Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. J., jo atstovui advokatui Zigmui Pociui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 14 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėja A. P. 2023 m. birželio 14 d. nutarimu T. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 600 Eur baudą.

T. J. nubaustas už tai, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai, reaguodami į 2022 m. kovo 30 d. gautą pranešimą apie galimai vykdomą aplinkos teršimą nevalytomis buitinėmis nuotekomis adresu – (duomenys neskelbtini), atlikę apžiūrą vietoje (2022-04-04 apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad iš buitinių nuotekų trasos (koordinatės WGS (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) per buitinių nuotekų šulinio viršų nevalytos buitinės nuotekos tekėjo į gamtinę aplinką. Šių buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas de facto yra viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėjas Kretingos rajono savivaldybės įmonė UAB „K. V.“ į. k. (duomenys neskelbtini), kurios atsakingas asmuo UAB „K. V.“ direktorius T. J. neužtikrino, kad iš valdomų buitinių nuotekų tinklų nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į gamtinę aplinką. UAB „K. V.“ atsakingas asmuo direktorius T. J. pažeidė 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai) 6 ir 7.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 1 dalyje.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įgaliotos institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus naujus įrodymus, apklausęs byloje liudytojus, susipažinęs su skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Institucija, priimdama 2023 m. birželio 14 d. nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas tinkamas subjektas, todėl Institucijos nutarimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už šį administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, keliami nuotekų išleidimui, kad tinkamai nebuvo vykdomos teisės aktais nustatytos pareigos, nesiimta visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios išdėstytos kitame teisės akte. Šiuo atveju 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 punkte nustatyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose ar grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. To paties reglamento 7.2. punkte nustatyta, kad nuotekų surinkimo sistemoje turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Veiklos vykdytojai privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų tvarkymo sistemas (reglamento 9 punktas).

Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad 2022 m. kovo 30 d. iš buitinių nuotekų trasos (koordinatės WGS (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini), per buitinių nuotekų šulinio viršų nevalytos buitinės nuotekos tekėjo į gamtinę aplinką. Tai patvirtina pranešimas apie aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. balandžio 4 d. apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojai D. S., A. Š. bei A. B.. Jų neneigė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J.. Taigi, nustatyta, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 246 straipsnio 1 dalyje buvo padarytas.

Taip pat, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad inžineriniai nuotekų tinklai, kuriuose įvyko nuotekų išsiliejimas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso ne UAB „K. V.“, o UAB „K.“. Tai įrodo byloje esantis nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas. Institucija po įvykio administracinio nusižengimo protokolą už minėtą nusižengimą buvo surašiusi UAB „K.“ direktoriui A. B., tačiau nutarimo jo atžvilgiu nepriėmė. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, iš esmės dėl analogiško nusižengimo, panaikino A. B. atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad nevalytų buitinių nuotekų per šulinio viršų ištekėjimas į gamtinę aplinką nėra UAB „K.“ vykdomos veiklos pasekmė ir jo vadovas negali būti atsakingas už nevalytų buitinių nuotekų, kurių tvarkytojas yra kitas ūkio subjektas, išleidimą į aplinką.

Iš T. J. paaiškinimo, liudytojų D. S., A. Š. bei A. B. parodymų nustatyta, kad inžineriniai nuotekų tinklai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „K.“ yra prijungti prie UAB „K. V.“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. UAB „K. V.“ teikia atlygintinas viešąsias geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugas. Tinklai, kuriuose įvyko nevalytų buitinių nuotekų išsiliejimas į gamtinę aplinką, yra naudojami viešųjų paslaugų teikimui. Taigi, faktiškai šiais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo inžineriniais tinklais naudojasi UAB „K. V.“. Naudojimosi inžineriniais tinklais faktas konstatuotas ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20-325/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-776-460/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-313/2017.

Yra pagrindas teigti, UAB „K. V.“, pagal sutartis, sudarytas su gyventojais, faktiškai naudodama UAB „K.“ priklausančius inžinerinius tinklus, privalėjo juos prižiūrėti ir naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinti šių tinklų fizinę apsaugą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. neneigė aplinkybių, kad UAB „K. V.“ teigdami gyventojams nuotekų šalinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojosi UAB „K.“ nuotekų šalinimo tinklais, tačiau teigė, kad jis nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektais yra fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų organizavimą (37 straipsnio 12 dalies 1 punktas.). Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais už įmonės veikla padarytus teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiams tik įmonės vadovas. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių – tvarkymo arba administracinių – ūkinių pareigų vykdymu. Nustatant atsakomybės subjektą, iš esmės remiamasi juridinio asmens įstatais, darbuotojų pareiginiais nuostatais, įsakymais ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-380/2021, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-65-417/2022, Nr. AN2-127-557/2022, AN2-197-795/2023 ir kt.).

Šiuo atveju nustatyta, kad T. J. UAB „K. V.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 17 d. Taigi, 2022 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo metu, jis buvo UAB „K. V.“ vadovas. Tačiau iš UAB „K. V.“ pateikto 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. V-48, „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nustatyta, kad įmonės direktorius T. J., siekdamas užtikrinti tinkamą darbo organizavimą ir sustiprinti darbuotojų atsakomybę bei kontrolę, paskyrė darbuotojus atsakingus už atskiras darbo funkcijas. Direktoriaus pavaduotoją gamybai be kitų funkcijų paskyrė atsakingą už nepertraukiamą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimą, eksploatuojamų inžinerinių tinklų, įrenginių bei mechanizmų techninę būklę, vadovavimą pavaldiems vadovams ir jų darbo vykdomose veiklos srityse koordinavimą. Nuotekų tvarkymo infrastruktūros vadovą paskyrė atsakingu už bendrovės buitinių ir paviršinių nuotekų infrastruktūros ūkį bei jame eksploatuojamų pastatų, statinių, tinklų, įrenginių bei mechanizmų techninę būklę, eksploataciją, remontą, avarijų likvidavimo užtikrinimą bei nuotekų išvalymo atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas teigti, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. ir jo atstovas pagrįstai nurodė, jog Institucijos pareigūnai administracinio nusižengimo byloje šių aplinkybių visiškai netyrė, iš UAB “K. V.” jokių dokumentų neišsireikalavo. Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad pats T. J. jokių dokumentų nepateikė, nebendradarbiavo su Institucijos pareigūnais yra visiškai nepagrįsti. ANK 567 straipsnio 3 dalyje aiškiai konstatuota, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija.

UAB „K. V.“ yra įmonė, turinti valdymo organizacinę struktūrą ir kiekvienas padalinys turi skyriaus vadovus. Kaip nustatyta, įmonėje būtent nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas buvo atsakingas už eksploatuojamų nuotekų infrastruktūros pastatų, statinių, tinklų, įrenginių bei mechanizmų techninę būklę, už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą. Taigi, yra pagrindas teigti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas. T. J. veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Kad UAB „K. V.“ direktorius nėra tinkamas subjektas analogiškoje byloje konstatavo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-253-963/2023, bei Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartyje byloje Nr. AN2-197-795/2023.

Teismas atmeta Institucijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad UAB „K. V.“ direktoriui pavaldūs nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas negali būti administracinio nusižengimo subjektu, nes jie negali savarankiškai, vienasmeniškai priimti sprendimų dėl UAB „K.“ nuotekų tinklų priežiūros, remonto, atnaujinimo ar eksploatavimo, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas pagal pareigybės aprašymą atsako tik už UAB „K.V.“ eksploatuojamų nuotekų infrastruktūros techninę būklę. Šioje byloje teismas nepasisako dėl kitų asmenų kaltės, nes jų atžvilgiu nėra surašyti administracinio nusižengimo protokolai ar priimti nutarimai. Būtent įgaliotos institucijos pareigūnas prieš priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje ir privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Taigi, Institucijos įgalioti pareigūnai ir turės nuspręsti, ar administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad jų veiksmai ar neveikimas sąlygojo anksčiau aptarto pažeidimo atsiradimą. Šioje byloje teismas sprendžia tik dėl T. J. atsakomybės ir nustatė, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas nesutinka su Institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad UAB „K. V.“ ir jos vadovas T. J. nepripažįsta, jog eksploatuoja UAB „K.“ nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kad T. J. nesiėmė veiksmų organizuoti naudojimosi šia infrastruktūra teisės įgijimą ar naudojimosi tvarkos nustatymą, nepavedė už bendrovės eksploatuojamus inžinerinius įrenginius atsakingam asmeniui (šiuo atveju – Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovui) aptarnauti ir prižiūrėti eksploatuojamus inžinerinius tinklus, todėl už nuotekų išleidimą į aplinką yra atsakingas pats UAB „K. V.“ vadovas T. J..

