo šalys parengė keletą žemėtvarkos projektų ir dėl jų kilus nesutarimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-416-433/2020 dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo be bendrasavininkų sutikimo 2020 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą, nuspręsdamas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vykdyti pagal atsakovų G. ir P. R. pateiktą žemėtvarkos formavimo ir pertvarkymo projektą – planą (prie atsakovams G. ir P. R. nuosavybės teise priklausančio kito žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), siūlyta suformuoti ginčo žemės sklypo dalį (184 kv. m.), kuri būtent ir buvo aptverta ginčo tvora).
3.6. Baigus įgyvendinti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šalims sudarius projekto pagrindu suformuotų žemės sklypų kadastrines bylas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjui 2022 m. rugpjūčio 9 d. priėmus sprendimą Nr. 49SK-1733-(14.49.109.E)), 2022 m. rugsėjo 28 d. šalys (ginčo žemės sklypo bendrasavininkai) sudarė ginčo žemės sklypo notarinę pasidalinimo sutartį. Pagal ją šalys bendru sutarimu susitarė dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu į 5 žemės sklypus. Vienas iš jų – sutartyje fiksuotas žemės sklypas Nr. 3 (184 kv. m.) priskirtas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Būtent šiame, atsakovams 2022 m. rugsėjo 28 d. sutarties pagrindu atitekusiame žemės sklype, kuris suformuotas pagal atsakovų pateiktą ir patvirtintą žemėtvarkos formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu buvo pertvarkytas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs ginčo žemės sklypas, ir kuriame iki nugriovimo buvo ginčo statiniai – šiltnamis ir tvora, kuriuos ieškovai prašė teismo, pripažinus savavališkais statiniais, pašalinti.
Atsiliepimas
4. Ieškovai ir trečiasis asmuo atsiliepimų į pareiškėjų prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarė ginčo žemės sklypo notarinę pasidalinimo sutartį. Ši sutartis sudaryta po teismo sprendimo prašomoje atnaujinti byloje priėmimo (sprendimas priimtas 2018 m. spalio 8 d.), vadinasi, šios sutarties, kaip pareiškėjų nurodomos aplinkybės procesui atnaujinti, nebuvo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Ši aplinkybė yra ne naujai paaiškėjusi, o – naujai atsiradusi, kas nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Kadangi nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą nebuvo aukščiau nurodytos turto pasidalijimo sutarties, nėra vienos iš esminių sąlygų proceso atnaujinimui šiuo pagrindu.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomas argumentas, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad pasibaigus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroms ir paaiškėjus civilinei bylai Nr. 2-772-809/2018 reikšmingoms aplinkybėms, abi šalys turės teisę į proceso atnaujinimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad bet kuri aplinkybė, susijusi su ginčo žemės sklypo formavimu ir pertvarkymu, užtikrins pareiškėjams galimybę į proceso atnaujinimą. Tokia aplinkybė turi atitikti naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta. Vien tai, kad prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu buvo pradėti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesai, šios išvados nekeičia, nes jų rezultatas susiformavo vėliau. Patys pareiškėjai nurodo, kad galutinai sklypo pasidalijimas išspręstas jų nurodoma pasidalijimo sutartimi, priimta praėjus beveik 4 metams nuo sprendimo prašomoje atnaujinti byloje priėmimo (beveik 3 metams nuo jo įsiteisėjimo).
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo užbaigtoje byloje Nr. 2-722-809/2018. Taip pat prašoma priimti prie atskirojo skundo pridėtus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, tai ginčo žemės sklypo žemėtvarkos proceso metu pagal projekto sprendinius suformuotas ir atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priskirtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio plotą pateko ginčo statiniai – šiltnamis ir tvora. Pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ginčo žemės sklypo sprendinius ir jų formavimo bei įgyvendinimo aplinkybes, o ne apsiriboti tik 2022 m. rugsėjo 28 d. turto pasidalinimo sutarties, kaip faktinės aplinkybės vertinimu.
9.2. Prašomą atnaujinti bylą nagrinėjančiam teismui bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo metu egzistavusį žemėtvarkos projektą ir jo sprendinius. Būtent todėl, teismas ir nurodė, kad pasibaigus žemėtvarkos projektui, ir šalims paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios bus nulemtos žemėtvarkos sprendinių, bet kuriai iš šalių bus sudarytos aplinkybės reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
9.3. Žemėtvarkos projektas ir jo pagrindu formuojami sprendiniai (pagal kurį žemės sklypo dalis, lygi 184 kv. m. ir kuri buvo aptverta ginčo tvora, turėjo atitekti atsakovams) nagrinėjant prašomą atnaujinti bylą iš esmės buvo. Tačiau galutinai šie sprendiniai atsakovams paaiškėjo, kai minėti sprendiniai buvo įgyvendinti, t. y. tik tada, kai buvo baigta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra.
