- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- AN2-197-795/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00021-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (Duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad, 2021-04-20 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Duomenys neskelbtini) valdybos (Duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos inspekcijos specialistams reaguojant į gautą pranešimą apie galimai vykdomą aplinkos teršimą nevalytomis buitinėmis nuotekomis adresu (Duomenys neskelbtini) atlikus apžiūrą vietoje, nustatyta, kad iš buitinių nuotekų trasos (koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (Duomenys neskelbtini), per buitinių nuotekų šulinio viršų nevalytos buitinės nuotekos teka į gamtinę aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros specialistams, dalyvaujant Inspekcijos specialistams, paėmus iš nuotekų trasos šulinio į aplinką išleidžiamų nevalytų buitinių nuotekų mėginį, Aplinkos apsaugos departamentui gavus 2021-04-28 Tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vietoje, kurioje tarša neleidžiama, momentinė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) koncentracija 272+-30 mg/102, bendras azotas – 76,l+-4,6 mg/1, bendras fosforas – 8,78+-0,44 mg/1. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad užterštas žemės paviršius iki 20 kg teršalų – BDS7, bendru azotu ir bendru fosforu. Šių buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytoja de facto yra viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėja (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonė UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kurios atsakingas asmuo direktorius T. J. neužtikrino, kad iš valdomų buitinių nuotekų tinklų nevalytos buitinės nuotekos nepatektų į gamtinę aplinką, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 ir 7.2 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2023-03-27 nutarimu T. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. nutarimą apskundė pirmosios instancijos teismui.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-01 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundas tenkintas, Institucijos 2023-03-27 nutarimas, kuriuo T. J. pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį paskirta 600 eurų bauda, panaikintas ir byla grąžinta Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Priteistas T. J. iš valstybės 592,90 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas 2023-08-01 nutartimi konstatavo, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino surinktų įrodymų visumą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė ir nevertino Institucijos nurodytų aplinkybių dėl subjekto tinkamumo. Apylinkės teismo vertinimu, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas yra nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjektas, Institucija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymi, jog iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų šalinimo tinklai, lietaus tinklai, esantys (Duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad nuotekų siurblinė („(Duomenys neskelbtini)“) nėra eksploatuojama UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir nėra įtraukta į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ objektu sąrašą, už sunaudotą elektros energiją UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nemoka.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos bei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 metų vyksta ginčai dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugoms teikti, jų išpirkimo ar naudojimo tvarkos nustatymo. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančiais nuotekų šalinimo tinklais (taip pat ir vandentiekio tinklais) nuo jų pastatymo de facto naudojasi UAB „(Duomenys neskelbtini)“, teikdama atlygintinas viešąsias geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugas. Naudojimo faktas konstatuotas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-03 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartimi. Tarp tinklų savininkės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir naudotojos UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ yra susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai.
4.3. Be to, iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2022-12-15 nutarties (skundo 4 priedas) matyti, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas gamybai D. S. parodė, jog tinklai, kuriuose įvyko avarija, prijungti prie miesto centralizuotų tinklų. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ su gyventojais yra sudariusi sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sutikimu. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ neprižiūri ir neremontuoja UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių inžinerinių tinklų. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išrašo gyventojams sąskaitas už suteiktas paslaugas.
4.4. Iš Institucijos 2023-03-20 nutarimo (skundo 1 priedas), kuriuo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio l dalyje, padarymą (nutarimas įsiteisėjęs), matyti, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ laikinai einantis direktoriaus pareigas D. S. parodė, jog įmonės kaltės dėl aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis nėra, nes įvykis įvyko ne įmonės tinkluose. Pažymėjo, kad šie tinklai nebuvo perduoti įmonei, nors ši inicijavo procesus dėl šių tinklų perdavimo, tačiau leidimas dėl disponavimo tinklais, priežiūros, eksploatavimo nebuvo gautas. Įvykus šiam įvykiui, įmonės darbuotojai, atvykę ir apžiūrėję siurblinę, pamatė, kad ji neveikia. Nuotekų tinklų savininkas neužtikrino siurblinės darbo galbūt dėl elektros sutrikimų, dėl kurių neveikė siurblys, nuotekos kaupėsi ir išsiliejo į aplinką. Įmonė nenaudoja UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų. Įmonė naudoja tik savo magistralinius tinklus, o UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudoja savo tinklus. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinkluose Įmonė nevykdo jokios veiklos, jų neprižiūri, neremontuoja. Įmonė neužtikrina gyventojams, kurie yra prisijungę prie UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų, jokių paslaugų tiekimo, tai yra geriamojo vandens ar nuotekų tvarkymo, tai užtikrina savininkas – UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuri neleidžia prižiūrėti tinklų, nes jie jokia forma nėra perduoti naudotis Įmonei. (Duomenys neskelbtini) rajone tik Įmonė užtikrina geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Taip pat iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2023-03-09 paaiškinimo (skundo 3 priedas) matyti, kad nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, esantys (Duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o ne Įmonei. Dėl gedimo (sustojus siurblinei) iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių tinklų ir tarpinių įrenginių (siurblinės) į gamtą išsiliejo nevalytos buitinės nuotekos. Patikrinus siurblinę buvo nustatyta, jog ji netinkamai prižiūrėta, siurblinėje susikaupęs didelis kiekis nuosėdų ir riebalų. Pažymėjo, jog Įmonei jokiais pagrindais (nuomos, panaudos) nėra perduoti nuotekų šalinimo tinklai, esantys (Duomenys neskelbtini), Įmonė už juos neatsakinga. Pažymėjo, kad nevalytų nuotekų išsiliejimas į aplinką įvyko dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ kaltės, tinkamai neprižiūrint nuosavybės teise priklausančio vamzdyno (nuotekų tinklų, siurblinės). Paaiškinimą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė direktorius T. J..