Nustatyta, kad ginčas tarp UAB „K.“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos bei UAB „K. V.“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, esančios (duomenys neskelbtini), vyksta seniai. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-776- 460/2016 nustatyta, kad tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir UAB „K.“ vyko derybos dėl infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet susitarti nepavyko. UAB „K. V.“ 2015 m. sausio 8 d. raštu „Dėl vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų panaudos sutarties derinimo“ siūlė UAB „K.“ sudaryti infrastruktūros objektų panaudos sutartį, tačiau jos bendrovė „K.“ nesutiko sudaryti.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-360-899/2023 pagal ieškovės UAB „K.“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „K.V.“, dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija. Šioje byloje ieškovas prašo nustatyti atsakovui UAB „K. V.“ teisę nuo 2022 m. spalio 20 d. neterminuotai naudoti/eksploatuoti UAB „K.“ nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros objektus, esančius (duomenys neskelbtini) tarp kurių ir buitinių nuotekų tinklus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gauti pajamas naudojantis šiais tinklais, nustatant UAB „K. V.“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; nustatyti naudojimosi tinklais kompensacijos dydį tinklų savininkui UAB „K“, taip pat UAB „K“ iš atsakovo UAB „K. V.“ prašo priteisti kompensaciją už naudojimąsi tinklais laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 20 d. Pažymėtina ir tai, kad ieškinys buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 8 d. Ieškovas UAB „K.“ ieškinio reikalavimus buvo pateikęs Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Nuo 2022 m. lapkričio 16 d. įsigaliojus naujai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijai, kuri nebenumato savivaldybės pareigos išpirkti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus arba sudaryti sutartį dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), UAB “K.” reikalavimus pareiškė vandens tiekėjui UAB „K. V.“. Šis ginčas dar nėra išnagrinėtas.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, T. J. UAB „K. V.“ direktoriaus pareigas ėjo tik nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2023 m. kovo 17 d. Jis teisme paaiškino, kad ne vieną kartą kreipėsi į tinklų savininką UAB „K“ dėl panaudos sutarties sudarymo, kad galėtų įmonės lėšomis juos eksploatuoti, tai yra likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą ir prižiūrėti tinklus pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau UAB „K“ nesutiko sudaryti panaudos sutarties, ką patvirtina ir nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-360-899/2023. Teismo vertinimu kitų priemonių UAB „K. V.“ direktorius tuo metu neturėjo. Pagal aktualiu administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu galiojusius teisės aktus, naudojimosi inžineriniais įrenginiais teisės įgijimą ar tvarkos nustatymą privalėjo organizuoti ir vykdyti Kretingos rajono savivaldybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas UAB “K.” ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos ginčą dėl įpareigojimo sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat buvo išaiškinęs, kad sisteminė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent savivaldybė sprendžia dėl reikalingos bei tinkamos viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui infrastruktūros, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, perdavimo (išpirkimo) savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, o nesusitarus turi būti sprendžiama dėl tokios infrastruktūros naudojimo tvarkos nustatymo tam, kad būtų užtikrinamas viešasis interesas – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas. Ši įstatymo norma, kai geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi būti perimta ar išperkama tik viešojo vandens tiekėjo, pasikeitė nuo 2022 m. lapkričio 16 d. (2022 m. spalio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1466 redakcija), tai yra po padaryto administracinio nusižengimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent T. J. veiksmai ar neveikimas sąlygojo anksčiau aptarto pažeidimo atsiradimą, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas ir šiuo pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šiuo atveju nepakanka nustatyti, kad 2022 m. kovo 30 d. įvykęs aplinkos teršimas nuotekomis iš UAB „K“ priklausančių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) buvo UAB „K. V.“ vykdomos veiklos pasekmė, nes administracinėn atsakomybėn traukiama ne įmonė, o fizinis asmuo – įmonės direktorius. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vien aplinkybė, kad pažeidimo nustatymo metu, įmonės direktoriaus pareigas ėjo T. J., neduoda pagrindo jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Iš anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad jo veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimas, kuriuo UAB „K. V.“ direktoriui T. J. pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda, panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

T. J. prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Zigmas Pocius. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad T. J. 2023 m. gegužės 29 d sumokėjo advokatui Zigmui Pociui 300 Eur už suteiktą teisinę pagalbą.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

Remiantis pirmiau nurodytomis ANK 666 straipsnio nuostatomis, T. J. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui buvo pateikta medžiaga, patvirtinanti šių išlaidų pagrįstumą. Advokatas Zigmas Pocius atstovavo T. J. interesus, teikė teisinę pagalbą skundui dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimo parengti. Šia nutartimi panaikinamas Institucijos 2023 m. birželio14 d. priimtas nutarimas, administracinė teisena T. J. atžvilgiu nutraukiama, todėl, vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įvertinus administracinio nusižengimo bylos apimtį, aplinkybę, kad atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, atsižvelgiant į bylos rezultatą, darytina išvada, kad pareiškėjo T. J. patirtos 300 Eur išlaidos buvo būtinos, jos yra pagrįstos, todėl priteistinos T. J. iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti T. J. skundą.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 14 nutarimą, kuriuo T. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 246 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda ir grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Priteisti T. J. iš valstybės 300,00 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.