Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1151-950/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: e2S-1151-950/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02203-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Atsakovas: K. A.
Ieškovas: J. A.
Trečiasis asmuo: „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1151-950/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02203-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-55-584/2023 pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo K. A. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo byloje – „Swedbank“, akcinė bendrovė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-55-584/2023 pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo K. A. patikslintą priešieškinį ieškovei J. A. santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo byloje – „Swedbank“, akcinė bendrovė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo K. A., nepilnamečiams vaikams G. A., K. A. ir J. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę J. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną atsakovo K. A. ir nepilnamečių vaikų G. A., K. A. ir J. A. bendravimo tvarką, pagal kurią iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovas K. A. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba kitos su J. A. sutartos vietos, iki sekmadienio 19.00 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su J. A. sutartą vietą.

Šalies argumentai

4. Atsakovas 2023 m. balandžio 14 d. pateikė byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, vaikus pasiimant iš mamos J. A. namų sekmadienį 19.00 val. ir grąžinant kitą sekmadienį 19.00 val.; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, arba nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 10 Eur išmokomis iš J. A., pervedant K. A. kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis; 3) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo spręsti žodinio proceso tvarka; 4) vaikus apklausti teismo posėdyje, dalyvaujant teismo psichologui.

5. Prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nurodė, kad po to, kai Kauno apylinkės teisme 2021 m. balandžio 1 d. ir 2022 m. vasario 1 d. buvo priimtos nutartys, pasikeitė faktinės aplinkybės. Dėl ieškovės darbo (duomenys neskelbtini). Šalių vaikai yra traumuojami ne tik dėl to, ką girdi iš ieškovės, bet ir dėl to, kad iš vaikų juokiasi jų klasiokai ir kiti draugai. Teismui priimant minėtas nutarties ieškovė veiklą internete tik buvo pradėjusi vykdyti, o dabar tokia veikla vykdoma platesne apimtimi. Atsakovas mano, kad ieškovės tiesioginės transliacijos internete vaikams daro žalą ir tokiu būdu yra pažeidžiamos vaikų teisės į saugią aplinką, nes jas mato vaikų klasiokų tėvai, giminės ir pažįstami, kartais net vaikų klasiokai. Jei teismas pakeistų bendravimo tvarką, tai vaikai nors kas antrą savaitę viso to nematytų. Taip pat po minėtų nutarčių priėmimo pasikeitė faktinis vaikų buvimo pas atsakovą laikas, t. y. vaikai pas atsakovą praleidžia praktiškai po savaitę, kartais ir ilgiau ir tai tęsiasi ilgą laiką. Be to, atsakovas rūpinasi visais su vaikais susijusiais klausimais, pvz., gydytojais, tyrimais, nuvedimu į konsultacijas. Pasikeitė ir faktinės vaikų gyvenamosios vietos adresas, todėl vaikams iš ieškovės namų užtrunka ilgiau nuvykti į mokyklą, o atsakovo namai iki mokyklos yra kur kas arčiau. Dėl daugiau su vaikais faktiškai praleidžiamo laiko, pasikeitė atsakovo vaikams skiriamų piniginių lėšų dydis, t. y. vaikams daugiau laiko praleidžiant su atsakovu, jis vis tiek turi mokėti tokią pačią sumą jų išlaikymui, o tai nėra sąžininga atsakovo atžvilgiu. Be to, kai vaikams yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nėra kompensuojamos, už visas tas išlaidas moka atsakovas, nors ieškovė gauna iš atsakovo mokamą vaikų išlaikymą, taip pat valstybės išmokas už vaikus. Be to, pablogėjo vaikų sveikatos būklė, reikalingos odontologų, ortodontų paslaugos, kurių ieškovė vaikams neužtikrina, todėl jei teismas sumažintų atsakovo mokamo išlaikymo dydį, jis pats už tokias paslaugas odontologams sumokėtų. Ieškovė nesirūpina vaikų mokymusi, todėl yra suprastėję jų mokymosi rezultatai. Ieškovė neužtikrina, kad valstybės skiriami vaikų pinigai būtų skirti būtent vaikų poreikiams.

