Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), N. Š. ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų P. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. R. (P. R.), G. R. patikslintą ieškinį atsakovams N. M. (N. M.), D. V., Z. V. (Z. V.), F. B., A. B. (A. B.) dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovų N. M., D. V., Z. V., F. B., A. B. priešieškinį ieškovams P. R., G. R. dėl teisės suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be ieškovų sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai P. R. ir G. R. patikslintu ieškiniu prašė 0,5253 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinti natūra pagal UAB „Geoekspertai“ paruoštą žemės sklypo atidalinimo ribų planą: G. ir P. R. priskiriant sklypo dalį A (215 m²) asmeninės nuosavybės teise, o likusias žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais C, D, E (4915 m²) priskirti naudotis atsakovams Z. V. ir D. V. (1580/5038 dalys), F. B. ir A. B. (1695/5038 dalys), N. M. (1640/5038 dalys), žemės sklypo dalį B (123 m²) priskirti naudotis ieškovams G. ir P. R. (123/5038 dalys), bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal bendraturčiams tenkančias dalis; pripažinti ieškovų G. ir P. R. teisę suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje UAB „Geoekspertai“ parengtą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalinimo ribų planą be žemės sklypo bendraturčių – atsakovų Z. V. ir D. V., F. B. ir A. B., N. M. rašytinio sutikimo. Nurodė, kad 2005-12-13 ieškovai įsigijo 1622 m² ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). 2010-12-31 buvo patvirtintas sklypo detalusis planas. 2012-04-24 žemės sklypas buvo padalintas į 4 sklypus. Padalinus sklypą buvo suformuotas naujas žemės sklypas 5253 m² ploto ir nustatyta naudojimosi juo tvarka, pagal kurią ieškovai atskirai valdys ir naudosis 123/5253 dalimi žemės sklypo, likusia 5130/5253 žemės sklypo dalimi naudosis ir bendrai valdys Lietuvos Respublika, A. ir F. B. bei ieškovai. 2015-04-02 Z. V. ir D. V. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 1580/5253 dalis žemės sklypo, o N. M. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 1640/5253 dalis žemės sklypo. Ieškovai adresu (duomenys neskelbtini), turi nuosavybės teise tik vieną pastatą – garažą, aplink kurį, vadovaujantis 2003-08-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu patvirtinta individuali žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovams. Kito nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai neturi. Ieškovai siekia atsidalinti 215 m² žemės sklypo dalį, naudojamą su kitais sklypo bendrasavininkiais ir prisijungti ją prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovams priklausančio kito žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovai priešieškiniu prašė patikslintą ieškinį atmesti, pripažinti D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. teisę suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo pertvarkomas 5253 m2 ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), be ieškovų sutikimo.Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai yra 5253 m2 ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, sklypą valdantys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po 2012-04-21 turto pasidalinimo sutarties sudarymo ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtame žemės sklype valdo 338 m² žemės sklypo dalį, 5253 m² ploto žemės sklype. Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai. Atsakovams D. V. ir Z. V. priklauso name esantis butas Nr. 2 ir po 1/8 dalį esantys ūkiniai pastatai, atsakovui N. M. priklauso name esantis butas Nr. 1, atsakovui A. B. priklauso name esantis butas Nr. 3, ieškovams priklauso garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir atsakovai pirko žemės sklypo dalis pagal jų turimą gyvenamojo namo dalį. Ieškovai 2013-07-22 pardavė jiems priklausantį butą gyvenamajame neparduodami kartu su butu žemės sklypo dalies, būtinos butui eksploatuoti. Pardavus ieškovams priklausiusį butą ieškovų nuosavybėje liko 209 m² užstatyto žemės sklypo dalis. Ieškovų prašoma atidalinti 215 m² sklypo dalis patenka po gyvenamuoju namu, o kita dalis naudojama kaip įvažiavimas į ieškovams priklausantį garažą. Ieškovai siekia suformuoti žemės sklypą neturėdami statinių, kuriems eksploatuoti reikalinga suformuoti žemės sklypą. 2016-04-15 UAB „Geodezijos centras“ parengė žemės sklypų ir formavimo projektą, kuriuo numatyta, kad bus suformuoti trys atskiri žemės sklypai, kurie nepažeis bendraturčių teisėtų interesų.Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai klaidingai nurodyti atsakovų pateiktame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte kaip planavimo iniciatoriai, nes ieškovai apie atsakovų projektą sužinojo 2016-07-04. Atsakovų pateiktame sklypų formavimo projekte taip pat nepažymėta ieškovų atskirai valdoma žemės sklypo dalis, todėl tai pažeidžia 2012-04-24 turto pasidalinimo sutartimi nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovai į nuosavybės teise turimą garažą įvažiuoti naudojasi savo žemės sklypo dalimi, kuri yra jiems priskirta atskiram naudojimuisi (123 m²). Ieškovai nurodė, kad jų prašomam atidalinti žemės sklypui ir jo prijungimui nebūtina rengti žemės sklypų perdalijimo projekto, pakanka paruošti žemės sklypų perdalijimo planą ir suderinti jį su bendrasavininkiais.