- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1113-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26075-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- P. R., G. R.
- Ieškovas
- D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų P. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. ieškinį atsakovams G. R. ir P. R. dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė: pripažinti statinius – tvorą ir šiltnamį, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,5253 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkais statiniais (atžymėtus (duomenys neskelbtini), Vilniuje žemės sklypo situacijos plane - šiltnamis tarp taškų 10 ir 11, bei tvora už taškų 10 ir 12); įpareigoti G. R. ir P. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą; atsakovams per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius, leisti ieškovams savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad D. V., Z. V., N. M., F. B. ir A. B. bei G. R. ir P. R. yra 0,5253 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), bendrasavininkiai, valdantys šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. 2012-03-13 nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) atidalijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini, Vilniuje, priklausantį G. R. ir P. R., Sklype liko šiems asmenims priklausanti tvora, kuria yra užimtas 160 kv. m. ploto visiems bendrasavininkiams priklausantis žemės sklypas. 2012-04-24 turto pasidalijimo sutartimi buvo pasidalintas Sklypas, nustatant, kad šiame žemės sklype likę bendrasavininkai G. R. ir P. R. asmeniškai naudosis aiškiai apibrėžta žemės sklypo dalimi -123/5253 dalimi, prie sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „1“ ir linijomis ir skaičiais 44-4-5-6-7-8-38-36-37-40-45-44. Į šį asmeniškai atsakovams priskirtą naudojimuisi žemės sklypą įeina jiems priklausantis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau patekimas į garažą yra galimas per likusią bendro naudojimo žemę. Likęs žemės sklypas liko visiems bendrasavininkams bendram naudojimui, nenustatant naudojimosi sklypu tvarkos. Atsakovai neatsižvelgė į prašymus nusikelti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendro naudojimo žemės sklypą. Be to, ant bendrasavininkiams - ieškovams bendrai priklausančio žemės sklypo, G. R. ir P. R. yra pasistatę šiltnamį be bendrasavininkių sutikimo. Atidalijant ir suformuojant atskirą žemės sklypą (duomenys neskelbtini, Vilniuje, atsakovai aiškiai išreiškė pageidavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, aiškiai matė, kad tvora lieka ant bendro naudojimo žemės, tačiau nuo 2012 metų iki šios dienos tos tvoros nepašalino, priešingai, šiais metais nusprendė tvorą perstatyti tam negavę bendrasavininkių sutikimo. Taip pat, ant bendro naudojimo Sklypo, stovi atsakovų statinys- šiltnamis, kuriam statyti taip pat bendrasavininkiai nėra davę sutikimo. Bendro naudojimo žemės sklype bet kokie statiniai yra galimi tik gavus visų bendrasavininkų sutikimą. Nuo 2015 metų pabaigos pradėta bendrasavininkiams priklausančio žemės sklypo atidalijimo į atskirus žemės sklypus procedūra, Vilniaus m. savivaldybėje suderinta žemės sklypo padalijimo į atskirus sklypus schema, kurioje nėra numatyta galimybė palikti gretimo sklypo savininko statinius (šiltnamį ar tvorą) stovėti atidalijamame žemės sklype, kuris atidalijamas ne atsakovams, o vienam iš bendrasavininkių. Atidalijant ir suformuojant atskirą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini, Vilniuje, atsakovai aiškiai išreiškė pageidavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tokios ribos buvo įtvirtintos 2003-08-29 teismo sprendimu, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Atsakovai tvorą pasistatė ne aptverdami jiems priklausantį žemės sklypą, o užimdami dalį bendrasavininkių bendrai valdomos žemės ir taip pažeidė likusių Sklypo savininkų interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo tvarka. Ginčo šiltnamis buvo pastatytas 2013 m., o ieškovai nei atsakovams, nei viešojo administravimo subjektams iki 2016-05-04 nepateikė jokių raštiškų pretenzijų, akivaizdu, kad ginčo šiltnamis, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, negali būti pripažintas savavališku statiniu, atitinkamai šis ieškovų reikalavimas turi būti atmestas. Ginčo tvora buvo pastatyta 2003 m., o vykdant 2003 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą. 2016 m. pradžioje, buvo atliktas sugadintų ir susidėvėjusių/surūdijusių tvoros elementų pakeitimas, iš esmės nauja tvora nebuvo statoma, tiesiog pakeisti susidėvėję tinklinės tvoros elementai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nei atsakovams, nei viešojo administravimo subjektams nepateikė jokių raštiškų pretenzijų, akivaizdu, kad ir tvora atžymėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje situacijos plane tarp taškų 10 ir 12, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, negali būti pripažinta savavališku statiniu, atitinkamai šis ieškovų reikalavimas taip pat turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: tvora ir šiltnamis esantys Sklype pripažinti savavališkais statiniais; atsakovai įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti Sklypą; atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovams leista savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas; iš atsakovų ieškovei D. V. lygiomis dalimis priteista 41 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteista 41,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, išsiuntimu.
5. Teismas nurodė, kad atsakovai, statydami tvorą ir šiltnamį ant Sklypo, kuris tiek ieškovams, tiek atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir neturėdami ieškovų rašytinių sutikimų, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl toks statinių pastatymas laikytinas savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovus įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą šiltnamį bei tvorą, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, neištyrė bylai svarbių faktinių aplinkybių (nenustatė, kada buvo pastatytas ginčo šiltnamis), netenkino prašymo apklausti liudytojus, kurie tiesiogiai turėjo žininių apie bylai svarbias faktines aplinkybes (ginčo šiltnamio statybos metus) ir neargumentavo, kodėl netaikoma Statybos įstatymo 23 str. 1 d. ir 25 d. Byloje nėra įrodymų, kokie buvo ginčo tvoros matmenys iki 2016 m. gegužės. Taip pat nėra nei vieno patikimo įrodymo, išskyrus ieškovų pateiktas neaiškias nuotraukas, kurios patvirtintų po remonto darbų atnaujintos tvoros matmenis. Todėl teismo padaryti apibendrinimai apie tvoros remonto darbus įvardinant juos kaip rekonstrukciją, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys esamam teisiniam reglamentavimui, o tai sąlygoja priimto primos instancijos teismo sprendimo neišsamumą, nepagrįstumą bei neteisėtumą. Todėl sprendimas turi būti panaikintas, o byla iš naujo grąžintina nagrinėti.
8. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad svetimą žemės sklypą užimantys statiniai turi būti nugriaunami ginant gretimo žemės sklypo savininkų teisę į žemę, nes esama tvora atsakovai faktiškai mėgina prisijungti dalį Sklypo prie jiems priklausančio gretimo žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
12. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus. Kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovauja (CPK 314 str.).
13. Apeliantai teigia, kad ginčo statiniams nereikėjo kitų bendraturčių sutikimo. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kadangi Sklypas šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, šiuo atveju pirmiausia yra taikomos CK normos, reglamentuojančios naudojimąsi daline nuosavybe, o tik po to taikomos kitos – statybą reglamentuojančios teisės normos. T. y. šioje situacijoje CK IV knygos normos yra specialiosios normos, kitų teisės normų atžvilgiu.
14. Priešingai, nei teigia apeliantai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.
15. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 3 punktu, šiltnamis, kurio didžiausias aukštis - 5 m. bei didžiausias plotas 80 kv. m. bei 2 lentelės 3.1 p., įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis >1 m.<2 m. priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statyti neprivalomas projektas bei statybą leidžiantys dokumentai, nurodyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 1-4 punktuose.
16. Kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo valdytojų rašytinius sutikimus. Statybinio techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte numatyta, jog naujo nesudėtingo statinio statybos atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi, kai statinys statomas arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus numatyti STR 1.07.01:2010 11 priede, kuriame nurodyta, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
17. Apeliantai teigia, kad teismas neįvertino esamo specialaus teisinio šio klausimo reguliavimo – Statybos įstatymo 23 str. ir 25 d., kuriose nurodoma, jog statant nesudėtingus statinius, neprivalu gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų dėl statinio statybos.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo nugriauti atsakovams priklausantį šiltnamį, nes jis iš dalies stovi kitame žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nustatyta įvairiais anksčiau priimtais dokumentais.
19. D. V., Z. V., N. M., F. B. ir A. B. bei G. R. ir P. R. Sklypo bendrasavininkiai, valdantys jį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu nustatė Sklypo valdymo ir naudojimo tvarką. Ši tvarka nustatyta pagal P. R. pasiūlytą planą, t. y. P. R. valdo ir naudojasi žemės sklypu, plane nurodytu A1305, turinčiu 1412 kv.m., pažymėtu taškais 5.6.30.31.32.58.59.60.61.33.29. ir 10.11.12.26.27. Atsakovai 2005-12-13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 1622 kv.m.žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovai G. ir P. R., ieškovai F. ir A. B. ir bei Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2012-04-24 sudarė Turto pasidalijimo sutartį, kuria buvo padalintas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 0,6568 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žemės sklypas pagal detalųjį planą buvo padalintas į 4 sklypus: a)1191 kv.m. ploto kitos paskirties žemės sklypui, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko atsakovams G. ir P. R.; b) 5253 kv.m. kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko: Lietuvos Respublikai (3220/5253 dalys), atsakovams G. ir P. R. (338/5253 dalys), ieškovams A. ir F. B. (1695/5253 dalys); c) 90 kv.m. ploto kitos paskirties inžinierinės infrastruktūros teritorijos paskirties žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko atsakovams G. ir P. R.; d) 31 kv.m. ploto kitos paskirties inžinierinės infrastruktūros teritorijos paskirties žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko Lietuvos Respublikai (20/31 dalis) ir A. ir F. B. (11/31 dalis).