Atsiliepimas

6. Ieškovė J. A. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašymas turėtų būti atmestas. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašomos maksimalios laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu, todėl atitinkamai neegzistuoja teisinis pagrindas sumažinti ir nustatytą laikiną išlaikymą. Nesutikdama su ieškovo prašomos laikinos bendravimo tvarkos nustatymu nurodė, kad tokia tvarka neatitinka vaikų interesų, be to, vyresnieji vaikai su tokia tvarka nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gegužės 17 d. apklausos metu visi vaikai nurodė, jog geriausiai jaučiasi tada, kai su tėvu bendrauja visi kartu, o ne atskirai, o vyresnieji vaikai nurodė, kad jiems tinka esama bendravimo tvarka, ieškovė mano, kad atsakovas neįrodė vienos iš privalomų sąlygų „50:50 procentų laiko“ bendravimo tvarkos nustatymui. Atsakovas neturi tinkamų vaikų auklėjimo įgūdžių, dėl ko, su jais vienas leisdamas kas antrą savaitę, nesugebėtų tinkamai jų auklėti, ugdyti. Ieškovė bijo, kad netekęs kantrybės atsakovas vaikams taikytų fizines bausmes (smurto atvejų yra pasitaikę tiek prieš ieškovę, tiek prieš vaikus, dėl ko ieškovė kvietė policijos pareigūnus). Be to, ieškovei atrodo nepriimtinas ir atsakovo pomėgis – gaminti alkoholinius gėrimus (alų ir kitus galimai alaus gėrimus). Šis pomėgis nėra tinkamas vykdyti buto virtuvėje, nes dėl to tvyro smarvė ir drėgmė, gadinasi būsto sienos. Akivaizdu ir tai, kad toks pomėgis neturėtų būti demonstruojamas nepilnamečiams vaikams, formuojant ydingą požiūrį į alkoholinius gėrimus.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išklausius vaikų nuomonę, atsižvelgiant į jų raidą ir brandą bei brolių ir seserų neišskiriamumo principą, į tai, kad vaikai su atsakovu bendrauja ne tik pagal nustatytą bendravimo tvarką, bet ir papildomai, Skyriaus nuomone, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – papildė Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. su nepilnamečiais vaikais bendrauja po savaitę laiko, kas antrą savaitę, nuo sekmadienio 19.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki kitos savaitės sekmadienio 19.00 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą (atsakovo bendravimo su vaikais tvarka prasideda 2023 m. liepos 2 d.). Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. galioja laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nustatyta Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi. Likusią atsakovo prašymo dalį teismas atmetė.

9. Teismas, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išvadą bei joje nurodytas aplinkybes, nustatė, jog tėvo ir vaikų santykiai yra geri, tačiau nurodė, kad atsakovo siūlytina bendravimo tvarka – 50 proc. vaikams bendrauti su ieškove ir atsakovu – nėra racionali ir tinkama bei gali būti nustatyta tik išskirtiniu atveju ir tada, kai su tokia tvarka sutinka nepilnamečiai vaikai, taip pat turi būti ir kitos palankios aplinkybės dėl faktinės vaikų ir tėvo gyvenamosios, mokymosi įstaigų vietos (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės) ir kt.

10. Teismas, įvertinęs išreikštą vaikų nuomonę, sprendė „50:50 procentų laiko“ vaikų ir atsakovo laikiną bendravimo tvarką nustatyti vasaros laiku nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d.

11. Teismas sprendė, kad „50:50 procentų laiko“ bendravimą nustačius tik dviem vasaros mėnesiams, tai esmingai nustatyto laikino išlaikymo dydžio neįtakoja, todėl prašymą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nesiekia pusės minimalios algos, vaikai yra mokyklinio amžiaus, o kitų aplinkybių nenurodyta ir nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovas K. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria nurodyta, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. galioja 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, o likusi atsakovo prašymo dalis atmesta, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrą savaitę, vaikus pasiimant iš ieškovės namų sekmadienį 19.00 val. ir grąžinant kitą sekmadienį 19.00 val.; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovė šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, arba šiuo prašymu prašoma nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 10 Eur išmokomis iš ieškovės pervedant atsakovui kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant atsakovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis. Atsakovas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Skundžiama nutarties dalis neatitinka geriausių vaikų interesų, todėl turėtų būti panaikinta.