4.5. Institucijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriui pavaldūs darbuotojai, tokie kaip Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas ar Energetikos skyriaus vadovas, vykdo direktoriaus nurodymus, įsakymus. Akivaizdu, kad Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas negali savarankiškai ir vienvaldiškai priimti sprendimo dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų priežiūros, remonto, atnaujinimo ar tiesiog eksploatavimo, kai bendrovės vadovai daugiau kaip 10 metų tvirtina, jog UAB „(Duomenys neskelbtini)“ neprižiūrėjo, neremontavo ir neatliko jokių darbų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo tinkluose, nes tai ne bendrovės tinklai. Be to, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ valdymo organai ir direktorius niekada nepripažino, jog eksploatuoja UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Priešingai, teigė, jog UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsako tik už tą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri priklauso UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir kuria disponuoja. Jokių kitų duomenų, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorius įsakymu, pavedimu ar kitu dokumentu būtų pavedusi bendrovės Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovui atsakingai eksploatuoti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri naudojama viešajai paslaugai užtikrinti, byloje nėra.
4.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bylą grąžindamas Institucijai, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog priimant 2023-03-27 nutarimą buvo padarytas procesinio pobūdžio pažeidimas, kadangi byla buvo išnagrinėta, neatsižvelgus į tai, kad buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje cituojamas 2023-03-07 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiamas ne nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, o kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje T. J. 2023-02-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-06-19 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Institucija jokio procesinio pobūdžio pažeidimo nepadarė.
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį. Atsiliepime pažymima, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti institucija. Nurodoma, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ už nuotekų tvarkymą, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, atsakingas asmuo buvo Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas, atsižvelgus į tai, kad nėra pagrindo grąžinti bylą Institucijai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-08-01 nutartis panaikintina ir priimtina nauja nutartis – administracinio nusižengimo teiseną T. J. nutraukti. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas panaikindamas Institucijos nutarimą, kuriuo T. J. pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.
9. Pažymėtina, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Institucija, priimdama 2023-03-27 nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn būtų patrauktas tinkamas subjektas, todėl Institucijos nutarimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Institucijos skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino surinktų įrodymų visumą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė ir nevertino Institucijos nurodytų aplinkybių dėl subjekto tinkamumo. Apylinkės teismo vertinimu, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas yra nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjektas, Institucija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Apygardos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti ir šiame kontekste pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip vertina Institucija, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kaip tai bandoma įrodyti apeliaciniame skunde.
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-04-20 (Duomenys neskelbtini), iš buitinių nuotekų trasos (koordinatės (duomenys neskelbtini)) per nuotekų šulinio viršų į gamtinę aplinką teka nevalytos buitinės nuotekos (b. l. 17–18). Dėl teršalų, išmestų (išleistų) į žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, padaryta 30,13 Eur žala aplinkai (b. l. 23,24). Inžineriniai nuotekų tinklai, kuriuose įvyko avarija (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (b. l. 22, 52–57). Faktiškai (de facto) šiais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo inžineriniais tinklais naudojasi UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Naudojimosi inžineriniais tinklais faktas konstatuotas Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-02-03 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-03 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, esančiais (Duomenys neskelbtini), bylai aktualiu laikotarpiu naudojosi ir šiuo metu naudojasi UAB „(Duomenys neskelbtini)“, neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J..
