Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. lSS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti atsakovą suformuoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)); įpareigoti atsakovą įregistruoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre; įpareigoti atsakovą be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163straipsnio 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-24744-451/2016 dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Nurodoma, kad šioje civilinėje byloje prašoma pripažinti nuosavybės teises į jos tėvui A. G. nuosavybės teise priklausiusius statinius: kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes ieškiniu ieškovė siekia įpareigoti atsakovę be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), o pagal Žemės įstatyme įtvirtintas nuostatas, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Nenustačius faktų, kad ieškovei nuosaybės teise priklauso laisvojoje valstybinėje žemėje užstatyti statiniai, negalės būti tinkamai išspręsta nagrinėjama civilinė byla.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-11592-192/2016 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-24744-451/2016.Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodė, kad tarp šių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, kadangi išnagrinėjus ieškovės patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-24744-451/2016 dėl nuosavybės teisių pripažinimo, kurioje prašoma pripažinti nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos faktinės aplinkybės turėtų įrodomąją galią šioje civilinėje byloje.

Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo, todėl teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog išnagrinėjus ieškovės patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-24744-451/2016, byloje nustatytos faktinės aplinkybės turėtų įrodomąją galią šioje civilinėje byloje.Civilinė byla Nr. 2-24744-451/2016 dėl ieškovės tėvui nuosavybės teises į kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripižinimo neturi tiesioginio teisinio ryšio su šia civiline byla Nr. 2-11592-192/2016, kurioje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo parduoti ieškovei valstybinį žemės sklypą, nes įrodinėjami faktai šiose bylose skiriasi, nėra rizikos jog gali būti priimti priešingi sprendimai, todėl nėra būtinų sąlygų sustabdyti šią bylą. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1 Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės institucija, jis laikomas civiliniu teisinių santykių subjektu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovė ginčija priimtus individualius administracinius aktus tik civilinių teisinių santykių prasme ir apimti, t. y. siekia, kad atsakovas atliktų jai pagal įstatymus ir kitus teisės aktus priklausančius atlikti veiksmus, ginčija įstatymų taikymą ir aiškinimą. Dėl šių aplinkybių atsakovo argumentas, kad civilinės bylos Nr. 2-24744-451/2016 faktinės aplinkybės neturi įrodomosios galios šioje civilinėje byloje, yra nepagrįstas.

7.2 Pažymėtina, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra kitas tiesioginis teisinis ryšys, nes šioje civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016 keliami klausimai ir reikalavimai, susiję su Žemės įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Nenustačius šių faktų, negalės būti tinkamai išspręsta civilinė byla Nr. 2-11592-192/2016, kurioje prašoma įpareigoti atsakovą priimti atitinkamus sprendimus ir veiksmus.

7.3. Atsakovas nenurodo aiškaus argumento, kodėl nagrinėjamos civilinės bylos yra nesusijusios ir gali būti nagrinėjamos atskirai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota ir išaiškinta, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-453-2014). Pastarieji klausimai ir yra nagrinėjami abejose civilinėse bylose ir dėl to galima konstatuoti kitą tiesioginį teisinį ryšį, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla dėl kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo laikomas nustatytomis faktines aplinkybes, įpareigojančias teismą privalomai sustabdyti civilinę bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą (CPK 162³ straipsnis) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas ieškovės prašymas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ginčo esmės materialiniu aspektu, o dėl kitų argumentų, kurie nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).CPK 162³ straipsnyje apibrėžtos sprendimo dėl bylos sustabdymo priėmimo bendrosios sąlygos. Numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal šias sąlygas apibrėžiama civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas arba nenurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad teismas turi tarp dviejų nagrinėjamų bylų nustatyti tiesioginį teisinį ryšį, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdo, ir kokie nustatinėjami kitoje byloje, dėl kurios sustabdė bylą. Šiam tikslui pasiekti, būtina nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejuose bylose, kuris, jeigu ir būtų pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nebuvo tinkamai nustatinėjamas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-24744-451/2016 ieškovė ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teises į jos tėvui A. G. nuosavybės teise priklausiusius statinius: kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) (dabar valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini)) buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kurie įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti. Taigi, susidarė tokia situacija, kai laisvoji valstybinė žemė negali būti parduodama, o ant jos esantys statiniai negali būti įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka dėl to, jog yra išlikę ne visi ieškovės tėvo A. G. nuosavybės teisės į statinius patvirtinantys dokumentai. Ieškovė pažymėjo, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės, jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai įrodo faktą, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos nekilnojamojo daikto valdymui nuosavybės teise nustatyti. (t. 2, b. l. 145-152).Nekilnojamojo daikto valdymas nuosavybės teise nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, asmuo įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais LR CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).Taigi, civilinėje byloje Nr. 2-24744-451/2016 įrodinėjimo dalyku yra faktinės aplinkybės, kad ieškovės tėvas A. G. valdė nuosavybės teise statinius: kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-11952-192/2016 ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5353-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. lSS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti atsakovą be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), ieškovei.Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tada, kai jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, t. y. aukcione negali būti parduotas valstybinės žemės sklypas, kurį įgyti (nuomoti) turi pirmumo teisę kiti asmenys (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šioje civilinėje byloje Nr. 2-11952-192/2016 įrodinėjimo dalyku yra faktinės aplinkybės, kad valstybinės žemės sklypas, kurį ieškovė nori įpareigoti atsakovę parduoti be aukciono, yra užstatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kaip faktinį pagrindą sustabdyti civilinę bylą, nepagrįstai nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-24744-451/2016 turės įrodomąją galią šioje civilinėje byloje Nr. 2-11952-192/2016. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį ne kaip tėvo A. G. įpėdinė, bet savo vardu. Pažymėtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. G. palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir ieškovė į nagrinėjamą bylą nepteikė duomenų, kad ji palikėjo A. G. palikimą priėmė. Šią apeliacinės instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę patvirtina ir tai, kad civilinė byla Nr. 2-2758-713/2016, kurioje pareiškėja I. S. pareiškė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi valdyti priėmė jo dukra I. S., Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi yra sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016 (t. 2, b.l. 132-134). Tai, kad šiuo ieškiniu ieškovė siekia įgyvendinti savo pačios materialines subjektines teises patvirtina ir tai, kad ieškovė ginčija atsakovės priimtus individualius administracinius aktus ieškovės atžvilgiu. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. lSS-3565-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad parduoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti galima tik tuo atveju, jei yra įteisinta asmens nuosavybės teisė į statinius, t. y. jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro informaciją nustatyta, kad I. S. norimame privatizuoti žemės plote registruotų statinių nėra. Dėl šių aplinkybių atsakovė atsisakė parduoti ieškovei valstybinės žemės sklypą.Šių aplinkybių nesiaiškino pirmosios instancijos teismas, todėl nepagrįstai nustatė teisinį ryšį tarp civilinių bylų, kuriose sprendžiami skirtingų subjektų materialinių subjektinių teisių pripažinimo klausimai. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių įstatymo nurodytų kliūčių, nepriklausančių nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos Nr. 2-24744-451/2016 teisinis rezultatas ir įrodinėjamos faktinės aplinkybės dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise pripažinimo ieškovės tėvui A. G. neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio teisinio ryšio su šioje civilinėje byloje Nr. 2-11952-192/2016 įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu rezultatu dėl teisės ieškovei I. S. įsigyti valstybinės žemės sklypą be aukciono pripažinimo.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų privalomojo sustabdymo institutą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės I. S. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės I. S. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.