13.2. Vien tai, kad atsakovas neskundė 2021 m. balandžio 1 d. nutarties, negali būti pagrindas nesumažinti išlaikymo dydžio, nes šiuo metu yra visai kitos faktinės aplinkybės, t. y. pasikeitęs vaikų buvimo laikas pas atsakovą, todėl atsakovas ženkliai daugiau pinigų skiria vaikų išlaikymui.

13.3. Skundžiama nutartis dalyje dėl išlaikymo yra neteisinga, nes dviem mėnesiams nustatyta bendravimo tvarka po savaitę laiko, bet išlaikymo dydis nepakeistas. Šiuo laikotarpiu vaikai neis į mokyklą, jų užimtumu turės pasirūpinti atsakovas, kuris nori vaikams užtikrinti kokybiškai praleistą laiką, todėl vaikų pramogoms išleis daugiau pinigų. Taip pat reikės daugiau pinigų ir maistui, todėl neteisinga, kad vaikai pas atsakovą bus pusę laiko, o visus vaikų išlaikymo pinigus valdys ieškovė, kuri pinigų vaikams neskiria.

13.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pasikeitusias faktines aplinkybes, išsakytą vaikų poziciją ir pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu. Teismas nevertino, kad realiai vaikai pas atsakovą nebūna pagal ankstesne nutartimi nustatytą tvarką, o būna ženkliai daugiau ir tai jau yra pagrindas keisti anksčiau patvirtintą bendravimo tvarką.

13.5. Teismas neatsižvelgė į J. norą daugiau bendrauti su atsakovu, taip pat neteisingai vertino ir kitų vaikų nuomonę dėl bendravimo tvarkos su atsakovu pakeitimo. Visi vaikai patvirtino, kad ankstesne nutartimi nustatytos tvarkos nesilaiko. Teismas, neatsižvelgdamas į vaikų norus, pažeidžia vaikų ir atsakovo interesus, todėl neteisingai sprendė nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. ir toliau taikyti 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog visi vaikai turi lygiai ir vienodai bendrauti su atsakovu, ir neatsižvelgė į tai, kad skirtingos amžiaus ir skirtingų lyčių vaikams yra nevienodas poreikis bendrauti.

13.7. Teismas taip pat neatsižvelgė į vaikų interesus ir dėl to, jog vaikų vertybės dėl ieškovės elgesio internete yra iškreiptos, todėl, atsakovo nuomone, bent tą savaitę, kol vaikai būtų su juo, jie matytų kitą gyvenimą, t. y. kai po pamokų tėtis su vaikais užsiima einamaisiais darbais, vakarienės ruošimu kartu, teisių ir pareigų pasiskirstymu, būreliais, namų darbų atlikimu, pramogomis ir poilsiu.

13.8. Teismas, turėdamas pareigą išnaudoti visas galimybes, nustatant objektyvią tiesą civilinėje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl nepilnamečių vaikų saugumo, vaikų poreikių, vaikų emocinių poreikių, jos nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismo netinkamo teisingumo vykdymas rodo jo šališkumą, neobjektyvumą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. A. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, taip pat ir nepilnamečių vaikų apklausa. Ieškovė visus savo argumentus dėl laikino bendravimo grafiko yra išdėsčiusi atsiliepime į atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, šiame atsiliepime išdėstytus motyvus palaiko visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių reikalavimams patenkinti.

18. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

19. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-55-584/2023 yra nagrinėjamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, taip pat dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams G. A., K. A. ir J. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

21. Taip pat Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi taikė dar vienas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki sekmadienio 19.00 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-566-324/2022, Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. birželio 8 d. nutartimi papildė Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką vaikų vasaros atostogų metu (laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d.) – atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę, likusią atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalį atmetė.