12. Iš (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ nustatyta, kad buvo nuspręsta paskirti bendrovę „(Duomenys neskelbtini)“ viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja (Duomenys neskelbtini) rajone ir pavesti bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir paviršinių nuotekų tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, be kita ko, privalo teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.). Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai privalo užtikrinti jiems nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens infrastruktūros fizinę ir informacinę apsaugą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629, 14 p., įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d.). Taigi, UAB „(Duomenys neskelbtini)“, pagal sutartis, sudarytas su gyventojais, de facto naudodama UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančius inžinerinius tinklus, privalo juos prižiūrėti ir naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, užtikrinti šių tinklų fizinę apsaugą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančios geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros faktinis naudojimas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ poreikiams nesuteikia pagrindo šiuos įrenginius naudoti neatlygintinai ir turi būti sprendžiama dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatytų ginčo objektų išpirkimo ar naudojimosi teisės įgijimo. Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sutarties sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką, esant infrastruktūros savininko reikalavimui, gali nustatyti teismas (b. l. 38–47).
Žemesnės instancijos teismas
14. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nustatytas pažeidimo faktas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog iš byloje esančio UAB „(Duomenys neskelbtini)“ Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovo pareigybės aprašymo matyti, jog šis asmuo atsako už eksploatuojamų nuotekų infrastruktūros pastatų, statinių, tinklų, įrenginių bei mechanizmų techninę būklę, naudojamą pagal eksploatacijos taisykles ir darbų saugos reikalavimus, savalaikį jų remontą ir techninį aptarnavimą ir avarijų likvidavimą, remonto ir techninio aptarnavimo grafikų vykdymą (83.1 p.); nepertraukiamą ir kokybišką buitinių ir paviršinių nuotekų priėmimą iš abonentų ir valymą, nepertraukiamą infrastruktūros įrenginių veikimą (83.2 p.); saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir kitų kontroliuojančių institucijų reikalavimų vykdymą (83.3 p.). Kaip matyti, teisėja skundžiamoje nutartyje detaliai ir išsamiai argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu atsakomybėn patrauktas ne tas subjektas.
15. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovė „(Duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovas T. J. nepripažįsta, jog eksploatuoja UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Bendrovės vadovas T. J. nesiėmė veiksmų organizuoti naudojimosi šia infrastruktūra teisės įgijimą ar naudojimosi tvarkos nustatymą, nepavedė už bendrovės eksploatuojamus inžinerinius įrenginius atsakingam asmeniui (šiuo atveju – Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovui) aptarnauti ir prižiūrėti eksploatuojamus inžinerinius tinklus, todėl už nuotekų išleidimą į aplinką atsakingas pats UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas T. J.. Klaipėdos apygardos teismas su šiuo Institucijos skundo argumentu nesutinka.
16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2022-11-08 ieškinį (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo bei kompensacijos priteisimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2022-07-11 pasiūlė (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai sudaryti sutartį dėl neterminuotos UAB „(Duomenys neskelbtini)“ inžinerinių įrenginių nuomos sutarties sudarymo nustatant teisę (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai neterminuotai naudoti ir eksploatuoti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavybes teise priklausančius lietaus nuotekų šalinimo tinklus: 1) lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3) buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (Duomenys neskelbtini), nustatant (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, priežiūrą, reikalavimus, nustatyti nuomos mokestį už naudojimąsi inžineriniais įrenginiais. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nepritarė pateiktam siūlymui sudaryti nuomos sutartį ir priėmė sprendimą tęsti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų išpirkimo (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nuosavybėn procedūras, pradedant nuo nepriklausomo turto vertintojo parinkimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka šio objekto vertei nustatyti.
17. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ieškinį nurodyta, kad ieškovės siūlomi nuomoti tinklai yra su defektais, neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija), todėl Administracija negali pradėti objekto išpirkimo savivaldybės nuosavybėn procedūros. Kartu su atsiliepimu Administracija pateikė dokumentą – UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021-08-06 raštą (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai „Dėl inžinerinių tinklų išpirkimo“. Minėtame rašte nurodoma, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dar 2020-01-30 su raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ prašydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išpirkti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir atlyginti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ už naudojimąsi šiais tinklais. Savivaldybės mero pasirašytame atsakyme buvo nurodyta, kad, gavusi viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų bei paviršių nuotekų tvarkytojo teigiamą išvadą, Savivaldybės administracija vykdys apraše nurodytas procedūras dėl infrastruktūros išpirkimo. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2020-06-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad tinklų išpirkimas iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ negalimas, nes tinklai neatitinka Aprašo 7.2 punkte nurodyto reikalingumo kriterijaus, ir pasiūlė bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ kreiptis į (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę dėl panaudos sutarties sudarymo.
18. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ triplike į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ieškinį, dubliką nurodyta, kad tinklų techninė būklė neatitinka statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003 ,,Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtiname Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR. 207.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų. Iš pateikto ieškovo dubliko galima vertinti, kad ieškovas nesutinka su trečiojo asmens išvada dėl tinklų tinkamumo, tačiau byloje neteikia duomenų, kad tinklai yra atitinkantys Statybos techninį reglamentą. Pažymima, kad 2023-01-11 trečiasis asmuo raštu kreipėsi į ieškovą klausdamas, ar infrastruktūros objektus – vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (Duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paviršinių nuotekų tinklus (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančius (Duomenys neskelbtini) m., nuosavybes teise priklausančius UAB „(Duomenys neskelbtini)“, susitarus dėl objekto išpirkimo sąlygų, sutiktų Aprašo nustatyta tvarka parduoti. Tačiau ieškovo atsakymas į šį raštą gautas nebuvo.
19. Šie civilinės bylos dokumentai patvirtina, kad, pagal aktualiu administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu galiojusius teisės aktus, naudojimosi inžineriniais įrenginiais teisės įgijimą ar tvarkos nustatymą privalėjo organizuoti ir vykdyti (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-03 nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad tarp UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vyko derybos dėl infrastruktūros pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bet susitarti nepavyko. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2015-01-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų panaudos sutarties derinimo“ siūlė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ sudaryti infrastruktūros objektų panaudos sutartį, tačiau jos bendrovė „(Duomenys neskelbtini)“ nesutiko sudaryti ir kt. Remiantis minėtais dokumentais nustatyta, kad tarp UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos bei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. vyksta komunikacija ir ginčai (šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla) dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugoms teikti, jų išpirkimo ir (ar) naudojimo tvarkos nustatymo. UAB „(Duomenys neskelbtini)“, sudariusi sutartis su (Duomenys neskelbtini) g. gyventojais dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, vadovaujantis anksčiau minėtais teisės aktais ir Savivaldybės sprendimu, privalėjo rūpintis ir prižiūrėti naudojamus tinklus. Pagal pareiginę instrukciją tiesiogiai už tinklų priežiūrą buvo atsakingas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas. Todėl direktorius T. J. administracinėn atsakomybėn Institucijos nutarimu patrauktas nepagrįstai.
20. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip teisingai nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. atsiliepime į apeliacinį skundą, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija to nepadarė ir nubaudė bendrovės vadovą neišsiaiškinusi visų bylai reikšmingų aplinkybių.
21. Institucijos skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priimant 2023-03-27 nutarimą buvo padarytas procesinio pobūdžio pažeidimas, kadangi byla buvo išnagrinėta, neatsižvelgus į tai, kad buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje cituojamas 2023-03-07 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiamas ne nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, o kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje T. J. 2023-02-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-06-19 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Institucija jokio procesinio pobūdžio pažeidimo nepadarė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023-03-27 T. J. atstovas R. S. elektroniniu laišku informavo Institucijos skyriaus vedėją A. P., jog atvykti į bylos nagrinėjimą negalės dėl kliento ligos, pasveikus klientui informuos papildomai, kad galėtų suderinti bylos nagrinėjimo laiką (b. l. 8), taigi netiesiogiai buvo išreikštas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucijos priimtas sprendimas nagrinėti bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas skubotai ir sutrukdė surinkti reikiamus duomenis ir įrodymus, kad nagrinėjamu atveju būtų galima priimti teisingą sprendimą ir administracinėn atsakomybėn patraukti tinkamą subjektą. Akivaizdu, kad Institucija neišsiaiškino UAB „(Duomenys neskelbtini)“ struktūros, bendrovės padalinių pareigų ir atsakomybės už jų nevykdymą apimties, todėl nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukė buvusį bendrovės vadovą T. J..
22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasibaigus terminui, per kurį galėjo būti paskirta administracinė nuobauda, gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinio nusižengimo padarymo faktas nustatytas 2021 m. balandžio 28 d. Pažymėtina, jog ANK 39 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. ANK 565¹ straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti procesinį sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, T. J. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), kadangi procesinio sprendimo priėmimo dieną buvo praėję daugiau nei 2 metai nuo nusižengimo nustatymo dienos, todėl kitas asmuo, t. y. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ Nuotekų tvarkymo infrastruktūros skyriaus vadovas, nebegali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
23. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalis, kuria byla grąžinta Institucijai, yra nepagrįsta, todėl panaikinama ir priimama nauja nutartis. Atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė T. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, apygardos teismas dar kartą tų pačių argumentų nebekartoja ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, T. J. nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.