20. Šia sutartimi taip pat buvo nustatyta bendrai naudojamo naujai suformuoto 0,5253 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarka, t. y. kad atsakovai G. ir P. R. atskirai valdys, naudosis 123/5253 dalimi žemės sklypo prie sutarties pridėtame plane pažymėtame indeksu „1“ ir linijomis ir skaičiais: 44-4-5-6-7-8-38-36-37-40-45-44. Likusia 5130/5253 žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“ ir linijomis ir skaičiais: 44-45-40-37- 36-38-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-24-26-26-27-1-2-3-44 bendrai valdys ir naudosis Lietuvos Respublika (3220/5253 dalimi), A. ir F. B. (1695/5253 dalimi) bei G. ir P. R. (215/5253 dalimi).
21. Ieškovai Z. V. ir D. V. 2015-04-02 iš Lietuvos Respublikos įsigijo 1580/5253 dalis aukščiau minėto žemės sklypo. Ieškovas N. M. 2015-04-02 iš Lietuvos Respublikos įsigijo 1640/5253 dalis šio žemės sklypo. Šiuo metu ginčo žemės sklype atsakovams priklauso 338/5253 žemės sklypo, ieškovams Z. ir D. V. priklauso 1580/5253 žemės sklypo, atsakovams F. ir A. B. priklauso 1695/5253 žemės sklypo, o atsakovui N. M. priklauso 1640/5253 žemės sklypo.
22. Šioje situacijoje svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1553-779/2017 šalys nors ir siekė atsidalinti Sklypą, tačiau jis taip ir liko neatidalintas. T. y. P. R. ir G. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė 0,5253 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidalinti natūra pagal UAB „Geoekspertai“ paruoštą žemės sklypo atidalinimo ribų planą. Atsakovai (ieškovai šioje byloje) priešieškiniu prašė patikslintą ieškinį atmesti, pripažinti D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. teisę suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo pertvarkomas 5253 m2 ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), be ieškovų sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi c. b. Nr. 2A-68-619/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimas iš esmės liko nepakeistas.
23. Esant tokiai situacijai – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu atmetus ieškinį ir priešieškinį dėl Sklypo atidalijimo, jis kol kas lieka neatidalintas. Todėl šalys ir toliau lieka Sklypo bendrasavininkiais, taigi atitinkamai ir turi naudotis juo taip, kad nepažeistų kitų bendrasavininkių interesų.
24. Šalys sutaria, kad ginčo tvora yra nesudėtingas statinys. Todėl jos statybai jokie leidimai ar projektai nėra būtini. Taip pat byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo tvora, yra visų šalių, įskaitant atsakovus, bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2016 m. pavasarį atlikti senosios tvoros remonto darbai laikytini tvoros rekonstrukcija – rekonstruojama naujai statoma tvora. Rašytinio sutikimo bendrasavininkai rekonstrukcijai nedavė, todėl tvora prilyginama savavališkai be bendraturčių sutikimo pastatytam statiniui, todėl yra nugriautina.
25. Atidalijant ir suformuojant atskirą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovai aiškiai išreiškė pageidavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tokios ribos buvo įtvirtintos 2003 m. rugpjūčio 29 d. teismo sprendimu civilinėje, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimis: 2005 m. gruodžio 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi, kuria P. R. nusipirko žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) dalį, 2011 m. spalio 18 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, 2012 m. sausio 24 d. Turto pasidalijimo sutartimi.
26. Iš šių dokumentų aiškiai matoma, kad prašomas priskirti ieškovams žemės sklypas niekada nebuvo priskirtas ieškovų naudojimuisi, su kuo jie sutiko ir tą patvirtino minėtais dokumentais.
27. Atidalijus atskirą žemės sklypą, priklausantį atsakovams, anksčiau statytos tvoros, kurios liko gretimame sklype turėjo būti panaikintos, tačiau atsakovai ir toliau, pažeisdami ieškovų interesus naudojosi papildomai užsiimtu gretimo žemės sklypo plotu ir 2016 metais pilnai perstatė ginčo tvorą, vietoje žemos, vielinio tinklo tvorelės pastatydami vientisą metalinę tvorą.
28. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovai nėra gavę kitų Sklypo bendraturčių sutikimo dėl šiltnamio ir tvoros statybos Sklype. Taigi, šiuo atveju jie nesilaikė CK 4.75 str. 1 d. reikalavimų, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas ir naudojamas bendraturčių sutarimu, t. y. nėra bendraturčių sutarimo dėl šiltnamio ir tvoros statybos. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog šiltnamis ir tvora buvo pastatyti neteisėtai.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiltnamis ir tvora turi būti nugriauti, t. y. ieškinys buvo patenkintas pagrįstai. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
30. Ieškovas Z. V. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos lygiomis dalimis – po 150 Eur iš atsakovų priteisiamos ieškovui Z. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Z. V. iš atsakovų P. R. ir G. R. po 150 bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.