23. Atsakovas K. A. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas), nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, atskirajame skunde nurodo, kad nutartis neatitinka geriausių vaikų interesų, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pasikeitusias faktines aplinkybes, išsakytą vaikų nuomonę ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nevertino, kad vaikai pas atsakovą būna daugiau nei yra nustatyta 2022 m. vasario 1 d. nutartimi ir dėl to laikina bendravimo tvarka turi būti pakeista. Be to, teismas neatsižvelgė į jauniausio sūnaus norą daugiau bendrauti su atsakovu ir neteisingai sprendė, jog visi vaikai turi vienodai bendrauti su atsakovu, nors skirtingo amžiaus ir skirtingos lyties vaikų poreikis bendrauti su tėvu yra nevienodas.

24. Iš byloje esančių 2023 m. balandžio 26 d. vaikų nuomonės išklausymo aktų (2023 m. gegužės 9 d. Nr. DOK-58411 priedai) matyti, kad K. A. nurodė, jog gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2023 m. vasario mėn., ten labai patinka gyventi, nes yra kiemas, batutas. Nors reikia važinėti į mokyklą, tačiau vaikui tai sunkumų nesukelia. Po pamokų bet kada gali nueiti pas atsakovą į namus, tik turi pranešti ieškovei, jog namo grįš vėliau. Kartais pas atsakovą lieka ir po savaitgalio, kurio metu nustatytas vaikų bendravimas su atsakovu, dar vienai ar dviems dienoms, lieka kartu su broliu. Pas atsakovą ilgiau būna per atostogas, o kai reikia eiti į mokyklą, visą savaitę pas atsakovą nėra buvęs, ir nežino, ar norėtų būti ilgiau, kai reikia eiti į mokyklą. G. A. nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena apie 3 mėn., jai patinka ten gyventi, smagu grįžti, šioje vietoje ji praleidžia daugiau laiko, o pas atsakovą kartais užeina po pamokų. Jai užeiti pas atsakovą niekas nedraudžia, pas atsakovą mergaitė lankosi savaitgaliais pagal nustatytą bendravimo tvarką ir kartais pasilieka kitu laiku, per atostogas būna ilgiau. Į mokyklą iš ieškovės namų mergaitei nėra nepatogu nuvažiuoti, jai patinka važiuoti autobusu. Taip pat nurodė, kad jai patinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra nustatyta. J. A. nurodė, kad jam patinka gyventi ten, kur šiuo metu gyvena, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini), ir nors reikia ilgiau važiuoti į mokyklą, bet rytais jam nėra sunku atsikelti. Pas atsakovą būna dažnai, kartais pasilieka nakvoti, žino nustatytą bendravimo tvarką, atostogų metu pas atsakovą būną ilgiau nei nustatyta. Taip pat nurodė, kad kartais nori pabūti pas atsakovą, bet neleidžia ieškovė, todėl berniukas grįžta namo, o ar norėtų daugiau būti pas atsakovą, nurodė, jog nežino.