9.4. Pagal pateiktus žemėtvarkos projekto formavimo sprendinius, buvo aišku, kad ginčo žemės sklypo dalis, kurioje buvo ginčo statiniai, pasibaigus formavimo projekto sprendiniams, negalėjo būti priskirta kitų bendrasavininkų, išskyrus atsakovus, nuosavybei. Reiškia, kad teismas žinojo, jog šis žemės sklypas bus priskirtas atsakovams.
9.5. 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovų pareikšto prašymo stabdyti šią civilinę bylą (civ. b. Nr. 2-772-809/2018) teismas netenkino, tačiau pažymėjo, kad pasibaigus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroms, ir paaiškėjus šiai bylai reikšmingoms aplinkybėms, abi šalys turės teisę į proceso atnaujinimą. Taigi, akivaizdu, kad prašomą atnaujinti bylą nagrinėjęs teismas patvirtino, kad žemėtvarkos proceso metu patvirtinti sprendiniai, galimai palankūs atsakovams, sudarys galimybę ateityje pastariesiems kelti reikalavimus dėl proceso atnaujinimo ir atgręžtinio sprendimo vykdymo. Tokiu būdu, pareiškėjų atžvilgiu iki šiol egzistuoja tos pačios instancijos teismų kardinaliai skirtingi sprendimai šiuo klausimu. Tai sukelia teisinį neapibrėžtumą, ypač įvertinus faktą, jog pareiškėjai 2018 m. (prašomoje atnaujinti byloje) dėjo visas pastangas išvengti tokios neapibrėžtos situacijos (reiškė prašymą dėl bylos sustabdymo).
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė apelianto P. R. 2017 m. su savivaldybe vykdytą susirašinėjimą dėl žemėtvarkos projekto, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos.
14. CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenustato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog teikiami dokumentai susiję su apeliantų įrodinėjamomis aplinkybėmis ir turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, teikiami įrodymai prijungiami prie bylos ir vertinami nagrinėjant atskirąjį skundą.
Dėl atskirojo skundo esmės
17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo.
18. Bylos duomenimis nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-36553-779/2016 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal G. ir P. R. ieškinį ir atsakovų priešieškinį. 2017 m. vasario 21 d. sprendimu teismas atmetė tiek ieškinį, tiek priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad proceso metu G. ir P. R. nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
19. 2016 m. liepos 20 d. ieškovai D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo iš esmės prašė pripažinti statinius – tvorą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), 0,5253 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkais statiniais ir įpareigoti atsakovus G. ir P. R. juos nugriauti. Nagrinėjant šią bylą, teismas 2016 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį, kuria sustabdė bylos nagrinėjimą kol įsiteisės sprendimas anksčiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-36553-779/2016. 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
20. 2018 m. rugsėjo 11 d. G. ir P. R. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kadangi yra kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pertvarkymo projekto ginčo žemės sklypui, yra vykdomi susirašinėjimai dėl projektų derinimo, t. y. inicijuojamos ir vykdomos procedūros dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto, kurios nėra baigtos. Prašyme taip pat nurodyta, jog išsprendus klausimus dėl žemės sklypo atidalijimo ir pertvarkymo projekto, atsiras nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės – ginčo statiniai galimai pateks į atsakovų žemės sklypo ribas. 2018 m. rugsėjo 11 d. protokoline nutartimi teismas atsisakė sustabdyti bylą.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-772-809/2018 tenkino ieškovų ieškinį, pripažindamas statinius – tvorą ir šiltnamį savavališkais statiniais bei įpareigojo atsakovus juos nugriauti.
22. 2019 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovų ieškinys dėl žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo be atsakovų sutikimo. Atsakovai G. ir P. R. su ieškiniu nesutiko. Atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami leisti vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. paruoštą formavimo ir pertvarkymo projektą nesant ieškovų sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai.
23. 2022 m. rugsėjo 28 d. šalys (ginčo žemės sklypo bendrasavininkai) sudarė ginčo žemės sklypo notarinę pasidalinimo sutartį. Pagal ją šalys bendru sutarimu susitarė dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu į 5 žemės sklypus. Vienas iš jų – sutartyje fiksuotas žemės sklypas Nr.3 (184 kv. m.) priskirtas atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Būtent šiame žemės sklype iki nugriovimo buvo ginčo statiniai – šiltnamis ir tvora.
24. 2022 m. gruodžio 9 d. G. ir P. R. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-772-809/2018 nagrinėjimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą.
25. 2023 m. sausio 19 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl bylos atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, jog šalys ginčo žemės sklypo notarinę pasidalinimo sutartį sudarė 2022 m. rugsėjo 28 d., praėjus ilgam laikui nuo sprendimo priėmimo prašomoje atnaujinti byloje (2018 m. spalio 8 d.). Vadinasi, šios sutarties nebuvo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Ši aplinkybė yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi, kas nėra proceso atnaujinimo pagrindas.
26. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atskiruoju skundu dėsto poziciją, jog prašomą atnaujinti bylą nagrinėjančiam teismui bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo metu egzistavusį žemėtvarkos projektą ir jo sprendinius. Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 28 d. turto pasidalinimo sutartis turi būti suprantama kaip žemėtvarkos sprendinių realizavimo pasekmė. Tokiu atveju, ši sutartis laikytina ne naujai atsiradusia, bet naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri galutinai nustatė ginčo žemės sklypų ribas.
27. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Be to, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
29. Iš apeliantų procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad jie naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko ginčo sklypo atidalinimo procedūras ir jo metu 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarytą turto pasidalinimo sutartį, kuria apeliantams atiteko žemės sklypo dalis, kurioje buvo teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu savavališkais pripažinti statiniai. Vis dėlto, įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusių pareiškėjų nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju apeliantų nurodoma turto pasidalinimo sutartis ir jos pagrindu tarp ginčo šalių išspręstas žemės sklypo pasidalinimo klausimas, kuriuos pareiškėjai laiko naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis, atsirado po teismo sprendimo priėmimo, nes procesinis sprendimas siekiamoje atnaujinti civilinėje byloje buvo priimtas 2018 m. spalio 8 d. (įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismui minėtą sprendimą palikus nepakeistą). Taigi, aplinkybės, kurias pareiškėjai laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-772-809/2018 ir priimant sprendimą neegzistavo, o tai reiškia, kad jos neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
30. Kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja ir pareiškėjų pozicija, jog prašomą atnaujinti civilinę bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma apie žemėtvarkos projektų sprendinius, pagal kuriuos savavališkais pripažinti statiniai bus priskirti pareiškėjų nuosavybei. Pažymėtina, kad nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą, tarp šalių ir savivaldybės vyko susirašinėjimai, buvo derinami ir svarstomi žemėtvarkos projektai, inicijuojamos ir vykdomos procedūros dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto. Šios procedūros iš esmės buvo pradiniame etape, iki kurių pabaigos liko pora metų (2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 13 sek. – 11 min. 52 sek.), o galutinis rezultatas buvo pasiektas tik 2022 m. rugsėjo 28 d. Darytina išvada, kad nurodytos bylos nagrinėjimo metu neegzistavo aplinkybė, jog pareiškėjams priklauso žemės sklypo dalis su savavališkais statiniais. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad sąvoka „paaiškėjo“ žymi asmens sužinojimą apie aplinkybę, kuri jau egzistavo (buvo atsiradusi) laike anksčiau. Kaip minėta, šiai dienai galutinis ginčo žemės sklypo pasidalinimas įvyko 2022 m. rugsėjo 28 d., taigi, aplinkybė, kad tam tikra žemės sklypo dalis priskirtina pareiškėjams, atsirado 2022 m. rugsėjo 28 d., o ne paaiškėjo pareiškėjams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė yra ne naujai paaiškėjusi, o naujai atsiradusi, kas nėra proceso atnaujinimo pagrindas.
31. Šiame kontekste atmetamas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad pasibaigus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūroms ir paaiškėjus civilinei bylai Nr. 2-772-809/2018 reikšmingoms aplinkybėms, abi šalys turės teisę į proceso atnaujinimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad bet kuri aplinkybė, susijusi su ginčo žemės sklypo formavimu ir pertvarkymu, užtikrins pareiškėjams galimybę į proceso atnaujinimą. Tokia aplinkybė turi atitikti naujai paaiškėjusios aplinkybės požymius, kas, šiuo atveju, nėra nustatyta. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, kad pareiškėjai savo pažeistas teises gali ginti kitais būdais (pvz. teikdami ieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl nugriautų statinių, kurie šiuo metu patenka į jų žemės sklypą), o ne inicijuodami civilinės bylos proceso atnaujinimą.
32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atnaujinimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjų pareiškimą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.