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas savo 2016-12-12 išvadoje Nr. A51-94103/16 (2.14.2.12-MP8) nurodė, kad kreiptis į teismą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo būtų pagrindas tik tuomet, jei būtų atliktos visos projekto rengimo, viešinimo, derinimo bei tikrinimo procedūros ir jeigu būtų konstatuota, kad projekto sprendiniai ir procedūros atitinka teisės aktų nuostatas. Išvadoje pateikiama informacija apie priimtus sprendimus pertvarkant sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu: 2016-04-04 pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas; 2016-04-15 išduoti žemės sklypo pertvarkymo projekto reikalavimai; 2016-04-18 apie pradedamą rengti projektą informuoti žemės sklypo bendraturčiai. Išvadoje taip pat nurodoma, kad negali būti rengiamas joks kitas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės valdos projektas, kai yra pradėtas bent vienas; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti pertvarkomas padalijimo būdu suformuojant naują (naujus) statiniais neužstatytus žemės sklypus, pertvarkant žemės sklypą; naujai suformuoti žemės sklypai negali būti mažesni nei 400 m². Šiuo metu miesto plėtros departamentas negali įvertinti atsakovų parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, nes neįkelta projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartis, projekto sprendiniai.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė. Iš ieškovo P. R. (P. R.) priteisė 4,97 EUR pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Iš ieškovės G. R. priteisė 4,97 EUR pašto išlaidas į valstybės biudžetą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams ginčo žemės sklypo dalis buvo parduota 2005-12-13. 2010-12-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu nustatyta, kad nuo 2010-10-01 sklypo, 6568 m² ploto, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos. 2012-04-24 turto pasidalijimo sutartimi ieškovams iš anksčiau buvusio žemės sklypo buvo išskirtas atskiras žemės sklypas ir buvo suformuotas naujas žemės sklypas 5253 m² ploto, kuriame liko 338 m² ploto žemės sklypas ieškovų valdomas kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo metu ieškovai prašo ginčo žemės sklype 5253 m² ploto esančią ieškovams 338 m² ploto priklausančią žemės sklypo dalį atidalinti nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. 5253 m² žemės sklypo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos ir ginčo žemės sklypas skirtas namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Ieškovai šiuo metu name, kurio eksploatavimui yra skirtas ginčo žemės sklypas nekilnojamojo turto – buto neturi, yra jį pardavę. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 30 str. 7 d. ieškovai parduodami ginčo žemės sklype esančiame name turėtą butą, turėjo parduoti ir tam butui priklausantį žemės sklypą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas neteisėtas jau vien šiuo pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 p. bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypo paskirtis vienbučių ir dvibučių namų statyba, o žemės sklypas priskirtas eksploatuoti namui, esančiam ginčo žemės sklype, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog norint atsidalinti ieškovų prašomą ginčo žemės sklypo dalį, būtina rengti žemės pertvarkymo projektą. Remdamasis taisyklių 9 p. pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovams jau rengiant vieną ginčo žemės sklypo pertvarkymo projektą, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų, draudžiančių vienu metu rengti kelis žemės valdos pertvarkymo projektus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016-04-04 įsakymas Nr. A30-943 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir 2016-04-15 išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-130/16(2.14.2.12-MP8) nėra nuginčyti ir galioja.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priešieškinio reikalavimo tenkinimas negalimas, nes pažeistų Taisyklėse įtvirtintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrą. Patenkinus priešieškinio reikalavimą, ieškovai netektų galimybės pasinaudoti teisės aktų jiems nustatyta teise teikti pasiūlymus dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto ištaisymo ir būtų apribota ieškovų teisė skųsti žemės sklypo formavimo projekto derinimo procedūros metu priimtus sprendimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai G. R. ir P. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovų reikalavimas atidalinti žemės sklypą yra neteisėtas jau vien dėl to, kad ieškovai pardavė ginčo žemės sklype, esančiame name turėtą butą, neparduodami žemės sklypo. Pažymi, kad apeliantų nuosavybės teisė į 338/5253 dalis ginčo žemės sklypo iki šiol nėra paneigta. VĮ Registrų centre įregistruota apeliantų nuosavybės teisė į 338/5253 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nuginčyta.Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime apskritai nesvarstė, kuris iš proceso šalių pasiūlytų bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o iš karto paneigė apeliantų teisę į jiems priklausančią dalytino turto dalį. Tačiau remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovai 5253 m² ploto ginčo sklype prašo atidalinti visą ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 338 m² žemės sklypo dalį. Taip pat nevertino kokia dalis šios apeliantų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies, teismo nuomone, tenka apeliantų parduoto buto eksploatavimui (apeliantams privatizuojant butą (duomenys neskelbtini), kaip žemė po butu buvo nurodyta 79,14 m2.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog norint atidalinti žemės sklypo dalį ieškovų prašomu būdu būtina rengti žemės pertvarkymo projektą, kadangi LR Žemės įstatymo 40 str. 9d., dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Remiantis taisyklių 6 p. reglamentuojantį bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą darytina išvada, kad ieškovams siekiant atsidalinti iš 0,5253 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 0,0215 ha (t.y. neracionalaus dydžio) žemės sklypą ir nori prisijungti atidalinamą sklypą prie šalia esančio ir jiems nuosavybės teise priklausančio 1191 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra reikalinga ruošti žemės sklypų perdalijimo projekto, užtenka paruošti žemės sklypų perdalijimo planą ir suderinti jį su bendrasavininkiais.Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, dėl Taisyklių 9 p. aiškinimo, kadangi minėtas punktas apibrėžia naujų valstybinės žemės sklypų formavimą, bet neapima privačios žemės sklypų bei žemės sklypų perdalijimo atvejų, kai nėra formuojamas naujas žemės sklypas. Taigi, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog įtraukus žemės sklypo teritoriją į žemės sklypo valdos pertvarkymo projektą, apeliantų reikalavimas negali būti tenkinamas dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų, draudžiančių vienu metu rengti kelis žemės valdos pertvarkymo projektus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.Nurodė, kad ginčo sklype ieškovams priklauso 338/5253 žemės sklypo dalis (t.y. 338 m²), iš jų asmeniniam naudojimui priskirta 123/5253 sklypo dalis (123 m²) , iš likusių 215 m² dalis žemės sklypo patenka po gyvenamuoju namu, taip pat dalis žemės sklypo ieškovų yra naudojama kaip įvažiavimas į jam priklausantį ūkio pastatą garažą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes asmeniniam naudojimui skirto žemės sklypo dalis neapima įvažiavimo teritorijos. Apeliantų nuosavybėje pardavus jiems priklausiusį butą gyvenamajame name neparduodant žemės sklypo dalies, liko dalis bendro naudojimo žemės sklypo, kuris patenka po gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iš viso užstatyta 209 m²), todėl jų nurodomas reikalavimas atidalinti dalį žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirą 215 m² žemės sklypą (apeliantų pateiktame plane pažymėtą raide A) yra nepagrįstas ir pažeidžiantis visų namų valdos bendrasavininkų interesus.Atsakovų nuomone, apeliantų teismui pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pagal apeliantų pateiktą atidalijimo projektą aiškiai matoma, kad siekiama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, t.y. suformuoti atskirą turtinį vienetą - 215 m² ploto žemės sklypą, kuriame nėra jokių statinių, o tokio žemės sklypo suformavimo galimybė nėra numatyta jokiame norminiame akte, reglamentuojančiame žemės sklypų formavimo pagrindus. Detaliajame plane, kuriuo yra apibrėžti viso ginčo sklypo parametrai, reikalavimai šio žemės sklypo naudojimui, nėra numatyta galimybė suformuoti tokį žemės sklypą kokį pageidautų atsidalinti apeliantai. Teismui nebuvo pateiktas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 78.2 reikalavimus atitinkantis sklypų perdalijimo projektas, todėl negalima laikyti, kad teismui pateiktas Žemės sklypo atidalijimo ribų planas atitinka žemės sklypų perdalijimo projektui taikomus Taisyklių reikalavimus. Remiantis Statybos reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 p. nustato, kad „formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvisučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m²“, tuo tarpu apeliantai pageidauja atidalijimo būdu suformuoti 215 m² ploto žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-04-24 turto pasidalijimo sutartimi ieškovams iš anksčiau buvusio žemės sklypo buvo išskirtas 1191 kv. m. atskiras žemės sklypas ir buvo suformuotas naujas žemės sklypas 5253 m² ploto, kuriame liko 338 m² ploto žemės sklypas ieškovų valdomas kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo žemės sklypo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, ginčo žemės sklypas skirtas namui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovai turėtą butą pardavė, eksploatuoti. Ieškovai prašo minėtą 5253 m² žemės sklypą, atidalinti natūra pagal UAB „Geoekspertai“ paruoštą žemės sklypo atidalinimo ribų planą, t.y. G. ir P. R. priskiriant sklypo dalį A (215 m²) asmeninės nuosavybės teise, o likusias žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais C, D, E (4915 m²) priskirti naudotis atsakovams, žemės sklypo dalį B (123 m²) priskirti naudotis ieškovams G. ir P. R. (123/5038 dalys). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 str. 15 d. nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 str.) ir rengiami ŽĮ 40 str. nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12,13,19 p.).Nagrinėjamu atveju apeliantai kvestionuoja skundžiamą sprendimą motyvuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog norint atidalinti apeliantų prašomą žemės sklypo dalį yra būtina rengti žemės pertvarkymo projektą. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Pažymėtina, jog Taisyklių 1 ir 2 p. nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Taisyklių 2.4 p., numatančiu, jog projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nors kaip pagrįstai nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ne visas, o tik dalis apeliantų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies tenka apeliantų parduoto buto eksploatavimui, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju ieškovams siekiant atsidalinti žemės sklypo dalį jų prašomu būdu, reikalingas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pažymėtina, jog šiuo atveju taip pat aktualus taisyklių 2.1 p. numatantis, jog projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 p.).Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės remiasi Taisyklių 6 p. 1 d., kuri numato, kad projektas nerengiamas atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą, jeigu šių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog minėta nuostata reglamentuoja atvejus, kai siekiama perdalyti žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju kaip nurodo patys apeliantai, jie, atsižvelgdami į tai, kad nuosavybės ginčo sklype esančiame name neturi buto, siekia atsidalinti 215 kv. m. žemės sklypo (kurio paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) dalį ir prisijungti ją prie šalia esančio ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kitos paskirties žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini).Esant ankščiau nurodytam nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žemės sklypo atidalijimas ieškovų nurodomu būdu nepatenka į Taisyklių 6 p. nurodytus atvejus, kuomet bendrą ribą turinčių žemės sklypai perdalijami nerengiant Projekto. Atsižvelgiant į tai, kad proceso metu ieškovai nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto ( suderinto) Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas ieškovų pareikštą ieškinį atmetė pagrįstai.Apeliantų nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas paneigė ieškovų teisę atsidalinti ginčo žemės sklypą, remdamasis tuo, kad ieškovai parduodami ginčo žemės sklype esančiame name turėtą butą kartu turėjo parduoti ir tam butu priklausantį žemės sklypą. Kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais.Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra suformavęs teisės taikymo taisyklę kuri numato, jog pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, taip pat buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartį, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017). Tai, reiškia, jog kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, taikytina Žemės įstatymo 30 str. 7 d. kartu su CK 6.394 str. 2 d., pagal kurias pirkėjas ir pardavėjas turi susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, bet kuriuo CK ar įstatymų nustatytu pagrindu, suteikiančiu teisę naudotis žemės sklypu (t. y. nuosavybės teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį nebūtinai turi būti perleistos).Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog ieškovai parduodami ginčo sklype esančiame name jiems priklausantį butą iš esmės turėjo susitarti dėl pirkėjo teisių į butui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dalį, tačiau skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog minėta žemės sklypo dalis pirkėjui nebuvo parduoda savaime nepaneigia CK 4.80 str. įtvirtintos ieškovų teisės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog yra teisinis pagrindas iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, susijusius ginčo žemės sklype esančiame name ieškovams priklausiusio buto pardavimu, neperleidžiant nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį reikalingą tam butui eksploatuoti.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovams siekiant atsidalinti iš bendrosios nuosavybės jų prašomu būdu reikalingas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, jog ieškovai parduodami ginčo žemės sklype esančiame name turėtą butą, turėjo parduoti ir tam butui priklausantį žemės sklypą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, jog ieškovai parduodami ginčo žemės sklype esančiame name turėtą butą, turėjo parduoti ir tam butui priklausantį žemės sklypą