25. 2023 m. gegužės 17 d. posėdžio metu G. A. nurodė, kad norėtų likti gyventi su motina, nustatyta bendravimo tvarka su atsakovu jai tinka tokia, kokia yra dabar, o ieškovė jai nedraudžia bendrauti su atsakovu ne pagal nustatytą tvarką, su atsakovu norėtų praleisti pusę savo atostogų. K. A. nurodė, kad jam tinka bendravimo tvarka su atsakovu tokia, kokia yra nustatyta, su atsakovu gali bendrauti be apribojimų, pusę savo atostogų norėtų praleisti su atsakovu, o į mokyklą norėtų eiti iš ieškovės namų. J. A. nurodė, kad norėtų gyventi pas ieškovę ir daugiau bendrauti su atsakovu, norėtų praleisti daugiau dienų su atsakovu ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, pas atsakovą nakvoti geriau, kai kitą dieną nereikia į mokyklą, tačiau jam būtų patogu bendrauti su atsakovu ir „50:50 procentų laiko“ principu.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos („50:50 procentų laiko“) taikymo, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“) pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą savaitę (ar kitokį laikotarpį) pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovo, tiek vaikų interesus. Aplinkybės dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos pagal „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį taikymo gali būti nustatytos ir įvertintos tik bylos išnagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui. Vien tai, kad tarp šalių yra susiklosčiusi praktika, jog vaikai su atsakovu bendrauja daugiau nei pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsakovui su vaikais bendrauti daugiau nei yra nustatyta teismo nedraudžia, ką patvirtina ir pats atsakovas, nėra pakankamas pagrindas atsakovo prašomai laikinai bendravimo su vaikais tvarkai keisti. Be to, tiek iš vaikų apklausos 2023 m. balandžio 26 d. metu, tiek 2023 m. gegužės 17 d. posėdžio metu teisme, akivaizdu, kad iš esmės visiems vaikams tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra susiklosčiusi dabar, o atsakovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino išreikštą vaikų nuomonę, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, jog vyresnieji vaikai apklausos metu nurodė, jog su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka, o jauniausiasis sūnus aiškios nuomonės neišreiškė, tik nurodė, jog su atsakovu norėtų praleisti daugiau laiko, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nedraudžia atsakovui su vaikais bendrauti daugiau nei yra nustatyta teismo, tas yra įgyvendinama ir nekeičiant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Įvertinus tai, kad visi vaikai nurodė, jog geriausiai jaučiasi tuomet, kai su atsakovu bendrauja visi kartu, atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad visi vaikai turi lygiai ir vienodai bendrauti su atsakovu, ir neatsižvelgė į tai, jog skirtingos amžiaus ir skirtingų lyčių vaikams yra nevienodas poreikis bendrauti.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, jog atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjant ginčus dėl vaikų, svarbu ne tik išsiaiškinti vaiko nuomonę, bet ir nustatyti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo paties interesams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Mokyklinio amžiaus vaikai turi laikytis atitinkamo režimo, kur išskiriamas mokymosi, namų ruošos, laisvalaikio laikas, vaikų raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovo pasiūlyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu galimai tokio jų intereso neatitinka. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau yra nurodęs, kad tik išsamiai išnagrinėjus šią civilinę bylą, galėtų būtų taikytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis. Jei teismas taikytų atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatytų laikiną bendravimo tvarką „50:50 procentų laiko“ modeliu ilgesniam nei vasaros atostogų laikotarpiui, o vėliau išnagrinėjus civilinę bylą būtų nustatyta kitokia bendravimo tvarka, būtų sutrikdytas vaikų emocinis stabilumas.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas nepasisako dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė pakeisti nustatytą laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tik vasaros atostogų laikotarpiu.

30. Apeliantas taip pat atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vasaros laikotarpiu pakeisdamas vaikų bendravimo tvarką su atsakovu, turėjo sumažinti nustatyto išlaikymo vaikams dydį, nes vaikai su juo vasarą praleis daugiau laiko, dėl to atsakovas patirs didesnes išlaidas, be to, vaikams pas atsakovą praleidžiant daugiau laiko nei yra nustatyta pagal laikiną bendravimo tvarką, atsakovas patiria didesnes išlaidas ne tik maistui ar pramogoms, bet ir kitiems vaikų poreikiams, pvz., apsilankymui pas gydytojus ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad padidinus vaikų bendravimo tvarką atostogų metu dviems mėnesiams, tai iš esmės nustatyto laikino išlaikymo dydžio neįtakoja. Juo labiau, kad atsakovas, nurodydamas, jog patiria didesnes išlaidas vaikų išlaikymui, pirmosios instancijos teismui tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės atsakovas tik kitaip interpretuoja tas pačias aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį skundžiamoje dalyje, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir laikino išlaikymo jiems pakeitimu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

35. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos bei laikino išlaikymo jiems pakeitimo, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra sprendžiamas.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas